Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
CNN paskelbė, kiek dar gali tęstis Rusijos karas prieš Ukrainą
16:37
Esant dabartiniam Rusijos puolimo tempui, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus gali prireikti dar daugelio metų. Todėl, pasak CNN, karas Ukrainoje greičiausiai užsitęs ir tęsis bent iki 2026-ųjų.
Ukraina jau kelis mėnesius kalba apie ilgai planuotą naują Rusijos puolimą, kurio tikslas – visiškai užimti Donbasą bei pietinius regionus. „Kol kas puolimas neatrodo įspūdingas, tačiau Rusijai pavyko šiek tiek pasistūmėti ir žymiai padidinti karių skaičių kai kuriose fronto vietose“, – pažymi leidinys.
Rusijos kariuomenė bando veržtis keliais frontais išilgai maždaug 1200 kilometrų ilgio linijos. Kremlius yra pareiškęs, kad puolimas tęsis tol, kol bus užimtos visos rytinės Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių dalys. Visgi, esant dabartiniam tempui, tam gali prireikti metų ar net dešimtmečio.
CNN taip pat pažymi, kad mažėjant JAV administracijos susidomėjimui paliaubų derybomis, karas greičiausiai tęsis visus 2025 metus ir persiris į 2026-uosius.
Dronų karas ir ginklų gamybos lenktynės
Abi pusės toliau stiprina savo gynybos pramonę. Rusija intensyviai gamina pigias bepiločių orlaivių (dronų) kopijas, skirtas priešlėktuvinei gynybai išsekti, kad raketos galėtų prasiskverbti į taikinius. „Rusai vis dažniau naudoja tokią taktiką atakuodami Ukrainos miestus“, – rašoma ataskaitoje.
Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, Rusija kasdien pagamina apie 200 „Shahed“, o sandėliuose turi apie 6000 jų imitatorių.
Ukraina savo ruožtu didina tolimojo nuotolio dronų gamybą, kuriais atakuoja Rusijos karinius aerodromus, naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos objektus.
Visgi Rusijos ginkluotės gamyba keliskart lenkia Ukrainos pajėgumus. Valstybinis karinis konglomeratas „Rostec“ pagamina apie 80 proc. visos įrangos, naudojamos kare prieš Ukrainą.
Karo kaina Rusijai – auganti infliacija ir grėsmės biudžetui
Nors Rusija kol kas sugeba finansuoti daugiau nei pusės milijono karių armiją, dislokuotą Ukrainoje ar jos kaimynystėje, tai daroma didžiulėmis ekonominėmis sąnaudomis. Gynybos išlaidos sudaro apie 40 proc. viso Rusijos valstybės biudžeto – daugiau nei 6 proc. BVP.
Dėl to šalyje didėja infliacija, o pats Vladimiras Putinas jau pripažino, kad BVP augimas šiemet bus tik „kuklus“. Jis taip pat užsiminė, kad gynybos biudžetas gali būti sumažintas jau 2026 metais.
Nors ilgalaikėje perspektyvoje Rusiją gali slėgti ekonominės ir demografinės problemos, trumpuoju laikotarpiu ji išlieka pajėgi tęsti karą ir formuoti karines pajėgas, kurios gerokai viršija Ukrainos galimybes, rašo CNN.
Trijų tipų veikėjai: ekspertė paaiškino, kaip atpažinti „Rusijos marionetes“
23:02
Daugelis šalių gali pasimokyti iš Ukrainos patirties. Pokalbyje su TVNET+ saugumo tyrimų programos direktorė iš analitinio centro „Ukrainian Prism“ Hanna Šelest kalba apie tai, kaip atpažinti politines „Rusijos marionetes“ ir kaip su jomis kovoti.
Ne visi politikai, kurie buvo pavadinti „Rusijos marionetėmis“, iš tiesų gauna pinigus ar tiesioginius nurodymus iš Kremliaus.
Jie taip pat gali būti vadinamieji „naudingi idiotai“, kurie savo iniciatyva skleidžia Rusijos propagandą, arba esami pareigūnai, kurie mato galimybę išlaikyti valdžią.
„Pirmasis tipas yra atvirai prorusiškas. Net nesvarbu, ar tai galima įrodyti, ar ne, nes jie patys save išduoda“, – išskyrė H.Šelest, kuri šį mėnesį kalbėjo Rygos konferencijoje „Riga StratCom Dialogue 2025“.
