Svarbiausios naujienos
- Ukraina sukūrė slaptą sistemą, kaip išgyventi Rusijos atakas prieš energetikos objektus
- Taip gali būti tik Rusijoje: vietoj IT specialistų siūlo ragavusius karo kraujo
- „Rusija turi bėdą“: ukrainiečiai pradėjo naudoti savo supergalingas raketas „Flamingo“
- Paskaičiavo, ką reiškia Putino žodžiai „Daugiau taip nedarysiu“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina sukūrė slaptą sistemą, kaip išgyventi Rusijos atakas prieš energetikos objektus
17:22
Ukrainos energijos tiekėjai įdiegė naują schemą, skirtą kovoti su Rusijos atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą padariniais, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“.
Pažymima, kad šalis sukūrė visiškai slaptus parkus su baterijomis, galinčiomis palaikyti elektros energijos tiekimą bombardavimų metu.
Pasak straipsnio, Ukrainoje iškilo keli akumuliatorių parkai, kurių buvimo vieta laikoma paslaptyje. Slaptumas būtinas, kad baterijos netaptų Rusijos smūgių taikiniais. Dėl tos pačios priežasties neatskleidžiamos detalės apie gynybos priemones, kurių imtasi baterijoms apsaugoti, įskaitant oro gynybos sistemas.
️Nurodoma, kad šie parkai – tai maždaug 2,5 metro aukščio baltų baterijų eilės. Pačios baterijos buvo sukurtos Jungtinėse Valstijose, atskleidė „The Wall Street Journal“. Iš viso Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse pastatyti šeši tokie parkai.
Bendra visų parkų galia siekia 200 megavatų. Jie gali dvi valandas tiekti elektros energiją maždaug 600 tūkst. namų ūkių. Manoma, kad baterijos galėtų tapti alternatyviu energijos šaltiniu, užkirsti kelią elektros energijos tiekimo sutrikimams ir suteikti inžinieriams laiko atkurti pagrindinį elektros energijos tiekimą.
Akumuliatoriai tiekia elektros energiją, jei kitas energijos šaltinis (pvz., elektrinė) nustoja veikti, o tai padeda išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų, paaiškino „The Wall Street Journal“.
️Tokių akumuliatorių privalumas yra tai, kad, sugedus vienam įrenginiui, jį galima pakeisti, nedarant įtakos kitų įrenginių veikimui.
️Ukrainos energetikos bendrovė DTEK liepos mėn. paskelbė apie baterijų parkų statybos programos pradžią, kurios partnerė yra JAV bendrovė „Fluence Energy“. Projektas baigtas rugpjūčio mėnesį, jam išleista 140 mln. dolerių, atskleidžiama straipsnyje.
Tačiau tai – ne pirmas toks projektas Ukrainoje: 2021 m. panašus parkas buvo pastatytas Enerhodare, Zaporižios srityje. Šį miestą užėmė Rusija ir, kaip „The Wall Street Journal" sakė bendrovės DTEK patarėjas energijos kaupimo klausimais Vadimas Utkinas, likus kelioms valandoms iki jo užėmimo rusų kariai ištrynė programinę įrangą, reikalingą akumuliatoriams valdyti, paversdami juos „brangiomis plytomis“.
Rusija jau pirmaisiais karo metais ėmė smūgiuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Pasak buvusios šalies energetikos ministrės Olhos Buslavec, dėl Rusijos smūgių Ukraina neteko daugiau kaip pusės savo elektros energijos gamybos pajėgumų.
️Artėjant šiai žiemai Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos energetikos sektoriui.
„Jei neturime jokių susitarimų, kažkokių paliaubų, derybų ir t. t., tai šios atakos prasidėjus šaltiems orams bus tikslingesnės, praktiškesnės ir, žinoma, nieko gero neatneš“, – komentavo O.Buslavec.
Pastarosiomis dienomis Rusija suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos energetikos sistemą, dėl to Černihivo, Sumų ir kituose regionuose nutrūko elektros energijos tiekimas.
