Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kyjivas: Putinas ruošia rezervus karui ne tik su Ukraina
14:23
Rusijos Federacija pradėjo ruošti strateginius rezervus karinių operacijų vykdymui ne tik Ukrainoje.
Tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė GLOBSEC-2025 forume Prahoje, pranešė Ukrainos Užsienio reikalų ministerija „Telegram“ žinutėje.
„Remiantis mūsų žvalgybos duomenimis, Rusija pradėjo ruošti strateginius rezervus, o tai reiškia, kad planuoja karines operacijas ne tik Ukrainoje. Sąjungininkai turi visiškai mobilizuoti diplomatinius pajėgumus, kad sustabdytų šį karą. Tai ne tik Ukrainos klausimas“, – pažymėjo Ukrainos ministras.
Jis pridūrė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas supranta tik jėgą, todėl svarbu laiku taikyti sankcijas, naudojant jas kaip ekonominį ginklą prieš Rusijos Federaciją. Šiuo atžvilgiu Sybiha paragino sumažinti Rusijos naftos kainos ribą iki 30 JAV dolerių.
„Putinas supranta tik jėgos kalbą“, – teigia ministras.
Sybiha taip pat paragino dabar investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.
„Mes dar nevisiškai išnaudojome potencialą ir turime deficitą, kuris leis mums padidinti gynybos sektorių maždaug 15 mlrd. dolerių“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Ministras pabrėžė Ukrainos gynybos savarankiškumo stiprinimo svarbą.
„Mes turime pajėgumų gaminti sudėtingus modernius ginklus Ukrainoje. Nuo visapusiškos agresijos pradžios kai kuriose srityse padidinome savo gynybos pajėgumus 35 kartus. Esame lyderiai dronų ir nepilotuojamų technologijų gamybos srityje. Turime 110 brigadų ir apie milijoną karių, turinčių kasdienės kovinės patirties. Visa tai bus svarbus Ukrainos indėlis į būsimą Europos saugumo architektūrą ir transatlantinį saugumą“, – pabrėžė Sybiha.
Primename, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar vasario mėnesį įspėjo apie riziką, kad Rusija gali pradėti karą su Lenkija ir Lietuva.
Neseniai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas sakė, kad jo šalis turi būti pasirengusi karui su Rusija iki 2029 m.
Pasak Pistoriuso, atsižvelgiant į Rusijos ginkluotųjų pajėgų augimą, išlieka teorinė galimybė, kad 2029–2030 m. Rusija bandys pulti NATO šalis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
09:19
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Suomija: baigtas tanklaivio „Eagle S“ tyrimas, trys įgulos nariai įtariami padarę nusikaltimus
18:20
Suomijos policija penktadienį pranešė baigusi tyrimą dėl tanklaivio „Eagle S“, įtariamo sugadinus kabelių Baltijos jūroje, ir nurodė, kad trys šio laivo įgulos nariai įtariami padarę nusikaltimus.
Gruodžio 25 dieną buvo pažeistas elektros kabelis „Estlink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.
Dėl Kalėdų dieną įvykusio incidento įtarimų sukėlė su Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.
Teigiama, kad laivas vilko jūros dugnu savo inkarą, taip siekdamas nutraukti kabelius.
Sausio mėnesį „Eagle S“ inkarą rado Švedijos karinis jūrų laivynas.
Suomių pareigūnai sulaikė laivą nurodydami jam keisti kursą ir plaukti į Suomijos teritorinius vandenis. Kovą Suomijos policija pranešė, kad „Eagle S“ buvo leista palikti šalies vandenis.
„Remiantis iš laivo surinkta medžiaga, jūros dugno tyrimu ir pokalbiais su įgula, tanklaivio „Eagle S“ vyresnieji pareigūnai įtariami nusikalstama veika sunkinančiomis aplinkybėmis ir telekomunikacijų trikdymu sunkinančiomis aplinkybėmis“, – sakoma Suomijos nacionalinio tyrimų biuro (NBI) išplatintame pranešime.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukraina teigia iš Rusijos gavusi 1200 neatpažintų kūnų
17:56
Ukraina penktadienį pareiškė, kad vykdant Stambule vykusiose taikos derybose pasiektus susitarimus, iš Rusijos gavo 1200 neatpažintų kūnų.
„Ukrainai buvo grąžinti 1200 mirusių žmonių kūnai“, – nurodė Ukrainos Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas.
Rusijos teigimu, tai mirę Ukrainos piliečiai, įskaitant kariškius, pridūrė štabas.
