Svarbiausios naujienos
- Putino pasiuntinys įvardijo tris sąlygas, kuriomis Rusija sutiktų baigti karą
- Trumpas parengė naujas sankcijas svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams
- Putino pasiuntinys Vašingtone: JAV, Ukraina ir Rusija arti diplomatinio karo sprendimo
- Kaltinimų lavina iš Maskvos: Ukraina ir Europa esą trukdo taikai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putino pasiuntinys įvardijo tris sąlygas, kuriomis Rusija sutiktų baigti karą
19:08
Kremlius specialusis pasiuntinys ir Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas, viešintis Jungtinėse Valstijose, pareiškė, kad karo Ukrainoje sprendimas „gali būti rastas gana greitai“, jei bus atsižvelgta į tris Rusijai svarbius klausimus.
Tai K.Dmitrijevas sakė interviu Amerikos televizijoms „Fox News“ ir CNN.
K.Dmitrijevas „Fox News“ laidoje teigė, kad „JAV, Ukraina ir Rusija supranta, koks galėtų būti sprendimas, ir tikimės, kad jis bus pasiektas per pagrįstą laiką.“
Paklaustas, kokie galėtų būti karo Ukrainoje užbaigimo elementai, K.Dmitrijevas įvardijo tris punktus.
„Aš daugiausia susitelkęs į ekonomiką, investicijas ir bendrus santykius su JAV bei siekiu, kad dialogas tęstųsi. Tačiau manau, kad yra keli svarbūs aspektai. Vienas jų – saugumo garantijos Ukrainai. Rusija yra sakiusi „taip“ – ji atvira Ukrainos saugumo garantijoms.
Kitas klausimas – teritorijos, kuriose gyvena rusakalbiai gyventojai, kurios, pasak K.Dmitrijevo, „buvo atakuojamos Ukrainos karių dar prieš prasidedant konfliktui“ (šis teiginys – seniai Kremliaus naudojamas naratyvas, kuriuo bandoma pateisinti agresiją prieš Ukrainą).
Trečiasis elementas – Ukrainos neutralumas, kuris, anot jo, yra esminis Rusijos saugumui. „Tai nėra daug klausimų. Ir kadangi suprantame, kaip juos galima išspręsti diplomatiškai, sprendimas gali būti rastas gana greitai“, – sakė K.Dmitrijevas.“
K.Dmitrijevas taip pat pagyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, teigdamas, kad mato „progresą“ siekiant užbaigti karą būtent jo prezidentavimo metu.
„Visų pirma, prezidentas Trumpas išvengė eskalacijos iki Trečiojo pasaulinio karo. Antra, jis pasiekė pirmąjį susitarimą dėl ugnies nutraukimo prieš energetikos infrastruktūrą. Ir trečia, jis iš tikrųjų suprato Rusijos poziciją“, – sakė Kremlius pasiuntinys.
Interviu CNN K.Dmitrijevas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad susitikimas tarp Trumpo ir Putino įvyks, tačiau vėliau.
„Manau, kad susitikimas tiesiog buvo atidėtas – mūsų diplomatams reikia tinkamai jį parengti“, – teigė jis.
Trumpas įvardijo sąlygą susitikimui su Putinu
22:45
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nesutiks susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kol nebus aiškumo dėl taikaus karo Ukrainoje sureguliavimo.
Amerikiečių lyderis tai pasakė bendraudamas su žurnalistais – pokalbio garso įrašas paskelbtas Baltųjų rūmų svetainėje.
Jis taip pat pranešė, kad Kinija mažina rusiškos naftos pirkimus:
„Kinija reikšmingai mažina rusiškos naftos pirkimus. Indija visiškai nutraukia pirkimus“, – sakė D.Trumpas.
Stubbas perspėja: „Rusai suka ratus aplink Trumpą“, siekdami paveikti jo sprendimus dėl Ukrainos
18:54
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas perspėjo Europos sąjungininkus dėl Maskvos bandymų daryti įtaką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Kaip rašo „The Telegraph“, A.Stubbas pareiškė, kad „rusai suka ratus aplink Trumpą“, bandydami įtikinti jį priimti Vladimiro Putino planą dėl karo pabaigos Ukrainoje.
Per vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimą A.Stubbas paragino Ukrainos sąjungininkus išlaikyti aktyvų dialogą su Baltųjų rūmų administracija, kad „su Trumpu nekalbėtų tik priešas“.
Pasak jo, šiuo metu D.Trumpas esą patenkintas Europos vaidmeniu savo pastangose užbaigti karą, tačiau šalia jo vėl pasirodė rusų pasiuntiniai.
Šis perspėjimas paskelbtas po to, kai Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas atvyko į Vašingtoną, siekdamas sušvelninti naujas JAV sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“ bendrovėms.
