Svarbiausios naujienos
- NATO padarė lemtingą klaidą: Zalužnas įvertino Aljanso pasirengimą karui
- Tuskas: Rusija gali būti pasirengusi kariniam susirėmimui su Europa jau 2027-aisiais
- „The Hill“: Kinijai nesvarbi Rusijos pergalė kare – jos siekis kur kas klastingesnis
- Smarki Rusijos ataka Ukrainoje: taikytasi į Charkivą ir Dniprą, sužeista dešimtys žmonių
- JAV generolas paaiškino, kodėl Rusija negali nugalėti Ukrainos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO padarė lemtingą klaidą: Zalužnas įvertino Aljanso pasirengimą karui
20:09
Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas ir dabartinis šalies ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas mano, kad NATO nepasirengusi kitam karui, nes tik persiginkluoja moderniais ginklais, o ne keičia doktrinas. Jo teigimu, ateities karai bus susiję su nuolatiniu naujų technologijų diegimu ir konkurencija dėl jų kūrimo bei naudojimo spartos.
Tokią nuomonę interviu žiniasklaidai „LB live“ išsakęs buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas sako, kad vien modernios ginkluotės nepakanka, jog būtų pasiektas pasirengimas kitam karui: europiečiai per daug pasikliauja naujų ginklų įsigijimu, nesistengdami prie jų pritaikyti savo karinės doktrinos.
Kas negerai su NATO doktrina?
V.Zalužnio vertinimu, NATO šalys klaidingai mano, kad ginkluotė yra „stebuklinga lazdelė“, kuri viską išspręs.
Pasak jo, „nauji ginklai reikalauja naujos taktikos, naujų naudojimo formų ir metodų, naujų struktūrų, kuriose jie naudojami, taigi ir naujos doktrinos. Todėl reikia naujos mokymo sistemos ir atskiro finansavimo“.
Buvusio kariuomenės vado vertinimu, toks perėjimo prie naujų principų procesas bet kurioje NATO šalyje užtruktų maždaug penkerius metus.
Jis taip pat sako, kad ateities karai bus susiję su nuolatiniu naujų technologijų diegimu ir konkurencija dėl jų kūrimo ir naudojimo spartos.
Tuo metu patys ginklai bus kiek įmanoma pigesni ir efektyvesni.
Norėdamas iliustruoti savo mintį, jis paminėjo dabartinę Vakarų poziciją dėl oro gynybos: pagal NATO standartus, norint perimti vieną oro taikinį, turi būti paleistos trys priešlėktuvinės raketos, o tai garantuoja grėsmės neutralizavimą. Tai paprasčiausiai neįmanoma naujojo tipo karuose.
Rusija jau dabar kiekvieną naktį į Ukrainą paleidžia šimtus dronų kamikadzių „Shahed“. Tai reiškia, kad norint numušti, pavyzdžiui, 500 „Shahed“, pagal NATO standartus reikia panaudoti 1 500 priešlėktuvinių raketų.
Taip yra nepaisant to, kad pats dronas kainuoja apie 50 000 JAV dolerių, o pavyzdžiui priešlėktuvinės IRIS-T sistemos raketa kainuoja apie 800 000 JAV dolerių. Ir tai – darant prielaidą, kad šių raketų apskritai yra.
Pareiškimai ir tikras darbas – ne tas pats
V.Zalužnas pažymėjo, kad dabartinė NATO doktrina dėl karių panaudojimo ir tobulinimo neatitinka naujų technologijų šiuolaikiniame mūšio lauke.
Jis įžvelgia didelį atotrūkį tarp politinių lyderių pareiškimų ir realių praktinių veiksmų gynybos sistemoje.
„Prireiks penkerių metų, jei šį procesą pradėsime šiandien. Bet aš jau bent pusantrų metų stebiu, kada turėtų ateiti tas „šiandien“, tačiau to dar neįvyko“, – sakė V.Zalužnas.