„Tai bus sunkiausia žiema"
Artėjanti žiema bus sunkiausia Charkivui nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Maskvos pajėgos sunaikino transformatorines pastotes, tiekusias elektrą miestui, pirmadienį pareiškė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Per pastarąsias kelias dienas priešas sunaikino dvi transformatorines pastotes, kurios aprūpindavo mūsų miestą elektros energija. Tai rimtas smūgis „Charkivoblenerho“ akcinės bendrovės pajėgumams. Ir, žiūrint į atakų dinamiką, jau aišku, kad ateinanti žiema bus sunkiausia Charkivui per visus karo metus“, – įspėjo jis savo paskyroje „Telegram“ platformoje.
I.Terechovas taip pat pažymėjo, kad reikia „pažvelgti tiesai į akis“ – Rusijos teroras nesiliaus. Anot jo, priešas ir toliau bandys atimti ukrainiečių gyvybes, panardinti žmones į tamsą ir šaltį.
„Bet kuriuo metu gali įvykti naujas smūgis kritinei infrastruktūrai, kuris per kelias sekundes gali sunaikinti tai, ką mes kūrėme ir atstatėme per kelis mėnesius“, – teigė miesto meras, pridurdamas, kad reikia būti pasirengusiems viskam.
Jis taip pat informavo, kad dėl naktinių rusų atakų 22 tūkst. abonentų liko be elektros energijos, tačiau dėka energetikų ir komunalinių paslaugų darbuotojų darbo, vartotojų, kurie dabar liko be elektros, skaičius sumažėjo iki 3,5 tūkst.
Europos Komisija pateikė planą, kaip galima panaudoti įšaldytą Rusijos turtą
00:20
Europos Sąjunga ieško būdų, kaip finansuoti Ukrainos gynybą ir atstatymą, panaudojant Vakarų šalyse įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą. Pagal tarptautinę teisę, suverenus turtas negali būti konfiskuojamas, rašo „Reuters“.
Straipsnyje teigiama, kad Europos Komisija pateikė planą, kuris turėtų leisti ES šalių vyriausybėms panaudoti iki 185 mlrd. eurų (216,76 mlrd. JAV dolerių) – didžiąją dalį iš 210 mlrd. eurų Rusijos valstybės turto, kuris šiuo metu yra įšaldytas Europoje.
„Reuters“ pažymi, kad tai gali įvykti be jų konfiskavimo, nes tai yra „raudona linija“ daugeliui sostinių ir Europos centriniam bankui.
Nors, kaip rašoma, ši idėja sulaukė politinės paramos, kai kurios šalys nori gauti aiškesnį supratimą apie teisinius ir finansinius rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, Belgija, nes šalyje yra įsikūręs centrinis vertybinių popierių depozitoriumas „Euroclear“, o jos BVP sudaro maždaug 600 mlrd. eurų.
Pažymėtina, kad prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, „Euroclear“ saugojo obligacijas Rusijos centriniam bankui, bet kai šių obligacijų galiojimo terminas baigėsi, gauti pinigai liko „Euroclear“ dėl ES sankcijų Maskvai.
Teigiama, kad dabar „Euroclear“ investuoja pinigus į Europos centrinį banką. Europos Komisijos idėja yra ta, kad „Euroclear“ investuotų į nulinio kupono obligacijas, išleistas Europos Komisijos su ES šalių vyriausybių garantijomis.
Publikacijoje priduriama, kad vėliau ES šias lėšas panaudos Ukrainos „reparacijų paskolai“ suteikti. Ukraina ją grąžins tik tada, kai iš Rusijos gaus reparacijas už karą pagal taikos susitarimą. Šis sprendimas iš esmės leis Ukrainai išleisti šiuos pinigus dabar, o ne laukti, kol Maskva juos sumokės.
Publikacijoje teigiama, kad iš pradžių buvo planuojama pervesti pinigus per specialią bendrovę (SPV), priklausančią ES šalių vyriausybėms. Tačiau Europos Komisija mano, kad bus paprasčiau tiesiog pervesti pinigus į jos sąskaitą nekuriant SPV.
Pateikiami duomenys, kad visame pasaulyje yra įšaldyta apie 300 milijardų JAV dolerių (256,59 milijardų eurų) Rusijos suverenių aktyvų. Patikslinama, kad į šią sumą neįskaičiuoti įšaldyti Rusijos oligarchų aktyvai.
Iš šios sumos maždaug 210 mlrd. eurų yra laikomi Europoje, iš kurių 185 mlrd. eurų priklauso „Euroclear“. Be to, maždaug 176 mlrd. eurų vertės Rusijos turtas „Euroclear“ šiuo metu yra konvertuotas į grynuosius pinigus. Be to, 9 mlrd. eurų vertės vertybiniai popieriai turi būti išpirkti 2026 ir 2027 metais.
