Svarbiausios naujienos
- „Nueiti į tualetą tapo didvyrišku veiksmu“: frontas rytuose braška po Rusijos dronų ugnimi
- Žiniasklaida: skelbiama, kad po atleidimo buvęs Rusijos transporto ministras nusižudė
- Tūkstantis raketų ir dronų per parą: „Telegraph“ perspėja apie tai, kam ruošiasi Rusija
- Rusija giriasi užėmusi pirmą kaimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Nueiti į tualetą tapo didvyrišku veiksmu“: frontas rytuose braška po Rusijos dronų ugnimi
17:21
Ukrainos pajėgos sunkiomis sąlygomis gina Kostiantynivką Donecko srityje. Šis miestas yra prie pat Rusijos organizuojamo vasaros puolimo kelio, todėl jo gynyba tampa itin svarbia užduotimi, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Kodėl svarbu išlaikyti Konstiantynivką
Ukrainos kariškiai žurnalistams pasakojo, kad Kostiantynivka yra lyg pietiniai vartai į miestų grandinę, sudarančią paskutinę svarbią gynybinę juostą Donecko srityje.
Pasak jų, jei rusai užims Kostiantynivką, beveik visi toliau į šiaurę esantys miestai atsidurs priešo bepiločių lėktuvų veikimo zonoje, o tai priartins Rusiją prie visiško regiono užgrobimo.
„The New York Times“ teigimu, rusai aplink Kostiantynivką ginančius ukrainiečių karius sukūrė 16 km zoną, iš dalies juos apsupę iš rytų, pietų ir vakarų. Su žurnalistais bendravę Ukrainos kariai ir karininkai teigė, kad beveik kiekvieną judesį šioje zonoje visą parą stebi rusų dronai. Gynybos pajėgos tebėra sunkioje padėtyje, be rotacijos ir galimybės evakuoti sužeistuosius.
„Labai sunku pristatyti atsargas, rotuoti karius – apskritai ką nors daryti“, – pasakojo 12-osios specialiosios paskirties brigados „Azov“
karininkas šaukiniu Makas.
„Situacija pasikeitė“
Straipsnyje teigiama, kad Ukrainos pajėgos ruošiasi priešo bandymui pradėti didelio masto puolimą Kostiantynivkoje. Tikėtina, kad įsiplieskęs mūšis galėtų tęstis kelis mėnesius.
Tačiau kol kas nežinoma, ar tai bus frontalus puolimas, kaip 2023 m. Bachmute, ar bandymas manevrais priversti Ukrainos gynėjus trauktis.
Ukrainos kariškiai pripažino, kad rusai turi pranašumą dėl išplėstų smūgių pajėgumų bepiločiais orlaiviais.
„Anksčiau jie galėjo smogti taikiniams dviejų-trijų kilometrų atstumu. Dabar jie smogia kas 10-20 minučių pastoviu 15 kilometrų atstumu nuo fronto linijos. Viskas, kas yra šioje 15 kilometrų zonoje, yra sunaikinama“, – atviravo 93-iosios brigados „Chalodnyj Jar“ bepiločių sistemų padalinio vadas Oleksandras.
Ukrainos kariškių teigimu, lūžio tašku Rusijos vasaros puolime tapo elitinio Rusijos bepiločių orlaivių padalinio „Rubikonas“ veikla.
„The New York Times" priminė, kad 2025 m. Kursko srityje šis dalinys padėjo atremti Ukrainos karių puolimą, nuolatiniais bepiločių orlaivių smūgiais atkirsdamas pagrindinį jų aprūpinimo kelią. Pažymėtina, kad pavasarį jis buvo perdislokuotas į Kostiantynivkos rajoną.
„Situacija pasikeitė, kai jie čia atvyko“, – žurnalistams sakė Rebecca Maciorowski, amerikiečių savanorė, vadovaujanti 53-iosios Ukrainos mechanizuotosios brigados bataliono medicinos padaliniui.
Ukrainos karių teigimu, Rusijos atakos Kostiantynivkos apylinkėse yra nepertraukiamos, dėl to jie beveik negali išeiti į savo požeminių slėptuvių.
