Svarbiausios naujienos
- Dronai atakavo ketvirtą pagal dydį naftos perdirbimo gamyklą Rusijoje
- Per rusų smūgius Ukrainoje žuvo penki žmonės, dešimtys tūkstančių liko be elektros
- „Apgaulinga retorika“: laikraštis „The Times“ paaiškino, kodėl „dronų siena“ neapsaugos Europos
- „Paprasta ir žiauru“: buvęs NATO generalinis sekretorius paragino britus ruoštis karui
- Syrskis: Dobropilės kryptimi rusai prarado 3,5 tūkst. karių, 2 tūkst. iš jų žuvo
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Apgaulinga retorika“: laikraštis „The Times“ paaiškino, kodėl „dronų siena“ neapsaugos Europos
12:30
Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo dronai Europos danguje, dėl to jau ne kartą buvo uždaryti daugelis oro uostų. Kaip rašo „The Times“ apžvalgininkas Markas Galeotti, Vladimiras Putinas bando išvesti Europos lyderius iš kantrybės, nurodydamas jų potencialias silpnąsias vietas.
Tačiau imtis atsakomųjų veiksmų gali būti gana sudėtinga. Kaip komentaro autoriui sakė vienas Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų naikintuvo pilotas: „Daug lengviau pasakyti „numuškite“, nei tai padaryti, ypač jei norite išvengti nuolaužų ar šaudmenų, krentančių ant apačioje esančių civilių gyventojų galvų.“
Tuo metu kol kas visi Europos atsakomieji veiksmai yra iš esmės pavienės reakcijos rašo M.Galeotti.
„Jos negali užkirsti kelio tolesniems destruktyviems ar provokaciniams įsibrovimams ir parodo, kiek dauguma Vakarų armijų yra nekompetentingos kovojant su masinėmis dronų bangomis ir klaidingais taikinais, su kuo Ukraina susiduria jau ne vienus metus“, – rašo jis.
Ar dronų siena yra reali
Dėl to Europoje pradėta kalbėti apie „dronų sieną“ – daugiasluoksnės gynybinės juostos, apimančios radarus, akustinius ir kitus jutiklius artėjančių taikinių aptikimui, taip pat visą ginklų asortimentą jų sunaikinimui, nuo tolimųjų raketų iki dronų-perėmėjų ir net kulkosvaidžių kaip kraštutinės priemonės prie svarbiausių potencialių taikinių.
Tačiau, kaip pažymi M.Galeotti, šioje srityje yra keletas svarbių problemų: „Tai vadinti „siena“ yra apgaulinga retorika, panaši į Donaldo Trumpo pažadą pastatyti priešraketinį skydą „Auksinis kupolas“ aplink Jungtines Valstijas. Nors daug ką galima ir reikia padaryti, tai ne tik pareikalaus daug laiko ir pinigų, bet ir niekada nesugebės užtikrinti visiškos apsaugos ar tapti neįveikiamu skydu.“
Tuo metu vienas iš karinių pareigūnų tai apibūdino ne kaip „paprastą politinį triuką“, bet ir kaip idėją, iš dalies skirtą užkirsti kelią bet kokioms pesimistinėms kalboms apie tai, kad Europa negali apsiginti nuo V.Putino dronų.
Tačiau suderinti bet kokį daugianacionalinį projektą nėra lengva užduotis, ir jau yra nesutarimų dėl terminų ir kainos, pažymi M.Galeotti. Latvijos ministras pirmininkas Evika Silina mano, kad dronų siena palei NATO rytinį flangą gali būti „įgyvendinama“ per „metus ar pusantrų“. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, priešingai, pareiškė, kad tai neįmanoma „įgyvendinti per artimiausius trejus ar ketverius metus“.
„The Economist“: Ukraina jau naudoja raketas „Flamingo“ smūgiams į Rusijos naftos perdirbimo įmones
22:40
„The Economist“ rašo, kad Ukraina pradėjo naudoti sparnuotas raketas FP-5 „Flamingo“ smūgiams į Rusijos energetikos objektus.