Taigi, kaip apskaičiavo „Reuters“, ES turės apie 185 mlrd. eurų, jei nuspręs suteikti Ukrainai kreditą nuostoliams padengti tik iš „Euroclear“ esančių aktyvų.
Negalima atmesti galimybės, kad ES pirmiausia turės padengti G-7 45 mlrd. eurų (50 mlrd. JAV dolerių) paskolą, suteiktą Ukrainai praėjusiais metais, kurios faktinė suma šiuo metu yra 140 mlrd. eurų.
Pažymima, kad prieš nuspręsdama, kokio dydžio paskolą suteikti Ukrainai, Europos Komisija palauks Tarptautinio valiutos fondo vertinimo dėl Ukrainos finansinių poreikių 2026 ir 2027 metais. Suomijos ir Švedijos vertinimu, Ukrainos nepatenkinti finansiniai poreikiai per šiuos dvejus metus sieks 130 milijardų eurų.
Tuo pačiu metu Rusija išlaikys teisę į savo 185 mlrd. eurų „Euroclear“, o Belgijos vertybinių popierių depozitoriumas turės tokio paties dydžio ES obligacijų aktyvus, kad padengtų šį įsipareigojimą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad rizika bus paskirstyta kolektyviai, nes ši finansinė operacija turi būti 100 proc. garantuota bloko valstybių narių.
Straipsnyje nurodoma, jog Europos Komisija pageidauja, kad visos 27 ES valstybės narės ir ne Europos G-7 šalys taip pat prisijungtų prie iniciatyvos proporcingai savo ekonomikos dydžiui.
Tuo pačiu Komisija supranta, kad Vengrija gali nenorėti garantuoti Ukrainos kredito nuostolių kompensavimui dėl savo ryšių su Maskva. Todėl šiuo klausimu dirbti pasirengusi tik su 26 kitomis ES vyriausybėmis, nes, atsižvelgiant į Vengrijos ekonomikos dydį, jos dalis garantijose bus nedidelė.
Ukrainiečių dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Tiumenėje ir pasiekė naują atstumo rekordą
22:17
Ukrainiečių tolimieji dronai, atrodo, pasiekė naują rekordą, įveikdami didžiulį atstumą, kad sunaikintų naftos perdirbimo gamyklą Rusijos mieste Tiumenėje. Apie tai praneša Ukrainos žiniasklaidos šaltinis „Defense Express“. Pažymima, kad atstumas iki objekto yra apie 2000 km nuo dabartinės fronto linijos.
„Žinoma, kad mažiausiai keli dronai sėkmingai pasiekė pačią Tiumenę ir vienas iš jų sprogo gamyklos teritorijoje. Tačiau panašu, kad kalba apie naftos pirminio perdirbimo įrenginių sunaikinimą ir tradicinio gaisro pradžią neina“, – teigiama straipsnyje.
Vietos valdžia taip pat patvirtino patį atakos faktą. Tačiau ten tradiciškai pranešė, kad visi dronai tariamai „neutralizuoti“, sprogimų nebuvo, nukentėjusiųjų taip pat nėra. Nors vietos žiniasklaida rašo, kad naftos perdirbimo gamyklos rajone pastebėtos greitosios pagalbos mašinos, o internete platinamuose vaizdo įrašuose matyti važiuojančios gaisrinės mašinos.
Nors atakos pasekmės kol kas nežinomos, faktas yra tas, kad ukrainiečių dronai įveikė daugiau nei 2000 km, rašo autoriai. Be to, Tiumenė apskritai nebuvo pasirengtus tokiems įvykiams – mieste net nebuvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Iki šiol didžiausias smūgių į Rusijos objektus nuotolis siekė 1700 km, kai 2025 m. rugpjūtį buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Uchtaneftepererabotka“ Komijoje. O spalio 3 d. buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Orske – atstumas yra apie 1500 km.