Rusija praėjusią savaitę pareiškė vienašališkai perduosianti iš viso 6 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikus. Kyjivas teigė, kad tai bus mainai.
Savaitės pradžioje atrodė, kad susitarimui iškilo pavojus, kai Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši neatvyksta atsiimti pirmuoju etapu grąžinamų palaikų, o Kyjivas pareiškė, kad Maskva žaidžia „nešvarų politinį žaidimą“.
Rusija anksčiau šią savaitę pranešė, kad per pirmąjį etapą perdavė 1212 žuvusių karių palaikus.
Susitarimai dėl žuvusių karių palaikų perdavimo ir apsikeitimo karo belaisviais yra vieninteliai susitarimai, kurie buvo pasiekti per du Stambule įvykusius taikos derybų raundus.
Rusija atmeta raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį ir reikalauja, kad Ukraina atsisakytų didelės teritorijos dalies ir savo siekio įstoti į NATO, jei nori taikos.
Iš stažuotės Ukrainoje grįžęs medikas: apie 90 proc. sužeidimų sudaro dronų traumos
15:45
Didžiąją dalį Ukrainoje karių patiriamų sužeidimų sudaro dronų sukeltos traumos, sako iš stažuotės šioje šalyje grįžęs LSMU Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas Alfredas Smailys.
Jis taip pat pažymėjo, kad civilinėmis sąlygomis veikiantys Lietuvos sveikatos specialistai neturi patirties dirbti su tokiais sužeidimais, ir ragino vykti semtis patirties į Ukrainą.
„Manau, nepameluosiu, apie 90 proc. visų mūsų matytų sužalojimų buvo dronų sukelti sužalojimai“, – žurnalistams penktadienį Kaune kalbėjo A.Smailys.
„Man kaip ortopedui traumatologui tai yra neapsakoma žodžiais patirtis dėl to, kad patirties gydant tokius sužalojimus, galiu patvirtinti būdamas tokiose pareigose, ir kaip ortopedas traumatologas su nemenku darbo stažu, mes neturime“, – teigė medikas.
ES iki 2027-ųjų kovo pratęsė ukrainiečių teisę likti
15:40
Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį pritarė ukrainiečių pabėgėlių laikinos apsaugos pratęsimui vieniems metams ir tai reiškia, kad nuo Rusijos karo bėgantys ukrainiečiai bloke gali likti iki 2027 metų kovo.
„Dar vienus metus siūlysime apsaugą milijonams ukrainiečių pabėgėlių“, – sakė ES šį pusmetį pirmininkaujančios Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas.
ES yra maždaug 4,3 mln. pabėgėliais užregistruotų ukrainiečių. Daugiausiai jų yra priėmusios Vokietija, Lenkija ir Čekija.
„Kol Rusija toliau terorizuoja civilius ukrainiečius oro smūgiais nesirenkant (taikinių), ES toliau rodo savo solidarumą“, – sakė T. Siemoniakas.
Zelenskis pasirašė įstatymus, kurie skatins šviesolaidinių dronų gamybą
15:17
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymus, kurie skatins gynybos pramonės plėtrą, įskaitant šviesolaidinių dronų gamybą. Tai pranešė Aukščiausiosios Rados spaudos tarnyba.
„Įstatymuose numatyta atleisti nuo muito mokesčių bepiločiams orlaiviams skirtą šviesolaidį, o tai užtikrins palankias sąlygas bepiločių sistemų gamybai“, – sakoma oficialiame pranešime.
Įstatymu Nr. 4473-IX iš dalies keičiamas Muitinės kodeksas. Dėl to į Ukrainą importuojamos prekės, skirtos gynybos reikmėms, atleidžiamos nuo importo muito.
Tuo pačiu įstatymu Nr. 4474-IX iš dalies keičiamas Ukrainos mokesčių kodeksas. Juo nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamos į šalies muitų teritoriją gynybos tikslais importuojamų prekių importo operacijos.
Pasak ekspertų, šie įstatymai leis:
- sumažinti bepiločių sistemų, kuriose valdymo ir vaizdo signalų perdavimui naudojamas optinis kabelis, kainą;
- operatyviai aprūpinti saugumo ir gynybos pajėgas modernia technine įranga.
Bepiločiai orlaiviai su šviesolaidžiu yra itin svarbūs Gynybos pajėgoms. Jie pasižymi stabiliu ryšiu, didele duomenų perdavimo sparta, atsparumu elektroninio karo sistemoms (juk signalams perduoti jie naudoja šviesolaidį) ir gali būti naudojami atšiauriomis oro sąlygomis.
