Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Norvegijos gynybos ministras įvertino, ar Putinas išdrįs pulti NATO
15:25
Vladimiras Putinas bandys pulti NATO šalis, tokią nuomonę per interviu ukrainiečių portalui „Telegraf“ savo vizito Kyjive metu išsakė Norvegijos gynybos ministras Tore O.Sandvikas.
Jo teigimu, Europai svarbu atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos.
„Nemanome, kad Rusijos agresija Ukrainoje baigsis. Manome, kad po Ukrainos Rusija norės išbandyti NATO, todėl norime sulaikyti Rusiją dabar ir sustabdyti ją Ukrainoje. Kartu turime kurti karinius ir civilinius pajėgumus Europoje, kad galėtume pasipriešinti V.Putinui“, – kalbėjo jis.
Pasak ministro, „NATO yra daug, daug, daug stipresnė už V.Putiną“.
„Jis turi branduolinių pajėgumų, bet jis neturi daugiadimensinių pajėgumų, kuriuos turi NATO, ir neturi penktosios kartos pajėgumų, kuriuos turi Aljansas.
Neseniai Irane matėte, ką gali penktosios kartos technologijos. F-35 ar bombonešių atėjimo [rusai] nepastebės. Jie jiems nematomi. Taigi esame daug stipresni ore ir daugiadimensinėje erdvėje“, – patikino politikas.
Paklaustas, ar vis tik V.Putinas išdrįs mesti iššūkį NATO, T.O.Sandvikas mano, V.Putinas „tikrai pabandys“ ir taikys strategiją, kurią pavadino „saliamio taktika“.
„Jis mus išbandys – hibridiniais metodais, kibernetinėmis atakomis, kaip jau vyksta dabar. Jis kels grėsmę povandeninei infrastruktūrai. Tai bus iššūkis, nes visa tai yra žemiau karo slenksčio. Ir tai daroma siekiant mus suskaldyti, įvairiais būdais mus susilpninti. Manau, kad turime labai atidžiai stebėti energetikos sektorių, nes V.Putinas yra energetikos žinovas. Jis viską žino apie energetikos rinkas, ypač apie naftą ir dujas“, – perspėjo ministras.
Pasak T.O.Sandviko, NATO nuo jo priklauso daug labiau, nei jis įsivaizduoja, todėl V.Putinas bandys manipuliuoti energetikos sistemomis.
„Manau, kad tai yra paskutinė riba prieš tiesioginį karą arba mėginimą mus išbandyti, užpuolant ir kvestionuojant NATO 5-ąjį straipsnį. Vienintelis būdas užkirsti tam kelią yra atgrasymas. Štai kodėl taip svarbu pasiekti 5 proc. ribą – sustiprinti mūsų pilietinių visuomenių atsparumą, pademonstruoti karinį pajėgumą ir parodyti, kad jei jis bandys mesti mums karinį iššūkį, atsakysime visomis būtinomis priemonėmis“, – pabrėžė ministras.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO per artimiausius 5 metus. Pasak jo, šiuo metu Ukraina atgraso Rusiją, tačiau ateityje gali kilti naujų grėsmių.
Ukrainos lyderis paragino Vakarus nedelsti, pabrėždamas, kad Rusija jau planuoja naujas karines kampanijas.
„Bet kokiu atveju V.Putinui reikia pauzės, jam reikia, kad būtų panaikintos sankcijos, jam reikia apmokytos kariuomenės. O 10 metų yra labai ilgas laiko tarpas. Iki to laiko jis jau turės paruoštą naują kariuomenę“, – perspėjo V.Zelenskis.
Tuo tarpu britų leidinys „The Telegraph“ atkreipė dėmesį, kad Didžioji Britanija jau turi planą, kaip laimėti, jei Rusija užpultų šalį. Britų kariuomenė ne tik mokosi iš Ukrainos pavyzdžio, bet ir sparčiai persiginkluoja.
Pasak straipsnio, karo pradžioje britai mokė Ukrainą, kaip kariauti, o dabar kariuomenė mokosi iš ukrainiečių.
