Karas Ukrainoje. Merkel apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl Putino karo prieš Ukrainą

„AP“ nuotr./Raketa „Flamingo“

„The Economist“ rašo, kad Ukraina pradėjo naudoti sparnuotas raketas FP-5 „Flamingo“ smūgiams į Rusijos energetikos objektus.

Pažymima, kad šios raketos yra daug greitesnės už dronus, skraido 50 metrų aukštyje virš žemės, jų skrydžio nuotolis yra daugiau nei 3000 km, o dėl 1150 kg sveriančios kovinės dalies jos turi didžiulę smogiamąją jėgą.

„Jei FP-5 pasirodys esanti pajėgi įveikti Rusijos oro gynybos priemones, tai pakels Ukrainos kampaniją „DeepStrike“ į naują destrukcijos lygį. Raketos skrydžio nuotolis leidžia jai apgauti gynybą, skrendant nuolat kintančiais vektoriais savo taikinio link“, – rašo leidinys.

Straipsnyje teigiama, kad „Flamingo“ raketoms gaminti naudojami perdirbti sovietinės eros turboreaktyviniai varikliai, o anglies pluošto fiuzeliažo gamyba užtrunka vos šešias valandas.

Be to, kaip pranešė žiniasklaida, kompanija „Fire Point“ šiuo metu gamina 2–3 raketas „Flamingo“ per dieną, bet tikimasi, kad jau šį mėnesį jų skaičius išaugs iki septynių.

Leidinys atkreipė dėmesį ir į raketos kainą: kiekviena kainuoja apie 500 000 dolerių. Palyginimui, amerikiečių „Tomahawk“ yra keturis kartus brangesnė, turi mažesnį skrydžio nuotolį ir neša daug mažesnę naudingąją apkrovą, nors ji, tikriausiai, yra tikslesnė ir sunkiau numušama.

Straipsnyje paminėtos ir kitos priemonės, kuriomis Ukraina smūgiuoja Rusijai. Pažymima, kad apie 60 proc. smūgių atlieka „Fire Point“ FP-1 dronai, kurie gali pasiekti taikinius 1500 km atstumu ir turi sudėtingą programinę įrangą, atsparią radijo elektroniniam trukdymui. FP-1 kainuoja tik apie 55 000 dolerių, jų pagaminama daugiau nei 100 per dieną.

Be to, Ukraina smūgiams naudoja sunkesnį ir brangesnį droną „Liutyj“, kurio veikimo nuotolis yra 2000 kilometrų.

Antoni Lallicanas / Stringer / REUTERS

Prancūzijos prokurorai sekmadienį pranešė pradėję tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, dronui pražudžius prancūzų fotožurnalistą, dirbusį karo nuniokotoje Rytų Ukrainoje.

37 metų Antoni Lallicanas penktadienį žuvo dirbdamas su Ukrainos ketvirtąja šarvuotąja brigada netoli fronto linijos rytiniame Ukrainos Donbaso regione, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Per tą patį išpuolį buvo sužeistas ukrainiečių žurnalistas Heorgijus Ivančenka. Dėl atakos Ukrainos kariuomenė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Rusiją.

Tyrimas patikėtas Centrinei kovos su nusikaltimais žmoniškumui ir neapykantos nusikaltimais tarnybai, pranešė Prancūzijos kovos su terorizmu agentūra PNAT.

Kaltinimas karo nusikaltimais patenka į PNAT kompetenciją ir yra susijęs su „tyčiniais išpuoliais prieš tarptautinės humanitarinės teisės saugomo asmens gyvybę ir fizinį ar psichinį neliečiamumą“.

Apdovanojimų pelnęs fotožurnalistas A. Lallicanas, kurio darbai buvo publikuoti garsiausiose Prancūzijos ir tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, yra pirmasis žurnalistas, kurį Rusijos kare prieš Ukrainą pražudė dronas, teigia Europos ir Tarptautinės žurnalistų federacijos.

Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo mažiausiai 17 žurnalistų, sako organizacijos, o UNESCO kalba apie 22 žuvusiuosius.

Konstantin Chernichkin / REUTERS

Ukrainos parlamente šią savaitę įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma grivinos monetų pavadinimą „kapeika“ pakeisti „šagu“.

Apie tai praneša nacionalinis Ukrainos transliuotojas „Suspilne“.

Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, vienas iš įstatymo projekto iniciatorių, sakė, kad šis siūlymas turi ne tik techninę, bet ir simbolinę reikšmę.

„Juk „kapeika“ yra Maskvos imperijos ir sovietinės praeities palikimas, o „šagas“ – istorinis ukrainietiškas pavadinimas“, – aiškino jis.

Aukščiausiosios Rados pirmininkas pabrėžė, kad šiandien kapeikos egzistuoja tik Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, todėl grįžimas prie pavadinimo „šagas“ bus „istorinio teisingumo atkūrimas, mūsų tapatybės patvirtinimas ir galutinis kolonijinių naratyvų nutraukimas“.

„Tai ne tik pinigų apyvartos klausimas. Tai mūsų kultūros, kalbos ir valstybingumo klausimas. Ukrainos pinigai turi ukrainietiškus pavadinimus. Ir atėjo laikas pagaliau tai įtvirtinti“, – pabrėžė R.Stefančukas.

Jis pridūrė, kad šis pakeitimas nereikalaus papildomų išlaidų: tiek kapeikos, tiek šagai kurį laiką būtų apyvartoje vienu metu, o santykis išliks 1 prie 1.

Šagu vadintas smulkus pirmosios Ukrainos respublikos, gyvavusios 1917–1920 metais, pinigas.

Atitinkamą pasiūlymą pernai iškėlė Nacionalinis bankas.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo informaciją apie tai, kad Pekinas neva teikia Rusijai palydovinius duomenis raketiniams smūgiams Ukrainoje. Kinija pareiškė, kad apie tai nieko nežino, ir patikino, kad laikosi sąžiningos ir objektyvios pozicijos šiuo klausimu.

Apie tai pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą.

„Mums nežinoma situacija, apie kurią jūs kalbate“, – teigiama pranešime.

Be to, ministerija pareiškė, kad laikosi sąžiningos ir objektyvios pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos karo.

„Kinijos pozicija dėl „Ukrainos krizės“ visada buvo atvira, sąžininga, objektyvi ir nešališka, o tai plačiai pripažįsta tarptautinė bendruomenė“, – teigiama pranešime.

Shutterstock nuotr./Palydovas. Asociatyvinė nuotr.

Per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką sekmadienio naktį virš vakarinių Ukrainos sričių, būtent virš Lvivo srities, užfiksuotas mažiausiai trijų Kinijos žvalgybos palydovų skrydis. Apie tai praneša militarnyi.com, remdamasis stebėjimo tarnybos „Heavens Above“, kuri seka kosminių aparatų judėjimą, duomenimis.

Per naktį ir rytą virš regiono buvo užfiksuoti devyni „Yaogan 33“ serijos palydovų – „Yaogan 33“, „Yaogan 33-03“ ir „Yaogan 33-04“ – skrydžiai. Jie skrido virš Lvivo nuo vidurnakčio iki 11.30 val. ryto.

Apie 6 val. į regioną taip pat įskrido optinis palydovas „Yaogan 34“, kuris per dieną septynis kartus praskrieja Ukrainos teritoriją.

Iš viso virš Ukrainos gali veikti daugiau nei 60 įvairių tipų „Yaogan“ serijos palydovų, galinčių atlikti optinė, radiolokacinę ir radioelektroninę žvalgybą. Jie skraido maždaug 700 km aukštyje, apsisukdami aplink Žemę maždaug kas 90 minučių.

Nepaisant oficialaus Kinijos pareiškimo, kad šie palydovai naudojami „mokslo tyrimams“ ir „stichinių nelaimių stebėjimui“, ekspertai mano, kad „Yaogan“ yra kariniai aparatai su SAR (sintetinės apertūros) radarais, panašiais į ICEYE sistemas.

„Yaogan 33“ palydovai buvo paleisti 2022–2023 m. ir pakeitė senus pirmosios kartos „Yaogan 1“ modelius (2006 m.).

Pirmieji šios serijos aparatai turėjo L diapazono SAR su iki 5 metrų skiriamąja geba aukšto tikslumo režimu. Atsižvelgdami į technikos pažangą per 15 metų, ekspertai mano, kad „Yaogan 33“ turi žymiai geresnes charakteristikas, artimas šiuolaikiniams vakarietiškiems žvalgybos palydovams.

