Svarbiausios naujienos
- „Miestas serga“: ukrainiečiai sutrypė Rusijos propagandą apie „puikų“ gyvenimą Mariupolyje
- Šlubuojanti meška dar bando kąsti: ekspertai įvertino Rusijos vasaros puolimo grėsmes
- „Padėtis gali greitai pablogėti“: įvertino, kada Ukraina pasieks savo ribą
- FT: Putinas siekia užimti Odesą ir atkirsti Ukrainą nuo jūros
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertas įvertino, kaip Rusija galėtų užgrobti Odesą: „Neduok Dieve, jiems pavyktų“
16:53
Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininkas Ivanas Stupakas radijui „New Voice“ pakomentavo pirmadienį publikuotą leidinio „Financial Times“ straipsnį, kuriame kalbama, kad pagrindinis Rusijos vadovo Vladimiro Putino tikslas – užgrobti Odesą.
Anot jo, Rusijai kol kas nieko nepavyks.
„Yra du su puse būdo, kuriais apskritai rusai gali sukelti grėsmę Odesai. Mes čia neskleidžiame panikos, mes tik darome prielaidą. Pirmasis yra sausuma. Jie turi eiti per daugybę, daugybę regionų. Jiems reikia eiti per Dniepro upę, užimti Chersono miestą, eiti toliau. Logiškai mąstant, to horizonte nenusimato“, – kalbėjo ekspertas.
I.Stupako teigimu, tą galima padaryti ir vandeniu.
„Rusijos Federacija vis dar turi Juodosios jūros laivyną. Jiems dar liko keletas laivų, bet būkime atviri: Ukraina turi dronų, kurie jau įrodė savo efektyvumą. Jie nedideli, neatrodo rimti, bet į jūros dugną siunčia didžiulius laivus. Jau yra daug [sunaikintų] desantinių laivų. <...> Taigi jie tikrai nebeturi išteklių iš jūros“, – pridūrė jis.
Tačiau, pasak I.Stupako, dar yra „pusinis variantas“, kuris yra pavojingas Odesai ir Odesos regionui.
„Tai, neduok Dieve, [jei Rusijos Federacijai pavyktų] panaikinti rinkimus Moldovoje, kurie turi įvykti rugsėjo 28 dieną. Tai parlamento rinkimai, ir žinau, kad dabar Rusijos Federacija į juos kiša didžiulius pinigus. Ilanas Šoras, buvęs Moldovos oligarchas, o dabar Rusijos oligarchas, skiria didžiulius pinigus ir taip kursto protesto nuotaikas. Ir jeigu, neduok Dieve, jiems pavyks ir Moldova taps prorusiškai orientuota, tada iš tiesų kyla grėsmė, kad ji gali tapti nedraugiška šalimi“, – paaiškino jis.
Leidinio „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rahmanas savo straipsnyje citavo neįvardytą Europos pareigūną, kuris teigė, kad pagrindinis Rusijos taikinys dabar yra Odesa.
Į šią publikaciją reagavo Kovos su dezinformacija centras, pažymėdamas, kad Vladimiras Putinas nori sunaikinti visą Ukrainą, todėl „nėra prasmės rašyti apie jo planus užimti Odesą“
Birželio 11 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Europa neturėtų leisti prarasti Ukrainos ir Moldovos, nes tai atvertų kelią tolesnei Rusijos agresijai prieš kitas valstybes. Pasak jo, Maskva siekia užimti Odesą ir toliau pasiekti Moldovos ir Rumunijos sieną.
Merzas pasisakė dėl raketų „Taurus“ perdavimo Ukrainai
01:03
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas iki šiol neatmeta galimybės perduoti Vokietijos ir Švedijos sparnuotąsias raketas „Taurus“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Vokietijos televizijos kanalo ARD eteryje kancleris pareiškė, kad šių ginklų siuntimas į Ukrainą „buvo ir lieka galimas variantas“. Be to, jis yra įsitikinęs, kad raketų tiekimas Ukrainos kariuomenei Vokietijos nepaverstų karo su Rusija šalimi.
Merz pažymėjo, kad dirbti su „Taurus“ raketomis yra labai sudėtinga, todėl mokymas užimtų ne mažiau kaip šešis mėnesius. Jo teigimu, šis darbas dar nepradėtas.
„Taurus“ yra vokiečių ir švedų aukšto tikslumo sparnuotoji raketa, kurią sukūrė kompanijos „MBDA Deutschland“ ir „Saab Bofors Dynamics“.
