Svarbiausios naujienos
- „Politico“: baiminamasi, kad Trumpas pasiūlys Rusijai „ekonominį sandorį“ mainais už taiką
- Lemtingas žingsnis: Indijos valstybinės naftos perdirbimo gamyklos sustabdė Rusijos naftos pirkimą
- Rusijoje namai griūva kaip kortų nameliai: subyrėjo bendrabutis Ufoje
- CNN: netrukus trys dideli Ukrainos miestai gali būti apsupti Rusijos karių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: baiminamasi, kad Trumpas pasiūlys Rusijai „ekonominį sandorį“ mainais už taiką
18:31
Rytų Europos šalys yra susirūpinusios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisydamas pablogėjusių santykių su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, gali pasiūlyti jam nuolaidų ir „didžiulius ekonominius susitarimus“ mainais už taikos susitarimą su Ukraina.
Apie tai ketvirtadienį, liepos 31 d., rašo portalas „Politico“, remdamasis buvusiais ir dabartiniais Europos diplomatais, JAV ekspertais ir energetikos sektoriaus atstovais.
Portalo teigimu, naftos ir dujų bendrovių vadovai įspėja Baltuosius rūmus dėl tokių sprendimų ir rengia veiksmų planą tuo atveju, jei jų raginimai bus ignoruoti.
Pasak buvusio JAV ambasadoriaus Ukrainoje ir buvusio Valstybės departamento Energetikos ir gamtos išteklių biuro vadovo Geoffrey Pyatto, vienintelis dalykas, kuris gali sutrukdyti JAV suskystintų gamtinių dujų pramonės augimui, yra srautų iš Rusijos atnaujinimas.
Nors dujotiekių iš Rusijos į Europą veikla neatkurta, JAV sankcijos prieš agresyvią Rusiją švelninamos, o kai kurie Europos politikai neoficialiai svarsto galimybę atnaujinti Rusijos energijos išteklių importą. Kaip rašo „Politico“, amerikiečių investuotojai netgi svarstė galimybę bendradarbiauti su Rusijos pareigūnais, kad būtų atnaujintas dujų tiekimas Vokietijai.
„Žinoma, mes esame susirūpinę dėl kalbų apie grįžimą prie Rusijos energijos išteklių ir aiškios JAV pozicijos nebuvimo. Tačiau tikimės, kad galėsime įtikinti, kad grįžimas (prie Rusijos energetikos – red.) yra klaida“, – pareiškė Europos pareigūnas.
Liepos 29 d. Donaldas Trumpas pareiškė, kad V.Putinas turi 10-12 dienų sudaryti taikos sutartį su Ukraina, kitaip JAV įves antrines sankcijas.
Anksčiau JAV prezidentas pažymėjo, kad yra „labai nusivylęs“ V.Putinu ir ketina sutrumpinti 50 dienų terminą, kurį jam buvo davęs priimti sutartį dėl karo su Ukraina nutraukimo.
Liepos 14 d. Donaldas Trumpas pagrasino Rusijai 100 proc. muitais ir antrinėmis sankcijomis prieš šalis, kurios perka rusišką naftą, jei ši per 50 dienų nesusitars dėl taikos sutarties su Ukraina.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas reagavo į JAV prezidento reikalavimą sudaryti taikos susitarimą, pareikšdamas, kad „mums tai nieko naujo“.
„Tai pasibjaurėtina“: Trumpas padarė keletą pareiškimų po Rusijos smūgio Kyjivui
01:33
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo Rusijos ataką prieš Kyjivą ketvirtadienio naktį, kurios metu žuvo mažiausiai 16 žmonių. Jis pavadino Rusijos veiksmus „pasibjaurėtinais“.
„Rusija... Manau, kad tai, ką jie daro, yra pasibjaurėtina. Tai Bideno karas, o ne mano. Manau, kad tai, ką daro Rusija, yra labai liūdna. Žūsta daug rusų, žūsta daugiau rusų. Žūsta ukrainiečiai“, – pareiškė jis per pokalbį su žurnalistais, kurio ištraukas skelbia „Clash Report“.
