2025-08-11 06:18 Atnaujinta 2025-08-11 23:47

Karas Ukrainoje. „Financial Times“ apžvalgininkas atskleidė Putino planus dėl Ukrainos ateities

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / Vida Press nuotr.

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

FT apžvalgininkas atskleidė Putino planus dėl Ukrainos ateities

23:47

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Vladimiras Putinas tikriausiai siekia susitarimo dėl karo Ukrainoje su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, kurio rezultatas Kyjivui bus pateiktas kaip įvykęs faktas. Apie tai „Financial Times“ straipsnyje rašo britų žurnalistas ir leidinio apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.

Kaip pažymi Aleksandras Gabujevas iš Carnegie centro „Rusija-Eurazija“, Rusijos valdovas siekia susitarimo, pagal kurį Ukraina liktų „neapsaugota, nepatraukli investuotojams ir artėjanti prie implozijos“. Maskvoje tikimasi, kad jei Ukraina atmes pateiktą pasiūlymą, Vašingtonas nustos remti Kyjivą.

Straipsnio autorius teigia, kad tai yra visiškai tikėtini scenarijai. Tačiau Ukraina ir jos sąjungininkai Europoje tiki, kad yra galimybių pasiekti palankesnį rezultatą.

„Jų nuomone, geras rezultatas būtų susitarimas dėl ugnies nutraukimo – su grasinimu įvesti antrines sankcijas Rusijai, jei Putinas atnaujins karą. Teritorijų klausimas būtų aptariamas tik po to. Karas yra nenuspėjamas. Tačiau įtikinamiausios analizės, kurias mačiau, rodo, kad Ukraina pamažu pralaimi – žmogiškųjų išteklių problema fronte tampa vis aštresnė. Tai reiškia, kad visiškas derybų žlugimas ir karo tęsimasis tikriausiai bus geriau Rusijai nei Ukrainai“, – teigiama straipsnyje.

G.Rachmanas pažymi, jog Kyjivas laikosi principo, kad nė viena teritorija negali būti atiduota priešui. Tačiau dabartinėje situacijoje tai yra nerealu, mano jis.

Autorius rašo, kad svarbus niuansas yra tarp faktinių ir teisinių teritorinių nuolaidų. Taigi, teisinis Rusijos Federacijos kontrolės pripažinimas užgrobtose teritorijose yra nepriimtinas tiek Ukrainai, tiek ES ir Jungtinei Karalystei. Tačiau faktinis griežtų realijų pripažinimas platesnio taikos susitarimo kontekste gali būti būtinas, priduria jis, prisimindamas Baltijos šalis. Jos buvo okupuotos Sovietų Sąjungos po 1940 m., bet ši okupacija niekada nebuvo teisiškai pripažinta JAV ir daugumos Europos šalių. Taip buvo, kol Baltijos šalys neatkūrė savo nepriklausomybės.

Tačiau pagrindinės Europos vyriausybės supranta, kad diskusijos negali apsiriboti vien teritoriniu klausimu. Svarbus yra ir suverenitetas. Reikalas tas, kad Maskva reikalauja „žymių apribojimų Kyjivo laisvei pasirinkti savo kursą“, rašo G.Rachmanas. Kalbama, be kita ko, apie draudimą tapti NATO (ir galbūt ES) nare, taip pat apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydžio ir galimybių apribojimą.

„Ukraina, akivaizdu, negali prisiimti jokių karinių apribojimų, kurie galėtų pakenkti šalies gebėjimui apsiginti. Tačiau jei Kyjivui bus leista tęsti pastangas įstoti į ES, NATO klausimas gali būti kuriam laikui išbrauktas iš darbotvarkės, ypač atsižvelgiant į tai, kad politinė realybė yra tokia, kad Ukrainos narystė NATO artimiausioje ateityje atrodo nereali“, – teigia apžvalgininkas G.Rachmanas.