„2000 km nuotolis reiškia, kad smūgio zonoje atsiduria tiesiog milžiniška Rusijos Federacijos dalis, o svarbiausia – pramoninis Nižnij Tagilo, Jekaterinburgo ir Čeliabinsko rajonas. Šie miestai, esantys už Uralo, visada buvo laikomi itin giliu Rusijos užnugariu. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad ankstesnis tolimas smūgis Rusijos objektams už Uralo – naftos perdirbimo gamyklai Orske, esančiai už 1,5 tūkst. km, buvo suduotas dronais „Liutyj“, o ne lengvųjų lėktuvų pagrindu sukurtais dronais. Kokios priemonės buvo panaudotos šį kartą, kol kas nežinoma“, – apibendrino „Defense Express“.
„Trumpas nusivylęs“: Volkeris įvertino „Tomahawk“ raketų perdavimo Ukrainai tikimybę
21:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apgavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, įtikindamas jį, kad tariamai nori užbaigti plataus masto invaziją į Ukrainą. Tai pareiškė buvęs JAV Valstybės departamento specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimais Kurtas Volkeris interviu „Euronews“.
Pasak jo, būtent V.Putino apgaulė gali paskatinti D.Trumpo administraciją perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas. K.Volkeris pridūrė, kad dar rugpjūčio mėnesį Kremliaus vadovas pažadėjo JAV lyderiui, kad susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tačiau to taip ir neįvyko.
„Trumpas nusivylęs. Putinas jam pažadėjo, kad ves derybas ir susitiks su Zelenskiu. Jis (Putinas) tai padarė, kai Trumpas buvo su Europos lyderiais Baltuosiuose rūmuose. Jis paskambino Putinui, kuris tuo metu sutiko. Bet Putinas jį apgavo, ir dabar Trumpas yra susierzinęs“, – pasakojo amerikiečių politikas.
K.Volkeris pabrėžė, kad netrukus po to, kai D.Trumpas paskelbė, kad susitikimas tarp V.Zelenskio ir V.Putino įvyks, kai kurios pasaulio šalys pasiūlė surengti šį viršūnių susitikimą jų teritorijose. Nuo tada Kremlius ne kartą atmetė galimybę surengti asmeninį susitikimą su Ukrainos prezidentu, dalyvaujant arba nedalyvaujant JAV prezidentui.
„Jis privertė Trumpą atrodyti silpnu, o Trumpas nemėgsta atrodyti silpnas, todėl dabar tai jam yra asmeninis reikalas“, – paaiškino K.Volkeris.
Buvęs JAV Valstybės departamento specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimais mano, kad diskusijos dėl tolimojo nuotolio raketų perdavimo Kyjivui gali atgaivinti V.Putino susidomėjimą taikos derybomis. K.Volkeris taip pat pridūrė, kad D.Trumpas gali parduoti šias raketas Ukrainai, nes jis dažnai taiko verslo principus politikoje.
„Trumpas orientuotas į sandorius. Jam svarbu tik pinigai, ir jei kas nors moka, tai jam nesvarbu. Jei Rusijos invazija į Ukrainą baigsis, Trumpo prioritetas bus sankcijų (Rusijai) panaikinimas ir pinigų uždirbimas“, – pabrėžė K.Volkeris.
Kyjive viešinti premjerė pristatė pagalbos nuo karo nukentėjusiems ukrainiečių vaikams iniciatyvą
20:50
Ukrainoje su pirmuoju vizitu užsienyje viešinti Lietuvos premjerė Inga Ruginienė pristatė naują Lietuvos iniciatyvą, skirtą padėti ukrainiečių vaikams.
Kaip pirmadienį paskelbė Vyriausybės kanceliarija, iniciatyva „Vaikai pirmiausia. Ukrainos ateities apsauga“ skirta padėti nuo karo nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms, pasitelkiant Lietuvos patirtį vaikų apsaugos ir reabilitacijos srityje. I.Ruginienė yra šios programos globėja.
„Kartu su Lietuvos institucijomis darysime viską, kad sumažintume siaubo ir žalos, kurią patyrė pagrobti ir prievarta į Rusiją išvežti Ukrainos vaikai, padarinius“, – pranešime cituojama Vyriausybės vadovė.
Skelbiama, kad su Ukrainos kolege Julija Svyrydenko susitikusi I.Ruginienė pabrėžė nesvyruojančią Lietuvos laikyseną remti Ukrainą iki pergalės ir bendrą tikslą – tvarios, teisingos taikos užtikrinimą.