Pažymima, kad šios raketos yra daug greitesnės už dronus, skraido 50 metrų aukštyje virš žemės, jų skrydžio nuotolis yra daugiau nei 3000 km, o dėl 1150 kg sveriančios kovinės dalies jos turi didžiulę smogiamąją jėgą.
„Jei FP-5 pasirodys esanti pajėgi įveikti Rusijos oro gynybos priemones, tai pakels Ukrainos kampaniją „DeepStrike“ į naują destrukcijos lygį. Raketos skrydžio nuotolis leidžia jai apgauti gynybą, skrendant nuolat kintančiais vektoriais savo taikinio link“, – rašo leidinys.
Straipsnyje teigiama, kad „Flamingo“ raketoms gaminti naudojami perdirbti sovietinės eros turboreaktyviniai varikliai, o anglies pluošto fiuzeliažo gamyba užtrunka vos šešias valandas.
Be to, kaip pranešė žiniasklaida, kompanija „Fire Point“ šiuo metu gamina 2–3 raketas „Flamingo“ per dieną, bet tikimasi, kad jau šį mėnesį jų skaičius išaugs iki septynių.
Leidinys atkreipė dėmesį ir į raketos kainą: kiekviena kainuoja apie 500 000 dolerių. Palyginimui, amerikiečių „Tomahawk“ yra keturis kartus brangesnė, turi mažesnį skrydžio nuotolį ir neša daug mažesnę naudingąją apkrovą, nors ji, tikriausiai, yra tikslesnė ir sunkiau numušama.
Straipsnyje paminėtos ir kitos priemonės, kuriomis Ukraina smūgiuoja Rusijai. Pažymima, kad apie 60 proc. smūgių atlieka „Fire Point“ FP-1 dronai, kurie gali pasiekti taikinius 1500 km atstumu ir turi sudėtingą programinę įrangą, atsparią radijo elektroniniam trukdymui. FP-1 kainuoja tik apie 55 000 dolerių, jų pagaminama daugiau nei 100 per dieną.
Be to, Ukraina smūgiams naudoja sunkesnį ir brangesnį droną „Liutyj“, kurio veikimo nuotolis yra 2000 kilometrų.
Po fotožurnalisto žūties Ukrainoje prancūzų prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų
21:21
Prancūzijos prokurorai sekmadienį pranešė pradėję tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, dronui pražudžius prancūzų fotožurnalistą, dirbusį karo nuniokotoje Rytų Ukrainoje.
37 metų Antoni Lallicanas penktadienį žuvo dirbdamas su Ukrainos ketvirtąja šarvuotąja brigada netoli fronto linijos rytiniame Ukrainos Donbaso regione, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Per tą patį išpuolį buvo sužeistas ukrainiečių žurnalistas Heorgijus Ivančenka. Dėl atakos Ukrainos kariuomenė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Rusiją.
Tyrimas patikėtas Centrinei kovos su nusikaltimais žmoniškumui ir neapykantos nusikaltimais tarnybai, pranešė Prancūzijos kovos su terorizmu agentūra PNAT.
Kaltinimas karo nusikaltimais patenka į PNAT kompetenciją ir yra susijęs su „tyčiniais išpuoliais prieš tarptautinės humanitarinės teisės saugomo asmens gyvybę ir fizinį ar psichinį neliečiamumą“.
Apdovanojimų pelnęs fotožurnalistas A. Lallicanas, kurio darbai buvo publikuoti garsiausiose Prancūzijos ir tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, yra pirmasis žurnalistas, kurį Rusijos kare prieš Ukrainą pražudė dronas, teigia Europos ir Tarptautinės žurnalistų federacijos.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo mažiausiai 17 žurnalistų, sako organizacijos, o UNESCO kalba apie 22 žuvusiuosius.
Ukrainos parlamente – siūlymas nebevadinti monetų kapeikomis
21:20
Ukrainos parlamente šią savaitę įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma grivinos monetų pavadinimą „kapeika“ pakeisti „šagu“.
Apie tai praneša nacionalinis Ukrainos transliuotojas „Suspilne“.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, vienas iš įstatymo projekto iniciatorių, sakė, kad šis siūlymas turi ne tik techninę, bet ir simbolinę reikšmę.