Be to, JAV lyderis dar kartą užsiminė apie naujų sankcijų Rusijai įvedimą po to, kai baigsis 10 dienų terminas, skirtas Maskvai.
„Mes įvesime sankcijas. Nežinau, ar jos jam (Putinui, – red.) kelia nerimą. Aš žinau daugiau nei bet kas kitas apie sankcijas, muitus ir kitus dalykus. Nežinau, ar tai turės poveikį, bet mes tai padarysime. Europa yra labai nusiminusi, bet tai karas, kurio niekada neturėjo būti“, – pridūrė D.Trumpas.
Verta paminėti, kad, pasak JAV prezidento, specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas po kelionės į Izraelį turėtų apsilankyti Rusijoje.
JAV Senato komitetas patvirtino 1 mlrd. dolerių paramą Ukrainai
01:21
Jungtinių Amerikos Valstijų Senato asignavimų komitetas patvirtino JAV Gynybos ministerijos biudžetą kitiems finansiniams metams. Tarp išlaidų numatyta ir apie 1 mlrd. dolerių parama Ukrainai.
Kaip praneša „Reuters“, Pentagono biudžetas sieks 852 mlrd. dolerių, tai yra 21,7 milijardais dolerių, arba 2,6 proc. daugiau, nei prašė prezidentas Donaldas Trumpas šių metų pradžioje.
Pažymėtina, kad pinigai pagalbai Ukrainai buvo įtraukti į dokumentą, nepaisant to, kad prezidento D.Trumpo administracija paprašė Kongreso išbraukti šį finansavimą iš savo biudžeto prašymo.
Atitinkamas įstatymo projektas sulaukė stipraus palaikymo tiek iš respublikonų, tiek iš demokratų, pažymi žurnalistai. Senatorius Mitchas McConnellas, kuris vadovauja gynybos klausimų pakomitečiui, pareiškė, kad ši JAV administracija, kaip ir ankstesnė, „nepakankamai įvertino mums iškilusį iššūkį“.
„Reuters“ praneša, kad šiame įstatymo projekte numatyta 800 milijonų dolerių Ukrainos saugumo iniciatyvai (USAI) ir 225 milijonai dolerių Baltijos šalių saugumo iniciatyvai. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta Ukrainai remti kare su Rusija.
„Sakyčiau, kad parama Ukrainai sudaro milijardą dolerių“, – prieš Komiteto posėdį žurnalistams sakė senatorius Chrisas Coonsas, pagrindinis gynybos išlaidų pakomitečio demokratas.
„Reuters“ pažymi, kad D.Trumpo biudžeto prašyme ir gynybos asignavimų projekte, kurį JAV Atstovų Rūmai priėmė šių metų pradžioje, nebuvo numatyta jokia finansinė parama USAI iniciatyvai, kuri finansuoja žvalgybą, mokymą, įrangą ir tiekimą Ukrainai.
Tiek M.McConnellas, tiek Ch.Coonsas pabrėžė, kad JAV mokosi iš Ukrainos, remdamos jos ginkluotąsias pajėgas.
„Bendradarbiavimo su Ukraina nutraukimas pakenks mūsų ginkluotųjų pajėgų pastangoms pasirengti šiuolaikiniam mūšiui“, – pabrėžė M.McConnellas posėdžio metu.
Įstatymo dėl asignavimų projektą turės priimti visos sudėties Senatas. Po to jis turės būti suderintas su Atstovų Rūmų įstatymo projektu, kuris atitiko D.Trumpo administracijos prašymą skirti 831,5 mlrd. dolerių Pentagono išlaidoms ir kuriame nebuvo numatyta lėšų Ukrainai.
„Po to jis bus perduotas Baltiesiems rūmams, kur D.Trumpas jį pasirašys kaip įstatymą arba vetuos“, – konstatavo „Reuters“.