Europos sąjungininkai baiminasi, kad Maskva bando įtikinti D.Trumpą paremti paliaubas Ukrainoje mainais į teritorines nuolaidas iš Kyjivo pusės.
Kaip rašo „The Telegraph“, D.Trumpas jau atšaukė planuotą susitikimą su V.Putinu Budapešte, kai šis atsisakė nusileisti dėl reikalavimo Rusijai perduoti dalį Donbaso.
Tuo metu sąjungininkų koalicija rengia strategiją, pasiūlytą Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio, kuri numato:
-
ribojimus Rusijos energijos išteklių eksportui,
-
įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos paramai,
-
oro gynybos stiprinimą,
-
karinio spaudimo Maskvai didinimą,
-
140 mlrd. eurų paskolą Kyjivo gynybai finansuoti.
ES planuoja šią schemą užbaigti iki gruodžio, nors jai priešinasi Belgija, turinti daugumą įšaldyto Rusijos turto.
Tuo metu K.Dmitrijevas CNN teigė, kad Rusija, JAV ir Ukraina „artėja prie diplomatinio susitarimo“, nors Kyjivas pabrėžia, kad jokia Ukrainos teritorija negali būti pripažinta rusiška.
Vokietija padidina paramą Ukrainos energetikos fondui iki 450 mln. eurų
18:26
Vokietija investuos papildomai 60 mln. eurų į Ukrainos energetikos sektoriaus paramos fondą, taip padidindama Berlyno indėlį iki 450 mln. eurų, pranešė Vokietijos energetikos ministrė Katherina Reiche ketvirtadienį Kyjive.
„Vokietija jau skyrė 390 mln. eurų fondui, vasarą susitarėme dėl 30 mln. eurų indėlio, tačiau dabar tai padidiname ir skiriame 60 mln. eurų. Tai reiškia, kad mūsų indėlis siekia 450 mln. eurų“, – sakė ministrė.
Ji pažymėjo, kad Vokietijos indėlis sudaro trečdalį viso fondo sumos ir tai daroma siekiant padėti Ukrainai sudėtingu laikotarpiu.
„Šios lėšos leis įsigyti būtiną įrangą, kad išgelbėtume Ukrainą“, – pabrėžė ministrė.
K.Reiche taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos taikytos atakos prieš Ukrainos energetikos sektorių prieš žiemą yra itin pavojingos ir kelia grėsmę svarbių prekių, įskaitant gynybos produktų, gamybai.
Pasak Ukrainos energetikos ministrės Svitlanos Grinchuk, Energetikos paramos fondas, dėka Vokietijos ir daugelio kitų partnerių, leis patenkinti reikšmingus energetikos įmonių atkūrimo poreikius karo metu.
Ministrė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu šie poreikiai viršija fondo pajėgumus maždaug 500 mln. eurų.
Rusijos ataka prieš anglies kasyklą Ukrainoje: po žeme buvo beveik 500 darbuotojų
17:14
Rusijos pajėgos surengė ataką prieš anglies kasyklą Dnipropetrovsko srityje, kai po žeme buvo 496 darbuotojai, pranešė Ukrainos energetikos bendrovė „DTEK“ spalio 25 dieną.
Tai jau septintas kartas per pastaruosius du mėnesius, kai Rusija smogia „DTEK“ priklausančioms anglies gavybos įmonėms. Maskva akivaizdžiai stiprina savo kampaniją prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai.
„Mūsų inžinierių komandos dirba, kad kuo greičiau sumažintų žalą ir atkurtų veiklą“, – teigiama bendrovės pranešime po atakos.
Pasak „DTEK“, visi kasyklos darbuotojai buvo sėkmingai iškelti į paviršių, niekas nenukentėjo.
„DTEK“ – didžiausia privati energetikos bendrovė Ukrainoje. Pastaruoju metu jos objektai tapo dažnais Rusijos atakų taikiniais, dėl ko ne kartą teko stabdyti gamybą ir buvo sutrikdytas šildymo tiekimas gyventojams.
Panaši ataka spalio 19 dieną taip pat buvo surengta prieš kasyklą tame pačiame regione – tuomet po žeme buvo įstrigę 192 darbuotojai.
Dnipropetrovsko sritis yra centrinėje Rytų Ukrainos dalyje, jos administracinis centras – Dnipro miestas, vienas didžiausių šalies pramonės ir kultūros centrų.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija sustiprino smūgius Ukrainos energetikos sistemai, siekdama pakenkti šaliai šaltuoju metų laiku. Šie smūgiai jau paliko be elektros šimtus tūkstančių namų ūkių.
Ukrainiečiai ruošiasi dar vienai žiemai su galimais elektros tiekimo sutrikimais, o prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija siekia sukelti „energetinę katastrofą“ visoje šalyje.
