Karas Ukrainoje. SBU: Zelenskį Lenkijoje turėjo nužudyti FSB „konservas“

Karas Ukrainoje / Aleksandr Gusev / ZUMAPRESS.com

Per naktį Ukrainoje Rusijos įvykdytas dronų ir raketų atakas, atnaujintais duomenimis, žuvo mažiausiai 14 civilių gyventojų ir dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.

Kyjive, kur iš dalies sugriuvo daugiabutis namas, žuvo devyni žmonės.

Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 352 dronus, 11 balistinių ir penkias sparnuotąsias raketas, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. 

Oro gynyba perėmė 339 dronus ir 15 raketų arba sutrikdė jų skrydį, kol jie dar nepasiekė numatytų taikinių, sakoma pareiškime.

Vėliau tą pačią dieną Ukrainos pietinėje Odesos srityje per Rusijos balistinės raketos smūgį sunaikinta vidurinė mokykla, žuvo du jos darbuotojai, pranešė institucijos. Dėl vasaros atostogų patalpose vaikų nebuvo, teigė V.Zelenskis, kuris smūgį pavadino „visiškai beprotišku“.

Naujausi smūgiai Kyjivui buvo suduoti praėjus beveik savaitei po to, kai praėjusį antradienį per kombinuotą Rusijos ataką Kyjive žuvo 28 žmonės, iš jų 23 – per tiesioginį raketos smūgį daugiabučiam namui.

Ankstyvą pirmadienio rytą dronai ir raketos smogė gyvenamiesiems rajonams, ligoninėms ir sporto infrastruktūrai eilėje Kyjivo rajonų, pranešė gelbėjimo tarnybos. Didžiausia žala padaryta Ševčenkos rajone, kur sugriuvo penkiaaukščio daugiabučio namo dalis.

Šiame rajone žuvo devyni žmonės, sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Anot prokurorų, tarp šių žuvusiųjų – ir 11 metų mergaitė.

Dar dešimt žmonių, įskaitant nėščią moterį, buvo išgelbėti iš netoliese esančio daugiaaukščio namo, kuris taip pat smarkiai nukentėjo nuo sprogimo. Kelios dešimtys transporto priemonių sudegė arba buvo apdegintos krentančių nuolaužų.

V.Klyčko žurnalistams teigė, kad gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų sugriuvusiame pastate.

Per Rusijos ataką taip pat padaryta žala įėjimui į Kyjivo Sviatošyno metro stotį, lengvai sužeisti du žmonės, sakė Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. Jis teigė, kad visame mieste buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių.

Taip pat per Rusijos dronų ataką Černihivo srityje vėlyvą sekmadienio vakarą žuvo du žmonės ir dar 10 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Pasak Černihivo administracijos vadovo Viačeslavo Čauso, tarp sužeistųjų buvo trys vaikai.

Dar vienas žmogus žuvo ir aštuoni buvo sužeisti naktį Bila Cerkvoje, esančioje maždaug už 85 km į pietvakarius nuo sostinės.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynyba naktį iš pirmadienio į antradienį numušė 23 Ukrainos dronus.

Andrijus Jermakas / LUDOVIC MARIN / AFP

Viena iš problemų, kurią iškėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikai Baltuosiuose rūmuose, įskaitant patį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, buvo 2024 m. prezidento rinkimų atšaukimas. Tai įvyko dėl sunkumų juos surengti karo sąlygomis, nurodė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Jis taip pat pažymėjo, kad V.Zelenskis yra „demokratas“ ir „stiprus žmogus“, kuris net po trejų metų visapusiško karo išlaiko energiją.

A.Jermakas pažadėjo, kad rinkimai vyks, kai tik „atsiras galimybė“ ir bus panaikinta karo padėtis, rašo „The Times“. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad V.Zelenskis turėtų vėl kandidatuoti į prezidentus, kai vyks rinkimai.

„Manau, kad jis turėtų dalyvauti rinkimuose, nes jis yra geriausias prezidentas, kokį mano šalis turėjo nuo nepriklausomybės paskelbimo“, – pabrėžė A.Jermakas.

Jis pareiškė, kad kaltinimai V.Zelenskiui autoritarizmu yra „nesąmonė“.

Gaisras Rostovo srityje / / AP

Pirmadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė „Atlas Combine“ naftos sandėliui Rusijos Rostovo srityje, kuris tiekia degalus ir tepalus su naftos produktais Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

Pasak Generalinio štabo, patvirtinta, kad Ukrainos smūgis buvo taiklus. Užfiksuotas gaisras. Gaisro padarinių rezultatai šiuo metu tikslinami.

„Zuma press“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Nors aplink yra daug grėsmių, tačiau NATO šiuo metu didžiausią pavojų kelia būtent Rusija, sako analitinio centro „Clingendael“ vyresnysis mokslo darbuotojas Auke'as Venemas. Su 15min Hagoje, kur vyks NATO viršūnių susitikimas, bendravęs ekspertas įvertino Rusijos keliamą pavojų ir NATO sprendimą dėl Ispanijos, kuriai suteikta išimtis planuojant gynybos biudžetą.

15min rašė, kad NATO viršūnių susitikime sąjungininkės žada pritarti naujam siūlymui gynybai skirti 5 proc. BVP. Ispanų premjeras Pedro Sanchezas jau anksčiau teigė, kad toks siūlymas jo šaliai būtų neracionalus.