„Negalima ignoruoti“: Rubio pakomentavo Medvedevo grasinimus branduoliniais ginklais
00:02
Vašingtone buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo grasinimai branduoliniais ginklais nėra labai rimtai vertinami, nes jis nelaikomas įgaliotu asmeniu. Tačiau informacinės provokacijos faktai yra užfiksuojami. Apie tai interviu „Fox News“ pareiškė JAV valstybės sekretorius ir prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marco Rubio.
Jis pripažino, kad „negalima ignoruoti to, ką kas nors sako“, bet kartu atkreipė dėmesį į faktiškai niekingą D.Medvedevo statusą Rusijos valdžios hierarchijoje.
„Jis iš esmės nėra reikšmingas žaidėjas Rusijos politikoje. Jis nepriima sprendimų. Jis nedalyvauja nė viename susitikime ar pokalbyje, kuriuose mes kada nors dalyvavome. (...) Jo žodžiai turės įtakos kaip provokacijos ar kiti panašūs dalykai. Nesu tikras, kad jis kalba oficialios Rusijos pozicijos vardu, bet jis, be abejo, yra oficialias pareigas Rusijoje einantis asmuo, kuris sako provokuojančius dalykus“, – sakė M.Rubio.
Kalbant apie realias tiesioginės Rusijos karo su JAV, kuriuo D.Medvedevas grasina Vašingtonui, perspektyvas, valstybės sekretorius yra dar skeptiškesnis. Jo nuomone, tokio karo „neįmanoma įsivaizduoti“, nes kalbama apie dvi didžiausias branduolines armijas pasaulyje. Todėl toks konfliktas yra pernelyg rizikingas. Tačiau teoriniame kare, naudojant tik konvencines, t. y. nebranduolines pajėgas, Rusija neturėtų šansų prieš Ameriką, mano M.Rubio.
„Rusai negalėtų pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms arba, atvirai sakant, daugeliui Europos šalių, jei jau taip. Manau, kad jiems būtų sunku. Jie turi sunkumų su Ukraina, kuri dabar yra didžiausia armija Europoje, bet invazijos pradžios metu tokia nebuvo. Manau, kad jiems būtų sunku. Labai sunku įprastiniame fronte“, – įsitikinęs JAV valstybės sekretorius.
Pastaraisiais metais D.Medvedevas vaidina informacinio provokatoriaus vaidmenį, nuolat grasindamas Vakarams ir Ukrainai branduoliniu karu. Ilgą laiką niekas ypatingo dėmesio į jo pareiškimus nekreipė, bet pastaruoju metu Vašingtone pradėjo į juos reaguoti.
Anksčiau šią savaitę D.Medvedevui tiesiai atsakė respublikonų senatorius Lindsay Grahamas, kuris yra vienas iš senų ir artimų Donaldo Trumpo bendražygių.
O ketvirtadienį D.Medvedevo išsišokimus pakomentavo pats JAV prezidentas.
„Praneškite Medvedevui, kad jis atsargiau rinktų savo žodžius. Jis žengia į labai pavojingą teritoriją!“ – parašė D.Trumpas savo socialiniame tinkle.
Nikaragva atvirai parėmė Putino bandymą aneksuoti dalį Ukrainos
20:41
Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega ir jo žmona Rosario Murillo, kuri eina šalies viceprezidentės pareigas, parėmė Rusijos bandymą aneksuoti Ukrainos teritorijas.
Apie tai liudija jų laiškas Vladimirui Putinui, paskelbtas Nikaragvos laikraštyje „El 19“. Politikai vadina Putiną „brangiu broliu ir draugu“, o neteisėtą karą prieš Ukrainą – „didvyriška kova prieš Ukrainos neonacizmą, remiamą NATO“:
„Esame įsitikinę Rusijos pergale prieš šias blogio jėgas, prieš hegemonistines valstybes, prieš fašizmą. Rusijos pergalė – tai žmonijos pergalė. Nikaragvos vyriausybės ir tautos vardu reiškiame visapusišką paramą ir pripažinimą Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionams kaip neatskiriamai Rusijos Federacijos teritorijos daliai“.