„Juokaujame, kad dabar nueiti į tualetą yra praktiškai didvyriškas veiksmas“, – žurnalistams sakė ukrainietis Mykola.
Įstrigę mieste
Straipsnyje teigiama, kad jau birželio mėnesį Konstiantynivkos gyventojai buvo raginami evakuotis dėl Rusijos puolimo grėsmės. Tačiau Rusijos dominavimas oro erdvėje apsunkino bet kokią evakuaciją, todėl tūkstančiai civilių įstrigo mieste.
Makas pažymėjo, kad rusai vis dažniau vykdo kiliminį miesto bombardavimą, siekdami susilpninti Ukrainos gynybą. Tačiau, jo vertinimu, šiuo metu Rusijos pajėgos dar nėra pasirengusios tiesioginiam susidūrimui su Ukrainos kariais Kostiantynivkoje.
Pasak jo, vietoj to rusai bandys apeiti miestą, judėdami į šiaurę nuo dviejų jų nustatytų „kišenės“ kraštų. Po to Rusijos pajėgos gali bandyti „apglėbti miestą gnybtais“.
Anksčiau Ukrainos okupacijos studijų centro vadovas Petro Andriuščenka sakė, kad pirmoji Rusijos puolimo banga užgriuvo Zaporižios sritį. Tačiau kol kas Ukrainos gynybos pajėgos efektyviai atremia jų puolimą.
Stebėsenos grupė „DeepState“ nurodė, kad rusams pavyko užimti dvi ukrainiečių gyvenvietes Zaporižios ir Donecko srityse.
Medvedevas atsakė į Trumpo grasinimus dėl BRICS: „Vadinasi, mes viską darome teisingai!“
00:57
Maskva sureagavo į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimus papildomais muitais šalims, kurios rems tarptautinį BRICS aljansą.
Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas socialiniame tinkle „X“ parašė, jog Amerikos lyderio pareiškimas rodo, kad Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos įkurta sąjunga „įgauna autoritetą“: „Trumpas paskelbė, kad bet kuriai šaliai, kuri rems BRICS politiką, bus taikomas papildomas 10 proc. muitas. Vadinasi, mes viską darome teisingai!“
JAV prezidentas paskelbė, kad kiekvienai šaliai, kuri prisijungs prie „antiamerikietiškos BRICS politikos“, bus taikomas papildomas 10 proc. muitas.
Organizacija buvo įkurta 2009–2010 m. siekiant stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos, politikos ir vystymosi srityse.
BRICS idėja – stiprinti dalyvaujančių šalių ekonominę bei politinę įtaką pasaulinėje arenoje ir sukurti alternatyvą esamoms Vakarų institucijoms.
2024 m. prie aljanso prisijungė Iranas, Egiptas, Etiopija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Tuo metu Argentina oficialiai atsisakė narystės po labiau į Vakarus orientuoto prezidento Javiero Milei pergalės.
Dnipre veterinarai sėkmingai operavo sakalą, kuris atakavo rusų droną
23:30
Sakalą, vardu Šraikas, kuris Zaporižios srityje atakavo rusų droną, buvo sužeistas ir išgelbėtas Ukrainos karių, sėkmingai operavo veterinarai Dnipre.
Apie tai „Facebook“ pranešė gyvūnų globos savanorė Veronika Konkova.
„Na, jau galiu ramia širdimi pranešti, kad Šraikas vakar buvo operuotas, viskas praėjo gerai, greitai atsigavo po narkozės, naktis praėjo be komplikacijų. Dabar, mano nuomone, prasideda sudėtingiausias etapas, nes lūžis nebuvo labai šviežias, ir, greičiausiai, prireiks daug laiko ir pastangų, kad kaulai suaugtų“, – pareiškė ji.
Anksčiau, birželio 30 d., savanorė V.Konkova pranešė, kad paprastasis pelėsakalis atakavo rusų droną ir smarkiai susižeidė sparną.