Savo poziciją jis grindžia tuo, kad NATO šalių nacionalinė gynyba yra paremta kolektyvinio saugumo koncepcija ir dalyvavimu jame. V.Zalužnas pabrėžė, kad Ukrainos patirtis moderniajame kare ir naujų galingų technologijų prieinamumas yra papildomas iššūkis santykiuose su Aljansu.
„Turime padėti NATO šalims viso to išmokti ir sukurti veiksmingas platformas. Į šį procesą turime įtraukti ir jų mokymo sistemą, kad jie pamatytų, kaip šie ginklai keičia kovos veiksmus ir taktiką“, – aiškino jis.
NATO reikia reorganizuoti
V.Zalužnas patvirtino, kad NATO išlieka vieninteliu atskaitos tašku Ukrainai kaip galingiausias jėgų blokas. Tačiau jis mano, kad Aljansą reikia „reorganizuoti ir pertvarkyti“.
„Ir, greičiausiai, norint išsaugoti Aljansą, tektų atidėti į šalį visas šias politines ambicijas bei pirmiausia galvoti apie saugumą, taigi – ir apie Ukrainą“, – sakė V.Zalužnas.
Jis pridūrė, kad tuomet būtų galima suformuluoti būsimos didelės saugumo bendrijos idėją, kuri, jo nuomone, jau beveik de facto egzistuoja.
Norint ją visiškai užbaigti, generolo ir diplomato manymu, reikia nutraukti karą, kad „būtų galima išsiaiškinti, kas kam ir ką skolingas bei ką daryti toliau“.
Ukraina nebegali pasikliauti vien fizine jėga
Kalbėdamas apie dabartinę Rusijos karo prieš Ukrainą situaciją, V.Zalužnas įsitikinęs, kad Ukrainos kariuomenei reikia „proto ir veiksmų strategijos“, o ne didesnių žmogiškųjų išteklių.
„Romos imperiją, mongolų ir totorių jungą, prancūzų ir net vengrų imperijas formavo naujų ginklų atsiradimas ir greitas jų naudojimo taktikos įsisavinimas. Ukraina dėl įvairių priežasčių nesugebėjo greitai įsisavinti naujų technologijų. Štai koks bus karas. Jei kas nors tikisi, kad ateis milijonas kareivių ir išves viščiukus iš vištidės, labai klysta“, – tvirtino generolas.
V.Zalužnas anksčiau yra sakęs, kad naujas karo su Rusija etapas gali tęstis ne vienerius metus, o blogiausiu atveju karas gali baigtis tik 2034 metais. Buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas mano, kad tolesnę įvykių eigą lems ekonominiai ir demografiniai veiksniai.
Jis taip pat teigė, kad, esant tam tikroms sąlygoms, Ukrainos ir Rusijos gynybiniai ir puolamieji pajėgumai per artimiausius dvejus metus susilygins. Tačiau Ukrainai reikia imtis keleto žingsnių, kad sustiprintų savo pozicijas.
Jei Ukraina sutiks nutraukti ugnį nesirūpindama savo gynyba, karas gali tęstis iki 2034 metų. Senojo stiliaus karas, V.Zalužno teigimu, baigėsi apie 2023 metų gruodį, o 2024-aisiais prasidėjo „išsivaduojamasis karas“.
Paaiškėjo, kur vyks Ursulos von der Leyen ir Donaldo Trumpo susitikimas liepos 27-ąją
23:54
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiks šį sekmadienį, liepos 27 d., Škotijoje, Thornbury miestelyje – vietoje, kur JAV prezidentas žaidžia golfą.
Apie tai „Europos tiesai“ pranešė aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas, dalyvaujantis vizito pasiruošime. Šaltinis prašė išlikti anonimu.
„Susitikimas vyks rytoj popiet Thornbury mieste“, – teigė šaltinis.
