Svarbiausios naujienos
- „The Atlantic“: Ukraina turi galimybę laimėti išsekinimo karą, o rusai tik švaisto laiką
- „Tarakonų puolimai“: mūšius Ukrainoje stebėjęs žurnalistas atvirai – kokia dabar padėtis fronte
- Kovojančiųjų už Ukrainą skaičius jau viršijo vieną milijoną
- „The Telegraph“: Europos lyderiai nesugebėjo susivienyti siekdami pasipriešinti Putinui
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Atlantic“: Ukraina turi galimybę laimėti išsekinimo karą, o rusai tik švaisto laiką
21:54
Ukraina kariauja alinantį karą, todėl bet kokios viltys, kurios galėjo kilti po JAV ir Rusijos prezidentų pokalbių, išnyko. Tačiau, kaip rašo „The Atlantic“ žurnalistas Robertas F. Worthas, Ukraina vis dar gali pasiekti savo karinių tikslų fronte.
„Nepaisant Rusijos demografinio pranašumo, jos bandymai apsupti Ukrainos galingą gynybinį ruožą – strateginių miestų ir logistikos centrų grandinę šalies šiaurės rytuose – buvo menkai sėkmingi. Šio ruožo užėmimas reikalautų kelerių metų nuožmaus karo, atsižvelgiant į pastaruosius Ukrainos laimėjimus smogiant Rusijos naftotiekiams ir užnugario bazėms.
Putinas tyliai pripažino Rusijos nesėkmę, kai rugpjūtį pareikalavo, kad Ukraina savanoriškai atiduotų visą regioną, tačiau niekas šios idėjos rimtai nepriėmė“, – pabrėžė autorius.
Pasak žurnalisto, visi karininkai, su kuriais jis kalbėjosi Ukrainos šiaurės rytuose, sakė, kad pagrindinis raktas, norint sulaikyti Rusiją, yra rasti geresnių būdų, kaip kompensuoti Ukrainos žmogiškųjų išteklių trūkumą.
„Dalis atsakymo – bepiločių orlaivių technologijos, kurios ženkliai padėjo Ukrainai gintis šioje nelygioje kovoje. Tačiau vadai dabar imasi ir kitų priemonių siekdami sumažinti nuostolius, įskaitant atsargesnį artilerijos naudojimą, tikslesnį karių judėjimą ir geresnius rotacijos planus“, – pridūrė Worthas.
Tuo pačiu vienas vietinių vadų žurnalistui sakė, kad pagrindinis Ukrainos tikslas – išvengti tiesioginio kontakto, kad Ukrainos kariai neturėtų būti įtraukti į mūšius.
„Kai paskutinį kartą lankiausi šalyje prieš devynis mėnesius, Ukraina atrodė prastai: ginklų tiekimas vėlavo, o Rusija puolė fronto linijomis vadinamomis „mėsos bangomis“ – atrodė, kad siunčia visiškai nereikalingus karius ir samdinius. Dabar atrodo, kad atsirado naujas pasitikėjimas – Ukraina pertvarko savo institucijas ilgalaikiam karui, greitai mokosi mūšio lauke ir ne tik nuolat daro nuostolius priešui, bet ir apriboja savus“, – pabrėžė žurnalistas.
Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas Worthui pažymėjo, kad „Rusija negali laimėti, nebent mes Vakaruose visiškai pasiduotume.“
Todėl laikas, kuris iki šiol buvo Rusijos pusėje, dabar gali pereiti Ukrainos naudai, mano autorius.
Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kiek ilgai Ukraina galės tęsti kovą. Vienas verbavimo karininkas žurnalistui sakė:
„Ką tik mobilizavome 30 vyrų grupę. Kai kurie pabėgo iš šalies, kiti sakė, kad serga, dar kiti – kad sužeisti. Galiausiai į mokymo centrą atvyko tik aštuoni.“
Tačiau jis pažymėjo, kad jaunesni nei 25 metų savanoriai tampa labai atsidavusiais kariais.