„Kai karas Ukrainoje baigsis ir V.Putinas pažvelgs toliau į Vakarus, jis pamatys visiškai kitokį vaizdą nei 2022 metais. Didžiosios Britanijos kariuomenė vėl bus pasirengusi vadovautis didžiojo generolo Slimo (talentingo Antrojo pasaulinio karo britų karo vado – red.past.) patarimais: „Smūgiuok kitam kuo greičiau, kuo stipriau, ten, kur labiausiai skauda, kai jis nežiūri“, – dėstė straipsnio autorius.
„Financial Times“: Trumpo pozicija Putino ir Zelenskio atžvilgiu keičiasi
00:59
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikimo Hagoje užkulisiuose susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir parodė jam simpatiją, pavadindamas jį „labai maloniu“. Tuo pačiu metu JAV lyderis tapo griežtesnis Rusijos atžvilgiu, rašo „Financial Times“.
„Vladimiras Putinas tikrai turi nutraukti šį karą. Žmonės miršta tokiu mastu, kokio žmonės seniai nematė“, – pabrėžė D.Trumpas.
Žurnalistai pažymi, kad D.Trumpo požiūris į Ukrainos ir Rusijos lyderius ilgai svyravo. Lūžio taškas buvo garsus ginčas Baltuosiuose rūmuose per prezidento V.Zelensko vizitą JAV. Leidinys priduria, kad po šio incidento Vašingtonas laikinai sustabdė pagalbą Ukrainai – karinę ir žvalgybinę.
Savo antrosios kadencijos pradžioje D.Trumpas rodė daugiau supratimo V.Putinui – jie keletą kartų kalbėjosi telefonu, o šalių derybų komandos vedė tiesiogines derybas. Tačiau pastarosiomis savaitėmis D.Trumpo nusivylimas V.Putinu išaugo „dėl jo maksimalistinių reikalavimų ir atsisakymo sutikti su ugnies nutraukimu“.
NATO viršūnių susitikimo metu D.Trumpas net pareiškė, kad karas Ukrainoje „išeina iš kontrolės“, teigia du nenurodyti šaltiniai.
Ukrainos lyderis apibūdino pokalbį su JAV prezidentu Hagoje kaip „ilgą ir turiningą“. Buvo kalbama apie „tikrai svarbius klausimus“, įskaitant žmonių apsaugą Ukrainoje ir tai, „kaip pasiekti ugnies nutraukimą ir tikrą taiką“.
Pats D.Trumpas neigė, kad pokalbio su V.Zelenskiu metu jie aptarė ugnies nutraukimo klausimą, bet beveik valandą trukusią susitikimą pavadino „labai maloniu“.
„Norėjau sužinoti, kaip jam sekasi. Jis buvo labai malonus, tiesą sakant. Jis kovoja sunkią kovą. Tai sunki kova“, – pareiškė jis.
Pasak JAV prezidento, karas Ukrainoje parodė neatidėliotiną poreikį atkurti gynybos pramonės bazę. Nei Jungtinės Valstijos, nei sąjungininkai negali „leisti sau priklausyti nuo užsienio priešų dėl kritiškai svarbių naudingųjų iškasenų“, pridūrė jis.
Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad naujas prezidentų susitikimas įvyko tuo metu, kai Rusija spartina savo vasaros puolimą Ukrainoje, taip pat plečia raketų ir dronų gamybą.
NATO kariškiai prognozuoja, ko laukti šią vasarą
21:18
Šią vasarą Rusija, nepaisant didelių nuostolių, toliau lėtai žengs į priekį Ukrainoje. Vis dėlto abi pusės praktiškai neturi jokių galimybių pasiekti proveržį. Apie tai rašo „Defense One“, remdamasis aukšto rango NATO atstovo žodžiais.
„Esmė ta, kad situacija mūšio lauke tebėra sudėtinga. Ukraina toliau demonstruoja didelį novatoriškumą, bet mūsų laukia intensyvi ir sunki vasara“, – žurnalistams sakė aukštas NATO pareigūnas.
Šaltinis taip pat pažymėjo, kad Rusija toliau žengia į priekį Sumų srityje. Jis neatmeta galimybės, kad okupantai bando sukurti vadinamąją „buferinę zoną“.