Anot jo, daugiau detalių apie derybas kol kas nepateikiama. Žinoma tik tiek, kad pokalbiai vyks šalia D.Trumpo golfo aikštyno.
Zelenskis: sankcijos Rusijai turi būti tokios stiprios, kad kitais metais karo nebūtų
22:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija turi taip stipriai pajusti sankcijų spaudimą, jog kitais metais karas net nebevyktų. Apie tai jis kalbėjo savo vakarinėje vaizdo kalboje, kurioje pristatė analizę apie sankcijų efektyvumą agresorės atžvilgiu.
„Gavome svarbių žvalgybos pranešimų. Užsienio žvalgybos tarnyba pateikė vertinimą apie sankcijų efektyvumą Rusijos ir su ja susijusių asmenų atžvilgiu.
Priešo nuostoliai – ypač ekonominiai – jau dabar yra labai apčiuopiami. Ir jie bus dar reikšmingesni. Dėkoju visiems pasaulyje, kurie padeda. Būtent dabar yra tas momentas, kai spaudimas Rusijai turi būti maksimalus – toks, kad kitais metais karo nebūtų“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, Rusija turi suprasti, kad ilgainiui neištvers – sankcijos turi iš tikrųjų atimti iš jos karinį potencialą.
V.Zelenskis taip pat paminėjo, kad aptarė situaciją su Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovais. Jo teigimu, diplomatija šiuo metu taip pat veikia itin intensyviai – pastarosiomis dienomis vyksta daug kontaktų su tarptautiniais partneriais.
„Nurodžiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriui aktyviau pritraukti išorinius finansavimo šaltinius dronų įsigijimui. Taip pat pavedžiau pareigūnams ir Ukrainos gynybos ministrui aktyviau tikrinti visus esamus susitarimus su partneriais – ypač tuos, kurie turėtų būti įgyvendinti šimtu procentų, bet, deja, šiuo metu dar neveikia taip, kaip turėtų“, – pridūrė V.Zelenskis.
Rusijos dronų smūgis apgadino regioninės karinės administracijos pastatą Sumuose
22:05
Liepos 26-osios rytą Rusijos pajėgos surengė dronų ataką prieš Sumų miestą – smūgis apgadino Sumų srities karinės administracijos pastatą, pranešė regiono vadovas Olehas Hryhorovas.
Šis pastatas yra pagrindinis regioninės valdžios ir ekstremalių situacijų koordinavimo centras.
Socialiniuose tinkluose paviešintose nuotraukose matyti akivaizdi žala – išdužę langai, pažeista fasado dalis. Tikslesni pažeidimai dar tiriami.
„Tai buvo tikslinga ataka prieš civilinį objektą. Ir, deja, ne pirmoji,“ – rašė O.Hryhorovas socialiniame tinkle „Telegram“, nurodydamas, kad dronas pataikė į centrinėje miesto aikštėje – Nepriklausomybės aikštėje – esantį pastatą.
Apie aukas ar sužeistuosius nepranešama.
Popiežius Leonas XIV susitiko su Rusijos stačiatikių bažnyčios aukšto rango dvasininku
20:18
Popiežius Leonas XIV šeštadienį pirmą kartą nuo tada, kai šiais metais tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, Vatikane susitiko su Rusijos stačiatikių bažnyčios aukšto rango dvasininku, pranešė Šventasis Sostas, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Leonas XIV, kuris yra raginęs Kremlių padaryti „gestą“ link taikos Ukrainoje, priėmė Volokolamsko metropolitą Antonijų, Rusijos Ortodoksų Bažnyčios išorės santykių vadovą.
Vatikano ir Maskvos santykiai ne vieną šimtmetį yra šalti.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas yra palaiminęs Maskvos invaziją į Ukrainą, kurią yra pavadinęs „šventu karu“.
Tačiau Maskva palaikė dialogą su velioniu popiežiumi Pranciškumi, kuris Ukrainoje sulaukė daug kritikos, o metropolitas Antonijus su argentiniečiu pontifiku buvo susitikęs daugiau nei dešimt kartų.
