Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“ atskleidė Trumpo planus dėl sankcijų Rusijai
20:27
Jungtinės Valstijos ragins Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkus įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus Kinijai ir Indijai už jų perkamas Rusijos naftos atsargas, siekdamos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje, skelbia agentūra „Bloomberg“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė V.Putino atžvilgiu „greitai senka“ ir pagrasino naujomis ekonominėmis sankcijomis.
„Ketiname įvesti labai griežtas sankcijas, nukreiptas prieš bankus, taip pat smogti naftai ir (įvesti) muitus“, – sakė jis interviu „Fox News“.
Pasak „Bloomberg“, JAV taip pat pareikalaus G7 šalių sukurti teisinį mechanizmą, leidžiantį konfiskuoti įšaldytus Rusijos valstybės turtus, ir apsvarstyti galimybę panaudoti juos Ukrainos gynybos finansavimui.
Šie planai nurodomi „Bloomberg“ matytame JAV pasiūlyme.
Didžioji dalis iš maždaug 300 mlrd. JAV dolerių vertės įšaldytų Maskvos turtų yra Europoje.
Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, aukšti JAV pareigūnai su Europos partneriais svarstė idėją palaipsniui perimti įšaldytus Rusijos turtus, siekdami padidinti spaudimą Maskvai pradėti derybas.
JAV pasiūlyme raginama nustatyti 50–100 proc. antrinius muitus Kinijai ir Indijai, taip pat ribojančias prekybos priemones tiek importui, tiek eksportui, siekiant sumažinti Rusijos energijos srautus ir užkirsti kelią dvejopo naudojimo technologijų perdavimui Rusijai.
Vis dėlto pasiūlymui iškyla kliūčių, nes kelios ES šalys, įskaitant Vengriją, blokavo griežtesnes sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos energetikos sektorių.
Pasiūlyme G7 taip pat numatytos sankcijos, nukreiptos prieš vadinamąjį Rusijos „šešėlinį“ laivyną ir Rusijos naftos bendrovę „Rosneft“.
Pagal JAV pasiūlymus, sąjungininkai taip pat būtų raginami taikyti sankcijas subjektams, remiantiems Rusijos karinę pramonę, regioniniams Rusijos bankams, drausti paslaugas, susijusias su dirbtiniu intelektu ir finansinėmis technologijomis Rusijos specialiosiose ekonominėse zonose.
Pasak „Bloomberg“, D.Trumpas Europos pareigūnams pareiškė esąs pasirengęs įvesti naujus muitus Indijai ir Kinijai, kad priverstų V.Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina, bet tik tuo atveju, jei tą patį padarytų ir ES.
D.Trumpo pasiūlymas pasirodė po to, kai pasibaigė jo nustatytas terminas V.Putinui surengti dvišalį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tuo metu Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pristabdytos.
Iki šiol D.Trumpas susilaikė nuo tiesioginių sankcijų prieš Rusiją ir jau kelis kartus buvo praleidęs savo paties nustatytus terminus.
„DeepState“: Rusijos pajėgos Kupjanske naudojasi dujotiekiais kaip slaptu judėjimo koridoriumi
00:19
Rusijos kariai per dujotiekį kirto Oskolo upę ir įžengė į Kupjanską, pranešė stebėsenos projektas „DeepState“, kurį cituoja ukrianiečių portalas „Unian“.
„Deja, priešas jau trečią kartą panaudojo vamzdžius grupėms infiltruoti. Pirmą kartą tai buvo Avdijivkoje, antrą kartą – prie Sudžos. Buvo netgi paskleista dezinformacija tinkle, esą tie patys vamzdžiai naudojami pereiti į Pokrovską, bet iš tikrųjų vaizdo įrašas buvo nufilmuotas prie Kupjansko“, – rašoma „DeepState" pranešime.
Pasak jų, rusai yra sukūrę visą „logistinę arteriją“.
„Vamzdžio įėjimai yra Limano Pervyj apylinkėse. Judėjimui vamzdžiu naudojamos specialiai sukonstruotos lovos ant ratukų, o ten, kur leidžia aukštis – elektriniai paspirtukai. Kelionė į Kupjansko pakraščius trunka apie 4 dienas, todėl pakeliui įrengtos specialios poilsio vietos ir sukauptos maisto atsargos“, – teigia analitikai.