Ukraina padarė didelę pažangą kurdama šviesolaidinius dronus. Šių metų pradžioje UNIAN pranešė, kad šalies specialistai sukūrė droną, valdomą šviesolaidiniu kabeliu, kurio skrydžio nuotolis viršija 40 km.
Kovo mėn. buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenaudoja šviesolaidinių dronų taip plačiai kaip rusai. Viena iš priežasčių – techniniai tokių dronų trūkumai, palyginti su „įprastais“ dronais. Visų pirma tai susiję su mažesniu šviesolaidinių dronų manevringumu.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Sumų srityje Ukrainoje
13:42
Rusijos kariuomenė penktadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje, kur rusai pastarosiomis savaitėmis suintensyvino puolimą.
Rusų Gynybos ministerija pranešė, kad perėmė Jablunivkos kaimo, esančio maždaug už 9 km nuo Rusijos sienos, kontrolę.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias savaites teigė, kad Rusija sutelkė daugiau kaip 50 tūkst. karių prie fronto linijos Sumų regione, kur Kremliaus kariai užėmė virtinę gyvenviečių, siekdami sukurti tai, ką Vladimiras Putinas vadina buferine zona Ukrainos teritorijoje.
Pirmą kartą Rusija bandė užimti regiono sostinę Sumus savo puolimo pradžioje 2022-aisiais, tačiau vėliau tais pačiais metais buvo nustumta atgal per Ukrainos kontrpuolimą.
2024 metais Ukraina pati pradėjo ginkluotą įsiveržimą į Rusijos vakarinę Kursko sritį, o savo operacijos baze pasirinko Sumų regioną.
Šių metų pradžioje atgavęs Kursko teritoriją, V. Putinas įsakė savo kariuomenei dar kartą veržtis per sieną ir išstumti Ukrainos karius ir techniką.
Rusijos gynybos ministerija taip pat pranešė, kad jos kariai užėmė dar du kaimus rytinėje Donecko srityje, kurią rusai teigia aneksavę.
Sviatlana Cichanouskaja: Rusija gali bandyti pasinaudoti Baltarusija, kad užpultų Baltijos šalis
13:13
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja portalui „Euronews“ teigia, kad jos šalimi gali būti pasinaudota kaip atspirties tašku puolant ir įsiveržiant į Baltijos šalis, tačiau pabrėžia, kad Baltarusijos žmonės neketina kariauti su savo kaimynais.
Opozicijos lyderė taip pat tvirtina, kad rudenį vyksiančios plataus masto bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos iš tiesų gali kelti grėsmę NATO rytiniam flangui.
„Nepamirškite, kad pastarosios karinės pratybos Baltarusijoje baigėsi išpuoliu prieš Ukrainą 2022-ųjų vasarį“, – teigė S. Cichanouskaja, omenyje turėdama pratybas „Zapad 2021“.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Vilniuje NATO susitikime šio mėnesio pradžioje paragino sąjungininkus kreiptis į žvalgybą informacijos apie Rusijos planus šią vasarą Baltarusijoje.
BNS rašė, kad pratybas „Zapad 2025“ Baltarusijoje ketinama vykdyti rugsėjį.
2022 metais Rusija pasinaudojo Baltarusija kaip atspirties tašku savo išpuoliams ir plataus masto invazijai į Ukrainą. Tačiau Maskva, anot Cichanouskajos, neįkalbėjo Baltarusijos žmonių dalyvauti puolime. Opozicijos lyderė pridūrė, kad baltarusiai neis į kovą prieš Baltijos šalis.
„Jie gali būti priversti, bet tai nereiškia, kad jie ten kovos. Tikiuosi, kad žmonės norės pabėgti arba pereiti į kitą pusę, bet ne kovoti su lietuviais ar lenkais, ypač žinant, kiek šios šalys mus remia“, – teigė ji.
Kalbėdama apie Lietuvą, kurioje gyvena nuo tada, kai pabėgo iš Baltarusijos 2020-aisiais, ji sakė, kad šalyje „atmosfera yra gana niūri, diskutuojama apie galimus išpuolius prieš Lietuvą, nes Lietuva bus pirmoji šalis pakeliui į Europos Sąjungą (ES)“.
„Diskutuojama, ar NATO atvyks gelbėti lietuvių, ar užteks laiko“, – aiškino S. Cichanouskaja, nors teigė esanti dėl to optimistiška.