„Vienintelis būdas su jais kovoti yra stiprinti demokratijos procesą. Nes jų pagrindinė užduotis yra tiesiog pakenkti pasitikėjimui vyriausybe.“
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Azerbaidžanas stabdo bendrus kultūrinius renginius su Rusija po dviejų piliečių žūties policijos reido metu
22:59
Azerbaidžano Kultūros ministerija birželio 29 d. paskelbė atšaukianti visus su Rusijos valstybinėmis ir privačiomis organizacijomis planuotus kultūrinius renginius. Tokį sprendimą šalis priėmė po to, kai Rusijos Jekaterinburgo mieste policijos reido metu žuvo du Azerbaidžano piliečiai.
Azerbaidžano Užsienio reikalų ministerija birželio 28 d. pranešė, kad žuvo Ziyaddinas ir Huseynas Safarovai. Azerbaidžano teigimu, šios žudynės buvo „etniškai motyvuotos, viešos ir tyčinės neteisėtos veiksmai“, o pastaruoju metu Rusijos veiksmai „įgauna sisteminį pobūdį“.
Policijos reidas, kuriame žuvo azerbaidžaniečiai, esą buvo vykdomas tiriant neišspręstą 2001 m. žmogžudystę. Pranešama, kad reido metu buvo sužeista ir daugiau asmenų, iš viso sulaikyti devyni žmonės.
Žuvusiųjų artimieji tvirtina, kad jie buvo nukankinti. Velionių brolis, Sayfaddinas Huseynli, Azerbaidžano televizijai ITV sakė, jog „vyrams nebuvo surengta nei byla, nei tyrimas – jie buvo nužudyti, nors buvo nekalti“.
Oficiali mirties priežastis kol kas neskelbiama.
Reaguodamas į įvykius, Azerbaidžanas taip pat atšaukė planuotą Rusijos vicepremjero Aleksejaus Overčiuko vizitą. Valstybinė žiniasklaida citavo vyriausybės pareiškimą, jog „esant dabartinėms aplinkybėms, Azerbaidžanas nelaiko tinkamu nei A.Overčiuko, nei bet kurio kito Rusijos atstovo vizito“.
Pastaraisiais mėnesiais Azerbaidžano ir Rusijos santykiai vis labiau blogėja. Santykių krizė paaštrėjo po to, kai Rusija numušė Azerbaidžano oro linijų lėktuvą, žuvo 67 keleiviai. Vėliau Azerbaidžano parlamentarai apkaltino Rusiją kibernetiniu išpuoliu vasarį, o prezidentas Ilhamas Alijevas nedalyvavo Pergalės dienos parade Maskvoje gegužę.
Tuo metu Ukraina siekia stiprinti ryšius su Baku. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha lankėsi Azerbaidžane gegužę.
Vasario mėnesį Azerbaidžano prezidento kanceliarija paskelbė, kad Ukraina gaus 1 mln. JAV dolerių vertės humanitarinę paramą – elektros įrangą energetinei infrastruktūrai stiprinti Rusijos atakų akivaizdoje.
Tuo tarpu pagrindinė Azerbaidžano regioninė varžovė – Armėnija, ilgą laiką buvusi artima Rusijos sąjungininkė – taip pat faktiškai nutraukė santykius su Kremliumi.
Šių metų pradžioje Jerevanas pasirašė įstatymą, kuris pradeda Armėnijos stojimo į Europos Sąjungą procesą. Šį sprendimą paskatino gilėjanti trintis su Maskva, kuri nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinės operacijos 2023 m. rugsėjį Kalnų Karabache, po kurios iš regiono masiškai pasitraukė armėnų gyventojai.
„Karo seneliai“ Ukrainos fronte: vyresni nei 40-ies kariai apie pareigą, nuovargį ir anūkus
22:34 Atnaujinta 22:39
Ukraina jau ketvirtus metus iš eilės kovoja už savo išlikimą po Rusijos pradėtos plataus masto invazijos. Viena pagrindinių problemų – karių trūkumas, todėl į frontą vis dažniau siunčiami ir vyresnio amžiaus vyrai.
„The Wall Street Journal“ kalbino daugiau nei 40-ies metų ukrainiečius karius, kurie šiuo metu gina šalį fronto linijose. Jie atviravo, kodėl nusprendė stoti į ginkluotąsias pajėgas ir kaip sekasi vykdyti kovines užduotis.
