Karas Ukrainoje. Trumpo kandidatas į JAV pajėgų Europoje vado postą: Ukraina gali laimėti karą

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./ Alexusas Grynkewichas

JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatas į JAV pajėgų Europoje vado ir NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado postą pareiškė, kad tiki Ukrainos galimybe laimėti karą su Rusija.

„Manau, kad Ukraina gali laimėti. Manau, kad kiekvieną kartą, kai jūsų tėvynei gresia pavojus, jūs kovojate su atkaklumu, kurį mums sunku įsivaizduoti, jei nesame tokioje pačioje situacijoje“, – pareiškė JAV oro pajėgų generolas leitenantas Alexusas Grynkewichas per klausymus JAV Senate dėl jo patvirtinimo pareigose.

Amerikos kariškis pažymėjo, kad Ukraina daro „neįtikėtiną darbą“ priešindamasi Rusijos agresijai. Rusijos kariuomenės pažanga yra nedidelė, bet jiems tai kainuoja didžiules aukas.

„Manau, kad turime tęsti pastangas remti [Ukrainą], kurios leido jiems veikti taip gerai“, – pridūrė A.Grynkewichas. 

Jis taip pat pridūrė, kad Iranas tiekė Rusijai dronus, dėl kurių žuvo daug žmonių, ir šį bendradarbiavimą reikės atidžiai stebėti. Be to, į Rusijos karą su Ukraina buvo įtraukti Šiaurės Korėjos kariai, priminė A.Grynkewichas, o ekonominę paramą šiai „grupei“ teikia Kinija.

Rusijos atakos prieš Dniprą pasekmės

+1

Dnipre trečiadienis paskelbtas gedulo diena, siekiant pagerbti antradienio Rusijos raketų atakos aukas, paskelbė miesto meras Borysas Filatovas. Jis pasirašė atitinkamą įsaką.

Antradienį Rusijos okupacinės pajėgos smogė Dnipro miestui, jame nugriaudėjo serija sprogimų, aukų skaičius, naujausiais duomenimis, išaugo iki 16, daugiau nei 170 žmonių buvo sužeista.

Rusijos raketos smogė mokykloms, ligoninėms ir vaikų darželiams. Smūgiai suduoti tuo metu, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Nyderlandus susitikti su sąjungininkais NATO aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse.

Dnipropetrovsko srities gelbėjimo tarnybos paskelbė nuotraukų, kuriose matyti gelbėtojai, po rusų smūgių padedantys krauju apsipylusiems civiliams.

„Tai nėra kova, kurioje sunku pasirinkti pusę. Stoti Ukrainos pusėje reiškia ginti gyvybę“, – po atakos sakė V.Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad šie smūgiai reiškia, jog Rusija, kuri atmetė JAV ir Ukrainos pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo, „atmeta taiką“.

„Sąjungininkai turi didinti spaudimą Maskvai, kad išliktų patikimi“, – socialiniuose tinkluose parašė Andrijus Sybiha.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas / OLGA MALTSEVA SAUL LOEB / AFP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam paskambino ir pasisiūlė padėti išspręsti Irano ir Izraelio konfliktą, praneša „Fox News“.

„Kaip žinote, Vladimiras man paskambino. Jis pasakė, ar galiu jums padėti su Iranu? Aš atsakiau: ne, man nereikia pagalbos su Iranu. Man reikia pagalbos su jumis“. Ir aš tikiuosi, kad mes sudarysime susitarimą su Rusija, tai yra gėda. Praėjusią savaitę žuvo šeši tūkstančiai karių“, – sakė D.Trumpas žurnalistams, vykdamas į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.