„Laimei, mūsų dronų pilotai, kovojantys šioje fronto atkarpoje ir tapę šio incidento liudininkais, nepaliko laukinio ginklo brolio nelaimėje, iškart paėmė jį pas save ir pirmai progai pasitaikius evakavo į Zaporižią“, – rašė ji.
Kaip patikslino V.Konkova, iš Zaporižios sakalas buvo išsiųstas į Dniprą, kur veterinarai ėmėsi jo gydymo.
Baltieji rūmai paaiškino, kodėl sustabdė ginklų tiekimą Ukrainai
23:17
Jungtinės Amerikos Valstijos sustabdė ginklų tiekimą ne tik Ukrainos kariuomenei, bet ir kitoms šalims.
Apie tai per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, atsakydama į žurnalisto klausimą, kodėl sprendimas sustabdyti ginklų tiekimą buvo priimtas būtent tuo metu, kai Rusija masiškai atakuoja Ukrainos miestus ir civilius gyventojus.
„Tai nėra prezidento sprendimas ir nėra Pentagono sprendimas be jo pritarimo – niekas iš to neatitinka tikrovės. Aš mielai paaiškinsiu. Tai yra standartinis Pentagono visų ginklų, pagalbos ir paramos, kurią JAV teikia visoms pasaulio šalims ir regionams, ne tik Ukrainai, apžvalga“, – pareiškė K.Leavitt.
Ji pažymėjo, kad po to, kai pareigas eiti pradėjo gynybos ministras Pete'as Hegsethas, jis pavedė Pentagonui atlikti ginklų apžiūrą, kad įsitikintų, jog tiekimai į užsienį atitinka šalies interesus. „Tai pertrauka patikrinimui, kad įsitikintume, jog viskas, ką tiekia Pentagonas, atitinka mūsų kariuomenės interesus“, – pridūrė ji.
Šį mėnesį JAV žiniasklaida pranešė, kad Jungtinės Valstijos nusprendė laikinai sustabdyti tam tikros ginkluotės tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kalba eina apie raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“, prieštankines raketas „Hellfire“, raketas „Stinger“ sistemoms, didelio tikslumo šaudmenis GMLRS, taip pat 155 mm kalibro artilerijos sviedinius.
Kaip anksčiau paaiškino JAV atstovai, toks sprendimas priimtas kilus susirūpinimui dėl šaudmenų atsargų mažėjimo po daugelio metų trunkančios nuolatinės paramos Ukrainai ir aktyvios veiklos kituose pasaulio regionuose.
Sužinojęs apie ministro atleidimą, krito negyvas dar vienas Rusijos transporto ministerijos valdininkas
21:16
Maskvoje pirmadienį netikėtai mirė Rusijos federalinės kelių agentūros „Rosavtodor“ Turto valdymo skyriaus pavaduotojas Andrejus Korneičiukas. Pirminiais duomenimis, valdininkui sustreikavo širdis per pasitarimą, kuriame jis išgirdo naujienas apie transporto ministro Romano Starovoito atleidimą. Pirmadienį taip pat paaiškėjo, kad ministras nusižudė.
Apie incidentą pirmieji pranešė su teisėsauga susiję „Telegram“ kanalai „Baza“, „Mash“ ir SHOT.
Pasak šaltinių, nelaimė įvyko per pasitarimą Transporto ministerijos pastate Maskvoje. Kaip rašo „Baza“, valdininkas staiga pakilo nuo kėdės, netikėtai sukniubo ir mirė vietoje.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Žiniasklaida: skelbiama, kad po atleidimo buvęs Rusijos transporto ministras nusižudė
16:28 Atnaujinta 19:09
Su Rusija siejami „Telegram“ kanalai, kuriuos cituoja Laisvosios Europos radijo tarnyba, skelbia, kad savo namuose buvo rastas nusižudęs Romanas Starovoitas. Pirmadienį Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl jo atleidimo iš pareigų.
Teigiama, kad buvęs transporto ministras atėmė sau gyvybę. Šalia jo esą rastas šaunamasis ginklas, kurį 2023 m. jam padovanojo Rusijos vidaus reikalų ministerija už pagalbą vykdant užduotis.