„Ded“ – ne tik šaukinys, bet ir tikrovė
Ukrainos kariuomenėje šaukinys „Diedas“ (liet. „Senelis“) – gana dažnas reiškinys, dažniausiai taip vadinami patys vyriausi kariai. Vienas jų – 46 metų artileristas Andrejus Kukharas. Bunkeryje netoli Časiv Jaro kalbėjęs su žurnalistais jis sakė, kad nenori sėdėti nei namie, nei štabe – jam patinka būti veiksmo centre.
„Turiu anūkę, todėl visiškai pelnytai vadinuosi seneliu. Esu vadas. Mano komandoje daug jaunų vaikinų – jie mano kolegos, bendražygiai. Mes – viena komanda“, – sakė A.Kukharas.
Jis įsitikinęs, kad vyresni turi ginti jaunesniuosius, nes būtent jie yra Ukrainos ateitis. Visgi karininkas pažymi – visi, kurie jau kelis metus kariauja fronte, privalo būti pakeisti.
„Jauni vyrai ne viską gali“
Žvalgybos padalinio vyresnysis seržantas 59 metų Mykola Jarko prisipažino – jo reakcija jau nebe tokia, kokia buvo anksčiau.
„Bet vis dar laikausi. Turiu daug patirties, ilgus tarnybos metus. Jauni vaikinai ne viską sugeba – jie kitaip mąsto. Su amžiumi pradedi į viską žiūrėti paprasčiau. Psichologiškai mes stabilesni. Jaunimas greičiau pavargsta morališkai – jiems dar trūksta gyvenimiškos patirties“, – pasakojo jis.
Jis turi 29 metų sūnų, kuris dirba tankų mechaniku Žytomyre, ir dukrą, kuri lanko ketvirtą klasę.
„Anūkų dar neturiu!“ – juokėsi M.Jarko, nepaisant to, kad jo šaukinys – taip pat „Senelis“.
„Iš darbo galėjau pasitraukti, bet likau“
53 metų šarvuočio vairuotojas Valentinas Ružyckis atviravo, kad jo sveikata jau suprastėjusi, darosi fiziškai sunku.
„Galiu išeiti iš tarnybos dėl sveikatos. Bet lieku. Nepristačiau atsistatydinimo prašymo. Žmona sako: „Valentinai, vaikinams tavęs reikia. Tu geras vairuotojas, gali evakuoti sužeistuosius iš mūšio lauko.“ Ir tai tiesa“, – kalbėjo jis.
Vyras neseniai susilaukė anūkų – mergaitės Viktorijos ir berniuko Valentino, pavadinto senelio garbei. Tačiau mažojo dar nėra matęs.
„Pėstininkų tarnyba yra sunkiausia – ilgos valandos apkasuose. Dažnai kariauja tikri seneliai“, – pastebėjo jis.
„Karo apkrovos – ne senam žmogui“
52 metų pėstininkas Michailas Mendeliukas sakė turintis du anūkus – 4 metų berniuką ir 2 metų mergaitę.
„Jie žino, kad senelis kariauja. Ypač anūkas – tikras kovotojas. Visada vilki kamufliažą“, – pasakojo jis.
Tačiau M.Mendeliukas neslepia – karo tarnyba jį sekina.
„Karas – ne senam žmogui. Turi kovoti jaunimas, nes aš jau nebegaliu. Dūstu, negaliu bėgti, nebesusitvarkau. O atmintis... viską pamirštu, tikriausiai dėl visų tų sprogimų.“
Grįžo iš užsienio – į frontą
53 metų Nikolajus Voskresas, turintis net penkis anūkus, sakė, kad daugelis jų dabar gyvena užsienyje. Pats jis iki karo dirbo statybose Lenkijoje, tačiau 2022-ųjų vasarį viską metė ir užsirašė savanoriu.
„Jaunoji Ukrainos karta turi susitelkti į savo gyvenimo kūrimą ir ruoštis atstatyti šalį po karo“, – kalbėjo jis.
Ukrainai trūksta karių: daugiausia kariauja vyresni nei 40-ies metų vyrai
Platus šaukinio „Diedas“ (liet. „Senelis“) naudojimas Ukrainos kariuomenėje atskleidžia vis didesnę šalies problemą – karių trūkumą. Ukraina priversta mobilizuoti visus, kuriuos tik gali, rašoma "The Wall Street Journal" straipsnyje.