Raketa, kurios nuotolis siekia iki 500 kilometrų, paleidžiama iš naikintuvų. Ji skirta kritiškai svarbiems taikiniams – tiltams, bunkeriams, vadavietėms, priešlėktuvinėms raketų sistemoms ir kitai apsaugotai infrastruktūrai giliai priešo užnugaryje – naikinti.
Ukraina jau ne vienerius metus ragina Vokietiją apginkluoti jos kariuomenę šiomis raketomis. Iš pradžių Kyjivas netgi žadėjo, kad jomis nebus smogiama Rusijos teritorijai, nes buvęs kancleris Olafas Scholzas bijojo Maskvos reakcijos į tokio ginklo tiekimą.
F.Merzas ryžtingai pasisakė už šių raketų siuntimą Ukrainai, tačiau oficialiai apie tokį sprendimą nebuvo pranešta.
„Politico“: Pentagonas sustabdė zenitinių raketų ir kai kurių šaudmenų tiekimą Ukrainai
00:28
Pentagonas sustabdė tam tikrų zenitinių raketų ir kitų aukšto tikslumo šaudmenų tiekimą Ukrainai. Apie tai praneša leidinys „Politico“, remdamasis informuotais šaltiniais.
„Sprendimas buvo priimtas Pentagono politinio skyriaus vadovo Elbridge'o Colby iniciatyva po to, kai buvo peržiūrėtos Gynybos ministerijos šaudmenų atsargos, o tai sukėlė susirūpinimą, kad bendras artilerijos sviedinių, oro gynybos raketų ir tiksliųjų ginklų skaičius mažėja“, – teigiama straipsnyje.
Pasak leidinio pašnekovų, pirminis sprendimas sustabdyti dalį pagalbos, pažadėtos Joe Bideno administracijos laikais, buvo priimtas dar birželio pradžioje. Tačiau jis įsigalioja tik dabar – „tuo metu, kai Ukraina ginasi nuo vienų didžiausių Rusijos raketų ir dronų atakų prieš civilinius objektus Kyjive ir kitose miestuose“.
Pentagonas ir Baltieji rūmai neatsakė į žurnalistų prašymą pakomentuoti.
Leidinys pažymi, kad Pentagono sprendimas sustabdyti dalį tiekimų sukėlė nerimą Ukrainos sąjungininkams JAV Kongrese. Ten baiminamasi, kad šalis liks pažeidžiama Rusijos naujų oro smūgių.
Zelenskis patvirtino brigados vado Zacharevyčiaus žūtį per Rusijos smūgį Huliaipolėje
23:36
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi pranešė, kad Ukrainos kariuomenės 110-osios brigados vadas Serhijus Zacharevyčius žuvo per Rusijos raketų smūgį Huliaipolėje Dnipropetrovsko srityje. Per ataką žuvo ir daugiau karių, daugiau nei 30 žmonių buvo sužeista.
„Šiandien visą dieną buvo valomi griuvėsiai po smūgio Huliaipolėje. Deja, yra aukų – tiek karių, tiek civilių. Žuvo 110-osios atskirios mechanizuotos brigados vadas pulkininkas Zacharevyčius ir kiti vaikinai iš brigados.
Reiškiu užuojautą visiems šeimos nariams ir artimiesiems. Tęsiamas išsamus šio smūgio aplinkybių tyrimas – laukiu ataskaitos. Visiems sužeistiesiems – o tai buvo raketinis smūgis – teikiama reikalinga pagalba. Sužeista daugiau nei 30 žmonių. Mes būtinai atsakysime rusams už šį smūgį“, – pareiškė V.Zelenskis.
Anksčiau Pietų gynybos pajėgos pranešė, kad antradienio ryte rusų okupantai dviem balistinėmis raketomis smogė Huliaipolei Dnipropetrovsko srityje. Buvo pažymėta, kad dėl smūgio yra sužeistų ir žuvusių.
Vėliau paaiškėjo, kad žuvo 110-osios atskirios generolo chorunžio Marko Bezručkos vardo mechanizuotos brigados vadas pulkininkas S.Zacharevyčius.