Kol kas nežinoma, ar kinų palydovai vykdė faktinę žvalgybą per ataką Ukrainoje, tačiau pats jų sinchroninio skrydžio faktas sukėlė nerimą analitikams.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/Černihivo srityje rusai smogė gaisrą gesinantiems ugniagesiams

Rusija prieš žiemą stiprina smūgius Ukrainos dujų ir energetikos infrastruktūrai, tačiau tarptautinė reakcija lieka silpna.

Apie tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi. „Tęsiasi Rusijos smūgio Ukrainai padarinių likvidavimas – tai masinis smūgis, ir rusai net nesistengia slėpti savo tikrųjų tikslų. Absoliuti dauguma taikinių – civiliniai objektai, įprasta infrastruktūra. Tai energetika, civilinės įmonės, sandėliai, būtent sandėliai su civilinėmis prekėmis, taip pat mūsų logistika – logistika geležinkeliuose, tai, kas užtikrina normalų bendruomenių gyvenimą ir ekonomiką. Taip pat apgadinta dešimtys įprastų gyvenamųjų namų“, – pareiškė jis.

Deja, pasak prezidento, pasaulis nereaguoja tinkamai ir ryžtingai į visus įvykius, į nuolatinį smūgių masto didėjimą ir įžūlumą.

„Būtent todėl Putinas tai daro: jis tiesiog juokiasi iš Vakarų, iš to tylėjimo ir ryžtingų atsakomųjų veiksmų nebuvimo. Rusija atmetė visus pasiūlymus sustabdyti karą ar bent jau sustabdyti smūgius. Rusija atvirai bando sunaikinti mūsų civilinę infrastruktūrą, o dabar, prieš žiemą, – dujų infrastruktūrą, elektros gamybą ir perdavimą. Nėra jokios realios pasaulio reakcijos. Mes kovosime, kad pasaulis vis dėlto netylėtų ir kad Rusija pajustų atsaką“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis taip pat pažymėjo, kad kiekviena Rusijos raketa, kiekvienas Rusijos smogiamasis dronas – tai, be kita ko, komponentai, kurie iki šiol į Rusiją tiekiami iš Vakarų šalių, iš įvairių šalių, esančių šalia Rusijos.

„Dabar, ketvirtus metus trunkant plataus masto karui, jau keista girdėti, kad kažkas ten tarsi nežino, kaip sustabdyti svarbiausių komponentų tiekimą. Vienoje Rusijos raketoje „Kinžal“ yra 96 užsienio gamybos komponentai, daugelis iš jų yra tikrai svarbūs komponentai, kurių pati Rusija negamina. Beveik 500 dronų, kuriuos rusai panaudojo šią naktį, yra daugiau nei 100 tūkst. užsienio gamybos komponentų. Tarp gamintojų yra kompanijos iš JAV, Kinijos, Taivano, taip pat Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Šveicarijos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Nyderlandų. Yra, beje, schemos, susijusios su keliomis šalimis. Viską tai reikia nutraukti“, – pažymėjo valstybės vadovas.

„Scanpix“ nuotr./Miuncheno oro uostas

Miuncheno oro uoste vietos policija ant kilimo ir tūpimo tako įrengė lazerinę įrangą, skirtą apsisaugoti nuo dronų, rašo „Bild“.

Ši įranga leis nustatyti atstumą iki dronų ir juos numušti.

Bundesvero operatyvinis štabas patvirtino, kad jo padaliniai dalyvauja kampanijoje prieš dronus ir padeda Bavarijos vidaus reikalų ministerijai. „Bild“ duomenis, dronai, pastebėti netoli oro uosto, buvo kariniai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Sekmadienio naktį dronai atakavo Žemutinio Naugardo „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklą Kstovo mieste, Rusijoje. Po sprogimų kilo gaisras.

Apie incidentą įmonės teritorijoje pranešė vietos žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai.

Sprogimai Kstove nugriaudėjo po 2.30 val. naktį. Vietos gyventojai pranešė apie mažiausiai keturis galingus sprogimus pramoninėje zonoje. Be to, iš „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ įmonės pusės buvo matyti ryškios liepsnos ir tiršti dūmai.

Žemutinio Naugardo naftos perdirbimo gamykla yra ketvirta pagal dydį naftos perdirbimo įmonė Rusijoje. Gamykla perdirba iki 17 milijonų tonų naftos per metus ir gamina daugiau nei 50 rūšių naftos produktų, įskaitant automobilių, aviacijos ir dyzelinius degalus, taip pat bituminę naftą.