Per Rusijos raketų ir dronų išpuolį Kyjive žuvo 11 žmonių, sužeista daugiau nei 130
17:59 Atnaujinta 20:19
Per Rusijos dronų ir raketų ataką naktį į ketvirtadienį Kyjive žuvo mažiausiai 11 žmonių, skaitant šešerių metų berniuką, dar 132 sužeisti, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka nurodė, kad tarp sužeistųjų buvo dešimt vaikų, iš kurių jauniausia buvo 5 mėnesių mergaitė. Jis sakė, kad po smūgio sugriuvo didelė devynių aukštų gyvenamojo namo dalis.
Gelbėjimo komandos dirbo įvykio vietoje, ieškodamos po griuvėsiais įstrigusių žmonių.
35-erių Jana Žaborova, per smūgį apgadinto pastato gyventoja, pabudo nuo garsių sprogimų, kurie išplėšė jos namo duris ir langus.
„Tai tiesiog stresas ir šokas, kad nieko neliko“, – sakė J.Žaborova, 5 mėnesių kūdikio ir 5 metų vaiko mama.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ parašė, kad rusai praėjusią naktį atakavo Ukrainą 309 dronais ir aštuoniomis sparnuotosiomis raketomis „Iskander-M“. Nurodoma, kad pagrindinis rusų taikinys buvo Kyjivas.
Numušti ar taikinių nepasiekė 288 dronai ir trys raketos. Ukrainiečių oro gynyba taip pat numušė tris raketas, o taikinius pasiekė penkios rusų raketos ir 21 dronas.
Rusijos kariai taip pat atakavo penkių aukštų gyvenamąjį namą Ukrainos rytuose esančiam Kramatorske, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jis pranešė, kad žuvo vienas žmogus ir mažiausiai 11 buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per naktį numušė 32 Ukrainos dronus.
Rusijos Penzos srityje dronų ataka sukėlė gaisrą pramoniniame objekte, pranešė šios srities gubernatorius Olegas Melničenka. Jis kol kas nepateikė daugiau detalių, tik nurodė, kad aukų nėra.
Volgogrado srityje buvo sustabdytas kai kurių traukinių eismas, kai ant vietos geležinkelių infrastruktūros nukrito dronų nuolaužos, pranešė valstybinė geležinkelių operatorė „Rusijos geležinkeliai“.
Rusijos gynybos ministerija taip pat pranešė, kad jos pajėgos užėmė Časiv Jarą – strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje, kur ilgus mėnesius tęsėsi įnirtingi mūšiai.
Rusijos ir Ukrainos kariai beveik 18 mėnesių kovoja dėl Časiv Jaro kontrolės. Časiv Jaras yra ant kalvos viršūnės, nuo kurios kariai gali atakuoti kitus svarbius regiono taškus, kurie sudaro Ukrainos rytinės gynybos pagrindą.
Ukrainiečių kariuomenės atstovas Viktoras Trehubovas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad rusų pareiškimas yra neteisingas.
„Tai tik prasimanymas, situacija net nepasikeitė“, – teigė jis.
Ketvirtadienį paskelbtame Ukrainos kariuomenės generalinio štabo pranešime teigiama, kad per pastarąsias 24 valandas Časiv Jare įvyko septyni susirėmimai. Prisegtame žemėlapyje parodyta, kad didžioji miesto dalis yra kontroliuojama Rusijos.
Ukrainos kariuomenei artimo karinio tinklaraščio „DeepState“ duomenimis, ketvirtadienio rytą į pietus ir vakarus nuo Časiv Jaro esantys rajonai tebėra vadinamosios pilkosios zonos arba nekontroliuojami nė vienos pusės.
Išpuolis buvo nukreiptas į Kyjivo, Dnipro, Poltavos, Sumų ir Mykolajivo sritis, o pagrindinis taikinys buvo Ukrainos sostinė, per„Telegram“ parašė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien pasaulis vėl išvydo Rusijos atsakymą į mūsų troškimą taikos su Amerika ir Europa, – sakė V.Zelenskis. – Naujos demonstracinės žudynės. Štai kodėl taika be jėgos neįmanoma.“
Jis paragino Ukrainos sąjungininkes laikytis gynybos įsipareigojimų ir daryti spaudimą Maskvai, kad būtų pradėtos tikros derybos.