Budanovas papasakojo, ar karas su Izraeliu turėjo įtakos Irano ginklų tiekimui į Rusiją
22:33
Ukrainos žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas pakomentavo, ar Irano ginklų tiekimas į Rusiją nutrūko po eskalacijos Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas pažymėjo, kad Rusija nėra taip stipriai priklausoma nuo tiekimo iš Irano. Pasak jo, iš ten vežami tik komponentai, daugiausia – parakas. Karas Artimuosiuose Rytuose tik nežymiai sulėtino šį procesą: „Sakykime taip, jūs rimtai nepastebėsite šio uždelsimo ir sulėtėjimo. „Shahed“ jau seniai gaminami Rusijos Federacijoje, todėl atsakymas paprastas: tai neturės jokio rimto poveikio.“
Pasak jo, Rusija gali kažkaip padėti Iranui, bet to nepadarys. „Ar ji gali tai padaryti techniškai? Taip, techniškai gali. Ar ji tai padarys? Ne, nepadarys. Ir tai paaiškinama būtent geopolitikos lygmeniu“, – pažymėjo K.Budanovas.
Be to, K.Budanovas pakomentavo dronų „Shahed“ gamybos organizavimą Šiaurės Korėjoje, pažymėdamas, kad Rusija perdavė jai technologijas. „Žinote, tai tokia įdomi situacija. Šis „Shahed“ yra tarsi klajoklis. Jis iš Irano persikėlė į Rusijos Federaciją, o dabar iš Rusijos Federacijos persikėlė į Šiaurės Korėją. Jie dirba greitai, patikėkite manimi, deja. Jie gamina transporto technologijas. Jie perduoda ne „Shahed“, jie perduoda technologijas, įrangą ir pan., ten įkuria gamybą“, – paaiškino jis.
Putinas ir Macronas pirmą kartą nuo 2022-ųjų kalbėjosi telefonu
19:52 Atnaujinta 21:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį surengė pirmąjį pokalbį telefonu nuo 2022-ųjų su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu, antradienį pranešė Kremlius.
„Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu“, – sakoma Kremliaus pareiškime.
Tai buvo pirmas toks jų pokalbis nuo 2022-ųjų rugsėjo, praėjus keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Prancūzijos prezidentas E.Macronas antradienį per pirmąjį pokalbį telefonu nuo 2022-ųjų paragino Rusijos lyderį V.Putiną kuo greičiau susitarti dėl paliaubų Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.
E.Macronas „pabrėžė, kad Prancūzija tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“ ir „paragino kuo greičiau nutraukti ugnį ir pradėti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl tvirto ir ilgalaikio konflikto sureguliavimo“, teigė Eliziejaus rūmai.
Dėl Irano „abu prezidentai nusprendė koordinuoti savo pastangas ir artimiausiu metu pasikalbėti, kad kartu imtųsi tolesnių veiksmų šiuo klausimu“, sakė Prancūzijos prezidentūra.
Pokalbį aprašanti Rusijos žiniasklaida cituoja V.Putiną, pabrėžusį, kad karas Ukrainoje yra tariamai „tiesioginė Vakarų politikos pasekmė“. Be to, pokalbio metu jis apkaltino Vakarus tuo, kad jie „daug metų kūrė Ukrainoje antirusišką placdarmą“, „pataikavo rusakalbių gyventojų teisių pažeidimams, o dabar pratęsia karo veiksmus“.
„Kalbėdamas apie taikos susitarimo perspektyvas, Rusijos prezidentas patvirtino principinius požiūrius į galimus susitarimus, kurie turi būti kompleksiniai ir ilgalaikiai, numatyti pagrindinių Ukrainos krizės priežasčių pašalinimą ir remtis naujomis teritorinėmis realijomis“, – rašo Rusijos žiniasklaida.
Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, po pokalbio su V.Putinu E.Macronas paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Pokalbio tarp dviejų lyderių detalės kol kas nėra žinomos.
Analitikai apskaičiavo, kiek Ukrainos teritorijos birželį užgrobė Rusija
19:25
Birželį Rusija okupavo 556 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, o tai yra blogiausias rodiklis Ukrainai 2025 metais. Apie tai pranešė analitinis projektas „DeepState“ „Telegram“ tinkle.
„Gegužės dinamika, deja, išliko ir birželį“, – pareiškė analitikai ir pridūrė, kad Ukrainai kritiškiausią mėnesį – praėjusių metų lapkritį – rusai užgrobė 730 kvadratinių kilometrų.
Pažymima, kad daugiausia okupantai pasistūmėjo Novopavlivkos (29 proc. iš visos prarastos teritorijos) ir Pokrovsko ruožuose (27 proc.). Taip pat didelė ukrainiečių prarastos teritorijos dalis tenka Sumų sričiai (18 proc.).