„Juk „kapeika“ yra Maskvos imperijos ir sovietinės praeities palikimas, o „šagas“ – istorinis ukrainietiškas pavadinimas“, – aiškino jis.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas pabrėžė, kad šiandien kapeikos egzistuoja tik Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, todėl grįžimas prie pavadinimo „šagas“ bus „istorinio teisingumo atkūrimas, mūsų tapatybės patvirtinimas ir galutinis kolonijinių naratyvų nutraukimas“.
„Tai ne tik pinigų apyvartos klausimas. Tai mūsų kultūros, kalbos ir valstybingumo klausimas. Ukrainos pinigai turi ukrainietiškus pavadinimus. Ir atėjo laikas pagaliau tai įtvirtinti“, – pabrėžė R.Stefančukas.
Jis pridūrė, kad šis pakeitimas nereikalaus papildomų išlaidų: tiek kapeikos, tiek šagai kurį laiką būtų apyvartoje vienu metu, o santykis išliks 1 prie 1.
Šagu vadintas smulkus pirmosios Ukrainos respublikos, gyvavusios 1917–1920 metais, pinigas.
Atitinkamą pasiūlymą pernai iškėlė Nacionalinis bankas.
Merkel apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl Putino karo prieš Ukrainą
21:08
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, duodama interviu Vengrijos internetiniam leidiniui „Partizan“ apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių tarp Rusijos ir ES nutraukimo ir netiesiogiai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kuris prasidėjo keletą mėnesių vėliau. Kertinius interviu momentus aprašo Vokietijos leidinys „Bild“.
Interviu A.Merkel kalbėjo apie tai, kaip ji 2015 m. padėjo derybų būdu pasiekti Minsko susitarimų, kuris 2015–2021 m. „atnešė ramybę“ ir suteikė Ukrainai galimybę „surinkti jėgas“ ir „tapti kita šalimi“.
A.Merkel paaiškina: „2021 m. birželį pajutau, kad Putinas Minsko susitarimų nebevertina rimtai, todėl norėjau naujo formato, kad mes, kaip Europos Sąjunga, galėtume kalbėtis tiesiogiai su Putinu.“
A.Merkel apgailestauja: „Kai kurie to nepalaikė. Tai buvo visų pirma Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš.“ Keturios šalys „bijojo“, „kad neturime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
A.Merkel taip aiškina prieškarinę istoriją: „Bet kokiu atveju, tai neįvyko. Tada aš palikau pareigas, ir tada prasidėjo Putino agresija.“
„Bild“ akcentuoja, kad A.Merkel nutyli, jog pagal Minsko susitarimus nuo 2015 iki 2021 m. Rusija nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, kad V.Putino agresija prieš šalį prasidėjo ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat, o nuo 2021 m. pavasario, perkeliant didelius karinius dalinius, buvo rengiama visiška invazija į Ukrainą.
Be to, buvusi kanclerė vėl pareiškė, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo su Ukraina. „Mes nebegalėjome susitikti“, nes Putinas „bijojo koronaviruso pandemijos“. „Jei negalima susitikti, jei negalima akis į akį aptarti nesutarimų, tai ir naujų kompromisų rasti neįmanoma“, – sakė A.Merkel.
Buvusi kanclerė yra įsitikinusi: „Vaizdo konferencijų tam nepakako.“ Todėl „koronavirusas yra pagrindinė priežastis“, kodėl Rusija taip radikalizavosi politiškai ir galiausiai užpuolė Ukrainą.
Kinija sureagavo į įtarimus, kad dalijasi žvalgybiniais duomenimis su Rusija
19:08
Kinijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo informaciją apie tai, kad Pekinas neva teikia Rusijai palydovinius duomenis raketiniams smūgiams Ukrainoje. Kinija pareiškė, kad apie tai nieko nežino, ir patikino, kad laikosi sąžiningos ir objektyvios pozicijos šiuo klausimu.
Apie tai pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą.
„Mums nežinoma situacija, apie kurią jūs kalbate“, – teigiama pranešime.
Be to, ministerija pareiškė, kad laikosi sąžiningos ir objektyvios pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos karo.