Tvirtinama, kad tokiu būdu organizuotos rusų karių grupės pasiekia Radkivką be didesnių nuostolių, o vėliau juda į pietus, į jų kontroliuojamą mišką. Po to jos išsisklaido Kupjanske ir pasiekia geležinkelį.
„Rytoj koks nors atstovas bandys tai paneigti, vadindamas grupes neorganizuotomis ir mažomis, bet pačiame Kupjanske jau yra įrengtos pozicijos rusų pilotų pakilimui.“
7 šalys, į kurias įskriejo dronai: per Rusijos pradėtą karą itin pavojingų atvejų buvo ne vienas
22:02
Trečiadienio rytą 19 Rusijos dronų įskriejo į Lenkijos oro erdvę. Mažiausiai keturi iš jų buvo likviduoti Lenkijos naikintuvų, bendradarbiaujant su NATO pajėgomis. Tai – pirmas kartas, kai Aljanso šalis pakėlė ginklus prieš rusų dronus. Tačiau atvejų, kai kitų šalių paleisti dronai kirsdavo kaimynių teritorijas ir sukeldavo pavojų, buvo ne vienas.
Nuo plataus masto invazijos pradžios ne vienas Rusijos dronas buvo „užklydęs“ į Lenkijos oro erdvę. Nors Varšuva ne kartą kėlė naikintuvus ir buvo parengusi priešlėktuvinės gynybos sistemas, tačiau nesiėmė veiksmų, kad perimtų bepiločius orlaivius.
15min pateikia šalis, kurių oro erdvę per paskutinius 3,5 metų taip pat buvo pažeidę dronai.
Plačiau skaitykite čia.
Sakartvelas: sulaikyti ukrainiečiai sprogmenis gabeno į Rusiją
20:51
Sakartvelas penktadienį pranešė, kad sprogmenys, kuriuos kontrabanda gabeno du Ukrainos piliečiai, buvo vežami į Rusiją ir skirti sabotažo išpuoliui rengti.
Pareigūnai ketvirtadienį sulaikė du Ukrainos piliečius, įtariamus galingų sprogmenų kontrabanda į šalį iš kaimyninės Turkijos.
Sakartvelo valstybės saugumo agentūra pranešė, kad vieną iš sulaikytųjų užverbavo Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir kad sprogstamasis įtaisas „turėjo būti pristatytas į Rusijos Federaciją“.
Pasak agentūros, jis turėjo būti nugabentas į gyvenamąjį namą Tbilisyje.
Nuo Maskvos invazijos 2022-ųjų vasarį Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą sabotažo aktų toli už fronto linijų vykdymu.
Sakartvelas, kandidatas į NATO ir Europos Sąjungą (ES), susilaikė nuo karinės paramos Ukrainai ir sankcijų Maskvai dėl jos invazijos.
Kritikai kaltina valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“ artėjimu link Maskvos, nepaisant šioje Juodosios jūros šalyje tvyrančių stiprių antirusiškų nuotaikų.
Buvusi sovietinė respublika 2008 trumpai kariavo su Rusija dėl dėl Pietų Osetijos ir kito atsiskyrusio jos regiono Abchazijos.
Zelenskis pasiūlė, kaip NATO galėtų atsakyti į incidentą Lenkijoje
19:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad NATO turi galimybių veiksmingai reaguoti į Rusijos dronų įsibrovimą į Lenkiją taip, kad tai nereikštų NATO dalyvavimo kare, rašo „European Pravda“, cituodama prezidento žodžius.
Ukrainos vadovas teigė, kad šie Rusijos veiksmai buvo skirta išbandyti Vakarų ir NATO „raudonąsias linijas“.
„Mes visi suprantame, kodėl jis tai daro. Tikrina ribas. Kaip, izoliacija jau kiek atlėgo – ar galima pakartoti? Galima“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas sutiko, kad NATO šalys vengia ir turi priežasčių vengti tokio atsako, kuris įtrauktų aljansą į karą. Be to, yra scenarijų, kurie šia prasme yra saugūs NATO, bet kartu veiksmingi.