JAV pareigūnai nuolat ragina Ukrainą mažinti šaukimo amžių, tačiau Kyjivas nerimauja, kad tai gali dar labiau pakenkti jau ir taip sudėtingai demografinei situacijai.
Kaip rodo Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos duomenys, šalyje vyresnių nei 40 metų vyrų yra gerokai daugiau nei 18–25 metų amžiaus. Pagal galiojančius įstatymus, Ukrainoje į kariuomenę gali būti šaukiami visi sveiki 25–60 metų vyrai.
Kariai, su kuriais kalbėjosi žurnalistai, pastebėjo, kad dažniausia amžiaus grupė padaliniuose – 40–45 metų. Tai reiškia, kad būtent vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai šiuo metu yra pagrindinė Ukrainos gynybos jėga.
Rusijos bepiločių dronų atakų mastas sparčiai auga: Ukraina kuria „žvaigždžių karų“ stiliaus perėmėjus
22:24
Rusijos bepiločių atakos prieš Ukrainos miestus ir gyvenvietes smarkiai suintensyvėjo – vien per pirmąsias 20 šių metų birželio dienų paleista net 3 681 „Shahed“ ir „netikrų“ dronų, kurių tikslas – dezorientuoti Ukrainos oro gynybą. Prieš metus vidutinis bepiločių atakų skaičius siekė vos apie 600 per mėnesį, skelbia „Deutsche Welle“.
Dėl tokių išpuolių masto Ukrainai tenka ieškoti netradicinių sprendimų – šiuo metu vis didesnį vaidmenį gynyboje pradeda atlikti perėmimo dronai. Kadangi šiuolaikiniai Rusijos bepiločiai geba manevruoti ir skristi dideliame aukštyje, tradicinėmis priemonėmis – pavyzdžiui, kulkosvaidžiais – jų numušti neįmanoma.
„Pastaruoju metu Rusijos bepiločiai pakyla į maždaug 2 kilometrų aukštį. Mūsų mobilioms oro gynybos grupėms tampa vis sunkiau juos perimti. Kai dronai skrenda žemiau, juos galima aptikti akustiniu būdu, vizualiai bei su termovizoriais ir optiniais taikikliais. Tačiau efektyviai šaudyti galima tik tada, kai dronas skrenda iki 1 kilometro aukštyje“, – aiškino Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pabrėžė, kad šalis intensyviai dirba kurdama bepiločių perėmimo sistemas, kurios apsaugotų gilesnius šalies regionus.
„Ypač sutelkiame dėmesį į perėmimo dronų kūrimą, kad sustiprintume apsaugą nuo „Shahed“, – teigė prezidentas.
Šiuo metu jau ne viena Ukrainos įmonė vysto tokias technologijas. Organizacija „Wild Hornets“ ne kartą demonstravo, kaip jų sukurtas įrenginys „Sting“ sėkmingai perima tiek „Shahed“, tiek „Geran“ tipus.
Vokietijos startuolis „Tytan Technologies“ taip pat testuoja savo sukurtą perėmimo droną kartu su Ukrainos kariuomene. Pasak J.Ihnato, šiuo metu formuojami nauji daliniai, kurie saugos šalies miestus pasitelkdami oro gynybos sistemas su perėmimo dronais, taip pat apmokomi pilotai.
Įmonės „Besomar“ bendraįkūrėjas Romanas Šemečka iš Lvivo pažymėjo:
„Jei visos oro gynybos grupės turėtų perėmimo dronus ir galėtų jais naikinti priešo dronus, tai atrodytų tarsi iš „Žvaigždžių karų“. Tai būtų gerokai efektyviau nei šaudyti į debesis arba švaistyti raketas, kai „Shahed" skrenda 3 kilometrų aukštyje.“
Ekspertų teigimu, bepiločiai perėmimo orlaiviai yra ne tik veiksmingi, bet ir ekonomiškai efektyvūs. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų skaičiavimais, viena zenitinė raketa gali kainuoti iki 1 mln. JAV dolerių, tuo tarpu vienas perėmimo dronas – apie 5 000 dolerių.