CNN: Trumpo komanda verčiasi per galvą, derindama susitikimo su Putinu detales

22:47

Baltieji rūmai / Valerie Plesch / dpa/picture-alliance
Baltieji rūmai / Valerie Plesch / dpa/picture-alliance

Amerikos pareigūnai skuba suderinti detales prieš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą penktadienį, rugpjūčio 15 d., Aliaskoje, nes logistiniai ir geopolitiniai klausimai vis dar lieka neišspręsti, rašo CNN .

Publikacijoje nurodoma, kad šiuo metu vyksta darbas, siekiant patikslinti temas, kurias aptars D.Trumpas ir V.Putinas. Baltųjų rūmų vadovas tikisi, kad pokalbis su V.Putinu gali duoti žymių rezultatų siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

Pažymima, kad prieš septynis mėnesius, kai D.Trumpas antrą kartą tapo JAV prezidentu, jis pradėjo eiti šias pareigas tikėdamasis, jog jam pavyks pasinaudoti savo santykiais su Kremliaus šeimininku, kad būtų užbaigta karas Ukrainoje.

Tačiau D.Trumpas nusivylė Rusijos lyderiu, nes šis žaidžia dvigubą žaidimą, ir tik dabar JAV prezidentas pradėjo naudoti asmeninę diplomatiją.

„Kitas penktadienis bus svarbus, nes jis bus skirtas patikrinti, kiek Putinas rimtai nusiteikęs užbaigti šį baisų karą“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Publikacijoje teigiama, kad D.Trumpas privačiai savo patarėjams sakė, jog bet koks bandymas užbaigti karą yra vertas pastangų, net jei jis ir nebus sėkmingas.

Pasak CNN, JAV prezidentas pareikalavo, kad jo komanda labai greitai surengtų susitikimą šią savaitę, nors tokių susitikimų, ypač su tokiu priešininku kaip Rusija, organizavimas gali užtrukti savaites ar mėnesius.

Ilgą laiką buvo neaišku, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus pakviestas į šį susitikimą. Kai D.Trumpas pranešė, kad susitiks su V.Putinu, jis jo nepaminėjo.

CNN pažymi, kad nors Baltieji rūmai neatmetė V.Zelenskio dalyvavimo viršūnių susitikime Aliaskoje, tačiau oficialūs pareigūnai pareiškė, kad jų prioritetas yra organizuoti D.Trumpo ir V.Putino susitikimą akis į akį.

„Jei jis mano, kad geriausias variantas būtų pakviesti Zelenskį, tai jis tai padarys. Susitikimas vyks penktadienį. Yra laiko priimti šį sprendimą“, – sakė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas V.Zelenskis įspėjo, kad nuolaidos Maskvai neįtikins jos nutraukti karo veiksmų Ukrainoje, ir paragino „stiprinti pasaulinį spaudimą“ Rusijai. Be to, jis nemato požymių, kad Maskva būtų pasirengusi nutraukti savo karinę agresiją.

Straipsnyje nurodoma, kad Ukrainos pareigūnai aiškiai leido suprasti, jog V.Zelenskis yra pasirengęs vykti į Aliaską, jei D.Trumpas jį pakvies. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad viskas priklausys nuo to, kaip vyks D.Trumpo ir V.Putino susitikimas.

„Mes parodėme, kad jis pasirengęs būti bet kur, kad paremtų taikos programą. Todėl, jei reikės, prezidentas Zelenskis, žinoma, dalyvaus susitikimuose. Mes buvome labai atviri šiuo klausimu, bet pažiūrėsime, kaip viskas bus“, – CBS eteryje sakė Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova.

Pažymima, kad per V.Putino susitikimą su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu Maskvoje praėjusią savaitę buvo akivaizdu, kad pagrindinis V.Putino plano elementas bus reikšmingos Ukrainos teritorinės nuolaidos.

D.Trumpo padėjėjai mano, kad būtina užsitikrinti Europos šalių paramą prezidento taikos pastangoms. Todėl leidinys nurodo, kad didžioji savaitgalio dalis buvo praleista bandant paaiškinti D.Trumpo tikslus.

