Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Du paketai per vieną dieną: JAV didina pagalbą Ukrainai
21:52
JAV didina karinę pagalbą Ukrainai, nors šiuo metu tai vykdoma Kyjivo Europos partnerių sąskaita. Kaip rašo leidinys „The Hill“, vien šiandien Vašingtonas paskelbė apie du naujus karinės paramos paketus, kurių bendra vertė – beveik 330 mln. JAV dolerių.
Pirmiausia Valstybės departamentas pranešė, kad patvirtino paslaugų paketą, skirtą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų valdomų oro gynybos sistemų „Patriot“ aptarnavimui. Šis paketas, kurio vertė siekia apie 179,1 mln. dolerių, apima atsarginių dalių tiekimą, programinės įrangos atnaujinimus, modifikavimo rinkinius, ryšio įrangą ir kitus komponentus.
Kitame pranešime Valstybės departamentas paskelbė patvirtinęs „Starlink“ palydovinio ryšio paslaugų pardavimą Ukrainai. Paketas taip pat apima techninio ir logistinio palaikymo paslaugas, susijusias su palydovinio ryšio terminalais. Šio paketo vertė – 150 mln. dolerių.
„The Hill“ atkreipia dėmesį, kad nuo paskelbimo apie daugiau nei 3 000 ERAM sparnuotųjų raketų pardavimą Ukrainai už 825 mln. dolerių praėjo vos dvi dienos.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, JAV patvirtino „Patriot“ oro gynybos sistemų pardavimą Danijai. Tikimasi, kad šios sistemos bus perduotos Ukrainai jos oro gynybos poreikiams. Kalbama apie 56 perėmimo raketų, dviejų radarų, šešių paleidimo įrenginių ir kitos įrangos tiekimą. Bendra vertė – 8,5 mlrd. dolerių.
Taip pat buvo pranešta, kad Čekijos savanoriai surinko lėšų sraigtasparniui, kuris vėliau buvo perduotas Ukrainos gynybos reikmėms.
„Doneckas paverstas Šiaurės Korėja“: papasakojo, ką reiškia gyventi okupacijoje
23:10
Marta didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Rusijos okupuotame Donecke, bet būdama 18-os pabėgo į Kyjivą. Mergina papasakojo „The Times“ apie gyvenimą okupuotame Donecke, kodėl nusprendė bėgti į Kyjivą ir kaip jai tai pavyko.
Marta buvo septynerių, kai 2014-aisiais Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, kad sukeltų separatistinį maištą ir sukurtų marionetines valstybes Donbase. Tuo metu mergina gyveno su tėvais Mariupolyje, Donecko srityje, kurį rusų okupantai bandė užimti, bet jiems nepavyko.
Jos tėvai nusprendė persikelti į Donecką – jos gimtąjį miestą, kuris jau buvo separatistų rankose.
Po 11 metų Marta ryžosi drąsiam ir sunkiam pabėgimui. Iki tol ji kelerius metus slapta palaikė ryšius, iš naujo mokėsi prarastos kalbos ir tapatybės.
„Pagaliau jaučiuosi kaip namuose. Esu tarp savo žmonių“, – sakė Marta kavinėje centrinėje Kyjivo dalyje.
Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino gyvenvietę Charkivo srityje
23:04
Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino Mirnoje gyvenvietę Charkivo srityje. Ji įsikūrusi netoli Kupjansko.
Apie tai pranešė „Suspilne“, remdamasi atnaujintais „DeepState“ projekto žemėlapio duomenimis apie padėtį 2025 m. rugpjūčio 29 d. Pažymima, kad iš šių pozicijų rusai galėjo kontroliuoti kelią į Kupjanską.
Informaciją apie kaimo išlaisvinimą patvirtino operatyvinės-strateginės grupės „Dniepras“ atstovas spaudai Viktoras Tregubovas.
„Šiuo metu rusai buvo atstumti nuo Mirnoje. Informacijos apie sužeistus ar žuvusius rusus nėra“, – sakė jis komentare „Suspilne“.
Tregubovas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė „juda toliau“.
Rusija sutelkė dideles savo rezervų pajėgas, kad bandytų prasiveržti iki Kupjansko. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininko Andrijaus Tkačiuko teigimu, miestui kyla rimta grėsmė.
Anksčiau OSGV „Dniepras“ atstovas spaudai Viktoras Tregubovas sakė, kad Rusijos okupantai buvo apsupti netoli Dobropoljės Donecko srityje.
„Ten dar yra rusų grupių plantacijose. Tačiau jos yra atkirstos nuo pagrindinių tiekimo linijų“, – pažymėjo jis.
Trumpas jau abejoja, kad Putino ir Zelenskio susitikimas įvyks
20:45
Donaldas Trumpas jau abejoja, kad įvyks dvišalis Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimas. Tuo pat metu, pasak Trumpo, trišalis prezidentų susitikimas vis dėlto gali įvykti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė abejonių, kad artimiausiu metu įvyks Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas, praneša „Daily Caller“.
Kalbėdamas apie galimą trišalį susitikimą su jo dalyvavimu, Trumpas teigė, kad toks susitikimas yra įmanomas. „Trišalis susitikimas gali įvykti. Dvišalis – nežinau“, – cituoja jį „Clash Report“.
Baltųjų rūmų vadovas taip pat palygino Zelenskį ir Putiną su vaikais, kurie nekenčia vienas kito ir mušasi kieme. „Aš pateikiu analogiją. Esu ją kartojęs kelis kartus. Turi vieną vaiką, ir yra kitas vaikas kieme, ir jie nekenčia vienas kito, pradeda mosuoti, muštis, ir tu nori, kad jie sustotų, bet jie vis muša vienas kitą.
Po kurio laiko jie mielai sustoja. Suprantate? Tai maždaug taip ir yra. Kartais jiems reikia šiek tiek pasimušti, kad galėtum juos sustabdyti. Bet tai tęsiasi jau ilgai. Daug žmonių žuvo“, – sakė Trumpas.
Be to, jis pateikė pareiškimą dėl JAV dalyvavimo užtikrinant Ukrainos saugumą.
JAV prezidentas patvirtino, kad nesvarsto galimybės siųsti amerikiečių karių į Ukrainą, tačiau pripažino, kad nutraukus karo veiksmus, jis padėtų europiečiams užtikrinti oro saugumą.
„Galbūt galėtume kažką padaryti. Žiūrėkite, aš norėčiau, kad kažkas būtų padaryta. Tai ne mūsų kariai, bet kiekvieną savaitę žūsta nuo penkių iki septynių tūkstančių, daugiausia jaunų vyrų. Mes jiems padėtume, jei galėtume kažką padaryti“, – sakė Trumpas.
Prezidentas dar kartą priminė, kad jis nepradėjo šio karo, bet nori jį užbaigti. „Kalbame apie daugybę gyvybių. Kalbame ne apie kažką, ką aš pradėjau. Aš paveldėjau šį karą. Ir viskas, ką aš bandau padaryti, tai užgesinti liepsnas. Ir maniau, kad man pavyko. Aš tai padariau septynis kartus su kitais karais, kurie buvo sunkesni nei šis... Trys iš tų karų truko daugiau nei 30 metų, ir aš juos visus užbaigiau. Šis karas buvo tiesiog labai sunkus. Tai sunkus karas“, – pridūrė JAV lyderis.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, rugpjūčio 19 d., kitą dieną po derybų Baltuosiuose rūmuose su Zelenskiu ir Europos lyderiais, Trumpas po skambučio Kremliui pareiškė, kad prasidėjo pasiruošimas susitikimui tarp Zelenskio ir Putino. Po šio susitikimo, pasak jo, turėjo įvykti trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas.
Tą pačią dieną Zelenskis spaudos konferencijoje patvirtino, kad yra pasirengęs susitikti su Rusijos valdovu ir kad ketina su juo aptarti teritorijų klausimą. Nuo tada Ukrainos prezidentas ne kartą savo kalbose išreiškė pasirengimą aukščiausio lygio deryboms su Rusijos Federacija.
Tuo tarpu ISW analitikai mano, kad Putinas nenori susitikti su Zelenskiu ir tai signalizuoja, ypač per Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Pastarasis paaiškino, kad Kremlius susitiks su Ukrainos prezidentu tik „kai bus parengta darbotvarkė šiam viršūnių susitikimui“, tačiau, pasak jo, „ši darbotvarkė visai neparengta“.
Galimas rusiškas pėdsakas: teisėsauga atskleidė naujų detalių apie Parubijaus nužudymą
20:24
Šiame tyrimo etape dėl Ukrainos parlamento nario Andrijaus Parubijaus nužudymo teisėsaugos pareigūnai neatmeta galimo Rusijos pėdsako. Apie tai pranešta spaudos konferencijoje Lvive, kurią surengė Lvivo apygardos prokuratūros vadovas Mykola Meretas.
Jis patikslino, kad šiuo metu tyrimas neturi informacijos, kuri rodytų ryšį tarp šiandienos Andrijaus Parubijaus nužudymo ir daugiau nei prieš metus įvykdyto Irynos Farion nužudymo.
Lvivo srities Nacionalinės policijos valdybos vadovas Oleksandras Šliachovskis savo ruožtu sakė, kad apie šaudymą, kurio metu žuvo parlamentaras, teisėsauga buvo informuota 11:37 val. Į įvykio vietą atvykę policijos ekipažai nustatė, kad nežinomas asmuo iš trumpavamzdžio šaunamojo ginklo iššovė apie 8 kartus. Andrijus Parubijus nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje.
Spaudos konferencijos metu pareigūnai dar nebuvo nustatę šaulio tapatybės. Taip pat tiksliai nenustatyta, koks ginklas buvo panaudotas nusikaltime.
„Buvo nedelsiant pradėta speciali policijos operacija, siekiant nustatyti nusikaltėlio buvimo vietą ir užkirsti kelią jo pabėgimui. Šiuo tikslu analizuojami vaizdo kamerų įrašai pagal nusikaltėlio atvykimo ir pasišalinimo maršrutą, taip pat vykdomas liudininkų ir įvykio liudytojų identifikavimas ir apklausa, siekiant gauti visą informaciją, kuri padėtų nustatyti nusikaltėlį“, – sakė Šliachovskis.
Lvivo policijos vadovas patvirtino anksčiau prezidento išsakytą informaciją, kad nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas.
Šliachovskis atsisakė žurnalistams pateikti duomenis apie nusikaltėlio išvaizdą (ūgį, plaukų spalvą ir kt.), taip pat neatskleidė, ar šaulys veikė vienas, ar priklausė organizuotai grupei. Jis taip pat atsisakė patvirtinti, ar šaulys buvo žinomos pristatymo tarnybos kurjeris.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, vidaus reikalų ministras ir generalinis prokuroras reguliariai informuoja prezidentą apie tyrimo eigą dėl parlamento nario Andrijaus Parubijaus nužudymo. Pasak Volodymyro Zelenskio, į tyrimą yra įtraukta „daugybė pajėgų“.
Buvęs Lvivo miesto tarybos deputatas Ihoris Zinkevyčius, kuris buvo pažįstamas su žuvusiuoju, pareiškė, kad Andrijus Parubijus neturėjo asmeninės apsaugos.
Kęstutis Budrys: ES turi pagreitinti Ukrainos stojimą į Bendriją
18:43
Kopenhagoje neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako vėl kėlęs Ukrainos priėmimo į Bendriją klausimą – siūlė spartinti procesą ir pradėti technines derybas dėl Maskvos invazijai besipriešinančios šalies įsiliejimą į Bendriją.
Pasak jo, Ukrainos narystė ES yra kaip saugumo garantija ateityje, todėl Bendrija turėtų nustoti vilkinti Ukrainos stojimo procesą.
Jo teigimu, Lietuva ragina nustoti burtažodžiauti ir tiesiog tikėtis, kad 27 valstybių sutarimas bus.
„Tam kad įgyvendintume (Ukraina būtų priimta į ES – BNS) 2030 metų sausio 1 dienai, jau dabar turime pilnu intensyvumu vykdyti ir derybas, ir reformas Ukrainoje, ir įstatymų leidyba turėtų būti pilnai užsisukusi, bet tai tas nevyksta todėl, kad neatidarome to pirmojo skyriaus“, – kalbėjo K. Budrys.
Tačiau jis pabrėžė, kad Ukraina atitinka reikalavimus, kad derybų skyrius būtų atidaromas.
Vokietija pradeda stiprinti savo kariuomenę: pokyčiai netrukus
17:46
Vokietijos vyriausybė patvirtino priemones, skirtas skatinti jaunimo stojimą į šalies ginkluotąsias pajėgas ir karinio pasirengimo stiprinimą, atsižvelgiant į įtampą tarp NATO ir Rusijos.
Pasak gynybos ministro Boriso Pistoriaus, bus siekiama pritraukti savanorius į Bundesverą – įstatyme numatytos privalomosios karinės tarnybos nuostatos tam atvejui, jei savanorių skaičius ateinančiais metais išliks nepakankamas.
Leidinys „Postimees“ detaliai aiškinai, kokių priemonių imasi Vokietija, norėdama sustiprinti savo kariuomenę.
„Tik blogina situaciją“: Baltieji rūmai rado kaltininkus dėl nepavykusių taikos derybų
17:01
Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnai mano, kad kai kurie Europos lyderiai viešai palaiko JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje, tačiau slapta kenkia nuo Aliaskos viršūnių susitikimo pasiektam progresui, praneša „Axios“, remdamasis savo šaltiniais.
Praėjus dviem savaitėms po Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimo, pažanga siekiant užbaigti karą yra menka, o Trumpo padėjėjai tvirtina, kad kaltė tenka Europos sąjungininkėms, o ne JAV ir Rusijos prezidentams.
„Baltųjų rūmų pareigūnai praranda kantrybę. Europos lyderiai jų manymu, spaudžia Ukrainą išgauti nerealistiškas teritorines nuolaidas iš Rusijos“, – pažymi „Axios“.
Leidinio žurnalistai taip pat sužinojo, kad sankcijos, kurias JAV ragina Europą įvesti Rusijai, apima visišką naftos ir dujų pirkimo nutraukimą, taip pat papildomų muitų įvedimą Indijai ir Kinijai iš ES pusės.
„Europiečiai negali tęsti šio karo ir išlaikyti nepagrįstus lūkesčius, tikėdamiesi, kad Amerika padengs visas išlaidas. Jei Europa nori eskaluoti šį karą – tebūnie, bet tai bus beviltiškas pralaimėjimas“, – „Axios“ sakė aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas.
JAV pareigūnai teigia, kad europiečiai spaudžia Zelenskį siekti „geresnio susitarimo“, tuo pat metu laikydamiesi maksimalistinės pozicijos, kuri, anot Trumpo aplinkos, tik blogina situaciją.
Amerikiečiai taip pat mano, kad britų ir prancūzų pareigūnai elgiasi konstruktyviau, tačiau skundžiasi, jog kitos pagrindinės Europos šalys tikisi, kad visą karo kainą padengs JAV.
„Susitarimo pasiekimas – tai galimybių menas. Tačiau kai kurie europiečiai vis dar gyvena pasakų pasaulyje, ignoruodami faktą, kad tango šoka du“, – pridūrė aukšto rango pareigūnas.
Tuo tarpu vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad Trumpas rimtai svarsto galimybę nutraukti diplomatines pastangas, nebent viena ar abi pusės parodys daugiau lankstumo.
„Tiesiog atsitrauksime ir stebėsime. Tegul kariauja kurį laiką, tada žiūrėsime, kas bus“, – sakė jis.
Kai kurie Amerikos pareigūnai pradėjo žiūrėti į Europos lyderius kaip į pagrindinę kliūtį, nors prieš mažiau nei dvi savaites Trumpas surengė draugišką susitikimą su jais ir Zelenskiu.
Tuo pat metu vienas aukšto rango Europos pareigūnas, dalyvaujantis derybose su JAV dėl karo tarp Ukrainos ir Rusijos, išreiškė nuostabą dėl JAV kritikos. Jis sakė nesitikėjęs, kad JAV manys, jog Europos lyderiai žaidžia vieną žaidimą su Trumpu, o kitą – už jo nugaros. Pareigūnas pabrėžė, kad tokie nesutarimai realiai neegzistuoja.
Jis taip pat pridūrė, kad Europos šalys jau rengia naują sankcijų paketą Rusijai.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis atstovas Steve’as Witkoffas kalbėjo apie derybas tarp Ukrainos ir Rusijos. Politikas įsitikinęs, kad susitikimas tarp Ukrainos ir Rusijos lyderių, Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, įvyks.
„Manau, kad galiausiai galime išvysti dvišalį susitikimą. Mano asmenine nuomone, prezidentui (Donaldui Trumpui – UNIAN) reikės vietos prie stalo, kad būtų pasiektas susitarimas“, – pabrėžė Witkoffas.
Tuo pat metu Europos studijų profesorius iš Oksfordo universiteto Timothy Garton Ashas prognozavo, kada Putinas sutiks pradėti derybas. Pasak jo, Rusijos diktatorius nesutiks su paliaubomis tol, kol nejaus, kad padėtis ne jo naudai.
„Rusija nesieks taikos tol, kol Putinas nesupras, kad pradeda pralaimėti. O mūsų užduotis – padėti Ukrainai gintis iki tol, kol Putinas suvoks, kad karinės ir ekonominės išlaidos jam tampa per didelės. Bet bijau, kad tai įvyks tik kitais metais, o ne šiemet“, – mano Ashas.
Parlamentaras: nužudytas Ukrainos politikas buvo įtrauktas į Rusijos likviduotinų asmenų sąrašą
16:34
Buvusio Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymas Lvive yra vienas iš teroro elementų, kuriuos Rusija vykdo prieš ukrainiečius. Tai televizijos kanalo „Kyiv 24“ eteryje pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Volodymyras Vjatrovyčius.
„Manau, kad tai tiesiogiai susiję su tuo, kas vyksta dabar, su šiuo karu. Lygiai taip pat, kaip ukrainiečiai yra masiškai bauginami nuolatiniais bombardavimais, taip pat vykdomi ir tiksliniai nužudymai miesto centre šviesiu paros metu – tai irgi bauginimo elementas, kurį Rusija bando naudoti siekdama palaužti Ukrainos visuomenę“, – kalbėjo Vjatrovyčius.
Jis pridūrė, kad Parubijus jau buvo išgyvenęs vieną pasikėsinimą į savo gyvybę.
„Regis, 2015–2016 metais buvo bandymas jį nužudyti granata. Andrijus Parubijus buvo įtrauktas į Rusijos likviduotinų asmenų sąrašą nuo 2022 metų. Kurį laiką jis turėjo apsaugą. Gaila, kad dabar jos nebuvo arba dėl kažkokių priežasčių ji buvo pašalinta. Todėl manau, kad Andrijus išliko pavojingu priešu Rusijai“, – pažymėjo parlamentaras.
Kodėl Rusija galėjo taikytis į Parubijų
Pasak Vjatrovyčiaus, viena iš priežasčių, kodėl Rusija galėjo organizuoti šį pasikėsinimą, yra ta, kad Parubijus buvo vienas „principingiausių ir vertybėmis besivadovaujančių“ Ukrainos politikų.
Buvo vienas svarbiausių Euromaidano revoliucijoje: kas žinoma apie nušautą žinomą Ukrainos politiką?
16:25
Šeštadienį Lvive buvo nušautas Andrijus Parubijus, žinomas Ukrainos politikas, buvęs Aukščiausiosios Rados pirmininkas, visuomenės veikėjas ir viena iš ryškiausių asmenybių, dalyvavusių „Euromaidano revoliucijoje“. Kol kas oficialių pranešimų apie šio įvykio motyvus ar galimus įtarimus, nepateikta, rašo unian.net.
Pranešama, kad į Andrijų Parubijų buvo paleista aštuoni šūviai.
A.Parubijus gimė 1971 m. sausio 31 d. Šeptyckyje, Lvivo srityje.
1994 m. jis baigė Lvivo valstybinio universiteto Istorijos fakultetą, o 2001 m. – magistrantūros studijas Lvivo politechnikos nacionalinio universiteto Politologijos mokslų ir sociologijos fakultete.
Nuo jaunimo organizacijų iki parlamento pirmininko
A.Parubijus pradėjo savo politinę karjerą būdamas vos 17 metų, kai tapo jaunimo organizacijos „Spadščina“, dalyvavusios Ukrainos nacionalinio išsivadavimo judėjime, vadovu.
Ukraina smogė dar dviem svarbioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms
14:14
Ukrainos kariai ir toliau sėkmingai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas – rugpjūčio 30-osios naktį buvo atakuotos dvi tokios gamyklos, pranešė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brody (šaukiniu Madyaras).
Madyaras taip pat informavo, kad 14-asis SBS pulkas smogė Krasnodaro naftos perdirbimo gamyklai, kuri perdirba 1,1 % visos Rusijos naftos ir naudojama, be kita ko, kariniams tikslams – aprūpinant aviaciniais degalais, taip pat Syzrano naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje.
Pastaroji gamykla buvo atakuota ir anksčiau. Ji perdirba apie 3 % bendros metinės apimties – 8,5 mln. tonų naftos.
Generalinis štabas patvirtino, kad naktį buvo sėkmingai smogta dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Telegram“ kanale rašoma, kad abi gamyklos tiesiogiai prisideda prie Rusijos kariuomenės aprūpinimo.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, rugpjūtį po Ukrainos pajėgų atakų veiklą sustabdė kelios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos. Tarp jų buvo ir Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla, kurioje po smūgių buvo sugadinti abu pirminio naftos perdirbimo įrenginiai – ELD-4 ir ELD-5, kurių kiekvieno pajėgumas siekė 70 tūkst. barelių per parą.
Be to, buvo skelbta, kad Ukraina išvedė iš rikiuotės beveik visas pagrindines Rusijos naftos perdirbimo gamyklas 1000 km spinduliu. Pastaruoju metu nesunaikintų liko tik kelios: „Srednij“ gamykla Nižnekamske, „Kapotnios“ naftos perdirbimo gamykla Maskvoje bei kelios mažesnės gamyklos netoli Kalugos ir Orelo.