Pasak T.Tkačenkos, per išpuolį buvo nukentėjo mažiausiai 27 vietos visame Kyjive, o didžiausia žala padaryta Solomjansko ir Sviatošinskio rajonuose. Kyjive buvo apgadinta daugiau nei 100 pastatų, įskaitant namus, mokyklas, darželius, medicinos įstaigas ir universitetus, vardijo jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad suteikia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui laiko iki rugpjūčio 8-osios susitarti dėl karo nutraukimo. Jei jis to nepadarys, Vašingtonas įves baudžiamąsias sankcijas ir muitus.
Vakarų šalių lyderiai apkaltino V.Putiną vilkinant JAV vadovaujamas taikos pastangas, siekiant užgrobti daugiau Ukrainos teritorijų.
Linas Kojala: Rusija yra pažeidžiama šiuo klausimu
17:52
Indijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės pastarąją savaitę nustojo pirkti rusišką naftą, nes sumažėjo nuolaidos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo dėl sankcijų, jei nafta toliau bus perkama iš Maskvos, skelbia „Reuters“.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad Indija, trečia pagal dydį naftos importuotoja pasaulyje, yra didžiausia jūrinės rusiškos naftos pirkėja.
„Vakar citavau Indijos energetikos ministrą. Perfrazuojant jį, Rusija reikalinga tol, kol reikalinga. Rusija yra pažeidžiama dėl priklausomybės nuo energetikos žaliavų eksporto. Klausimas, kaip tuo naudojamasi“, – sako L.Kojala savo analizėje socialiniame tinkle „Facebook“.
Pasak jo, Joe Bideno administracija vengė griežčiausių sankcijų, nes baiminosi neigiamos įtakos globaliai rinkai – ir kainų amerikiečių vartotojams augimo. Anot L.Kojalos, D.Trumpo veiksmus sąlygojo kiti veiksniai.
„ES toli gražu neišsėmė spaudimo potencialo, nors 18-asis sankcijų paketas juda teisinga linkme“, – sakė analitikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kremliaus žaliavų eksporto pajamos 2025 metų antrąjį ketvirtį sumažėjo 18 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai — tai mažiausias ketvirčio lygio rodiklis nuo invazijos į Ukrainą pradžios. Tai įvyko nepaisant to, kad per 2025 m. antrąjį ketvirtį eksportuotų apimčių padidėjo 8 proc. palyginti su pirmuoju ketvirčiu.
Trumpas pagrasino nubausti Indiją
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai grįžta į Europą: kas užtikrins, kad paplūdimiuose nesidegins karo nusikaltėliai
16:59
Rusijos turistai, nepaisydami karo Ukrainoje, vis gausesniais būriais grįžta į Europą. Jų mėgstamiausiomis atostogų kryptimis tapo Prancūzija, Italija ir Ispanija, skelbiama britų leidinio „The Telegraph“ analizėje, kurią parengę žurnalistai įvertino duomenis apie viešnagę viešbučiuose ir nuomą per tokius portalus kaip „Booking“ ar „AirBnb“, taip pat apžvelgė vizų išdavimo į Šengeno erdvę mastą.
Pažymėtina, kad šios trys valstybės priklauso NATO ir Europos Sąjungai. Be to, prisidėjo prie sankcijų Maskvai įvedimo.
Pasak straipsnio, per pastaruosius metus rusų turistų apgyvendinimo apimtys viešbučiuose Italijoje ir Prancūzijoje išaugo daugiau nei 19 proc.
Tačiau Prancūzija, kuri kartu su Didžiąja Britanija vadovauja „norinčiųjų koalicijai“, remiančiai Ukrainą, kaip ir Italija, gina sprendimą palikti sienas atviras turtingiems rusų turistams.
Ukrainos diplomatai tai įvertino kaip „nerimą keliantį“ ženklą ir atkreipė dėmesį į kylančią saugumo riziką.