Anot jos, NATO atsakas turėtų būti labai aiškus signalas rusų vadovui Vladimirui Putinui ir autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai Baltarusijoje, kur, pasak S. Cichanouskajos, vyksta vis didesnė militarizacija.
„Žmonės pastebi, kaip režimas militarizuoja mūsų visuomenę. Daug įmonių ir gamyklų dabar dirba Rusijos kariuomenei. Turime visus įrodymus, kaip įmonės dalyvauja šiame kare prieš Ukrainą“, – teigė ji.
Ar Putinas išsivers be Teherano? Kas nutiks su „Shahed“ ir balistinių raketų tiekimu iš Irano į Rusiją
12:31
Vidaus saugumo pajėgos NV paaiškino, kaip Izraelio karinė operacija prieš Irano branduolinius įrenginius paveiks karo Ukrainoje eigą.
Iranas tiekia Rusijai dronus kamikadzes ir medžiagas, skirtas UAV, raketų, įskaitant balistines, ir kitų tipų ginklų gamybai. Tačiau NV pašnekovas iš saugumo ir gynybos pajėgų, kalbėdamas anonimiškai, paaiškino, kad agresorė Rusijos Federacija jau yra pajėgi pati gaminti „Shahed“ dronus.
Be to, galimas balistinių raketų tiekimo Maskvai sumažėjimas taip pat nebus kritinis, nes Šiaurės Korėja šiuo metu tiekia panašius ginklus rusams.
Vietoj to, Izraelio smūgis Iranui gali paveikti naftos kainą rinkoje.
Birželio 13 d. Izraelis surengė didelio masto oro smūgius prieš Iraną, panaudodamas 200 naikintuvų ir numetęs daugiau nei 330 šaudmenų į daugiau nei 100 taikinių.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė apie didelio masto karinės operacijos „Lion“ pradžią, kurios tikslas – Irano branduolinė infrastruktūra, balistinių raketų objektai ir kiti kariniai objektai. Netanyahu pabrėžė, kad operacija tęsis „kol tikslai bus visiškai pasiekti“.
Po Izraelio atakų patvirtintos Irano aukščiausio rango karininko, ginkluotųjų pajėgų vado generolo majoro Mohammado Bagheri, Islamo revoliucinės gvardijos vado generolo Hosseino Salami ir ajatolos Ali Shamkhani pagrindinio patarėjo mirtys. Taip pat pranešama, kad žuvo keletas Irano branduolinių fizikų.
Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai generolas Abolfazl Shekarchi ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pagrasino Izraeliui ir JAV „griežtu atsakymu“ už šiuos smūgius.
Rusijos karinis jūrų laivynas gavo naują povandeninį laivą, ginkluotą „Kalibr“ raketomis
11:47
Sankt Peterburge vyko ceremonija, kurios metu Rusijos kariniam jūrų laivynui buvo perduotas dyzelinis-elektrinis povandeninis laivas „Jakutskas“ (projektas 636.3). Apie tai pranešė Jungtinė laivų statybos korporacija (USC).
„Laivas yra įrengtas naujausia inercine navigacijos sistema, modernia automatine informacijos ir kontrolės sistema bei galingais, greitai veikiančiais torpediniais ir raketiniais ginklais“, – teigiama rusų pareiškime.
Dyzelinis-elektrinis povandeninis laivas „Jakutskas“ yra šeštasis iš serijos. Jis buvo pradėtas statyti 2021 m. rugpjūčio mėn. ir paleistas 2024 m. spalio mėn.
Primename, kad sutartis dėl šešių dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų serijos statybos Ramiojo vandenyno laivynui tarp Rusijos gynybos ministerijos ir JSC Admiralty Shipyards buvo pasirašyta 2016 m. rugsėjo mėn. per „Army-2016“ forumą.
Pagal sutarties sąlygas, pirmasis povandeninis laivas turėjo būti pristatytas užsakovui iki 2019 m. lapkričio 25 d., o visos serijos statyba turėjo būti baigta 2022 m.
Projekto 636.3 povandeniniai laivai yra skirti kovoti su povandeniniais ir paviršiniais taikiniais, taip pat vykdyti žvalgybą ir saugoti jūrų sienas.
Šio projekto povandeniniai laivai yra ilgesni nei 74 m ir juose dirba 52 žmonės. Pagrindinė ginkluotė susideda iš torpedų ir „Kalibr“ sparnuotųjų raketų.