Ispanų premjeras tikino, jog kiekviena NATO narė turi investuoti skirtingas sumas, kad pasiektų savo karinių pajėgumų tikslus, kariuomenei apskaičiavus, kad Ispanijai pakaktų 2,1 procento.

Galiausiai Ispanija pasiekė susitarimą su NATO – jai bus netaikomas reikalavimas gynybai skirti 5 proc. BVP.

Kaip toks sprendimas turėtų būti vertinamas NATO šalių kontekste? Tai vienas iš klausimų, į kuriuos atsakė 15min kalbintas analitikas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Stopkadras/Sprogimas prie Krymo tilto atramų

Daugiau nei du tūkstančiai kilogramų sprogmenų buvo panaudota pagrindinėms Krymo tilto atraminėms konstrukcijoms, sakė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas susitikime su žurnalistais.

„Pasakysiu atvirai: trečią kartą tilto susprogdinimui panaudojome 1100 kg sprogmenų ir dar 1100 kg. Tai reiškia, kad du kartus po 1100 kg naudota pagrindinėms neteisėtos konstrukcijos atramoms Ukrainos teritorijoje. Dėl suprantamų priežasčių papildomų detalių nepasakosiu. Bet tikėkite: tai naujos eros pradžia“, – pabrėžė jis.

Jis priminė, kad tiltas buvo sprogdintas tris kartus: „2022 m. atvažiavome iš sausumos su mašina, kurioje buvo 21 tona sprogmenų, skaičiuojant pagal trotilo ekvivalentą, 2023 m. atvykome dviem SBU koviniais dronais „Sea Baby“ vandeniu. Trečią kartą šių metų birželį mes priartėjome po vandeniu. Galiu jums tiksliai pasakyti: mes pradėjome naują „jūrų istorijos“ erą“, – pabrėžė V.Maliukas.

Ukrainos kariai / GENYA SAVILOV / AFP

Kad kontrpuolimas būtų sėkmingas, jis turi būti lydimas informacinės tylos, jog mes išgirstume tik apie jo rezultatą. Apie tai leidinio „Defense Express“ ekspertas Ivanas Kyryčevskis pareiškė radijo stoties „Radio NV“ eteryje.

„Pagrindinė priežastis, kuri vis dėlto pasireiškė 2023 m. kontratakoje, – apie ją buvo per daug kalbama“, – teigė jis.

Pasak I.Kyryčevskio, tyrėjai išanalizavo kontratakos operacijas įvairiose šalyse.

„Skirtingos pradinės sąlygos, skirtingas priešo potencialas, bet paaiškėjo, kad laimėjo ta pusė, kuri netgi neturėjo jėgų ir priemonių pranašumo, bet smūgiavo operatyvinio tylėjimo režimu. Tai reiškia, kad nereikia aštuonis mėnesius pasakoti, kur eis Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ką išlaisvins. Tiesą sakant, turime ne tik neigiamą pavyzdį, bet ir teigiamą. Kas galėjo pagalvoti, kad 2024 m. vasarą kontratakos operacija prasidės Rusijos link. Syrskis nubrėžė, o toliau pažiūrėsime“, – sakė ekspertas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad jei bus nauja kontrataka, apie tai nebus kalbama informaciniame erdvėje, o mes išgirsime jau apie rezultatą.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusijos atakos prieš Kyjivą birželio 23-iosios naktį padariniai

Į penkių aukštų gyvenamąjį namą Ševčenkos rajone Kyjive, tikriausiai, pataikė balistinė raketa.

Apie tai televizijos maratone pasakojo vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. „Tai buvo, greičiausiai, balistinė raketa. Jos markė bus nustatyta tyrimo metu. Raketa pataikė tiesiai. Priešais penkiaaukštį namą yra aukštas pastatas, bet raketa jį perskridusi pataikė būtent į šį penkių aukštų namą“, – pasakojo jis.

I.Klymenka pridūrė, kad išgelbėta 17 žmonių, o gelbėjimo darbai tebesitęsia.

„Turime pranešimą iš mūsų piliečių apie mažiausiai du dingusius be žinios žmones. Šioje vietoje, būtent šiame penkių aukštų name, šiuo metu žuvo 6 žmonės, kurių kūnai buvo ištraukti“, – pasakojo I.Klymenka.

Pasak jo, gelbėtojai jau išvalė griuvėsius nuo 3 iki 5 aukšto. Dabar valomas antras aukštas, kur galbūt yra dar daugiau žuvusiųjų kūnų.

Ministras sakė, kad reikia pasiekti namo rūsį, kuris buvo pramuštas raketa.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karolis III ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atskrido į Londoną, kur susitiks su Jungtinės Karalystės (JK) karaliumi Karoliu III ir ministru pirmininku Keiru Starmeriu, naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių aukšto rango pareigūnas.

V.Zelenskis, kuris siekia telkti pagalbą savo šaliai daugiau kaip trejus metus tęsiantis Rusijos invazijai, vėliau šią savaitę taip pat turėtų dalyvauti NATO viršūnių susitikime Hagoje.

Ukrainos lyderio atstovas reporteriams sakė, kad pagrindinis kelionės tikslas yra bendradarbiavimo gynybos srityje plėtimas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.