„Tai reiškia, kad trys ketvirtadaliai visų rusų postūmių į priekį buvo trijose vietose. Paskutinis ketvirtadalis tenka kitoms fronto dalims beveik lygiomis dalimis (po 4–6 proc. kiekvienoje atkarpoje)“, – paaiškino „DeepState“.
Analitikai mano, kad rusų pažangą lėmė problemos su žmonėmis, kurios šiuo metu yra kritinės abiem pusėms. Tačiau, analitikų nuomone, rusai vis dar turi rezervų.
„Atakų mechanizacijos sumažėjimas yra dar vienas patvirtinimas, kad priešas turi problemų su technika, kurią jie bando pakeisti motociklais ir bagiais. O priešo šturmo operacijos, kuriose dalyvauja 1 ar 3 pėstininkai, jau nebėra retenybė. Tuo pačiu metu šių grupių skaičius išlieka didelis“, – pridūrė „DeepState“.
Grėsminga Vokietijos generolo prognozė: iš karo Rusija išeis tik pavojingesnė
16:45
Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos ginkluotosios pajėgos taps tik dar pavojingesnės nei prieš karą ir bus pasirengusios „konvenciniam susidūrimui“ su Vakarų šalimis, pareiškė Vokietijos kariuomenės inspektorius generolas leitenantas Alfonsas Meissas.
„Tvirtai tikiu, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos po šio karo bus stipresnės. Aukų lygmuo Rusijai visiškai nevaidina jokio vaidmens. Jie kasmet įdarbina 200 tūkst. šauktinių. Jie padidino personalo skaičių iki 1,5 mln. Tai pasirengimas didelio masto konfliktui su Vakarais“, – laidoje „Maybrit Illner“ pareiškė jis, kurią cituoja vokiečių leidinys „Bild“.
A.Meissas atkreipė dėmesį, kad Rusijos televizija kasdien aptarinėja „Lisabonos, Paryžiaus ir Berlyno bombardavimą“, tačiau Vokietija vis dar nepakankamai įvertina Maskvos keliamą grėsmę.
Rusija taip pat toliau didina investicijas į technologijas, kariuomenės ginkluotę ir įrangą, taip pat į gamybos įmones, ruošdamasi „plataus masto konvenciniam susidūrimui su Vakarais“, pabrėžė inspektorius ir pridūrė, kad tarnybos Rusijos ginkluotosiose pajėgose terminas esą buvo pailgintas nuo vienerių iki dvejų metų.
Kremlius atšovė į Vašingtono kaltinimus: „Niekas nieko nevilkina“
16:29
Kremliaus atstovas spaudai atšovė į Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Keitho Kelloggo pareiškimą, kuriame jis apkaltino Rusiją vilkinant derybas su Ukraina.
Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „niekas nieko nevilkina“, ir pridūrė, kad procesą „vargu ar galima labai paspartinti, lyginant su dabartiniu tempu“.
„Niekas nieko nevilkina. Mes pirmiausia esame suinteresuoti pasiekti savo tikslus, tikslus, kurių siekiame per „specialiąją karinę operaciją“, politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Todėl nesame suinteresuoti ką nors atidėlioti“, – pabrėžė jis.
Kremliaus atstovas pridūrė, kad pasiektų susitarimų dėl Ukrainos įgyvendinimas užtruks. Jis taip at išreiškė „padėką Jungtinėms Valstijoms ir Donaldo Trumpo komandai už pastangas, kurias jie deda siekdami išspręsti padėtį Ukrainoje“.
Dieną prieš tai D.Peskovas aiškino, kad derybų tempas priklauso nuo Ukrainos pozicijos ir Amerikos tarpininkavimo veiksmingumo.
Pasak karinio eksperto Ivano Stupako, kuris kalbėjo su naujienų portalo „Unian“ žurnalistais, Rusija ir toliau vilkins derybas, kol turės laimėjimų fronte.
Maskvos taktika grindžiama galimybių langu: Senatas nuo liepos pradžios atostogauja, todėl iki rugsėjo niekas neįves sankcijų, o Ukraina tikriausiai nesulauks jokių proveržio pagalbos paketų iš JAV.
Rusijoje sudužo naikintuvas Su-27: vienas pilotas dingo
15:05 Atnaujinta 15:08
Rusijos Žemutinio Naugardo srityje sudužo naikintuvas Su-27, platformoje „Telegram“ skelbia su Rusija siejamas kanalas „Mash“.
Nurodoma, kad incidentas įvyko netoli Kulebakio miesto.