„Neturėjau jokių abejonių, kad pirmuoju savo kaip ministrės pirmininkės vizitu turiu būti čia, laisvoje ir nenugalimoje Ukrainoje. Nuo karinės, humanitarinės, ekspertinės ir kitokios paramos iki įsitraukimo į atstatymo procesą ir pagalbą įgyvendinant narystei Europos Sąjungoje (ES) reikalingas reformas bei daugybėje kitų sričių, kur šiandien vyksta artimas bendradarbiavimas – esame ir būsime su jumis išvien“, – sakė premjerė.
„Galite kliautis Lietuva ir mūsų tvirta parama. Nes mes tikime, kad Lietuvos, kaip ir visos Europos, saugumas yra neatsiejamas nuo Ukrainos pergalės, tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų bei Ukrainos narystės ES“, – teigė ji.
Su Ukrainos premjere I.Ruginienė aptarė, kaip Lietuva ir šalys partnerės gali dar labiau sustiprinti paramą Ukrainai ir padidinti spaudimą karą tęsiančiai Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai.
„Susitikime akcentuota, jog Rusijos dronams vis dažniau pažeidžiant NATO šalių oro erdvę, Ukrainos patirtis tobulinant savo oro erdvės apsaugą yra itin aktuali. Europai būtina perimti vertingas pamokas, gilinant bendradarbiavimą su Ukraina“, – rašoma pranešime.
Aptariant Ukrainos europinę integraciją I.Ruginienė pabrėžė Lietuvos poziciją, kad Ukraina gali ir turi tapti visateise ES nare iki 2030 metų, ir užtikrino, jog Lietuva tęs visokeriopą paramą.
Susitikime pažymėta ir Lietuvos patirties pavyzdžiu inicijuotos programos „Kurk Ukrainai“ svarba.
Vizito Kyjive metu I.Ruginienė taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku, o su gynybos ministru Denysu Šmyhaliu pasveikino Ukrainos gynybos inovacijų forumo parodos dalyvius.
Bendraudama su V.Zelenskiu ministrė pirmininkė tikino, jog „Ukraina šiandien yra ne tik laisvės gynybos, bet ir karinės pramonės inovacijų priešakyje“.
„Ukraina parodė, kaip nepaisant karo sutrumpinti gynybos inovacijų kelią nuo idėjos iki produkto, įrodžiusio vertę mūšio lauke. Matome didelę dronų ir antidroninių priemonių svarbą ir aukščiausią lygį šioje srityje siekiančius Ukrainos gebėjimus. Sujungus šiuos gebėjimus, išteklius ir patirtį, sustiprintume nedalomą mūsų – Ukrainos ir visos likusios Europos – saugumą“, – sakė I.Ruginienė.
Pasak Vyriausybės pranešimo, susitikimuose I.Ruginienė pabrėžė Ukrainos ir visos Europos saugumo neatsiejamumą ir karo Ukrainoje pamokas, Lietuvos pasirengimą kartu vystyti šalims aktualiausius gynybos pramonės pajėgumus.
Premjerė taip pat lankėsi Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Save Ukraine“ centre, kuriame vykdomos psichologinės reabilitacijos ir reintegracijos programos iš Rusijos sugrąžintiems ukrainiečių vaikams ir jų tėvams, bendravo su vaikais ir personalu.
Pirmadienį, be kita ko, pasirašytas tarpžinybinis bendradarbiavimo memorandumas tarp Nacionalinio krizių valdymo centro ir Ukrainos specialios komunikacijos ir informacijos apsaugos tarnybos.
Vizitą Kyjive I.Ruginienė pradėjo pagerbdama žuvusiųjų kovojant už Ukrainos laisvę atminimą.
Kubilius: Kremliuje jau svarstoma invazija į Europą
20:11
Kremlius svarsto galimos Rusijos invazijos į NATO šalis scenarijų. Vakarų žvalgybos tarnybos turi tai patvirtinančių įrodymų, teigia Europos Komisijos narys gynybos klausimais Andrius Kubilius interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“.
„Aš pasitikiu žvalgybos tarnybomis. O Vokietijos žvalgyba teigia turinti įrodymų, kad Kremlius svarsto NATO puolimą. O jei jie tai svarsto, ar jie planuoja puolimą? Mes nežinome. Bet į tokius signalus reikia žiūrėti mirtinai rimtai. Jie tikrai gali būti pasirengę karui. Mes taip pat turime būti pasirengę karui ir mokytis ne tik iš ukrainiečių, bet ir iš rusų patirties“, – pareiškė jis.