Ukrainos sprendimas rinktis bepiločius perėmėjus tampa strategine gynybos kryptimi – inovacijos padeda kovoti su augančia Rusijos dronų grėsme nebrangiai, bet efektyviai.
„Bayraktar“ po ilgos pertraukos sugrįžo į mūšio lauką Ukrainoje
21:20
Po ilgos pertraukos į karo veiksmų areną sugrįžo garsusis turkiškas bepilotis kovinis dronas „Bayraktar TB2“.
Šis turkiškas bepilotis orlaivis vėl sėkmingai sunaikino kelis Rusijos taikinius Juodojoje jūroje.
Ukrainiečiai jį naudoja atsargiau – tik ten, kur Rusijos gynyba silpnesnė.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Slovakijos užsienio reikalų ministras: Vakarai turėtų atleisti Rusijai už „viską, kas įvyko“
20:54
Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras pareiškė, kad karo Ukrainoje sprendimas yra įmanomas tik atnaujinus dialogą su Rusija, o Vakarai, pasak jo, turėtų svarstyti galimybę „atleisti viską, kas įvyko“.
Apie tai jis kalbėjo Slovakijos nacionalinės televizijos STVR eteryje, praneša „European Pravda“, remdamasi naujienų agentūra TASR.
Pasak J.Blanaro, konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos neturi karinio sprendimo ir jį būtina spręsti diplomatiniais būdais, laikantis tarptautinės teisės.
„Grįšime prie tarptautinės teisės laikymosi ir ieškosime bendravimo kelių su Rusijos Federacija“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad Vakarų valstybės privalo ieškoti bendradarbiavimo su Rusija galimybių, nepaisant vykstančios agresijos.
„Ir galbūt net atleisti viską, kas įvyko“, – pridūrė jis.
Šie J.Blanaro žodžiai sulaukė aštrių reakcijų tiek tarptautinėje erdvėje, tiek pačioje Slovakijoje. Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputová ir buvęs užsienio reikalų ministras Miroslavas Wlachovský anksčiau yra pasisakę už tvirtą Ukrainos palaikymą ir griežtą Rusijos veiksmų vertinimą.
Primename, kad Slovakijos vyriausybė, vadovaujama Roberto Fico, ne kartą išreiškė skeptišką požiūrį į Ukrainos ginklavimą ir karo pratęsimą, siūlydama alternatyvas, orientuotas į taikos derybas. Visgi, tokie pasisakymai kaip J.Blanaro dažnai vertinami kaip prieštaraujantys Europos Sąjungos ir NATO bendrai pozicijai.
JAV pasiuntinys: Vašingtonas iki metų pabaigos panaikins sankcijas Turkijos gynybos sektoriui
20:26
JAV sankcijos Turkijos gynybos sektoriui dėl jos 2020 metais įsigytos rusiškos oro gynybos sistemos tikriausiai bus panaikintos iki šių metų pabaigos, sekmadienį pareiškė Jungtinių Valstijų pasiuntinys.
JAV specialusis pasiuntinys Sirijai Tomas Barrackas, duodamas interviu turkų valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“, pareiškė, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Turkijos Recepas Tayyipas Erdoganas duos nurodymus savoaukšto rango pareigūnams dėl šio klausimo.
Anot jo, JAV Kongresas turėtų paremti šį sprendimą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis žuvusiam F-16 pilotui Maksymui Ustimenko po mirties suteikė aukščiausią šalies apdovanojimą
19:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po mirties suteikė F-16 pilotui Maksymui Ustimenko aukščiausią valstybės apdovanojimą – Ukrainos didvyrio vardą ir Auksinės žvaigždės ordiną.
Apie tai skelbiama birželio 29 d. paskelbtame prezidento dekrete bei V.Zelenskio vakaro kreipimesi į tautą.
„Už asmeninę drąsą ir didvyriškumą ginant valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, už nesavanaudišką tarnystę Ukrainos tautai skiriu Ukrainos didvyrio vardą ir Auksinės žvaigždės ordiną pulkininkui Maksymui Jurjevičiui Ustimenko (po mirties)“, – rašoma dekrete.
Prezidentas pažymėjo, kad M.Ustimenko buvo vienas geriausių šalies pilotų, o jo žūtis – skaudus smūgis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
„Ką tik pasirašiau dekretą dėl Ukrainos didvyrio vardo suteikimo M.Ustimenko. Tai buvo vienas mūsų geriausių pilotų. Deja, po mirties. Šiandien jis žuvo gindamas mūsų dangų, mūsų žmones nuo dar vieno masinio Rusijos smūgio – vien per šią naktį paleista daugiau nei 500 bepiločių ir raketų. Dauguma jų buvo numušta“, – teigė V.Zelenskis.