Pažymima, kad dviem naikintuvo pilotams pavyko katapultuotis. Vienas iš jų jau rastas. Jis sužeidimų nepatyrė. Antrojo piloto paieška tęsiama.
Rusijos žiniasklaida pažymėjo, kad incidento priežastys tiriamos.
Kitas su Rusija siejamas „Telegram“ kanalas pranešė, kad naikintuvas nukrito miške netoli Veliatmos kaimo. Avarijos vietoje dirba ugniagesių komandos.
Kol kas daugiau informacijos nepateikiama.
Berlynas pasiruošęs susidurti su Rusija: siųs karo laivus į Arktį
14:51
Vokietija siųs karo laivus į Arktį, kad pasipriešintų didėjančiam Rusijos kariniam aktyvumui regione, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Bundesveras išsiųs patrulinius laivus į Šiaurės Atlanto vandenyną ir Arktį, kad „pademonstruotų savo buvimą“.
„Jūrų grėsmės auga... Rusija militarizuoja Arktį. Matome, kad didėja Rusijos povandeninių laivų, veikiančių šiame regione, aktyvumas“, – kalbėjo ministras per spaudos konferencijoje Kopenhagoje.
Jis pridūrė, kad šiais metais į regioną bus dislokuotas Vokietijos karinis jūrų laivynas. Pakeliui į Arktį Vokietijos karinis jūrų laivynas taip pat rengs pratybas su savo sąjungininkais.
Vokietijos karinis jūrų laivynas pirmą kartą dalyvaus Kanados arktinėse pratybose „Nanook“ netoli Grenlandijos.
Vokietijos povandeniniai laivai, patruliniai lėktuvai ir fregatos bus dislokuoti siekiant pademonstruoti „mūsų įsipareigojimą regionui“, prabrėžė ministras.
Pasak „The Telegraph“, naujasis patruliavimas yra dalis platesnio Vokietijos tikslo atlikti daug svarbesnį vaidmenį ginant Vakarus nuo Rusijos, reaguojant į 2022 m. pradėtą neišprovokuotą invaziją į Ukrainą.
Anksčiau Vokietijos karinis jūrų laivynas taip pat ėmėsi vadovauti CTF Baltic – naujam tarptautiniam karinio jūrų laivyno štabui Rostoke, kuris stebi įtartiną Rusijos laivų veiklą regione.
Praėjusį spalį Jungtinės Valstijos pasiuntė du eskadrinius minininkus į vakarinę Barenco jūros dalį specialioms misijoms prie Rusijos Arkties regiono.
Laivų išsiuntimas simbolizavo Vašingtono įsipareigojimą išlaikyti regioną atvirą ir laisvą, anksčiau sakė grupės vadas kontradmirolas Seanas Bailey.
Metų pradžioje Didžioji Britanija ir Norvegija taip pat aptarė planą, kaip jos galėtų ginti Arktį nuo Rusijos. Šalys susitarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, kad pagerintų saugumą Tolimojoje Šiaurėje.
Vėliau paaiškėjo, kad Švedija rengia specialiąsias pajėgas pasipriešinti Rusijai Arktyje. Specialiųjų pajėgų brigados vado pavaduotojas Matias Vainionpaa leidiniui „The Wall Street Journal“ komentavo, kad šiuo metu Maskvos veiksmai yra apriboti dėl karo Ukrainoje, „tačiau, kai tik ten įsivyraus taika ir jie pradės iš ten atitraukti karius, prasidės likusios Europos dalies išskaičiavimas“.
Prieš tai buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Fighas Rasmussenas paragino Šiaurės Atlanto Aljanso šalis pažaboti Rusiją Arktyje, nes Maskva regione aktyviai didina karinių objektų, įskaitant oro bazes, skaičių.
„Turime į tai žiūrėti rimtai. Jie aiškiai turi teritorinių ambicijų regione. Atsakydama į tai, NATO turi parengti Arkties strategiją ir atlikti stipresnį vaidmenį“, – pabrėžė jis.
Kovo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie planus padidinti karinio personalo skaičių Arkties zonoje. Jis pabrėžė, kad tai susiję su „mūsų karinio komponento regione stiprinimu“.
„Rusija niekada niekam negrasino Arktyje, tačiau mes atidžiai stebime situacijos raidą, kuriame adekvačią atsako liniją, didiname ginkluotųjų pajėgų kovinius pajėgumus ir modernizuojame karinės infrastruktūros objektus“, – anksčiau kalbėjo V.Putinas.