„Mums reikia stiprių atsakymų. Pavyzdžiui, mes duosime Ukrainai ginklų, kokių Ukraina dar niekada neturėjo. Ir šie ginklai smogs – ne dronams, o gamykloms, kurios tuos dronus gamina. Ir čia kalbama ne apie NATO, čia kalbama apie Ukrainą“, – sakė jis.
V.Zelenskis taip pat mano, kad Vakarų šalių pastangos riboti į Rusiją eksportuojamus produktus, naudojamus kaip komponentai raketų ar kitos modernios ginkluotės gamyboje, yra nepakankamos.
Anksčiau Lenkijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniai štabai aptarė bendradarbiavimą kovojant su dronais. Jau žinoma apie sprendimą, kad Lenkijos kariai vyks į Ukrainą mokytis, kaip numušti dronus.
Po rusų dronų NATO siunčia naujus pajėgumus į rytinį flangą – pastiprinimo laukia ir Lietuva
19:32
NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad aljansas sustiprins rytinio flango gynybą po to, kai šią savaitę Rusijos dronai įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Lietuvos valdžia tikisi, kad bus sustiprinta ir mūsų šalies oro gynyba.
„NATO pradeda operaciją „Eastern Sentry“, kad dar labiau sustiprintų savo pozicijas rytiniame flange“, – sakė Rutte spaudos konferencijoje.
„Ši karinė veikla bus pradėta artimiausiomis dienomis ir joje dalyvaus įvairūs sąjungininkų, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, ištekliai“, – sakė M. Rutte.
Danija naujai misijai skiria du naikintuvus F-16 ir priešlėktuvinę fregatą, Prancūzija – tris naikintuvus „Rafale“, o Vokietija – keturis naikintuvus „Eurofighter“. Jungtinė Karalystė taip pat pareiškė norą prisidėti, rašoma NATO pranešime.
Plačiau skaitykite čia.
Zelenskis: Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti visą Ukrainą
17:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti visą Ukrainą, įstrigus Vašingtono pastangoms sustabdyti rusų invaziją.
„Putino tikslas – okupuoti visą Ukrainą. Ir kad ir ką jis kam nors sakytų, akivaizdu, kad jis tiesiog nebegali sustabdyti karo mašinos, nebent būtų priverstas iš esmės pakeisti savo asmeninius tikslus“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V.Zelenskis.
Lenkija gavo didžiulę partiją amerikietiškų „Abrams“ tankų
17:51
Lenkija gavo dar vieną siuntą Amerikoje pagamintų „Abrams“ tankų. Kaip skelbia „Defence24“, šalies vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras Wladysławas Kosiniakas-Kamyszas patvirtino, kad iš Jungtinių Valstijų įsigytos 52 šarvuotos transporto priemonės.
Siunta apima 38 pagrindinius kovinius tankus „M1A2 SEPv3 Abrams“ ir 14 šarvuotų gelbėjimo transporto priemonių „M88A2 HERCULES“.
Paskutinė partija padidino Lenkijos atsargas iki 85 naujausių M1A2 SEPv3 „Abrams“ tankų, kartu su 116 senesnių M1A1FEP variantų. Iš viso Lenkija dabar turi 201 „Abrams“ tanką, kuriuos sustiprina 26 M88A2 transporto priemonės.
W.Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad siuntos sudėtis šiek tiek skiriasi nuo ankstesnių neoficialių pranešimų, tačiau nauji tankai leis kariuomenei perginkluoti visą tankų batalioną moderniausiais „Abrams“ modeliais. Konkrečiai, 1-osios šarvuočių brigados 2-asis tankų batalionas dabar bus visiškai aprūpintas M1A2 SEPv3 modeliais.
Gynybos ministerija taip pat pažymėjo, kad dabar galima pradėti papildomo bataliono aprūpinimo procesą, galbūt 19-ojoje mechanizuotoje brigadoje arba 1-ojoje šarvuotojoje brigadoje. Šiuo metu tiek 1-osios šarvuotosios brigados 1-asis tankų batalionas, tiek 19-osios mechanizuotosios brigados 1-asis tankų batalionas tebėra aprūpinti senesniais M1A1FEP.