Be to, aukštas NATO atstovas pridūrė, kad Rusijos kariai aktyvina operacijas ir Zaporižios srityje. Vis dėlto jis patikino, kad kol kas niekas neleidžia manyti, kad fronte įvyko kokių nors rimtų pokyčių.
Šaltinis žurnalistams papasakojo, jog Rusijai trūksta rezervų, kad galėtų pasinaudoti bet kokiu proveržiu. Jis teigė, kad vien 2025 m. Rusijos kasdienės netektys siekia apie 1300 žmonių. Jo teigimu, bendras žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius jau viršija milijoną.
Vis dėlto Rusija vis dar turi didelį potencialą ginklų gamybos srityje, mano aukštas NATO pareigūnas. Jis pasidalijo informacija, kad rusai kas mėnesį pagamina ir suremontuoja apie 130 tankų, taip pat kasmet pagamina apie 3 milijonus artilerijos sviedinių.
Šaltinis pokalbyje su žurnalistais pažymėjo, kad Rusijos ekonomika gali atsidurti ant recesijos slenksčio. Jo teigimu, Rusijos gyventojai jau pradėjo jausti Vladimiro Putino karo su Ukraina pasekmes.
„Pramonės įmonės dirba visu pajėgumu, bet trūksta darbo jėgos, yra didelis biudžeto deficitas, kuris iš dalies finansuojamas iš nacionalinio socialinio aprūpinimo fondo, bet jo lėšos baigiasi. Faktiškai, suverenus gerovės fondas sumažėjo nuo 150 milijardų dolerių iki 37 milijardų dolerių. Taigi visa tai, be abejo, daro spaudimą Rusijos ekonomikai“, – paaiškino aukštas NATO pareigūnas.
Pagal pareigūno prognozę, Rusija galės finansuoti karą prieš Ukrainą bent iki 2027 m.: „Iš esmės Kremlius eina į kompromisą, aukodamas ilgalaikę Rusijos ekonominę gerovę dėl dabartinio šio karo finansavimo“.
Be to, aukštas NATO atstovas pareiškė, kad dabar nereikėtų tikėtis diplomatinio karo sprendimo. Jis pabrėžė, kad Aljansas abejoja, ar Rusija yra suinteresuota realiomis derybomis dėl ugnies nutraukimo.
Kitas aukštas NATO atstovas žurnalistams sakė, kad JAV pagalba Ukrainai nesibaigs bent artimiausiu metu. Vis dėlto jis atsisakė kalbėti apie tai, kas gali atsitikti, kai baigsis JAV pagalba, patvirtinta dar buvusio JAV prezidento Joe Bideno laikais.
Tuo pačiu metu karas tarp Izraelio ir Irano sulėtins Teherano ginklų eksportą į Rusiją, mano aukštas NATO pareigūnas. Jis pažymėjo, kad tai pirmiausia turės įtakos balistinėms raketoms ir artilerijos šaudmenims.
Volodymyras Zelenskis teigia su Donaldu Trumpu aptaręs JAV oro gynybos sistemų pirkimą
19:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu aptarė JAV oro gynybos sistemų pirkimą.
„Su prezidentu aptarėme mūsų žmonių apsaugą – pirmiausia amerikietiškų oro gynybos sistemų pirkimą“, – socialiniuose tinkluose nurodė ukrainiečių prezidentas.
V.Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas yra „pasirengęs pirkti šią įrangą ir remti amerikiečių ginklų gamintojus“.
Trumpas pirmą kartą pripažino, kad Putinas gali pulti kitas šalis
19:20
Donaldas Trumpas pirmą kartą pripažino, kad Vladimiras Putinas gali pradėti karą prieš kitas šalis. Apie tai JAV prezidentas pareiškė kalbėdamas NATO viršūnių susitikime Hagoje.
„Galbūt Putinas turi teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų“, – sakė D.Trumpas.
JAV prezidento nuomone, Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už žemyno saugumą, kad būtų išvengta ateities katastrofų, tokių kaip Rusijos invazija į Ukrainą. Tam europiečiai turi daugiau išleisti „rimtai karinei įrangai“, pageidautina amerikietiškai, sakė jis, komentuodamas NATO šalių susitarimą padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc.