Savo ruožtu, Europos politikai išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip V.Putinas gali elgtis susitikimo metu. Jie tvirtina, kad jei Rusija reikalauja iš Ukrainos teritorinių nuolaidų, tuomet šalis agresorė turi atsisakyti okupacijos kitose Ukrainos dalyse.

CNN taip pat pranešė, kad senatorius Linsdey Grahamas pareiškė, jog jis taip pat nori, kad Ukraina dalyvautų taikos derybose.

„Tikiuosi, kad Zelenskis galės dalyvauti šiame procese. Tai paliksiu Baltųjų rūmų nuožiūrai. Bet esu visiškai įsitikinęs, kad prezidentas vyks į susitikimą su Putinu iš stiprios pozicijos, jog jis rūpinsis Europos ir Ukrainos interesais, kad garbingai užbaigtų šį karą“, – sakė politikas.

Trumpas: „Aš pasistengsiu grąžinti Ukrainai dalį vertingos teritorijos“

21:37

Per kelias minutes nuo susitikimo pradžios JAV prezidentas Donaldas Trumpas galės suprasti, ar įmanoma sudaryti taikos susitarimą su Vladimiru Putinu dėl Ukrainos. Be to, per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose JAV lyderis pareiškė, kad stengsis grąžinti Ukrainai dalį „vertingos teritorijos“, kurią Rusija okupavo karo metu.

Kalbėdamas išsamiau apie būsimą susitikimą su Kremliaus šeimininku, JAV prezidentas pareiškė, kad jis bus „bandomasis“. Nors jis tikisi konstruktyvaus dialogo su Putinu.

„Aš pasakysiu jam, kad baigtų karą, tikiuosi konstruktyvaus dialogo. Po susitikimo su Putinu paskambinsiu Europos lyderiams“, – pažymėjo jis. Tačiau jis nesiruošia sudaryti sandorio, nes tai „ne jo reikalas“ – tuo turi užsiimti Ukraina ir Rusija.

Zelenskis paskelbė, ką jam pranešė žvalgyba: Putinas nesiruošia nutraukti ugnies

21:10

IMAGO/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas
IMAGO/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Vladimiras Putinas nesiruošia nutraukti ugnies Ukrainoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos ataskaita.

„Putinas yra nusiteikęs pateikti susitikimą su Amerika kaip savo asmeninę pergalę ir toliau elgtis taip, kaip ir anksčiau, spaudžiant Ukrainą taip, kaip ir anksčiau. Nėra jokių požymių, kad rusai gavo signalų ruoštis pokarinei situacijai“, – sakė jis vakariniame kreipimesi „Telegram“ tinkle.

Jis pridūrė, kad rusai perkelia savo kariuomenę ir pajėgas taip, kad galėtų pradėti naujas puolimo operacijas.

„Jei kas nors ruošiasi taikai, jis to nedaro. Mes toliau informuojame partnerius apie realią situaciją mūšio lauke, diplomatijoje ir Rusijos planuose dėl tolesnių veiksmų“, – pridūrė V.Zelenskis.

Zelenskis padėkojo Lietuvai

20:54

Volodymyras Zelenskis / IDA MARIE ODGAARD / AFP
Volodymyras Zelenskis / IDA MARIE ODGAARD / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ išreiškė padėką Lietuvai.

„Kalbėjausi su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Pranešiau apie kontaktus su partneriais ir diplomatines pastangas. Padėkojau Lietuvai ir visoms Šiaurės Europos bei Baltijos regiono šalims už vakarykštę deklaraciją, kuria remiamas Ukrainos suverenumas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas, taip pat už pasirengimą imtis diplomatinių pastangų, teikti pagalbą mūsų šaliai ir stiprinti sankcijas Rusijai“, – rašoma Ukrainos lyderio žinutėje.

Ten pat sakoma: „Mes laikomės tos pačios pozicijos: pirmiausia turi būti paskelbtos paliaubos, o tada ieškoma diplomatinio sprendimo, kuris leistų užbaigti karą teisinga ir ilgalaike taika. Be aiškių saugumo garantijų bet kokie kiti susitarimai tik suteiktų Rusijai galimybę atkurti savo pajėgas.