Ukrainos ambasadorius Europos Sąjungai Vsevolodas Čencovas įspėjo, kad ignoruoti grįžtančius rusus būtų „trumpalaikis“ ir pavojingas žingsnis.
„Ketvirtus metus trunkant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, labai stebina statistika, rodanti, kad išduodamų vizų Rusijos piliečiams skaičius didėja, o turistų srautas iš Rusijos į ES šalis auga.
Žinome, kad Rusijos visuomenė didžiąja dalimi remia karą. Be to, ji nori manyti, kad Rusija kariauja su Vakarais, o ne su Ukraina, kur Rusijos kariuomenė vykdo masinius karo nusikaltimus“, – pareiškė diplomatas.
„Atsižvelgiant į didėjantį Rusijos kibernetinių atakų prieš ES valstybes nares skaičių, sabotažo aktus ir įvairias hibridines veiklas, kuriomis siekiama pakenkti Europos demokratijoms, nerimą kelia tai, kad Rusijos piliečiai gali lengvai naudotis kelionių į Europą privalumais“, – pridūrė jis.
Neišduoti vizų rusams
Seras Williamas Browderis, finansininkas, tapęs aktyvistu prieš Vladimiro Putino režimą, paragino Prancūziją, Italiją ir Ispaniją sustabdyti vizų išdavimą rusams.
„Jei rusai vizos pokalbio metu negali įrodyti, kad prieštarauja Putino režimui, jiems neturėtų būti leidžiama atvykti į Europą“, – pabrėžė jis.
Europos sostinės Kremlių užgriuvo sankcijų banga, kai V.Putinas 2022 m. pradėjo neteisėtą invaziją į Ukrainą.
Tiek Didžioji Britanija, tiek ES uždarė savo oro erdvę Rusijos oro linijoms, dėl to ženkliai sumažėjo turistų skaičius iš šalies agresorė. Tačiau vis dar funkcionuoja dešimtys maršrutų į Europą per Turkiją, Sakartvelą, Serbiją ir kitas šalis.
Pavyzdžiui, norėdamas nuvykti į Romą, rusas turėtų sustoti Turkijoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir persėsti į kitą skrydį, pastebėjo „The Telegraph“.
Dėl papildomų išlaidų kelionė tampa nepasiekiama daugumai paprastų rusų, o tie, kurie vis dėlto atvyksta į Europą, susiduria su sunkumais dėl sankcijų, nes jų banko kortelės neveikia.
Tačiau Stambulo Ataturko oro uoste gausu valiutos keityklų, kuriose rusai gali keisti rublius į eurus, kad galėtų tęsti keliones į Europą.
„Yra daug rusų, kurie remia karą, ypač turtingi rusai“, – mano seras W.Browderis.
„Mes jokiu būdu nenorime, kad šie rusai naudotųsi Europos privilegijomis ir ištekliais, tuo pačiu remdami Putino karo pastangas“, – pridūrė jis.
„Europa turėtų būti atvira persekiojamiems Rusijos opozicijos atstovams, bet vizos neturėtų būti išduodamos Rusijos oligarchams ar mini-garchams ir kitiems Putino rėmėjams, ir manau, kad šiuo atžvilgiu turėtume laikytis atsargumo principo ir vizų neišduoti.“
Jis sakė, kad vizų neišdavimas darytų spaudimą V.Putino režimui ir sumažintų saugumo riziką, kurią kelia Rusijos hibridinis karas prieš Vakarus.
Karo nusikaltėliai
W.Browderis pažymėjo, kad ES vyriausybės turi būti nuoseklios, nes, jei viena šalis išduoda Šengeno vizą, tariamas turistas gali keliauti bet kur pasų nereikalaujančioje zonoje.
Vakarų vyriausybės nenoriai taiko visišką kelionės draudimą, išskyrus sankcijų taikymo objektams, pavyzdžiui, V.Putino bendražygiams ir valstybės aparato pareigūnams.
Priešingai, Baltijos valstybės ir Ukrainos bei Rusijos kaimynės, palaikančios Ukrainą, nustojo išdavinėti turistines vizas Rusijos piliečiams arba labai apribojo jų skaičių.