Likus kelioms dienoms iki susitikimo, metropolitas italų laikraščiui „La Repubblica“ sakė, kad Pranciškus dėl Ukrainos laikėsi „subalansuoto požiūrio“, o Leono pozicijos jis dar nežino.
Leonas XIV yra pirmasis popiežius amerikietis. Bažnyčios vairą jis perėmė tuo metu, kai Jungtinės Valstijos siekia taikos Ukrainoje, tačiau pastangos sustabdyti jau ilgiau nei trejus metus besitęsiantį karą kol kas davė mažai rezultatų.
Anksčiau šį mėnesį Leonas priėmė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį. Jis taip pat yra kalbėjęs telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vatikanas anksčiau šiais metais buvo siūlomas kaip galima taikos derybų vieta, tačiau Kremlius atmetė šią idėją.
Antonijus pakartotinai pareiškė, kad Maskvai Vatikanas nebūtų „neutrali“ vieta taikos deryboms.
Metropolitas Antonijus Rusijos Ortodoksų Bažnyčios išorės santykių vadovu buvo paskirtas 2022 metais – tais pačiais metais, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Anksčiau jis ėjo Bažnyčios pasiuntinio Italijoje pareigas.
Putinas kaltina Vakarus bandymais suskaldyti Rusiją: iš tiesų buvo priešingai
20:06
Vladimiras Putinas vėl pasirodė visu gražumu eiliniame interviu, kuris netrukus plačiai pasklido žiniasklaidoje. Jame jis teigia, esą Vakarai ne kartą bandė suskaldyti Rusiją arba atplėšti nuo jos tam tikras teritorijas. Tačiau gerai žinomi ir patikimi istoriniai faktai ne tik kad neleidžia su tuo sutikti — jie liudija visiškai priešingą tiesą.
„Vakaruose nuspręsta: Sovietų Sąjungos nebėra, tai kam laikytis taisyklių Rusijos atžvilgiu, kuri neturi tokios potencialios galios, kokią turėjo Sovietų Sąjunga. Dabar mes ją čik-čik, čia šiek tiek sau atsipjausime taip, kaip mums patinka“, – naujausiame interviu pareiškė Vladimiras Putinas.
Pasak jo, nors Vakaruose ši strategija buvo neigta, Maskva suprato, kad reikia ginti savo interesus.
„Tapo aišku, kad kol mes nepareikšime apie save kaip apie savarankišką, suverenią valstybę, gebančią ginti savo ateitį, su mumis bus nesiskaitoma“, – pridūrė Rusijos vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vakarai labai sumaniai „prideginėjo dagtį“ Rusijos suirimui – kišdamiesi į jos vidaus reikalus ir diegdami pseudovertybes, kaip tai, anot jo, vyko Ukrainoje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Rusijoje auga pasipriešinimas“: sudegintas Su-27 naikintuvas Armaviro aerodrome
17:46
Rusijos Su-27UB naikintuvas užsiliepsnojo Armaviro aerodrome Krasnodaro krašte, pranešė Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (HUR) liepos 26 dieną, užsimindama, kad tai galėjo būti Rusijos vidinio sabotažo aktas.
„Pasipriešinimas Kremliaus režimui Rusijos viduje auga“, – teigiama HUR pareiškime.
Tarnyba taip pat paviešino vaizdo įrašą, kuris, kaip manoma, nufilmuotas iš pirmojo asmens perspektyvos. Kadruose matyti, kaip į orlaivį, tikėtina, metamas „Molotovo kokteilis“ ar kitas padegamasis įtaisas, po kurio orlaivis greitai užsiliepsnoja.
Minėtas aerodromas, esantis Armavire, naudojamas Krasnodaro aviacijos mokyklos kadetų rengimui. Pasak HUR, vietos gyventojai po incidento pranešė, kad aerodromo apylinkėse neveikė ryšio tinklai.