Lenkijos gynybos ministerija pabrėžė, kad šalies gynybos pramonė jau gamina atsargines dalis „Abrams“ tankams, o tai rodo gilesnį pramoninį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis. Tikimasi, kad šis susitarimas pagerins aprūpinimą, sumažins logistikos riziką ir sustiprins Lenkijos vaidmenį NATO kolektyvinės gynybos tiekimo grandinėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas: „Nieko neginsiu, Putinas neturėtų artintis prie Lenkijos“
17:04
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas neturėtų artintis prie Lenkijos.
Apie tai penktadienį, rugsėjo 12 d., pranešė oficiali Baltųjų rūmų paskyra „Rapid Response 47“ socialiniame tinkle „X“.
D.Trumpas buvo paklaustas, ką ketina daryti dėl V.Putino, nes rugsėjo 10 d. Rusijos bepiločiai orlaiviai pažeidė Lenkijos oro erdvę.
„Nesiruošiu nieko ginti. Jie [dronai] buvo numušti ir nukrito... bet jis neturėtų artintis prie Lenkijos“, – sakė JAV prezidentas.
Anksčiau D.Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, sakė, kad Lenkijos erdvės pažeidimas galėjo būti „klaida“, ir išreiškė viltį greitai užbaigti krizę.
Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis viešai atmetė šį vertinimą, socialinėje žiniasklaidoje parašęs: „Ne, tai nebuvo klaida“.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat reagavo į D.Trumpo pareiškimą dėl galimo „klaidingo“ Rusijos bepiločių orlaivių pažeidimo šalies oro erdvėje.
„Mes taip pat norėtume manyti, kad dronų ataka prieš Lenkiją buvo klaida. Tačiau taip nebuvo. Ir mes tai žinome“, – pareiškė jis.
Rugsėjo 10 d. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šalies oro erdvėje naktį aptikta 19 Rusijos bepiločių orlaivių, kurių didelė dalis skrido iš Baltarusijos. Preliminariai buvo numušti keturi bepiločiai orlaiviai. Lenkijos vidaus reikalų ministerija taip pat pranešė, kad buvo rastos nežinomos raketos nuolaužos.
Trumpas: mano kantrybė baigiasi, laukia labai griežtos sankcijos
16:15 Atnaujinta 16:24
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo kantrybė Vladimiro Putino atžvilgiu „greitai baigiasi“, o Rusijai gali būti taikomos naujos sankcijos finansų ir energetikos sektoriams.
„Ji (kantrybė) tarsi baigiasi ir baigiasi greitai“, – sakė D.Trumpas interviu televizijai „Fox News“.
„Ketiname įvesti labai griežtas sankcijas, nukreiptas į bankus, taip pat smogti naftai ir (įvesti) muitus“, – pridūrė jis. D.Trumpas priminė, kad anksčiau buvo įvedęs didesnius prekybos muitus Indijai, kuri buvo „didžiausia JAV partnerė“.
D.Trumpas sakė nežinąs, ar Rusija dabar yra pasirengusi išspręsti ketvirtus metus trunkantį konfliktą, ir pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neskubėjo rodyti noro derėtis.
„Tango reikia dviejų. Nuostabu, kad kai Putinas to nori, Zelenskis to nedaro. Kai Zelenskis nori, Putinas nenori. Dabar Zelenskis nori, Putinas abejoja“, – sakė D.Trumpas.
„Pagaliau Trumpas yra mūsų pusėje“
Portalo „Politico“ teigimu, Europos lyderiams per kelias savaites trukusias intensyvias derybas pavyko įtikinti D.Trumpą, kad V. Putinas nėra pasirengęs nutraukti karą. „Pagaliau Trumpas yra mūsų pusėje“, – portalui sakė vienas ES diplomatas.
„Politico“ šaltinių teigimu, pavyko įtikinti Trumpą, kad spaudimas Kremliui yra reikalingas, nors ES ir JAV vis dar nesutaria, kaip tiksliai tai padaryti. Pasak šaltinių, D.Trumpo administracija siūlo ES kartu įvesti 100 proc. tarifus šalims, kurios perka Rusijos energiją, o Briuselis siūlo sutelkti dėmesį į sankcijas konkretiems bankams ir bendrovėms.