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis apkaltino Rusijos turistus priimančias šalis, kad jos pažeidžia ES sankcijas prieš Maskvą mainais į turtingų turistų pinigus.
„Labai nerimą kelia tai, kad kai kurios ES šalys grįžta prie įprastų santykių su Rusijos turistais, o Ukraina toliau kenčia nuo žiaurios agresijos.
Čekija laikosi principinės pozicijos – mes neapdorojame jokių turistinių vizų prašymų ir manome, kad tai turėtų būti standartas visoje Europos Sąjungoje“, – „The Telegraph“ pareiškė šalies diplomatijos vadovas.
J.Lipavskis pridūrė, kad praėjusiais metais į ES atvykusių turistų skaičius buvo „visiškai per didelis“ ir kelia rimtą susirūpinimą „ne tik saugumo, bet ir moralės požiūriu“.
„Esant tokiam turistų skaičiui, negalime atmesti galimybės, kad tarp mūsų kurortuose atostogaujančiųjų yra ir karo nusikaltimuose dalyvavusių asmenų. Tai nepriimtina“, – kalbėjo jis.
Populiariausios vietos
Visoje ES turistų skaičius yra tik dešimtadalis to, kas buvo 2019 m., prieš pandemiją ir invaziją, tačiau jis labai skiriasi skirtingose šalyse.
„Eurostat" duomenimis, 2024 m. tik šešiose ES šalyse padidėjo rusų užsakytų nakvynių skaičius per tokias svetaines kaip „AirBnb“.
Didžiausias augimas užfiksuotas Italijoje – 18,9 proc. (321 678 nakvynės per metus), tai didžiausias skaičius Europoje.
Prancūzija išlieka trečia pagal populiarumą vieta tarp Rusijos turistų, kurioje per metus užregistruotos 203 072 nakvynės, o tai yra 7,8 proc. daugiau – ketvirtas didžiausias augimas Europoje.
Ispanija užima antrą vietą su 259 068 nakvynėmis, o tai yra 3,6 proc. mažiau nei praėjusiais metais, remiantis ES statistikos agentūros duomenimis.
13 proc. padidėjo rusų užsakytų nakvynių skaičius Vengrijoje, kurios vyriausybė yra žinoma savo palankia pozicija V.Putino atžvilgiu.
Jungtinė Karalystė, kurios duomenys šiek tiek skiriasi nuo ES duomenų, užimtų septintą vietą pagal Rusijos turistų skaičių po Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos, Graikijos ir Kipro.
Dėl masinių Ukrainos apšaudymų Lietuva reiškia protestą Rusijai
16:25
Dėl masinių Ukrainos apšaudymų Lietuva ketvirtadienį pareiškė protestą Rusijai.
Kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM), Rusijos ambasados laikinajam reikalų patikėtiniui buvo įteikta protesto nota dėl Rusijos karinių pajėgų šią savaitę įvykdytų masinių Kyjivo, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Sumų, Charkivo, Chersono ir kitų Ukrainos regionų apšaudymų.
Jų metu žuvo dešimtys ir buvo sužeista šimtai civilių Ukrainos gyventojų, įskaitant evakuacijos autobuso keleivius bei įkalinimo įstaigoje buvusius asmenis.
Protesto notoje taip pat pabrėžta, kad Rusijos vykdomi kariniai veiksmai prieš civilius Ukrainos gyventojus bei sistemingas žiaurus elgesys su karo belaisviais yra „nepriimtini ir neteisėti“, jais šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė teisė.
Ministerijos teigimu, Lietuvos toliau dės visas pastangas, kad šių ir kitų karo nusikaltimų – įskaitant prieš trejus metus Rusijos pajėgų įvykdytą Olenivkos karo belaisvių stovyklos susprogdinimą, kurio metu žuvo mažiausiai 53 Ukrainos karo belaisviai – planuotojai ir vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kaip skelbė BNS, pastaraisiais mėnesiais Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą, nepaisydama JAV spaudimo nutraukti beveik trejus su puse metų trunkančią invaziją.