Su-27UB – tai dvivietė, kovai pritaikyta treniruočių versija, paremta Su-27 naikintuvu. Nors pagrindinė jo paskirtis – mokymai, šis orlaivis pilnai tinkamas kovinėms operacijoms ir dažnai naudojamas kaip platforma Su-30 serijos vystymui.
Krasnodaro kraštas, esantis į rytus nuo okupuoto Krymo ir atskirtas Kerčės sąsiauriu, pastaruoju metu vis dažniau tampa Ukrainos bepiločių atakų taikiniu. Šio regiono karinė infrastruktūra yra itin svarbi Rusijos oro operacijoms pietuose bei virš Juodosios jūros.
Liepos 7 dieną Ukrainos tolimosios distancijos dronai smogė Ilskio naftos perdirbimo gamyklai tame pačiame Krasnodaro krašte – buvo pataikyta į vieną iš technologinių cechų.
Vakarų Rusijoje per dujų sprogimą daugiabutyje žuvo 6 žmonės, dar keturi dingę
16:42
Vakarų Rusijoje per dujų sprogimą daugiabutyje penktadienį žuvo šeši žmonės, gelbėtojai ieško keturių dingusiųjų, pranešė vietos pareigūnai.
Srities gubernatorius Romanas Busarginas sakė, kad sprogimas Saratovo mieste, kuris driokstelėjo apie vidurdienį vietos laiku, sunaikino daugiau nei 30 butų. Jis paskelbė gedulo dieną.
„Žuvusiųjų Saratove skaičius padidėjo iki 6-ių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.
Ministerija pridūrė, kad gelbėtojų ištrauktas vyras, kuris daugiau nei šešias valandas buvo įstrigęs po griuvėsiais, vėliau mirė nuo patirtų sužalojimų.
Pasak naujienų agentūros TASS cituojamų pareigūnų, per sprogimą buvo sužeista 16 žmonių, o penktadienį vėlai vakare tebevyko paieškos operacijos, siekiant rasti keturis dingusius asmenis.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė pradėjęs tyrimą, siekdamas nustatyti, ar buvo laikomasi saugos taisyklių.
Dėl dujų kylančios nelaimės Rusijoje nėra retas reiškinys, iš dalies dėl prastos būklės dar sovietinių laikų infrastruktūros ir neatsakingo požiūrio į sveikatą ir saugą.
Tuskas: Rusija gali būti pasirengusi kariniam susirėmimui su Europa jau 2027-aisiais
16:12
Rusija gali būti pasirengusi galimam kariniam susirėmimui su Europa per artimiausius dvejus metus, pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas liepos 25 d.
Po susitikimo su JAV generolu Alexusu G.Grynkewichu, kuris vadovauja NATO pajėgoms Europoje ir yra JAV Europos vadavietės vadas, D.Tuskas teigė, kad generolas patvirtino JAV ekspertų prognozes dėl Maskvos karinio pasirengimo.
„Jis (Grynkewichas) patvirtino amerikiečių ekspertų prognozes: Rusija bus pasirengusi konfrontacijai su Europa – o vadinasi, ir su mumis – jau 2027 metais“, – teigė D.Tuskas.
Šie komentarai atitinka ankstesnius Ukrainos ir Vakarų žvalgybos įspėjimus. Nors grėsmė auga, Lenkijos premjeras ragina išlikti ramiems, bet budriems.
„Nėra priežasties vieni kitus gąsdinti, bet turime būti budrūs ir susitelkę“, – pridūrė jis.
Ukrainos užsienio žvalgybos vadovas Olehas Ivaščenka dar gegužę sakė, kad Rusijai gali prireikti nuo dvejų iki ketverių metų atkurti savo kovinius pajėgumus po karo prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą perspėjo, kad nekontroliuojama Rusijos agresija prieš Ukrainą gali išplisti ir į NATO teritoriją. Lenkija, besiribojanti su Baltarusija ir Rusijos militarizuotu Kaliningrado anklavu, būtų viena iš pirmųjų galimo konflikto linijų.