Naujienų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) rašo, kad, paskelbus apie atleidimą iš pareigų, R.Starovoitas nusišovė Maskvos priemiestyje.
Šalies Tyrimų komitetas pranešė, kad jo kūnas buvo rastas automobilyje.
Šaltinis, artimas tyrimo organams, pranešė „Forbes Russia“, kad pirmadienį iš pareigų atleistas R.Starovoitas mirė prieš daugiau nei parą, iki žinios apie atleidimą iš pareigų – galimai naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
Anksčiau pirmadienį pranešta, kad Rusijos vadovas V.Putinas pasirašė dekretą dėl šio pareigūno atleidimo ir jo pareigas perleido buvusiam Naugardo srities gubernatoriui Andrejui Nikitinui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos smūgis Zaporožės kariniam centrui: sužeista 11 karių
16:02
Zaporižioje per Rusijos ataką prieš regioninį Teritorinį verbavimo ir Socialinės apsaugos centrus sužeista 11 karių, televizijos kanalo „Suspilne“ eteryje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadavietės komunikacijos skyriaus vadovas Vitalijus Sarancevas.
„Kalbant apie išpuolį prieš kariuomenės centrą Zaporižioje, turima informacijos apie 11 sužeistų karių, taip pat informacijos apie sužeistus civilius gyventojus, kurie buvo netoliese“, – sakė jis.
Preliminariais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Šiuo metu įvykio vietoje dirba komisija ir atliekami atitinkami tyrimo veiksmai.
V.Sarancevas pridūrė, kad apšaudymo metu žmonės buvo slėptuvėje, tačiau sprogimas įvyko labai arti ir dauguma buvo sužeisti.
Medvedevas pagrasino NATO vadovui: mokykitės rusų kalbos, pravers Sibire
15:45
Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas vėl pratrūko – šį kartą jis savo taikiniu pasirinko NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, kuriam pagrasino darbo stovykla Sibire.
D.Medvedevas, Rusijai pradėjus plataus masto įsiveržimą į Ukrainą, pradėjo aštriai kritikuoti Vakarus, dažnai nesirinkdamas žodžių.
Neretai jo pasisakymuose, kurie skelbiami socialiniuose tinkluose, pastebima ir branduolinė retorika.
Šį kartą buvęs Kremliaus lyderis ir dabartinis Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas nusitaikė į NATO vadovą ir nevengė jam pagrasinti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltinis: Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė naftos gamyklai Krasnodaro krašte
14:36
Pirmadien Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločiai orlaiviai atakavo Iljos Šamaro vardu pavadintą naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte, skelbia naujienų portalas „New Voice“.
Pasak leidinio šaltinių Ukrainos žvalgyboje, per bepiločių orlaivių ataką prieš gamyklą buvo pataikyta į vieną iš naftos perdirbimo cechų. Naftos perdirbimo gamyklos pralaimėjimą patvirtino ir vietos žiniasklaida.
Ši naftos perdirbimo gamykla yra viena iš pirmaujančių Pietų federalinėje apygardoje. Jos veikla – angliavandenilių žaliavos priėmimas, saugojimas ir perdirbimas, taip pat paruoštos produkcijos gabenimas kelių ir geležinkelių transportu.
Ši naftos perdirbimo gamykla yra Rusijos valstybės karinio-pramoninio komplekso, kuris tiesiogiai dalyvauja vykdant agresyvų karą prieš Ukrainą, dalis.
Iš darbo išlėkė Rusijos transporto ministras: kas supykdė Putiną
14:13
Vladimiras Putinas pakeitė transporto ministrą Romaną Starovoitą buvusiu Nougardo srities gubernatoriumi Andrejumi Nikitinu, kuris anksčiau vadovavo Novgorodo sričiai. Kremlius nenurodė jokių atsistatydinimo priežasčių, rašo Rusijos opozicinis naujienų portalas „Agentstvo“.