Zelenskis iš karto pasirašė naująjį įstatymą
15:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė tik ką Ukrainos parlamento patvirtintą įstatymą dėl pakeitimų Ukrainos baudžiamojo proceso kodekse ir kai kuriuose Ukrainos teisės aktuose, kuriais stiprinami Nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcinės prokuratūros (SAP) įgaliojimai.
„Noriu padėkoti visiems parlamentarams už mano įstatymo projekto, dabar jau įstatymo, priėmimą. Vos tik pasirašiau dokumentą, tekstas bus nedelsiant paskelbtas. Tai garantuoja normalią, nepriklausomą antikorupcinių institucijų, visų mūsų valstybės teisėsaugos institucijų veiklą“, – platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis.
Kaip pabrėžė prezidentas, „šis įstatymas garantuoja, kad nebus jokios išorinės įtakos, kišimosi, be to, garantuoja patikrinimus melo detektoriumi“. Jis pridūrė, kad šie patikrinimai bus reguliarūs visiems teisėsaugos institucijų darbuotojams, turintiems prieigą prie valstybės paslapčių arba turintiems giminaičių Rusijoje.
„Sprendimas teisingas. Trys šimtai trisdešimt vienas deputatas. Būtent taip, kaip reikia – iš esmės ir apskritai. Labai svarbu, kad valstybė klausytųsi visuomenės nuomonės. Girdėtų savo piliečius. Ukraina yra demokratija – be jokios abejonės. Vyriausybės pareigūnai taip pat nedelsdami informuos Ukrainos partnerius apie šį įstatymą“, – pridūrė prezidentas.
Europos Sąjunga įvertino naująjį Ukrainos antikorupcinį įstatymo projektą
15:38
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos parlamentas, patvirtinęs naują kovos su korupcija įstatymo projektą, išsprendė svarbiausius klausimus, keliančius susirūpinimą dėl kovos su korupcija įstaigų nepriklausomumo.
„(Aukščiausioji) Rada atkūrė pagrindines apsaugos priemones“, – žurnalistams nurodė Europos Komisijos (EK) atstovas Guillaume'as Mercier.
„Mūsų nuomone, naujuoju įstatymu sprendžiami pagrindiniai NABU ir SAPO nepriklausomumo iššūkiai“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ukrainos nacionalinį antikorupcijos biurą ir Specializuotąją antikorupcinę prokuratūrą.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuriuo turi būti pakeistas įstatymas, apribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus ir išprovokavęs didžiausius viešus mitingus nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus.
Tiesioginėje parlamento transliacijoje buvo matyti, kaip įstatymų leidėjai balsavo už įstatymo projektą, kuriam iš anksto pritarė kovos su korupcija institucijos ir kuris numato reguliarius melo detektoriaus testus kovos su korupcija pareigūnams.
Oficialūs duomenys rodo, kad ketvirtadienį 331 Ukrainos Aukščiausiosios Rados įstatymų leidėjas pritarė naujam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymui, o 9 susilaikė.
Kyjivo sąjungininkai Europoje anksčiau buvo sunerimę, kad įstatymas pakenks kovos su korupcija reformoms, kurios yra svarbios Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau palaikė naujas pataisas.
Ankstesnis įstatymas NABU ir SAP buvo padaręs tiesiogiai pavaldžiomis generaliniam prokurorui, kurį skiria prezidentas.
Kritikai išėjo į gatves protestuoti, baimindamiesi, kad šis žingsnis prezidentui galėjo palengvinti kišimąsi į korupcijos tyrimus.
-
Ukraina leis vyresniems nei 60 metų šalies piliečiams stoti į ginkluotąsias pajėgas
-
Trumpas skausmingai pripažino: „Sankcijos Rusijai gali veikti arba neveikti“
-
Trumpas deda ant lėkštutės patogią taiką: ekspertas paaiškino, ko bijo Putinas
-
„Yra daug ženklų“: Tuskas prabilo, kad karas gali būti sustabdytas artimiausiu metu