A.Kubilius pripažino, kad Rusijos armija įklimpusi Ukrainoje, ir tai niekam Kremliuje nepatinka. Kartu jis pažymi, kad Rusija prisitaikė prie šiuolaikinių karo taktikos metodų ir gamina didžiulius kiekius ginklų.
Eurokomisaras narys pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi padėti Vakarų sąjungininkams pasirengti galimai Rusijos invazijai. Tačiau A.Kubilius pažymi, kad nepakaks tiesiog nusipirkti dronų-perėmėjų ir išmokti juos valdyti.
„Mums reikia pasimokyti lankstumo iš ukrainiečių. Pažvelkite į jų gynybos pramonę. Dabar ji remiasi startuoliais. Bet jie ne tik gamina... įrangą; jie stebi jos naudojimą mūšio lauke ir nuolat ją tobulina. Bepiločių orlaivių gamintojai iš tiesų turi savo bepiločių orlaivių batalionus. Įspūdinga, kaip ukrainiečiai atsikratė biurokratinių struktūrų, susidūrę su Rusijos ataka“, – pažymėjo Europos Komisijos narys.
Ne tik „Flamingo“: papasakojo apie raketas, galinčias pataikyti į Rusijos objektus už 1000 km
18:44
Ukraina jau smogia Rusijos teritorijai raketomis „Flamingo“. Tačiau tai ne vienintelis Ukrainos kūrinys, galintis atakuoti taikinius didesniu nei 1 000 km atstumu. Apie tai eteryje „Espreso“ sakė Ukrainos deputatas, Ukrainos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Jehoras Černevas.
„Galiu pasakyti, kad jos naudojamos (raketos „Flamingo“ – red. past.). Kur tiksliai – tai Generalinio štabo informacija. Ir, patikėkite manimi, tai, ką jūs matote, yra tai, kad mes skrendame 1000 su viršum kilometrų gilyn į Rusiją ir darome didelę žalą, tai apima ir šio tipo raketas. Tai ne vienintelė raketa, kurią tokiais atstumais Ukrainos pusė naudoja prieš Rusijos Federaciją. Turime daug įvairių raketų, kurios skrenda skirtingais atstumais: „Palianycia“, „Peklo“ ir tas pats „Neptun“. O dabar, tikiuosi, „Sapsan“ išlaikys savo bandymą, tai yra balistinė raketa, skirtingai nuo ankstesnių, visos ankstesnės yra sparnuotosios raketos“, – dalijosi jis.
J.Černevas pridūrė, kad Ukraina turi įvairių raketų, kurios skirtos skirtingiems tikslams ir turi savo specifiką. Jis pažymėjo, kad šalis taip pat kuria vadinamąsias raketas-dronus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Parlamentarai: Angelos Merkel pareiškimų dėl santykių su Rusija nelaikome Vokietijos pozicija
17:59
Buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel teigiant, kad prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas teigia, kad to negalima laikyti oficialia Vokietijos pozicija.
„Jokiu būdu nelaikome, kad tai yra Vokietijos pozicija“, – BNS pirmadienį teigė R.Motuzas.
Tuo metu jo pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad buvusi Vokietijos vadovė nuolaidžiauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„A.Merkel atstovauja senai nuolaidžiavimo V.Putinui tradicijai, kurios dėka rusų tankai šiuo metu yra tiek Sakartvele, tiek Ukrainoje. Ir jeigu šita linija būtų šiandien tiesiama, aš bijau, kad jie (rusų tankai – BNS) būtų kažkur pakeliui į Berlyną ir mūsų teritorijose“, – BNS teigė Ž.Pavilionis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis kirto Orbanui: dėmesio sulaukė jo skandalingi žodžiai
17:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina įstos į Europos Sąjungą nepriklausomai nuo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pozicijos.
Tai jis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu.
„Ukraina bus Europos Sąjungoje, su Orbanu ar be jo, nes tai yra Ukrainos žmonių pasirinkimas. Esu įsitikinęs, kad Vengrijos žmonės bet kuriuo atveju palaiko Ukrainą“, – pabrėžė šalies prezidentas.