Anksčiau „Associated Press“ pranešė, kad Donecko regionas Putinui – tik vartai, o ne galutinis tikslas. Pažymėta, kad po metų kovų dėl regiono kontrolės, Ukrainos piliečiai bijo, kad jo praradimas pasmerktų šalį nestabilumui. Visų pirma, mažai kas fronte tiki, jog Rusijos ambicijos baigsis Donecko regione.
„Jeigu teks kovoti dar trejus metus iš 30 kilometrų atstumo, tai ir kovosime dar trejus metus iš 30 kilometrų atstumo“, – pabrėžė vienas kareivis.
Tuo tarpu Daniilas Borisenka, priešlėktuvinės raketų ir artilerijos bataliono „Rubež“ nacionalinės gvardijos brigados žvalgybos vadas, kalbėjo apie Rusijos nuostolių mastą fronte. Pasak jo, kasdieniai Rusijos nuostoliai išlieka itin dideli, tačiau tai nesumažino kovų intensyvumo.
„Tie (nuostoliai – UNIAN) iš tikrųjų milžiniški... jei pažiūrėsite, iš šimtų okupantų, kuriuos jie kasdien siunčia į mūsų pozicijas, galbūt 5–10 pasiekia tašką, kur prasiskverbia per kovinio kontakto liniją ir slepiasi toliau miškuose, bet tai jų nesustabdo“, – pažymėjo Borisenka.
„Tarakonų puolimai“: mūšius Ukrainoje stebėjęs žurnalistas atvirai – kokia dabar padėtis fronte
00:30
Šiuo metu nėra jokių požymių, kad Ukrainos gynyba žlugtų. Taip pat nėra jokių požymių, kaip Ukraina galėtų sustabdyti prieš kelerius metus prasidėjusią plataus masto Rusijos invaziją. Apie tai pasakoja leidinio „Postimees“ žurnalistas, kuris lankėsi fronte ir bendravo su ukrainiečiais. Skelbiame jo atvirą pasakojimą apie tai, kaip Ukraina ginkluojasi, įrenginėja gynybines pozicijas bei su kokiais iššūkiais dabar susiduria.
Per pastaruosius dvejus metus fronto padėtis iš esmės nepasikeitė. Tai per mažai pabrėžiama, bet po Ukrainos pavasario-vasaros kontrpuolimo 2023 m. Rusija užėmė 6500 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, daugiausia Donecko regione.
Tai sudaro vieną procentą Ukrainos teritorijos.
Vienas procentas Ukrainos teritorijos – tiek Rusijos pajėgos užėmė per dvejus pastaruosius metus, jei skaičiuotume nuo 2023 m. spalio mėnesio puolimo pradžios Avdijivkoje.
„Forbes“: 25 tūkstančiai karių iš užsienio gali prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą
00:13
Rusija vis dažniau remiasi užsieniečiais kare prieš Ukrainą. Dėl rekordinių nuostolių Kremlius verbuoja kubiečius, šiaurės korėjiečius, afrikiečius ir migrantus iš Vidurio Azijos.
Tai, kas prasidėjo kaip regioninė invazija, virto tarptautine autoritarinių režimų kampanija prieš Ukrainą, rašo „Forbes“. Maskvai tai būdas tęsti karą nesulaukiant vidaus pasipriešinimo, o jos sąjungininkams – galimybė įgyti kovinės patirties šiuolaikinio karo sąlygomis.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad netrukus Rusijos pusėje gali kautis iki 25 tūkstančių kubiečių. Jie taptų didžiausiu užsieniečių kontingentu mūšio lauke, pranokdami net Šiaurės Korėjos karius.
Kubiečiai kare: pinigai kalba garsiausiai
Straipsnio autorius pažymi, kad daugelį kubiečių dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą vilioja finansinė nauda. Jiems žadamas apie 2000 dolerių mėnesinis atlyginimas – daug kartų didesnis už tai, ką jie uždirba savo šalyje.
Tūkstančiai žmonių, kaip pranešama, jau pasirašė sutartis kovoti fronto linijose. Kiti teigia buvę apgauti – esą buvo verbuojami darbui statybose, bet galiausiai išsiųsti į tranšėjas.