Kremlius: derybos buvo pristabdytos
Tuo metu Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pristabdytos, stringant JAV prezidento pastangoms užbaigti pusketvirtų metų trunkantį karą.
D.Trumpas, siekdamas, kad būtų susitarta dėl kovų pabaigos, ėmėsi diplomatinių veiksmų, net susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Aliaskoje, tačiau Maskva toliau tęsia puolimą.
V.Putinas faktiškai atmetė galimybę susitikti su Ukrainos prezidentu, teigiančiu, kad viršūnių susitikimas yra būtinas, norint išeiti iš aklavietės.
Rusija eskalavo išpuolius prieš Ukrainą, praėjusią savaitę surengusi didžiausią oro ataką į Ukrainą per visą plataus masto karą, per kurią žuvo keli žmonės ir buvo Kyjivo centre užsiliepsnojo vyriausybės pastatas.
Per tris tiesioginių taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos ratus Stambule pavyko susitarti tik dėl plataus masto apsikeitimo karo belaisviais.
Rusija pateikė griežtų reikalavimų sąrašą, įskaitant raginimus Ukrainai atsisakyti rytinės Donbaso srities, kurio dalis ji vis dar kontroliuoja.
Kyjivas atmetė bet kokias teritorines nuolaidas ir nori, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kurie veiktų kaip taikdarių pajėgos. Maskva, teigia, kad tai būtų nepriimtina.
Sviatlana Cichanouskaja: kalinių paleidimas nėra tikra laisvė, tai – ir priverstinė deportacija
16:01
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad pusšimčio Baltarusijos ir Vakarų šalių, įskaitant Lietuvos, piliečių paleidimas iš Baltarusijos įkalinimo įstaigų nėra tikra laisvė, tai – ir priverstinė deportacija.
„Būkime sąžiningi, tai, kas įvyko vakar, nebuvo tikra laisvė. Tai buvo priverstinis deportavimas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį teigė kelerius metus Lietuvoje gyvenanti S.Cichanouskaja.
Savo kalboje ji dėkojo Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui, Baltųjų rūmų atstovui Johnui Coale'ui, Europos Sąjungai, žmogaus teisių organizacijoms, Lietuvai.
„Ypač dėkoju Lietuvai, kuri greitai sureagavo, priėmė išlaisvintus kalinius, išdavė dokumentus ir padėjo jiems pasienyje“, – teigė S.Cichanouskaja.
Ji pareiškė, jog toliau dės visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Vašingtonu, sąjungininkais Europoje išlaisvinimai tęstųsi ir visi 1,3 tūkst. politinių kalinių būtų laisvi.
„Tai yra žingsnis teisinga linkme, aš raginu režimą išlaisvinti visus kalinius iš kalėjimų. Tai turi būti pirmasis žingsnis link nacionalinio dialogo, kurio Baltarusijos žmonėms taip skubiai reikia“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
S.Cichanouskaja patikino, jog ketvirtadienį politiniams kaliniams pavyko surinkti 85 tūkst. eurų.
„Privesti iki mirties galima uždarius į vienutę“
Išlaisvinti baltarusiai per spaudos konferenciją dalijosi prisiminimais, kaip su jais elgtasi kalinimo įstaigose, kaip sužinojo apie paleidimą į laisvę ir kaip vyko šis procesas.
Vienas jų, tinklaraštininkas Nikola Dedokas, teigė buvęs pritrenktas, kai kirtus Baltarusijos ir Lietuvos sieną į autobusą užėjo ir žmogus ir pasakė: „Esu gydytojas, gal kam nors reikia pagalbos.“
„Buvau pritrenktas šių žodžių, nes buvau atpratęs, kad kas nors siūlytų pagalbą“, – sakė jis.
Pasak politinių kalinių, vienas žiauriausių dalykų kalėjime būdavo uždarymas į vienutę šešiems–septyniems mėnesiais. Anot jų, suaugę vyrai rėkdavo ir šaukdavosi mamą, dėl šalčio nebūdavo įmanoma užmigti.
„Nebūtina kankinti žmogaus įkaitinta geležimi, žmogų privesti iki mirties galima uždarius jį į vienutę“, – pasakojo N.Dedokas.
Plačiau skaitykite ČIA.