Įmonė yra maždaug už 800 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

AFP/Scanpix/Vladimiras Putinas

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sureagavo į žinias apie galimą amerikietiškų tolimųjų raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai.

Kaip V.Putinas pareiškė komentare Rusijos propagandistui Pavlui Zarubinui, šių raketų tiekimas Ukrainai „sugriaus teigiamas tendencijas Rusijos ir JAV santykiuose“.

„Aš neturėjau tikslo, aš niekada nesiekiu tokio tikslo, kad padaryčiau kažką malonaus. Aš tiesiog sakau, kaip yra. Na, dabar jūs kalbėjote apie JAV prezidentą, ten buvo klausimų, susijusių, sakykime, su diskusijomis apie naujų ginklų sistemų, įskaitant didelio nuotolio aukšto tikslumo sistemas, tiekimą – tai „Tomahawk“ ir pan. Aš jau sakiau, kad tai sugadins mūsų santykius, bent jau teigiamas tendencijas, kurios buvo pastebimos šiuose santykiuose. Taigi aš sakau tai, ką galvoju. O kaip viskas susiklostys, priklauso ne tik nuo mūsų ir ne tik nuo manęs“, – pareiškė Rusijos prezidentas.

/ AP

Per intensyvius rusų smūgius sekmadienį Ukrainos Zaporižios srityje ir Lvive žuvo penki žmonės, buvo smarkiai apgadinta energetikos infrastruktūra, nutrūko elektros tiekimas dešimtims tūkstančių vartotojų.

Vėstant orams Rusija intensyvina smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

„Sekmadienio naktį Rusija paleido dar vieną raketų ir dronų bangą prieš Ukrainos žmones, taikydamasi į Lvivą, Zaporižios, Černihivo, Vinycios, Ivano Frankivsko, Chersono, Charkivo ir Odesos sritis“, – sakė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.

„Lvive žuvo keturi žmonės, o dar keturi buvo sužeisti. Zaporižioje vienas žmogus žuvo, dar 10 buvo sužeisti, Rusijai taikantis į gyvenamuosius rajonus dronais ir aviacinėmis bombomis. Visuose paveiktuose rajonuose apgadinta gyvenamųjų pastatų ir ypatingos svarbos infrastruktūra“, – sakė ji.

Ukrainos pietryčiuose esančios Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“ anksčiau sakė, kad per rusų smūgį žuvo moteris ir kad tarp sužeistųjų 16 metų mergaitė.

Mieste daug kur dingo elektra, nes buvo apgadinta įranga, paskelbė tiekėjas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad per praėjusios nakties ataką į Ukrainą buvo paleista daugiau kaip 50 raketų ir apie 500 atakos dronų.

„Rusai ir vėl taikėsi į mūsų infrastruktūrą – viską, kas užtikrina normalų gyvenimą mūsų žmonėms. Mums reikia daugiau apsaugos ir greitesnio visų gynybos susitarimų įgyvendinimo, ypač dėl oro gynybos, kad šis oro teroras netektų prasmės“, – sakė jis.

Oro pavojus 4 val. 9 min. vietos (ir Lietuvos) laiku galiojo visoje Ukrainoje.

Tuo metu Lenkijos ginkluotosios pajėgos socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad šalies oro erdvei apsaugoti, ypač rajonuose netoli Ukrainos, mobilizavo lėktuvų ir paskelbė aukšto laipsnio parengtį antžeminėms gynybos priemonėms.

Ukrainos vakaruose netoli Lenkijos sienos esančio Lvivo meras paskelbė, kad dėl „didžiulės priešo atakos“ nevažinėja viešasis transportas.

Kito vakarinio miesto, Ivano Frankivsko, viešasis transportas sekmadienį pradės važinėti vėliau nei paprastai, sakė vietos meras.

I.Fedorovas sekmadienį sakė, kad per rusų praėjusios nakties ataką Zaporižios srityje be elektros liko daugiau kaip 73 tūkst. vartotojų, o Lvivo meras nurodė, kad elektros neturi ir šio miesto dalis.

Šią savaitę Maskva surengė savo didžiausią ataką prieš Ukrainos gamtinių dujų infrastruktūrą, o per Rusijos šeštadienį suduotus smūgius nutrūko elektros tiekimas maždaug 50 tūkst. namų ūkių šiaurinėje Černihivo srityje.