D.Trumpo pastabos nuskambėjo Hagoje prasidedant NATO viršūnių susitikimui, kurio kuluaruose JAV vadovas turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pastaraisiais metais Rusija sustiprino karinius ir politinius ryšius su Teheranu, o Iranas atsiuntė Maskvai tūkstančius „Shahed“ tipo atakosdronų, naudojamų smūgiams Ukrainoje, taip pat trumpojo nuotolio balistinių raketų.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Friedrichas Merzas

NATO sąjungininkų įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai, kuris turėtų būti patvirtintas antradienį prasidedančiame istoriniu vadinamame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime, nėra skirtas tik JAV prezidentui Donaldui Trumpui įtikti, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

„Nedarome to, kaip kai kurie teigia, norėdami padaryti paslaugą Jungtinėms Valstijoms ir jų prezidentui“, – sakė jis Vokietijos parlamente prieš išvykdamas į susitikimą Hagoje. 

„Tai darome remdamiesi savo pastebėjimais ir įsitikinimais. Visų pirma Rusija aktyviai ir agresyviai kelia grėsmę saugumui ir laisvei“ visoje Europoje, pažymėjo kancleris. 

„Turime bijoti, kad Rusija tęs savo karą už Ukrainos ribų“, – pridūrė jis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

VIDEO: Prezidentas Gitanas Nausėda: NATO gynybos biudžeto ambicija – keleriopai didesnė nei anksčiau

Prezidentas Gitanas Nausėda: NATO gynybos biudžeto ambicija – keleriopai didesnė nei anksčiau

Į NATO viršūnių susitikimą vykstantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad parama Ukrainai galės būti įskaičiuota į planuojamą 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai rodiklį.

„Ukrainos parama taip pat yra įtvirtinta, beje, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad parama Ukrainai bus įskaičiuota  į tą bendrą 5 proc. rodiklį“, – Prezidentūros vaizdo įraše antradienį teigė šalies vadovas.

Anot jo, Ukraina taip pat pripažįstama „kaip kovojanti dėl mūsų laisvės“.

Lietuva šiais metais gynybai skiria 4 proc. BVP, o kitąmet planuoja skirti 5,25 proc. BVP. Tuo metu Ukrainai šalis įsipareigojusi skirti 0,25 proc. BVP.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

A.Jermako nuotr. / Telegram/Donaldas Tuskas, Volodymyras Zelenskis, Emmanuelis Macronas, Keiras Starmeris, Friedrichas Merzas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį prieš NATO viršūnių susitikimo Hagoje pradžią surengs trišales derybas, pranešė prancūzų prezidentūra.

Trišalis susitikimas numatytas 18 val. 15 min. Nyderlandų (19 val. 15 min. Lietuvos) laiku.

Prancūzija, JK ir Vokietija vadovauja Europos pastangoms atgaivinti derybas su Iranu dėl jo branduolinės programos, o gegužę trys lyderiai kartu nuvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris antradienį Hagoje taip pat planuoja asmeninį susitikimą su E.Macronu.

Ursula von der Leyen / Wiktor Dabkowski / ZUMAPRESS.com

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino, anot jos, istorinį NATO įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, sakydama, kad Europos gynybos pramonė „pagaliau pabudo“.

„Gynybos Europa pagaliau pabudo. Rytoj viršūnių susitikime bus nustatyti išties istoriniai nauji NATO sąjungininkių išlaidų tikslai“, – teigė ji.

Per NATO viršūnių susitikimą Hagoje, Nyderlanduose, sąjungininkės ketina susitarti per ateinantį dešimtmetį skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

Andrijus Sybiha / OZAN KOSE / AFP

Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pasmerkė mirtinus Rusijos smūgius Dnipro miestui, pavadinęs šį išpuolį „taikos atmetimu“ prieš NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose.

„Kol lyderiai renkasi Hagoje į NATO viršūnių susitikimą, Rusija siunčia teroro ir taikos atmetimo žinią“, – socialiniuose tinkluose parašė Andrijus Sybiha ir paragino Kyjivo sąjungininkus „padidinti spaudimą Maskvai“.

Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas kiek anksčiau antradienį pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį Dnipre Ukrainos centrinėje dalyje žuvo septyni žmonės, o dar keliasdešimt buvo sužeisti.

„Dėl Rusijos išpuolio žuvusių žmonių skaičius išaugo iki septynių. Apie 70 žmonių sužeista, tarp jų 10 vaikų“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.