Trumpas žada apsvarstyti galimybę siųsti daugiau „Patriot“ raketų Ukrainai
18:24
Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo pažadas užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą per parą buvo sarkastiškas, ir pripažįsta, kad „tai sudėtingiau, nei žmonės gali įsivaizduoti.“
„Vladimiras Putinas tikrai turi užbaigti šį karą“, – sakė jis spaudos konferencijoje Hagoje po NATO viršūnių susitikimo.
Kalbėdamas su Varšuvoje įsikūrusia Ukrainos žurnaliste, jis pažadėjo ieškoti būdų perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų.
Daugiau naujienų iš NATO viršūnių susitikimo galite skaityti čia.
Trumpas: susitikimas su Zelenskiu buvo geras, kalbėsiu su Putinu
17:28
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad jo susitikimas su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu buvo geras, ir žada kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie karo sustabdymą.
„Manau, ką supratau iš šio susitikimo – jis iš tiesų negalėjo būti malonesnis – tai, kad jis norėtų, jog visa tai baigtųsi. Manau, dabar puikus metas tai užbaigti.
Aš kalbėsiu su Vladimiru Putinu, pažiūrėsiu, ar galime visa tai užbaigti“, – sakė Trumpas spaudos konferencijoje Hagoje po NATO viršūnių susitikimo.
Trumpas ir Zelenskis susitiko Hagoje pasibaigus NATO lyderių susitikimui.
Baigėsi Trumpo ir Zelenskio susitikimas: ryškėja jo detalės
17:08
Trečiadienį Nyderlanduose vykstančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu susitiko ir Ukrainos bei Jungtinių Valstijų prezidentai, skelbia naujienų portalo „Unian“ korespondentė Hagoje.
Jos teigimu, dviejų lyderių susitikimas truko 40 minučių. Tuo tarpu ukrainiečių nacionalinis transliuotojas „Suspilne“ skelbia, kad susitikimas užtruko 50 min.
Jam pasibaigus spaudos atstovams nebuvo leista susitikti su lyderiais. Be to, jie nepaskelbė jokio bendro pranešimo. Tikėtina, kad daugiau detalių apie jų susitikimą paaiškės, kai D.Trumpas gyvai kreipsis į susitikimo dalyvius. Jo kreipimasis turėtų įvykti netrukus.
Savo ruožtu šaltinis Ukrainos prezidentūroje atskleidė, kad Volodymyras Zelenskis „patenkintas“ susitikimu, rašo naujienų agentūra AFP.
Po kelių minučių informaciją socialiniame tinkle „X“ patvirtino ir pats V.Zelenskis, sakydamas, kad su D.Trumpu įvyko „ilgas ir esminis susitikimas“.
„Aptarėme visus tikrai svarbius klausimus. Dėkoju ponui prezidentui, dėkoju Jungtinėms Valstijoms. Aptarėme, kaip pasiekti paliaubas ir tikrą taiką. Kalbėjome apie tai, kaip apsaugoti savo žmones. Vertiname dėmesį ir pasirengimą padėti priartinti taiką. Daugiau informacijos bus pateikta vėliau“, – rašė Ukrainos lyderis.
Pažymima, kad tai buvo pirmasis dviejų lyderių pokalbis per paskutinius du mėnesius.
Paskutinį kartą V.Zelenskis ir D.Trumpas buvo susitikę Vatikane šių metų balandį. Jie ten dalyvavo popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse.
Nors abu prezidentai turėjo susitikti Didžiojo septyneto (G7) grupės aukščiausiojo lygio susitikime Kanadoje, susitikimas neįvyko, nes D.Trumpas jį paliko anksčiau dėl ypač įtemptos padėties Artimuosiuose Rytuose.
Dar prieš NATO viršūnių susitikimą jo organizatoriai sutrumpino numatyta programą, kad įtiktų JAV prezidentui. Pažymima, kad pirma buvo nuspręsta nerengti NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio.
Galutiniame aukščiausiojo lygio susitikimo komunikate sąjungininkės taip pat gerokai sušvelnino savo retoriką Rusijos atžvilgiu, o tai, tikėtina, taip pat buvo nuolaida Amerikos prezidentui.