Mes aptarėme padėtį mūšio lauke ir mūsų poreikius. Aš padėkojau Lietuvai už jos indėlį tiekiant „Patriot“ sistemas Ukrainai.

Taip pat kalbėjome apie derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą. Gitanas visiškai pritaria mūsų pozicijai: Ukraina ir Moldova turi siekti narystės ES sinchroniškai ir vienu metu. Ačiū!“

Donaldas Trumpas tikisi konstruktyvaus dialogo su Vladimiru Putinu

19:45

Donaldas Trumpas / JIM WATSON / AFP
Donaldas Trumpas / JIM WATSON / AFP

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad tikisi konstruktyvaus dialogo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu artėjančiame susitikime Aliaskoje. 

„Kalbėsiuosi su Vladimiru Putinu ir pasakysiu jam: „Privalai užbaigti šį karą“, – Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje sakė D.Trumpas. 

D.Trumpas teigė, kad iškart po susitikimo su V.Putinu, kuris numatytas penktadienį tolimoje šiaurinėje JAV Aliaskos valstijoje, paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir kitiems Europos lyderiams.

„Kitas susitikimas bus su Zelenskiu ir Putinu arba su Zelenskiu, Putinu ir manimi. Būsiu ten, jei jiems reikės“, – teigė jis.

D.Trumpas taip pat pareiškė, kad jį šiek tiek suerzino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas atmesti teritorinių nuolaidų Rusijai galimybę.

„Turiu omenyje, jis turi leidimą kariauti ir visus žudyti. Bet jam reikia leidimo, kad galėtų mainytis žemėmis? – klausė jis. – Nes vyks kažkokie teritorijų mainai.“

Su Volodymyru Zelenskiu kalbėjęs Lietuvos vadovas užtikrino paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui

19:09

Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda /  / The Presidential Office of Ukraine/Capital Pictures
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda / / The Presidential Office of Ukraine/Capital Pictures

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmadienį telefonu kalbėjęs Gitanas Nausėda užtikrino Lietuvos paramą teritoriniam šalies vientisumui.

„Išreiškiau tvirtą Lietuvos paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui. Teisingai ir tvariai taikai reikalingas Rusijos sutikimas su besąlyginėmis paliaubomis ir žalos atlyginimas“, – socialiniame tinkle „X“ po pokalbio su Ukrainos kolega pirmadienį paskelbė Lietuvos prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva sveikina Ukrainos pažangą siekiant eurointegracijos ir toliau nuosekliai remia jos narystę Europos Sąjungoje (ES) iki 2030 metų.

Šis pareiškimas pasirodė prieš Vašingtono ir Maskvos aukščiausio lygio derybas Aliaskoje Kyjivui nerimaujant, kad Donaldas Trumpas su Vladimiru Putinu gali sudaryti susitarimą, pagal kurį Ukraina turėtų Rusijai atiduoti dalį savo teritorijos.

Penktadienį vyksiantis susitikimas bus pirmas tarp pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų nuo 2021 metų, o derybos kol kas planuojamos be V.Zelenskio.

Europos lyderiai dėl to savaitgalį išplatino pareiškimus, kuriais ragino į derybas įtraukti Ukrainą ir ES, jas rengti tik esant paliauboms, atmetė bet kokius galimus Ukrainos teritorijos praradimus.

Pasak europiečių, teritorijų mainai turėtų būti Ukrainos sprendimas, ne paliaubų sąlyga.

Kaip pranešė Prezidentūra, G.Nausėda telefoninio pokalbio su V.Zelenskiu metu užtikrino Lietuvą laikantis šių Europos pozicijų.

Anot Lietuvos vadovo, pirmuoju žingsniu siekiant nutraukti karinį konfliktą turi tapti besąlyginės paliaubos. Kaip pabrėžė prezidentas, itin svarbu, kad jų laikytųsi Rusija, iki šiol demonstravusi nenorą siekti taikos, tęsianti atakas prieš Ukrainos civilinius taikinius.