Kovojančiųjų už Ukrainą piliečių skaičius jau viršijo vieną milijoną
23:37
Ukrainos veteranų reikalų ministerija paskelbė, kiek žmonių po visapusiško karo pradžios gavo kovinių veiksmų dalyvio (UBD) statusą.
Ukrainoje daugiau nei 1,3 milijono piliečių jau turi kovinio dalyvio statusą. Ukrainos veteranų reikalų ministerija portalui LIGA.net pranešė, kad iki 2025 m. rugsėjo 1 d. į Vieningą valstybinį karo veteranų registrą buvo įtraukti 1 326 552 asmenys. Dauguma jų šį statusą gavo po 2022 metų.
Iki 2022 metų šį statusą buvo gavę 556 467 žmonės.
Per pastarąsias 24 valandas Rusija surengė daugiau kaip 26 smūgius Ukrainos energetikos sektoriui
23:06
Per pastarąją parą Rusijos okupacinės pajėgos surengė daugiau nei 26 atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus. Apie tai pareiškė energetikos ministrė Svitlana Grinchuk, dalyvaudama diskusijoje su Didžiojo septyneto (G7) šalių ambasadoriais apie pagrindinius Ukrainos poreikius prieš artėjantį žiemos sezoną.
„Vos per pastarąsias 24 valandas matėme daugiau nei 26 atakas prieš mūsų energetikos objektus. Sumų, Černihivo, Charkivo, Dnipropetrovsko, Donecko, Odesos ir Poltavos sritys iš esmės kasdien atsiduria priešo taikinyje“, – rašė ji savo „Facebook“ puslapyje.
Ministrė pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos ir elektroninės kovos sistemų, kad būtų apsaugota kritinė infrastruktūra. Taip pat prioritetu ji įvardijo pasyviosios fizinės apsaugos plėtrą.
Grinchuk pridūrė, kad itin svarbu didinti energetinės įrangos gamybą. Ji paragino partnerius padėti Ukrainai suteikiant papildomos įrangos – ne tik naujos, bet ir naudotos, kuri galėtų pakeisti sunaikintą techniką.
Svarbus klausimas, anot jos, ir pakankamų gamtinių dujų atsargų sukaupimas.
„Mums svarbu didinti importą dabar, kai priešas bando sunaikinti mūsų dujų infrastruktūrą“, – pridūrė ministrė.
Ukrainos energetikos sistemos padėtis
Energetikos ministerija svarsto galimybę įvesti ilgesnius elektros tiekimo nutraukimus, jei Rusija ir toliau puls energetikos infrastruktūrą. Tačiau, pasak ministrės, apie tai dar per anksti kalbėti.
„Dar anksti sakyti, kad turėsime ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus... Deja, turime ankstesnių metų patirties, kai situacija keičiasi kasdien, ir galima tikėtis bet ko“, – sakė ji.
Be to, Ukraina derasi dėl dujų importo padidinimo maždaug 30 %, tai sudarytų apie 1,38 milijardo kubinių metrų.
„The Telegraph“: Europos lyderiai nesugebėjo susivienyti siekdami pasipriešinti Putinui
22:38
Kalbėdama apie savo bandymus pasiekti susitarimą su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu 2021 metų vasarą, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel prisiminė, kad kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ji ragino sukurti „naują formatą“, kuriame jie tiesiogiai kalbėtųsi su Kremliumi visos Europos Sąjungos vardu.
Tačiau, pasak Merkel, ši iniciatyva žlugo dėl pasipriešinimo „pirmiausia iš Baltijos valstybių ir Lenkijos“. Dėl to, užuot kalbėję vieningu Europos balsu, Europos lyderiai buvo priversti atskirai bandyti įtikinti Putiną „pasitraukti nuo pražūties slenksčio“, rašo „The Telegraph“.
Merkel, regis, leidžia suprasti, kad būtent šis lemtingas Europos vienybės trūkumas paskatino Rusijos vadovą pradėti karą, formaliai apkaltinant Lenkiją ir Baltijos šalis dėl to, kas įvyko 2022 m. vasario 24 d.