Pasak prezidento, M.Ustimenko dalyvavo kovose nuo pat Antiteroristinės operacijos (ATO) laikų, pilotavo keturis skirtingus lėktuvų tipus ir turėjo itin svarbių pasiekimų Ukrainai.
„Skaudu netekti tokių žmonių. Reiškiu užuojautą artimiesiems, draugams, bendražygiams. Amžina atmintis“, – sakė V.Zelenskis.
Primename, kad pulkininkas Maksymas Ustimenko žuvo pilotuodamas F-16 naikintuvą, kai bandė atremti vieną iš intensyviausių Rusijos oro atakų. Jis spėjo sunaikinti kelis taikinius ore, tačiau žuvo, kai, pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, jo lėktuvas buvo pažeistas ir pilotas nespėjo katapultuotis.
„Laikas veikti“: senatorius Grahamas sako, kad Trumpas palaiko naujas sankcijas Rusijai
17:58
Jungtinės Valstijos planuoja pasitelkti ekonominį spaudimą, kad priverstų Rusiją sėsti prie derybų stalo ir užbaigti karą Ukrainoje, Prezidentas Donaldas Trumpas gali pasirašyti atitinkamą įstatymą, pranešė „ABC News“.
JAV senatorius Lindsey Grahamas interviu metu teigė, kad jau yra pasiekta didelė pažanga rengiant įstatymo projektą, kuris numato griežtas naujas sankcijas Rusijai.
„Ką daro šis įstatymas? Jei perkate produktus iš Rusijos, bet nepadedate Ukrainai, tuomet jūsų eksportui į JAV bus taikomas 500 proc. muitas. Indija ir Kinija perka 70 proc. Putino naftos. Jos palaiko jo karo mašiną. Mano projektą remia net 84 senatoriai. Šis įstatymas suteiks prezidentui teisę taikyti muitus Kinijai, Indijai ir kitoms šalims – taip bandant priversti jas liautis rėmus Rusijos karą ir spausti Putiną sėsti prie derybų stalo“, – sakė L.Grahamas.
Pasak jo, dabartinis JAV prezidentas D.Trumpas jau pareiškė, kad „atėjo metas veikti ir priimti šį įstatymą“.
L.Grahamas pabrėžė, kad toks įstatymas suteiktų D.Trumpui galimybę naudotis ekonominiu spaudimu, kurio šiandien jis dar neturi. „Po liepos pertraukos planuojame balsuoti dėl šio įstatymo. Manau, Trumpas jį pasirašys, nors ir turės teisę atsisakyti“, – pridūrė senatorius.
Jo teigimu, pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti realias taikos derybas.
Slaptas dvidešimtmečio tyrimas: kuo baigėsi Rusijos šnipo medžioklė britų žvalgybos viduje?
17:22
Britų leidinio „The Guardian“ duomenimis, britų vidaus saugumo tarnyba MI5 nuo 1990-ųjų iki maždaug 2015 metų vykdė ypatingai slaptą ir pavojingą operaciją, kuria turėjo būti atskleistas galimas Rusijos dvigubas šnipas kitos britų žvalgybos tarnybos MI6 gretose.
MI5 ir MI6 yra dvi pagrindinės Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybos, tačiau jos turi skirtingas funkcijas ir veiklos sritis: pirmosios paskirtis – vidaus žvalgyba, siekiant apsaugoti JK nuo grėsmių šalies viduje. Antrosios pagrindinė funkcija – užsienio žvalgyba, renkant informaciją apie grėsmes JK interesams užsienyje.
Didžiojoje Britanijoje MI5 atliko itin slaptą ir ilgai trukusį tyrimą – „Operaciją Wedlock“ – įtarus, kad vienas aukšto rango MI6 pareigūnas galėjo dirbti Rusijos naudai, veikdamas kaip dvigubas agentas.
Tyrimas, „The Guardian“ duomenimis, prasidėjo 1990‑aisiais po JAV Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) perspėjimo, ir vyko beveik 20 metų – maždaug iki 2015‑ųjų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