„Kinijos pozicija dėl „Ukrainos krizės“ visada buvo atvira, sąžininga, objektyvi ir nešališka, o tai plačiai pripažįsta tarptautinė bendruomenė“, – teigiama pranešime.
Per Rusijos ataką virš Lvivo srities sinchroniškai skrido Kinijos palydovai
17:52
Per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką sekmadienio naktį virš vakarinių Ukrainos sričių, būtent virš Lvivo srities, užfiksuotas mažiausiai trijų Kinijos žvalgybos palydovų skrydis. Apie tai praneša militarnyi.com, remdamasis stebėjimo tarnybos „Heavens Above“, kuri seka kosminių aparatų judėjimą, duomenimis.
Per naktį ir rytą virš regiono buvo užfiksuoti devyni „Yaogan 33“ serijos palydovų – „Yaogan 33“, „Yaogan 33-03“ ir „Yaogan 33-04“ – skrydžiai. Jie skrido virš Lvivo nuo vidurnakčio iki 11.30 val. ryto.
Apie 6 val. į regioną taip pat įskrido optinis palydovas „Yaogan 34“, kuris per dieną septynis kartus praskrieja Ukrainos teritoriją.
Iš viso virš Ukrainos gali veikti daugiau nei 60 įvairių tipų „Yaogan“ serijos palydovų, galinčių atlikti optinė, radiolokacinę ir radioelektroninę žvalgybą. Jie skraido maždaug 700 km aukštyje, apsisukdami aplink Žemę maždaug kas 90 minučių.
Nepaisant oficialaus Kinijos pareiškimo, kad šie palydovai naudojami „mokslo tyrimams“ ir „stichinių nelaimių stebėjimui“, ekspertai mano, kad „Yaogan“ yra kariniai aparatai su SAR (sintetinės apertūros) radarais, panašiais į ICEYE sistemas.
„Yaogan 33“ palydovai buvo paleisti 2022–2023 m. ir pakeitė senus pirmosios kartos „Yaogan 1“ modelius (2006 m.).
Pirmieji šios serijos aparatai turėjo L diapazono SAR su iki 5 metrų skiriamąja geba aukšto tikslumo režimu. Atsižvelgdami į technikos pažangą per 15 metų, ekspertai mano, kad „Yaogan 33“ turi žymiai geresnes charakteristikas, artimas šiuolaikiniams vakarietiškiems žvalgybos palydovams.
Kol kas nežinoma, ar kinų palydovai vykdė faktinę žvalgybą per ataką Ukrainoje, tačiau pats jų sinchroninio skrydžio faktas sukėlė nerimą analitikams.
Putinas juokiasi iš Vakarų: Zelenskis sureagavo į Rusijos ataką prieš Ukrainą
17:38
Rusija prieš žiemą stiprina smūgius Ukrainos dujų ir energetikos infrastruktūrai, tačiau tarptautinė reakcija lieka silpna.
Apie tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi. „Tęsiasi Rusijos smūgio Ukrainai padarinių likvidavimas – tai masinis smūgis, ir rusai net nesistengia slėpti savo tikrųjų tikslų. Absoliuti dauguma taikinių – civiliniai objektai, įprasta infrastruktūra. Tai energetika, civilinės įmonės, sandėliai, būtent sandėliai su civilinėmis prekėmis, taip pat mūsų logistika – logistika geležinkeliuose, tai, kas užtikrina normalų bendruomenių gyvenimą ir ekonomiką. Taip pat apgadinta dešimtys įprastų gyvenamųjų namų“, – pareiškė jis.
Deja, pasak prezidento, pasaulis nereaguoja tinkamai ir ryžtingai į visus įvykius, į nuolatinį smūgių masto didėjimą ir įžūlumą.