Komentuodamas galimus ES plėtros procedūros pokyčius, V.Zelenskis sakė, kad reikia rasti būdą, kaip judėti į priekį neatsižvelgiant į Vengrijos poziciją. Pasak jo, dauguma ES valstybių narių remia Ukrainos narystę ir supranta šio žingsnio būtinybę.
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šalis visiškai įvykdė visas technines sąlygas, būtinas pirmajam derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą etapui pradėti. Jis taip pat pabrėžė, kad būtent Ukraina dabar saugo viso Europos žemyno saugumą.
„Ukraina kovoja už visus, už savo ir Europos laisvę. Dabar kiek jau yra dronų atakų prieš europiečius, kiek pavojų... Ukraina dalijasi savo patirtimi. Ukraina stoja į gynybą. Tiesiog nesąžininga pasakoti pasakas apie Ukrainą“, – apie V.Orbano poziciją kalbėjo valstybės vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Taip gali būti tik Rusijoje: vietoj IT specialistų siūlo ragavusius karo kraujo
17:29
Rusijos energetikos ministras Sergejus Civiliovas paragino IT įmones vietoj pasitraukusių iš šalies įdarbinti tuos, kurie grįžo iš karo Ukrainoje.
„2022 m. iš Rusijos pabėgo daug IT specialistų, ir ačiū Dievui. Viskas išsisprendė ir be jų, geriausi darbuotojai liko šalyje“, – sakė ministras, kalbėdamas „Gazprom Neft“ konferencijoje.
S.Civiliovas pridūrė, kad informacinių technologijų pramonei tenka užduotis padėti iš fronto grįžusiems žmonėms prisitaikyti prie taikaus gyvenimo. „Karas dabar taip pat yra IT, jame naudojamos įvairios technologijos, o karinių operacijų dalyviai kasdien rodo savo patirtį“, – aiškino jis savo pasiūlymą.
Pusė pabėgusių iš Rusijos – IT specialistai
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO šaliai prie Baltijos jūros trūko kantrybė: stiprina Rusijos laivų patikrą
17:00
Danija sustiprins naftos tanklaivių patikrinimus savo teritoriniuose vandenyse, siekdama kovoti su Rusijos šešėliniu laivynu, pranešė karalystės vyriausybė, kurią cituoja „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pareiškime teigiama, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas seniems laivams, kurie naudojami naftos žaliavos gabenimui apeinant sankcijas ir kelia ekologinę grėsmę dėl prastos techninės būklės.
„Turime sustabdyti [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karinę mašiną. Naudojame visas mums prieinamas priemones“, – pareiškė Danijos verslo ministras Mortenas Bedskovas.
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos sąjungininkus sulaikyti įtartinus tanklaivius.
Jis pavadino „itin svarbiu“ spaudimo V.Putino šešėliniam laivynui stiprinimą, nes tai „sumažins karo finansavimo galimybes“ ir prisidės prie taikos derybų.
„Jūs griaunate verslo modelį, sulaikydami šiuos laivus net kelioms dienoms ar savaitėms ir priversdami juos persitvarkyti“, – pabrėžė E.Macronas.
Kremlius savo ruožtu pagrasino, kad „imtųsi priemonių“, jei šis scenarijus būtų įgyvendintas, ir perspėjo dėl „neprognozuojamų pasekmių“ pasaulio energetikos rinkoms.
Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje „Didžiojo septyneto“ (G-7) šalys nustatė kainų ribą Rusijos naftos eksportui, kuris sudaro apie ketvirtadalį Rusijos biudžeto pajamų.
Atsakydama Maskva pradėjo naudoti šešėlinį laivyną – senų laivų tinklą, kurie dažnai keičia savininkus ir registracijos vėliavas, siekdami paslėpti tikruosius operatorius. Tokie tanklaiviai dažnai yra avarinės būklės, neapdrausti ir faktiškai neatsiskaito tarptautiniams reguliuotojams.
Remiantis „Lloyd’s List Intelligence“ duomenimis, šešėlinę laivyną sudaro apie 1300 laivų. Nepaisant to, kad apie 450 iš jų yra įtraukti į ES ir Jungtinės Karalystės „juoduosius sąrašus“, Rusija toliau beveik nekontroliuojamai eksportuoja naftą, apeidama sankcijas, kaip nustatė žurnalistų grupė „SourceMaterial“.