Dokumente Rusija apibūdinama kaip „ilgalaikė grėsmė“ Aljansui, tačiau jame neminima būsima Ukrainos narystė NATO, kuri anksčiau buvo įtraukta į tokius komunikatus kitomis formuluotėmis.
Naujienas iš NATO viršūnių susitikimo Hagoje sekite ČIA.
Rusija svaido kritikos strėles į Jungtines Valstijas: jos nepasirengusios pašalinti kliūčių
16:57
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas dar nepasirengęs pašalinti kliūčių jų ambasadų darbui, stringant pastangoms normalizuoti JAV ir Rusijos santykius.
„Nepaisant tam tikros pažangos, Amerikos pusė dar nepasirengusi rimtai spręsti sunkumų, trukdančių ambasadų darbui“, – sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams.
Sausį grįžęs į Baltuosius rūmus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi santykių su Kremliumi gerinimo, tiesiogiai kreipėsi į Vladimirą Putiną ir inicijavo tiesiogines abiejų šalių derybas.
Po to Rusijos ir JAV pareigūnai susitiko aptarti įvairių temų, įskaitant karą Ukrainoje, ekonominius ryšius ir techninius klausimus, pavyzdžiui, diplomatines misijas.
Dėl diplomatinių darbuotojų išsiuntimų abiejų šalių ambasados jau ne vienus metus dirba minimaliu pajėgumu.
Rusija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Jungtinės Valstijos atšaukė naują derybų raundą dėl jų ambasadų veiklos normalizavimo.
Putinas dėl arešto orderio nedrįsta kelti kojos į Braziliją, kur vyks BRICS susitikimas
16:46
Vladimiras Putinas nevyks į Braziliją, kur kitą mėnesį vyks BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimas, nes Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento arešto orderį, trečiadienį pranešė Kremlius.
„Prezidentas dalyvaus vaizdo ryšiu. Taip yra dėl tam tikrų sunkumų, susijusių su TBT reikalavimais“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ir pridūrė, kad į liepos 6–7 dienomis Rio de Žaneire vyksiantį susitikimą vyks užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Nuo 2022-ųjų, kai pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, V.Putinas nebuvo išvykęs į jokią Vakarų šalį.
TBT arešto orderis jam išduotas 2023 metais dėl įtariamo priverstinio Ukrainos vaikų deportavimo.
Latvijos prezidentas: taikos siekis jėga neleis Rusijai diktuoti sąlygų JAV ir NATO
16:21
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius NATO viršūnių susitikime Hagoje trečiadienį pareiškė, kad taikos siekimas pasitelkiant jėgą neleis Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui diktuoti taisyklių Jungtinėms Valstijoms ar Aljansui.
Kalbėdamas su žurnalistais, jis teigiamai įvertino tai, kad NATO lyderiai viršūnių susitikime sutarė dėl gynybos išlaidų didinimo.
Pagal šį susitarimą 32 šalys įsipareigoja iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prezidentas pridūrė, kad Latvija šį sprendimą įgyvendins gerokai anksčiau nei numatyta, nes Ryga jau kitąmet planuoja gynybai skirti 4 proc. BVP.
E.Rinkevičius pabrėžė, kad sąjungininkai pripažįsta Rusijos keliamą grėsmę, ir pabrėžia, jog kalbama ne tik apie finansavimą, bet ir apie realius sąjungininkų tarpusavio santykius bei pajėgumus.
Paklaustas apie NATO sutarties 5 straipsnio laikymąsi, prezidentas nurodė tikįs, kad JAV parama Aljansui ir įsipareigojimas šiam straipsniui išlieka nepakitęs.
Hagoje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio skiriama gynybai, transatlantiniam bendradarbiavimui ir paramai Ukrainai.
-
Prieš NATO susitikimą Volodymyras Zelenskis susitiko su JK premjeru, susitarė stiprinti ryšius
-
Ukrainos prezidentūra: trečiadienį planuojamas Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas
-
Ukrainos URM vadovas: Rusijos smūgiai yra „teroro žinia“ prieš NATO viršūnių susitikimą
-
Į NATO susitikimą vykstantis prezidentas: parama Ukrainai galės būti įskaičiuota į išlaidas gynybai