„Būtent todėl Putinas tai daro: jis tiesiog juokiasi iš Vakarų, iš to tylėjimo ir ryžtingų atsakomųjų veiksmų nebuvimo. Rusija atmetė visus pasiūlymus sustabdyti karą ar bent jau sustabdyti smūgius. Rusija atvirai bando sunaikinti mūsų civilinę infrastruktūrą, o dabar, prieš žiemą, – dujų infrastruktūrą, elektros gamybą ir perdavimą. Nėra jokios realios pasaulio reakcijos. Mes kovosime, kad pasaulis vis dėlto netylėtų ir kad Rusija pajustų atsaką“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad kiekviena Rusijos raketa, kiekvienas Rusijos smogiamasis dronas – tai, be kita ko, komponentai, kurie iki šiol į Rusiją tiekiami iš Vakarų šalių, iš įvairių šalių, esančių šalia Rusijos.
„Dabar, ketvirtus metus trunkant plataus masto karui, jau keista girdėti, kad kažkas ten tarsi nežino, kaip sustabdyti svarbiausių komponentų tiekimą. Vienoje Rusijos raketoje „Kinžal“ yra 96 užsienio gamybos komponentai, daugelis iš jų yra tikrai svarbūs komponentai, kurių pati Rusija negamina. Beveik 500 dronų, kuriuos rusai panaudojo šią naktį, yra daugiau nei 100 tūkst. užsienio gamybos komponentų. Tarp gamintojų yra kompanijos iš JAV, Kinijos, Taivano, taip pat Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Šveicarijos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Nyderlandų. Yra, beje, schemos, susijusios su keliomis šalimis. Viską tai reikia nutraukti“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Trūko kantrybė: Miuncheno oro uoste apsaugai nuo dronų įrengti lazeriai
15:19
Miuncheno oro uoste vietos policija ant kilimo ir tūpimo tako įrengė lazerinę įrangą, skirtą apsisaugoti nuo dronų, rašo „Bild“.
Ši įranga leis nustatyti atstumą iki dronų ir juos numušti.
Bundesvero operatyvinis štabas patvirtino, kad jo padaliniai dalyvauja kampanijoje prieš dronus ir padeda Bavarijos vidaus reikalų ministerijai. „Bild“ duomenis, dronai, pastebėti netoli oro uosto, buvo kariniai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Dronai atakavo ketvirtą pagal dydį naftos perdirbimo gamyklą Rusijoje
14:43
Sekmadienio naktį dronai atakavo Žemutinio Naugardo „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklą Kstovo mieste, Rusijoje. Po sprogimų kilo gaisras.
Apie incidentą įmonės teritorijoje pranešė vietos žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai.
Sprogimai Kstove nugriaudėjo po 2.30 val. naktį. Vietos gyventojai pranešė apie mažiausiai keturis galingus sprogimus pramoninėje zonoje. Be to, iš „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ įmonės pusės buvo matyti ryškios liepsnos ir tiršti dūmai.
Žemutinio Naugardo naftos perdirbimo gamykla yra ketvirta pagal dydį naftos perdirbimo įmonė Rusijoje. Gamykla perdirba iki 17 milijonų tonų naftos per metus ir gamina daugiau nei 50 rūšių naftos produktų, įskaitant automobilių, aviacijos ir dyzelinius degalus, taip pat bituminę naftą.
Įmonė yra maždaug už 800 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Putinas sureagavo į galimą raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai
14:25
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sureagavo į žinias apie galimą amerikietiškų tolimųjų raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai.
Kaip V.Putinas pareiškė komentare Rusijos propagandistui Pavlui Zarubinui, šių raketų tiekimas Ukrainai „sugriaus teigiamas tendencijas Rusijos ir JAV santykiuose“.
„Aš neturėjau tikslo, aš niekada nesiekiu tokio tikslo, kad padaryčiau kažką malonaus. Aš tiesiog sakau, kaip yra. Na, dabar jūs kalbėjote apie JAV prezidentą, ten buvo klausimų, susijusių, sakykime, su diskusijomis apie naujų ginklų sistemų, įskaitant didelio nuotolio aukšto tikslumo sistemas, tiekimą – tai „Tomahawk“ ir pan. Aš jau sakiau, kad tai sugadins mūsų santykius, bent jau teigiamas tendencijas, kurios buvo pastebimos šiuose santykiuose. Taigi aš sakau tai, ką galvoju. O kaip viskas susiklostys, priklauso ne tik nuo mūsų ir ne tik nuo manęs“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