Rusijoje, Leningrado srityje, nuo bėgių nuriedėjo traukinys su kariniu kroviniu
20:03
Antradienio rytą Stroganovo–Mšinskajos geležinkelio ruože, esančiame Rusijos Federacijos Leningrado srityje, buvo susprogdinti bėgiai, dėl ko nuo jų nuriedėjo lokomotyvas ir vagonai, vežę karinį krovinį, nurodė šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje, rašo "Ukrainska Pravda":
„Dėl sėkmingai įvykdytos nežinomų partizanų specialiosios operacijos pavyko paralyžiuoti traukinių judėjimą Sankt Peterburgo–Pskovo kryptimi.“
Tuo tarpu „Rusijos geležinkeliai“ paskelbė, kad traukinių eismas Stroganovo–Mšinskajos ruože sustabdytas dėl „techninių priežasčių“, o krovininiai ir keleiviniai traukiniai nukreipiami apylankomis, dėl ko vėluoja kelias valandas.
Iš viešai prieinamų šaltinių paaiškėjo, kad įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos – jos šalina nuo bėgių nuvirtusius vagonus.
Tačiau iš įvykio vietos kol kas nėra nei nuotraukų, nei vaizdo medžiagos, kadangi avarijos zonoje visiškai išjungtas internetas, o ten dirba Rusijos teisėsaugos institucijos, pažymi Ukrainos žvalgybos šaltinis.
Primenama, kad rugsėjo 14 d. Leningrado srityje nuo bėgių nuriedėjo du krovininiai traukiniai, iš kurių vienas vežė naftos produktus.
Ukraina parodė naują sparnuotosios raketos versiją „Puzatyj Neptun“
18:43
Per Ukrainos gynybos pramonės pajėgumų demonstravimą NATO šalių atstovams pirmą kartą viešai pademonstruota nauja sparnuotųjų raketų „Neptun“ versija. Kadangi oficialaus šios modifikacijos indekso dar nėra, socialiniuose tinkluose ji buvo juokais pavadinta „Puzatyj Neptun“ (liet. „Pilvotasis Neptūnas“), pranešė „Defense Express“.
Kaip matyti Ukrainos gynybos ministro Denyso Šmyhalio paskelbtoje nuotraukoje, raketos R-360 korpuso viduryje pastebimi sustorėjimai.
Naujoji raketos versija skiriasi nuo dviejų žinomų modelių – priešlaivinės raketos R-360 ir „Ilgojo Neptūno“ (tikėtinas indeksas – R-360L), teigė analitikai.
Jų teigimu, dėl kampo, iš kurio daryta nuotrauka, neįmanoma tiksliai palyginti visų trijų modifikacijų. Tačiau galima daryti prielaidą, kad „Puzatyj Neptun“ skersmuo yra toks pat, kaip ir įprastinės priešlaivinės versijos – apie 38 cm, taip pat panašus sparnų plotis ir ilgis – apie 4,5 m be stiprintuvo.
Tikėtina, kad pastebimi korpuso sustorėjimai yra papildomi degalų bakai, kurie padidina raketos veikimo nuotolį. Palyginimui, įprastinė R-360 gali pataikyti į taikinius iki 280 km atstumu, o „Ilgasis Neptūnas“ – iki 1 000 km.
Demonstruojama nauja „Neptun“ raketos versija gali pasižymėti tarpinėmis charakteristikomis tarp žinomų modifikacijų – spėjama, kad jos veikimo nuotolis yra apie 500 km.
Kartu analitikai neatmeta ir kito paaiškinimo: raketa galėjo būti pagaminta su mažesnėmis degalų atsargomis, bet su didesniu fragmentacijos užtaisu. Tokio varianto veikimo nuotolis galėtų būti apie 300 kilometrų, o kovinės galvutės svoris galėtų būti didesnis nei 150 kilogramų (įprastinės priešlaivinės raketos R-360 – apie 150 kilogramų). Palyginimui, teigiama, kad „Ilgojo Neptūno“ kovinės galvutės svoris yra apie 260 kg.
Leidinys „Defence Express“ pažymi, kad raketos „Neptun“ demonstravimas Europos partneriams turi didelę strateginę reikšmę, nes gali padėti pritraukti investicijų į tolesnę jos gamybą. Ekspertai pabrėžia, kad „Ilgasis Neptūnas“ savo charakteristikomis yra pranašesnis už MdCN – kol kas vienintelę Europoje gaminamą tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą.
Rugpjūčio 25 d. „Defense Express“ pranešė, kad rugpjūčio 24 d., Nepriklausomybės dieną, Ukrainos gynybos ministerijos valstybiniame ginklų portale tikriausiai pirmą kartą buvo parodyta naujoji ukrainietiška ilgojo nuotolio raketa „Ilgasis Neptūnas“, kurios veikimo nuotolis siekia 1 000 km.
2025 m. kovo mėn. prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad raketa „Ilgasis Neptūnas“ buvo išbandyta ir sėkmingai panaudota kovoje.
Sikorskis įspėja dėl Maskvos hibridinio karo
18:26
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje Varšuvoje įspėjo dėl Maskvos hibridinio karo.
Pirmadienį prasidėjusioje Varšuvos žmogiškosios dimensijos įgyvendinimo konferencijoje, be kitų, dalyvauja suomių užsienio reikalų ministrė ir ESBO prezidentė Elina Valtonen, ESBO generalinis sekretorius Feridunas Sinirlioglu ir ESBO vyriausiasis komisaras nacionalinių mažumų klausimams Christophe'as Kampas.
Tą pačią dieną paskelbtame pareiškime Lenkijos užsienio reikalų ministerija šį susitikimą pavadino viena svarbiausių dialogo dėl žmogaus teisių platformų.
Sakydamas kalbą konferencijoje R.Sikorskis paragino ESBO nares rengtis Rusijos hibridinei veiklai ir sakė, kad Maskvos tikslas hibridiniam karui yra „skaldyti visuomenes ir pakirsti pasitikėjimą viešosiomis institucijomis demokratinėse valstybėse“.
„Vos prieš kelias dienas galėjome tai matyti Moldovoje. Rusija ir jos vietiniai įgaliotiniai bandė paveikti (rinkimų) rezultatus balsų pirkimu, dezinformacine veikla ir kibernetinėmis atakomis“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertas atsako į klausimą, kas galėtų nužudyti Putiną
17:05
Karo analitikas profesorius Michaelas Clarke'as mano, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurį antradienį su gimtadieniu sveikino diktatoriai, nužudymo tikimybė yra maža. Apie tai skelbia „Sky News“.
Paklaustas apie Rusijos vadovo nužudymo tikimybę, jis atsakė, kad „jo apsauga, kaip galima įsivaizduoti, yra labai, labai rimta“.
„Jei jis būtų nužudytas, tai būtų kas nors iš jo artimiausios aplinkos. Tai būtų kas nors iš jo artimiausios aplinkos“, – sakė analitikas.
M.Clarke'as teigia, kad V.Putinas yra „hipochondrikas“, kuris visada keliauja lydimas patariančiųjų gydytojų.
Paklaustas, ar interneto gandai, kad V.Putinas gali turėti antrininką, yra tikėtini, M.Clarke'as atsakė:
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremliaus propagandos ruporas atskleidė Putino karo planus
15:50
Siekiant taikos, reikia „įtikinamų laimėjimų pasaulio politikos jėgos komponente“, o Vladimiras Putinas „ketina jų pasiekti per ateinančius metus“, rašoma antradienį, per Rusijos vadovo gimtadienį, laikraštyje „Moskovskij komsomolec“ nuomonės skiltyje publikuotame straipsnyje.
Komentaras pavadintas „Putinas ieško taikos: kaip Kremliaus šeimininkas planuoja užbaigti SVO“ (Rusijos terminas specialioji karinė operacija naudojamas karui prieš Ukrainą įvardinti – red.past.), o jos autorius – leidinio apžvalgininkas Michailas Rostovskis, ištikimas Rusijos prezidento propagandininkas.
Sprendžiant iš leidinio archyvo, straipsnis buvo paskelbtas pirmajame antradienio laikraščio puslapyje, pažymėjo nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Agentstvo“.
Tekstas pradedamas žodžiais, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo valios „nepakako įveikti susikaupusių aplinkybių griuvėsiams“, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
„Ir štai mano nauja prognozė: ateinančiais metais BVP bus skirtas šiai sankaupai griauti, kad aplinkybės taptų palankios Rusijai ir jos vizijai, kaip užbaigti Ukrainos konfliktą“, – mano M.Rostovskis.
Remdamasis neva gerai informuotu šaltiniu, jis toliau dėsto, kad būtent V.Putinas inicijavo Rusijos ir Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje. Vašingtonas, teigiama straipsnyje, atseit siūlė susitikimą surengti Jungtiniuose Arabų Emyratuose arba Škotijoje.
Per prieš derybas su JAV prezidentu vykusį susitikimą su Steve'u Witkoffu, specialiuoju D.Trumpo pasiuntiniu, V.Putinas, straipsnio autoriaus žodžiais, „sutiko su didžiąja dalimi jo taikos plano“.
„O tiesiogiai Aliaskoje Kremliaus šeimininkas pritarė vienam iš Witkoffo plano aspektų, kuriuo anksčiau abejojo“, – pridūrė M.Rostovskis, nepatikslindamas, ką turėjo omenyje.
Tuo pat metu V.Putinas, jo teigimu, „pareikalavo išvesti Ukrainos karius iš Donbaso“.
D.Trumpas, pasak M.Rostovskio, pažadėjo apie tai pagalvoti ir atsakymą pateikti vėliau. Tačiau tai neįvyko, o tai, tapo „nesutarimo ženklu“, sakoma straipsnyje.
Kaip pagrindinę nesutarimo priežastį Kremliaus ruporas įvardijo Amerikos „globėjiškus ir klientinius santykius su jaunesniaisiais politiniais partneriais“.
Tačiau jis įsitikinęs, kad D.Trumpas rinksis Rusijai priimtinas sąlygas ir „labai gilias struktūrines derybas, kurias siūlo Maskva“, kai „jis neturės kito pasirinkimo arba kai tas kitas pasirinkimas reikš išlaidas, kurios Vašingtonui atrodys nepriimtinai didelės“, dėsto M.Rostovskis.
Savo nuomonės straipsnyje propagandinis žurnalistas karą Ukrainoje palygino su Vietnamo karu. Jis priminė, kad filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip 1975 m. nuo Amerikos ambasados Saigone (dabar Hošiminas), Pietų Vietnamo sostinėje, stogo evakuojami sraigtasparniai. Tačiau suabejojo, „ar kada nors pamatysime, kaip kas nors evakuojasi nuo Bankovos pastato stogo“.
Kaip bebūtų, jis įsitikinęs, kad „sraigtasparnio momentas“ tariamoje Ukrainos krizėje vis dar įmanomas“. Jo vertinimu, D.Trumpo pozicija pasikeis, jei „bus pralaužtas frontas“.
Apibendrindamas M.Rostovskis rašo, kad „Kremliaus strategija „Spalis 2025" reiškia, jog „taikos paieškoms reikia ne tik noro derėtis, bet ir įtikinamos sėkmės pasaulio politikos galios komponente“.
„Kitais metais Vladimiras Putinas ketina juos pasiekti“, – daro išvadą propagandininkas.
„Moskovskij komsomolec“ yra vienas labiausiai platinamų laikraščių Rusijoje. Pats M.Rostovskis yra leidinio apžvalgininkas. Laikraščio svetainėje pateiktame autoriaus profilyje rašoma, kad jis dirba laikraščio redakcijoje nuo 1996 m. ir specializuojasi „vidaus ir tarptautinės politikos subtilybėse, bando suprasti, kas iš tikrųjų vyksta šalyje ir pasaulyje“