„Lietuva ir toliau nuosekliai pasisako už tolesnį tarptautinių sankcijų Rusijai griežtinimą, anksčiau priimtų sankcijų įgyvendinimą, taip pat Ukrainos civilių, tarp jų – Rusijos pagrobtų vaikų, bei karo belaisvių apsaugą“, – nurodė Prezidentūra.

Europai siekiant didesnio įsitraukimo, kaip rašė BNS, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas planuoja trečiadienį surengti atskiras derybas su JAV ir Ukrainos prezidentais bei Europos lyderiais.

Anot Vokietijos dienraščio „Bild“, pirmajame konferenciniame pokalbyje dalyvaus Europos lyderiai, Ukrainos prezidentas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Laikraščio žiniomis, po to vyks bendras pokalbis telefonu su JAV prezidento D.Trumpu ir viceprezidentu J.D.Vance'u.

Pasak F.Merzo biuro, šalių vadovai aptars galimybes daryti spaudimą Rusijai ir su derybomis susijusių teritorinių pretenzijų, saugumo klausimų rengimą.

„Trumpas pyksta, kad Putinas jį nepakankamai myli“: ekspertas netiki JAV rūpesčiu dėl Ukrainos

18:47

AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas
AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas

Kol Vašingtonas ir Maskva ruošiasi savo lyderių susitikimui Aliaskoje – simbolinėje vietoje, kurią 19 amžiuje Rusija pardavė Jungtinėms Valstijoms – Europos Sąjungos, Ukrainos vadovai ir politikos ekspertai nerimauja, kad tai netaptų eiliniu suokalbiu, per kurį nusprendžiamas Europos likimas. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis mano, kad Donaldui Trumpui ir Vladimirui Putinui gali nepavykti sudaryti susitarimo.

– Kai Donaldas Trumpas pradėjo antrąją prezidento kadenciją, jūs teigėte, kad Trumpas ir Putinas yra du egomaniakai, du mesijai, kurie susidūrė pasaulinėje politinėje arenoje. Anot jūsų, jiems abiems joje vietos neužteks.

Kaip jūs vertinate būsimą susitikimą, žinant tai, kad jie abu nori parodyti savo galią? Ką kiekvienai pusei reiškia šis susitikimas?

– Pirmiausia, šis susitikimas primena Rusijai, Putinui, Jaltą. 1945 metų vasario mėnesio susitarimą, kada Didžioji Britanija, Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Europą. Vidurio Rytų Europa ir Baltijos šalys buvo paliktos stalinizmo įtakoje. Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija su tuo sutiko.

Kitai pasaulio daliai tai labiau primena 1938–ųjų metų Miuncheno sutartį, kai Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija leido nacistinei Vokietijai okupuoti dalį Čekijos. Prancūzija tada labai prašovė, nes netrukus ji pati buvo iš dalies okupuota.

Tokių pavyzdžių, kada išorinės šalys pasidalina kurią nors kitą valstybę arba primeta jai kažkokias egzistavimo, buvimo sąlygas, turime labai daug. Abiejų Tautų Respublika lygiai taip pat buvo padalinta tarp Prūsijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos imperijos.

Nepamirškime, toks pat buvo ir Molotovo-Ribentropo paktas, kai Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Lenkiją ir Baltijos šalių teritoriją.

Tai tų pavyzdžių matome labai daug. Pasakyti, kad tokių pavyzdžių daugiau nebebus, ir tokia praktika jau yra sunaikinta – negalime. Praktika nėra sunaikinta.

Plačiau skaitykite ČIA.

Trumpas prisišnekėjo? Užsiminė, kad „penktadienį vyksta į Rusiją pas Putiną“

18:15 Atnaujinta 18:43

Stopkadras/Donaldas Trumpas
Stopkadras/Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, emocingai kalbėdamas apie Nacionalinės gvardijos įvedimą į Vašingtoną, pareiškė, kad penktadienį „vyksta į Rusiją“.