Lenkija atlieka svarbų vaidmenį remdama Ukrainą – tiekdama ginklus, tankus ir amuniciją. Tuo pačiu šalis stiprina ir savo gynybinius pajėgumus.
Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Dariuszas Łukowskis kovą sakė, kad šalies kariuomenė, kilus konfliktui, galėtų atsilaikyti iki dviejų savaičių – kol atvyktų NATO pastiprinimas.
Įtampa tarp Rusijos ir NATO smarkiai išaugo nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais. Europos lyderiai vis garsiau įspėja apie augančią plataus masto karo grėsmę žemyne.
Kyjivas: Rusija per 24 valandas Ukrainoje prarado 1080 karių
15:18
Rusijos pajėgos per 24 valandas prarado 1080 karių ir 209 vienetus technikos, pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Buvo sunaikinti septyni priešo tankai, septyni šarvuoti automobiliai, 35 artilerijos pabūklai, du daugkartinio raketų paleidimo įrenginiai ir 158 automobiliai bei autocisternos.
Rusija per oro antskrydžius prarado 125 dronus.
Ukrainos žvalgyba: Lukašenka vėl naudoja migrantus spaudimui prieš ES
14:55
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl išnaudoja savo šalies teritoriją neteisėtų migrantų iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Afganistano nukreipimui į Europos Sąjungą, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba liepos 26 dieną.
Pasak agentūros, pagrindinė migracijos kryptis – Lenkija, o dalis migrantų atvyksta iš Libijos tiesiogiai arba per Rusiją, kas rodo koordinuotus Minsko ir Maskvos veiksmus.
Tai primena 2021 m. įvykius, kai Baltarusija organizavo masinį migrantų srautą į ES šalis. Briuselis šiuos veiksmus įvardijo kaip hibridinį karą ir A.Lukašenkos bandymą šantažuoti Bendriją, siekiant sušvelninti režimui taikomas sankcijas.
„Šantažas nesuveikė“, – pažymi Ukrainos žvalgyba, pridurdama, kad priešingai – tai tik sustiprino Baltarusijos diplomatinę izoliaciją.
A.Lukašenka, anot žvalgybos, iš migrantų srautų gauna ekonominės naudos, tačiau vengia tiesioginės eskalacijos, siekdamas išsaugoti kelis likusius politinius ryšius su Europa.
Viena iš nedaugelio ES valstybių, palaikančių dialogą su Minsku, išlieka Vengrija, kuri laikosi griežtos pozicijos prieš neteisėtą migraciją.
„Lukašenka, nors ir laikomas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino palydovu, išlaiko taktinį savarankiškumą ir vėl rodo pasirengimą juo naudotis, siekdamas daryti politinį spaudimą Vakarams“, – teigiama pranešime.
Lenkija, esanti viena pagrindinių ES išorės sienų saugotojų, seniai kaltina Baltarusiją ir Rusiją dėl hibridinio karo, tyčia nukreipiant migrantus į savo sienas.
2024 metais Lenkija jau užfiksavo daugiau kaip 26 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną. Per incidentus žuvo vienas kariškis, dar 63 buvo sužeisti.
Lenkijos pareigūnai taip pat nurodo vis dažniau migrantų turimas rusiškas vizas – tai esą tiesioginis įrodymas, jog migracijos banga yra dalis platesnės Kremliaus konfrontacijos su Vakarais.
A.Lukašenka, valdantis Baltarusiją nuo 1994 metų, tebėra artimas Kremliaus sąjungininkas. Jo režimas leido Rusijos kariuomenei naudoti Baltarusijos teritoriją puolimui prieš Ukrainą 2022 metų vasarį, kai prasidėjo plataus masto invazija.