Tačiau labiausiai aptarinėjama versija – korupcija statant gynybinius įtvirtinimus Kursko srityje, turėjusi įtakos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žygio greičiui, kai jos praėjusių metų rugpjūtį įsiveržė į šį regioną ir pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų atnešė karą į Rusijos teritoriją. R.Starovoitas srities regiono gubernatoriaus pajėas ėjo 2018-2024 m.
„Kursko srities istorija jį pasivijo“, – rašė su vyriausybe bendradarbiaujantis politologas Jevgenijus Minčenka.
„Dauguma mano, kad dėl korupcijos Kursko srityje“, – pritarė su Kremliumi susijęs politologas Sergejus Markovas.️
Plačiau skaitykite ČIA.
Tūkstantis raketų ir dronų per parą: „Telegraph“ perspėja apie tai, kam ruošiasi Rusija
13:19
Įtakingame leidinyje „The Telegraph“ publikuotoje analizėje įspėjama, kad auganti Rusijos gynybos pramonė – ypač plėtojama Votkinsko raketų gamykla ir tiekimo grandinės – netrukus gali leisti šaliai paleisti į Ukrainos miestus iki tūkstančio raketų ir bepiločių orlaivių per vieną naktį.
Kaip pažymima „The Telegraph“ publikacijoje, Vladimiras Putinas tikisi, kad nuolatiniai ir intensyvėjantys smūgiai palauš Ukrainos gyventojų dvasią, išsekins Kyjivo gynybinius pajėgumus ir sumažins Vakarų ryžtą toliau teikti paramą.
Siekia išsekinti ginkluotę ir demoralizuoti gyventojus
„Jie taikosi į gyvenamuosius centrus, nes siekia išsekinti Ukrainos oro gynybą. Jie žino, kad Ukraina prioritetą teiks miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai“, – leidiniui „The Telegraph“ sakė Michaelas Kofmanas, vienas pagrindinių Rusijos ir Ukrainos karinių veiksmų analitikų.
Tekste primenama, kad birželio viduryje nuskambėjo dar vienas neįtikėtinas Rusijos pasiūlymas Ukrainai – taikos kaina turėtų tapti visų Vakarų tiektų ginklų sunaikinimas.
„Visi šie perteklių sudarantys ginklai turi būti sunaikinti. Tarptautiniai algoritmai yra žinomi – jie turi būti sumažinti, utilizuoti ir tai privalo būti garantuota“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
Anksčiau Rusija reikalavo, kad Ukraina sumažintų savo ginkluotąsias pajėgas, atitrauktų kariuomenę iš keturių iš dalies okupuotų rytinių regionų ir pripažintų neteisėtą Krymo aneksiją kaip sąlygą bet kokiam paliaubų susitarimui.
Taip pat buvo keliamas reikalavimas sugrąžinti rusų kalbai oficialios kalbos statusą bei įsipareigoti niekada nestoti į NATO ir neleisti užsienio karių buvimo Ukrainos teritorijoje.
Dabar Rusijos gynybos pramonė, remiama Kinijos bendrovių, kurios padeda apeiti Vakarų sankcijas, šiuo metu kaupia ginklų atsargas, pakankamas dar bent dvejiems karo metams. Vien per gegužę bepiločių orlaivių gamyba išaugo 17 procentų.
Taikosi į civilius
Ukrainos pažeidžiamumą dar labiau padidino neseniai priimtas Jungtinių Valstijų sprendimas sustabdyti svarbių ginklų siuntų tiekimą – dalis jų jau buvo pakeliui per Lenkiją.
Ukrainos žvalgybos šaltinis leidiniui „The Telegraph“ teigė, kad ypač pavojinga yra tai, jog dėl „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketų trūkumo gali nukentėti tokie dideli miestai kaip Kyjivas.
„Yra dalykų, kuriuos gali tiekti tik JAV, – sakė šaltinis. – Praradus priešbalistines PAC-3 raketas, anksčiau saugiais laikyti miestai, tokie kaip Kyjivas, liks visiškai pažeidžiami Rusijos balistinių raketų atakoms.“
Ukrainos Saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas įspėja, kad nors Ukrainos oro gynyba fronte išlieka tvirta, civilinė infrastruktūra yra daug pažeidžiamesnė.
„JAV ginklų tiekimo sustabdymas kelia grėsmę ne tiek mūšio lauke, kiek vidaus frontui, – leidiniui „The Telegraph“ sakė S.Kuzanas. – Rusijos oro teroras kas mėnesį vis intensyvėja ir vis dažniau taikosi į Ukrainos miestus bei civilius gyventojus.“
Oslo branduolinio saugumo projekto tyrėjas Fabianas Hofmanas taip pat įspėjo, kad nors „Patriot“ sistemų gamyba pasaulyje auga, tik pusė jų skiriama visai Europai. Tai reiškia, kad Ukraina artimiausiais metais gali gauti jų dar mažiau.
Vis dėlto nėra jokių ženklų, kad Ukraina šiuo metu rizikuoja likti be oro gynybos sistemų.
Neįvardytas šaltinis, artimas Ukrainos kariuomenei, „The Telegraph“ teigė: „Nors Ukraina nuolat siekia gauti daugiau – tai natūralu, nes niekada negali turėti per daug ir būtina planuoti ateitį. Jie nuolat ieško šalių, pasirengusių papildomai tiekti ginklus, tačiau šiuo metu oro gynybos sistemų kiekis yra pakankamas likusiai šių metų daliai.“
Savo ruožtu Ukraina ir toliau gali pasigirti įspūdingais perėmimo rodikliais. Penktadienį jos oro pajėgos numušė 270 iš 550 taikinių, įskaitant dvi sparnuotąsias raketas. Dar 208 taikiniai pradingo iš radarų ir, manoma, buvo užblokuoti.
Vis dėlto, dronai, kurie prasiskverbia pro gynybą, toliau sėja mirtį. Vien per vieną naktį, birželio 28-ąją, smūgių metu žuvo mažiausiai šeši žmonės, o penktadienį ligoninėje atsidūrė 14 sužeistųjų.
Kadangi žemės oro gynybos sistemos apkrautos, Ukraina ėmėsi naikintuvų, kad numušinėtų atskriejančius bepiločius orlaivius – ką skaudžiai įrodė leitenanto pulkininko Maksimo Ustymenkos tragiška misija. F-16 pilotas žuvo, gindamas šalį nuo priešų atakos.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Rusija siekia „išvarginti mūsų oro gynybą ir daryti psichologinį spaudimą“ ukrainiečiams per nenutrūkstamas bepiločių atakas.
Kelia problemų rusams
Kyjivas parodė, kad gali smogti atgal stipriai. Gegužę Ukrainos dronų smūgis į mikroelektronikos gamyklą Zelenograde privertė laikinai uždaryti kelis Maskvos oro uostus. Ši gamykla gamino puslaidininkius, naudojamus Rusijos radiolokacinėse ir raketų sistemose.
Praėjusį mėnesį Ukrainos dronai, slapta pergabenti krovininiais sunkvežimiais, smogė keturiems Rusijos kariniams oro uostams – vienas jų buvo daugiau nei už 4 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos. Kyjivas teigė, kad buvo apgadintas 41 orlaivis, įskaitant bombonešius ir žvalgybinį lėktuvą A-50.
Tokių tolimųjų atakų tikslas – ne tik atkeršyti Rusijai jos pačios teritorijoje, bet ir silpninti jos gebėjimą vykdyti plataus masto oro karą.
Vis dėlto Rusija stiprina savo pozicijas. Nepaisant neseniai V.Putino pažadėto gynybos išlaidų mažinimo kitais metais, mažai kas tiki, kad šis pažadas bus įgyvendintas.
„Rusija nuolat skelbia planus ateityje mažinti išlaidas gynybai,“ – „The Telegraph“ komentavo M.Kofmanas.
„Tačiau tai visiškai neturi jokios įtakos tam, ką jie galiausiai daro“, – pridūrė ekspertas.