D.Trumpas tvirtino, kad penktadienį „vyksta į Rusiją“, kad susitiktų su Vladimiru Putinu.

Tačiau gali būti, kad ši replika, pasakyta kitame kontekste, galėjo būti tiesiog nesąmoningai išsprūdusi frazė.

BBC skelbia, kad D.Trumpas galėjo suklysti.

Susitikimas tarp D.Trumpo ir V.Putino numatytas rugpjūčio 15 d. Aliaskoje, JAV, ne Rusijoje.

Kodėl skelbia apie Nacionalinės gvardijos dislokavimą?

15min primena, kad D.Trumpas sekmadienį pareiškė, kad benamiai turi būti iškeldinti toli nuo Vašingtono.

Jis kelias dienas svarstė apie federalinės kontrolės perėmimą JAV sostinėje, kurioje, kaip jis klaidingai teigė, didėja nusikalstamumas.

VIDEO: Donaldo Trumpo spaudos konferencija

Respublikonas milijardierius paskelbė, kad pirmadienį rengia spaudos konferenciją, kurioje atskleis savo planus dėl Vašingtono, kurį prižiūrint Kongresui valdo vietos išrinkta Kolumbijos apygardos valdžia.

D.Trumpas jau seniai viešai piktinosi šiuo principu. Jis grasina, kad miestas bus federalizuotas, o Baltiesiems rūmams bus suteikta galutinė teisė spręsti, kaip jį valdyti.

„Padarysiu mūsų sostinę saugesnę ir gražesnę nei kada nors anksčiau“, – sekmadienį savo platformoje „Truth Social“ skelbė prezidentas.

„Benamiai turi išsikraustyti, NEDELSDAMI. Mes suteiksime jums vietų, kur apsistoti, bet TOLI nuo Sostinės“, – tęsė jis ir pridūrė, kad mieste esantys nusikaltėliai bus skubiai įkalinti.

„Viskas vyks labai greitai“, – sakė jis.

Remiantis praėjusių metų vyriausybės statistiniais duomenimis, Vašingtonas užima 15 vietą didžiųjų JAV miestų sąraše pagal benamių skaičių.

Nors tūkstančiai žmonių kiekvieną naktį praleidžia prieglaudose arba gatvėse, šis skaičius yra mažesnis nei prieš pandemiją buvę rodikliai.

Anksčiau Trumpas taip pat grasino dislokuoti Nacionalinę gvardiją, kovodamas su, kaip jis klaidingai teigia, didėjančiu nusikalstamumu Vašingtone.

Prieš Trumpo susitikimą su Putinu rengiamos JAV, Ukrainos ir Europos lyderių derybos

17:55

F. Merzas ir V. Zelenskis / GENYA SAVILOV / AFP
F. Merzas ir V. Zelenskis / GENYA SAVILOV / AFP

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas planuoja trečiadienį, likus dviem dienoms iki JAV ir Rusijos viršūnių susitikimo Aliaskoje, surengti derybas su JAV ir Ukrainos prezidentais bei Europos lyderiais, pranešė jo biuras.

F. Merzo biuras pirmadienį paskelbė, kad kancleris aptars karą Ukrainoje su „Suomijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Italijos, Lenkijos, Ukrainos lyderiais, Europos Komisijos (EK) ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovais, NATO generaliniu sekretoriumi, taip pat JAV prezidentu ir jo atstovu“.

Jie aptars „galimybes daryti spaudimą Rusijai“. Biuras teigė, kad derybose vyks „kelios diskusijos“.

Ukrainos fronte žuvo dailininkas-anarchistas Davydas Čyčkanas

17:44

15min koliažas/Ukrainiečių menininkas Davidas Čyčkanas ir jo kūrinio fragmentas
15min koliažas/Ukrainiečių menininkas Davidas Čyčkanas ir jo kūrinio fragmentas

Zaporižios srityje žuvo Ukrainos dailininkas bei karys Davydas Čyčkanas, – apie tai skelbia ukrainiečių žiniasklaida. Menininkui buvo 39-eri.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą