Karas Ukrainoje. Bessentas: Putinas apgavo Trumpą, JAV svarsto visus galimus sankcijų variantus

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Johnas Boltonas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patyrė pažeminimą iš Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir taikos galimybės sumenko, mano buvęs JAV prezidento patarėjas Johnas Boltonas, rašo „Sky News“.

J.Boltonas leidiniui sakė, kad viršūnių susitikimas Kinijoje vertinamas kaip atspindys stiprėjančių ryšių tarp Vladimiro Putino ir Indijos ministro pirmininko Narendros Modi, taip pat Kinijos prezidento Xi Jinpingo.

Leidinyje pažymima, kad J.Boltonas, kuris taip pat buvo JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose, pridūrė, kad šie įvykiai liudija apie žalą, kurią padarė D.Trumpo politika nuo jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

„Čia daug blogų naujienų ir labai mažai gerų“, – pažymėjo jis.

Buvęs D.Trumpo patarėjas paaiškino, kad Vakarai, ypač JAV, dešimtmečius bandė atitraukti Indiją nuo jos prielankumo Rusijai, susiformavusio dar Šaltojo karo laikais. Indija taip pat buvo įspėta apie pavojų, kurį kelia Kinija.

„Donaldas Trumpas praėjusią savaitę iš esmės pakeitė šią situaciją“, – pridūrė J.Boltonas.

Jo nuomone, dėl įvairių priežasčių Indija nusprendė suartėti su Rusija, kad taip suartėtų su Kinija. Dėl to buvo sunaikintos dešimtmečius trukusios pastangos pakeisti šį aljansą.

„Nesakau, kad tai neįmanoma ištaisyti, bet tam reikės daug darbo, ir nematau, kad tai prasidėtų artimiausiu metu“, – pažymėjo buvęs D.Trumpo patarėjas.

J.Boltonas pridūrė, kad JAV prezidento sprendimas įvesti 25 proc. muitus Indijai buvo vienas iš veiksnių, kuris juos įžeidė.

Be to, buvęs D.Trumpo patarėjas pesimistiškai vertina taikos perspektyvas Ukrainoje.

„Manau, kad viskas griūna. Manau, kad šansai taikai Ukrainoje dabar yra tikriausiai blogesni nei buvo prieš viršūnių susitikimą Aliaskoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad V.Putinui pavyko išvengti bausmės už žmogžudystes.

„Kad ir ką Trumpas sakė Aliaskoje, jis tiesiog ignoruoja tai – stiprindamas atakas prieš civilius objektus Ukrainoje, nemažindamas Rusijos karinių pastangų, nesileisdamas į jokias nuolaidas“, – mano J.Boltonas.

Amerikos politikas neatmeta galimybės, kad D.Trumpas gali „atsisakyti“ pastangų užtikrinti taiką Ukrainoje, ir pridūrė, kad, jo nuomone, Baltųjų rūmų vadovas buvo pažemintas savo kolegos iš Rusijos.

„Manau, kad taip. Jis, matyt, to nesupranta, bet, mano nuomone, Putinas tiki, kad senoji magija sugrįžo, kad jo patirtis KGB vėl leido jam apmulkinti Trumpą. Kremliui tai veikia labai gerai“, – pareiškė J.Boltonas.

Scottas Bessentas / ANNA MONEYMAKER / Getty Images via AFP

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas apgavo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą ir po susitikimo Aliaskoje sustiprino apšaudymus Ukrainoje. Vašingtonas svarsto visus galimus sankcijų prieš Rusiją variantus. 

Tokį pareiškimą padarė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas. Interviu „Fox News“ jis pabrėžė, kad V.Putino veiksmai neatitinka tų ketinimų, apie kuriuos jis kalbėjo. 

„Po susitikimo Ankoridže, po telefono pokalbio, kai Europos lyderiai ir Zelenskis buvo Baltuosiuose rūmuose kitą pirmadienį, Putinas padarė visiškai priešingai tam, ką, kaip jis leido suprasti, nori padaryti. Iš tiesų, jis bjauriu būdu sustiprino bombardavimo kampaniją“, – pabrėžė S.Bessentas. 

Pasak JAV finansų ministro, su D.Trumpu „galimi visi“ spaudimo sankcijomis Rusijai variantai.

„Manau, kad šią savaitę mes juos labai atidžiai išnagrinėsime“, – sakė S.Bessentas.

Ukrainos kariai / GENYA SAVILOV / AFP

Ukrainos kariai išlaisvino Novoekonomičnės gyvenvietę Pokrovsko rajone Donecko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba.

Kaip teigiama pranešime, Ukrainos vėliava gyvenvietės centre buvo iškelta sekmadienį, rugpjūčio 31 d.

„Reikėjo dviejų savaičių, kad palaipsniui, žingsnis po žingsnio, būtų pereita kiekviena gatvė. Naktį – grupių dislokavimas, priešo nustatymas, koordinuotas šturmas ir valymas. Rugpjūčio 31 d. gyvenvietės centre buvo iškelta mūsų vėliava“, – pranešė Generalinis štabas.

Ukrainos nacionalinė policija/ „Telegram“/Sulaikytas Andrijaus Parubijaus žudikas

Įtariamasis nužudęs buvusį Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininką Andrijų Parubijų prisipažino padaręs nusikaltimą per pirmuosius tardymus. Apie tai praneša „Radio Svoboda“, remdamasi teisėsaugos institucijų šaltiniais.

Konkrečiai, įtariamasis papasakojo, kad 2023 m. iš savo sūnaus kovos draugų sužinojo, kad šis dingo be žinios prie Bachmuto. Po to įtariamasis pradėjo stebėti Rusijos socialinius tinklus, kad surastų informacijos apie sūnaus likimą. Vėliau jis pradėjo bendrauti su nenustatytais Rusijos atstovais, kurie jam pranešė apie sūnaus mirtį.

Pasak įtariamojo, Rusijos atstovai pokalbio metu tariamai teisino Rusijos veiksmus kare prieš Ukrainą ir, atvirkščiai, kaltino Ukrainos pareigūnus jo pradėjimu. Pats įtariamasis rusams pranešė, kad gyvena Lvive ir ne kartą matė A.Parubijų.

Toliau pokalbio su Rusijos atstovais metu įtariamasis pradėjo ruoštis žmogžudystei: gavo ginklą, įsigijo įrangą – dviratį ir šalmą, taip pat pagal suklastotus dokumentus nusipirko automobilį, kuriuo sekė politiką. Visą šią informaciją įtariamasis papasakojo pirmųjų apklausų metu – dabar ją tikrina tyrėjai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Suomijos kariai

Suomijos vyriausybė pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuris padidins karinį rezervą 125 tūkstančiais žmonių. Jei iniciatyva bus priimta, iki 2031 m. Suomijos kariuomenės skaičius karo metu viršys vieną milijoną žmonių, o tai padarys ją didžiausia Europos Sąjungoje ir antra Europoje po Rusijos.

Įstatymo projektas numato padidinti maksimalų amžių, kurį galima tarnauti rezerve, nuo dabartinių 60 iki 65 metų visiems karo prievolės asmenims, gimusiems 1966 m. ir vėliau. Karininkams, turintiems pulkininko ar pirmojo rango kapitono ir aukštesnį laipsnį, viršutinė riba nenustatoma: jie bus įtraukti į rezervą, kol išliks tinkami tarnybai.

Tokiu būdu tarnybos trukmė rezerve eiliniams ir seržantams bus padidinta 15 metų, o karininkams ir puskarininkams – 5 metais. Tuo pačiu į pratybas bus kviečiami tik tie rezervistai, kurie turi paskyrimą karo metu. Savanoriškam dalyvavimui nacionalinėje gynyboje amžiaus apribojimų nebus nustatyta.

Po karo Ukrainoje pradžios visoje Europoje fiksuojamas karinių rezervų augimas. Iki 2035 m. Prancūzija planuoja daugiau nei dvigubai padidinti jų skaičių iki 105 tūkst. žmonių. Vokietijos valdžia ketina padvigubinti rezervistų skaičių iki 200 tūkstančių, įvedant šešių mėnesių savanorišką karinę tarnybą. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pažymėjo, kad Lenkijos kariuomenė, įskaitant rezervistus, turėtų padidėti iki 500 tūkstančių žmonių nuo dabartinių maždaug 200 tūkstančių. Lenkijos generolas Jaroslawas Gromadzinskis, buvęs Eurokorpuso (ES pajėgų junginys) Strasbūre vadas, paragino pakartoti Suomijos planus ir sukurti „rezervinę armiją“, kurią sudarytų iki milijono karių.

V.Janukovyčius / / AP

Prorusišku laikomas buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pirmadienį retame interviu Rusijos žiniasklaidai apkaltino Europos Sąjungą (ES) arogancija per derybas su Kyjivu, vykusias prieš jo nušalinimą.

V.Janukovyčius, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, 2014-aisiais pabėgo į Rusiją po to, kai buvo nuslopinti proeuropietiški protestai Ukrainoje, kuriuos sukėlė jo sprendimas atsisakyti asociacijos sutarties su bloku.

Pirmadienį paskelbtame retame interviu Rusijos valstybinėms naujienų agentūroms jis apkaltino ES „netinkamu“ elgesiu per integracijos derybas.

„Jie neparodė supratimo apie sudėtingą Ukrainos ekonominę padėtį. Pasakysiu tiesiai – jie buvo arogantiški“, – sakė V.Janukovyčius vaizdo įraše, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Jis taip pat teigė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų „tiesus kelias į pilietinį karą“.

„Visada buvau kategoriškas ir tvirtas Ukrainos stojimo į NATO priešininkas“, – sakė V.Janukovyčius.

Valstybinės naujienų agentūros nenurodė, kada ir kur buvo įrašytas interviu.

Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida teigė, kad tai pirmasis V.Janukovyčiaus viešas pasirodymas nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

V.Janukovyčiaus kontroliuojamos saugumo pajėgos nužudė dešimtis protestuotojų, kurie 2013–2014 metų žiemą stovyklavo Kyjivo centre ir reikalavo proeuropietiškų reformų per vadinamąją Maidano revoliuciją.

Dėl kraujo praliejimo parlamentas jam surengė apkaltą.

2019 metais Ukrainos teismas pripažino V.Janukovyčių kaltu dėl valstybės išdavystės, nes jis bandė numalšinti protestus. Jis buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme už akių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis 2023 metais atėmė iš jo Ukrainos pilietybę.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas, Narendra Modi, XI Jinpingas

Kyjivas pirmadienį paragino Kiniją, artimą Maskvos sąjungininkę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui lankantis šalyje, siekti taikos Ukrainoje.

„Atsižvelgiant į reikšmingą Kinijos Liaudies Respublikos geopolitinį vaidmenį, mes sveikintume aktyvesnį Pekino vaidmenį siekiant taikos Ukrainoje, remiantis pagarba JT Chartijai“, – pareiškime teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Klasė rūsyje Ukrainos mokykloje / / AP

Ukrainos moksleiviai pirmadienį grįžo į mokyklas, tikėdamiesi saugiai mokytis Rusijos invazijos šešėlyje.

Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį mokyklos rado įvairių būdų, kaip užtikrinti, kad mokiniams pamokos nenutrūktų.

Bobryke, esančiame šiaurinėje Sumų srityje netoli fronto linijos, viena mokykla perkėlė savo klases į rūsį, kad mokiniai, kurių gyvenimą jau paveikė COVID-19 karantinas, galėtų mokytis gyvai.

„Turime padaryti viską, kad ši karta nebūtų prarasta, – sakė direktorius Oleksijus Korenivskis. – Laikas yra vienintelis dalykas, kurio negali kompensuoti. Tai mūsų ateitis, ir mes turime jai atiduoti viską, ką turime.“

Prieš dvejus metus mokykla buvo perkelta į rūsį, kai oro pavojaus signalai kartais užsitęsdavo iki 20 valandų, paralyžiuodami mokymo procesą. Vienintelė išeitis buvo eiti į slėptuves ir, slepiantis nuo galimų sprogimų, tęsti mokymąsi.

Dabar administracinio pastato, kuris niekada nebuvo pritaikytas mokyklai, rūsyje įrengtos klasės, kai kurias skiria tik sunkios plastikinės plokštės. Nėra nei langų, nei durų. Pamokų metu vaikų balsai susilieja į chorą.

„Šis „kaimynas“ niekur nedings“

Plačiau skaitykite ČIA.

V. Zelenskis / Aaron Schwartz - Pool via CNP / ZUMAPRESS.com

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė stiprinti oro gynybą, kad būtų apsaugoti Ukrainos energetikos objektai, iškilus naujo Rusijos energetinio teroro grėsmei.

Per posėdį su ginkluotųjų pajėgų vadu buvo aptarta daug detalių apie pasirengimą grėsmėms, kurios prasidės pradėjus šildymo sezoną.

„Pirma, įsakymų vykdymo kontrolė ir visiškas susitarimų su partneriais įgyvendinimas. Nuo vasaros energetikos sektorių ruošiame žiemai. Esu dėkingas visiems, kurie dalyvauja ir visapusiškai vykdo užduotis“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak jo, svarbu neatsilikti nuo pasirengimo grafiko, atsižvelgiant į visas grėsmes.

„Antra – tai oro gynybos poreikiai. Pavedžiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretoriui Rustemui Umerovui koordinuoti vyriausybės pareigūnų, regioninių administracijų ir energetikos įmonių veiksmus, kad būtų nupirktos papildomos trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, taip pat padidinti finansavimą dronų gamintojams. Prioritetas – numušti „Shahedus“, – pabrėžė valstybės vadovas.

V.Zelenskis pridūrė, kad nurodė kas savaitę teikti ataskaitas šiais klausimais.

Atskirai posėdyje buvo aptarta elektros tinklų ir įrenginių apsauga pasienio ir pasienio bendruomenėse, taip pat atsarginis elektros energijos tiekimas.

„Trečia, buvo pateiktos ataskaitos apie gamybą, energijos tiekimą ir elektros energijos gamybą. Svarbių rezultatų pasiekė „Naftogaz“ ir „Ukrenerho“ komandos. Ačiū jums“, – sakė V.Zelenskis. Pasak prezidento, buvo patvirtintos tolesnės priemonės reikiamam dujų kiekiui įsigyti.

Be to, svarbi susitikimo diskusijų dalis buvo susijusi su oro pajėgomis.

„Spartiname papildomų oro gynybos sistemų, skirtų apsisaugoti nuo raketų, tiekimą. Tikimės maksimalaus Ukrainos diplomatų aktyvumo palaikant atitinkamus ryšius su partneriais“, – pabrėžė prezidentas.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai prognozuoja, kad artimiausiomis savaitėmis suintensyvės Rusijos oro atakos prieš Ukrainą. Vienas pagrindinių priešo taikinių gali būti Ukrainos energetikos infrastruktūra.

Karybos ekspertas ir buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininkas Ivanas Stupakas mano, kad Rusijos užpuolikai gali dar kartą pabandyti padaryti žiemą Ukrainai labai šaltą, masiškai apšaudydami energetikos objektus.