Ilgi metai kalėjimo gaujai, vykdžiusiai „Wagner“ užsakymą Londone – tarp nuteistųjų ir lietuvis
15:45
Penktadienį šeši vyrai nuteisti griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad dalyvavo Rusijos sukarintos „Wagner“ grupuotės užsakytame padegime Londone. Nusikaltėlių taikiniu pernai kovą tapo sandėlis, kuriame saugotos pagalbos Ukrainai priemonės. Vienas gaujos narių – lietuvis, taip pat pasiųstas ilgiems metams į belangę.
Sandėlis, kurį padegė nusikaltėliai, buvo naudojamas humanitarinei pagalbai ir „Starlink“ palydovinės įrangos tiekimui Ukrainai.
Rytų Londone Leitone esančiuose pramoniniuose pastatuose kilęs gaisras sunaikino viską iki pamatų, nustatyta žala siekia 1,3 mln. svarų sterlingų.
Skelbdamas nuosprendį, Old Beilio teismo teisėjas pareiškė, kad šeši vyrai buvo suplanavę „terorizmo ir sabotažo kampaniją“ Rusijos valstybės interesais.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis įvardijo, kiek raketų Rusija paleido į Ukrainą nuo metų pradžios
15:34
Nuo šių metų pradžios Rusija į Ukrainą paleido apie 770 balistinių raketų ir daugiau kaip 50 „Kinžal“ („Dagger“) raketų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šią naktį Rusija vėl atakavo Ukrainą – šį kartą dešimtimis smogiamųjų dronų ir devyniomis balistinėmis raketomis. Buvo raketų smūgis Kyjivui.
Deja, yra žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą artimiesiems ir draugams. Dešimtys žmonių sužeista. Beveik kiekviena ataka prieš mūsų žmones – tai kombinuotas smūgis su balistinėmis raketomis“, – rašė prezidentas „Telegram“ tinkle.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad būtent dėl tokių atakų Ukraina skiria ypatingą dėmesį „Patriot“ oro gynybos sistemoms, kurios apsaugo miestus.
„Labai svarbu, kad partneriai, turintys reikiamus pajėgumus, įgyvendintų tai, apie ką kalbėjome pastarosiomis dienomis. Nė viena šalis neturėtų likti viena prieš tokį blogį. Turime tęsti bendradarbiavimą“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad JAV, Europos ir G7 šalių partneriai turi pakankamai gynybos sistemų, kad padėtų Ukrainai apsisaugoti.
„Rusijos balistinės raketos reikalauja atsako iš stiprių šalių – tikro bendradarbiavimo, kad būtų apsaugotos žmonių gyvybės“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Žiniasklaida: Trumpas parengė naujas sankcijas svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams
14:38
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija parengė papildomas sankcijas, kurios galėtų būti taikomos pagrindiniams Rusijos ekonomikos sektoriams, jei Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas ir toliau dels užbaigti karą, skelbia „Reuters“, remdamasi Amerikos pareigūnais ir kitais šaltiniais, susipažinusiais su situacija.
Du šaltiniai teigė, kad Amerikos pareigūnai savo Europos kolegoms išsakė paramą Europos Sąjungos planui panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas amerikietiškų ginklų pirkimui Ukrainai. Be to, Vašingtone jau vyko preliminarūs vidiniai svarstymai dėl Jungtinėse Valstijose esančio Rusijos turto panaudojimo.
Vienas JAV pareigūnas teigė, kad Vašingtonas norėtų, jog Europos sąjungininkai žengtų „kitą svarbų žingsnį prieš Rusiją“ – tai galėtų būti papildomos sankcijos arba tarifai.
Kitas šaltinis, susipažinęs su administracijos vidaus procesais, sakė, kad D.Trumpas greičiausiai padarys kelių savaičių pauzę, kad įvertintų Maskvos reakciją į paskelbtas sankcijas naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“.
Pasak šaltinių, kai kurios iš papildomų sankcijų, kurias parengė JAV, būtų nukreiptos prieš Rusijos bankų sektorių bei infrastruktūrą, naudojamą naftos tiekimui į rinką.
Anot vieno iš jų, praėjusią savaitę Ukrainos pareigūnai pateikė JAV naujų sankcijų pasiūlymus. Tarp jų – pasiūlymas visiškai atjungti visus Rusijos bankus nuo JAV dolerio sistemos. Tačiau kol kas neaišku, kiek rimtai Vašingtonas vertina šiuos pasiūlymus.
JAV Senatas taip pat imasi veiksmų – kai kurie įstatymų leidėjai atnaujina pastangas priimti ilgai stringantį dvipartinį sankcijų paketą. Šaltinis teigė, kad D.Trumpas pasirengęs paremti šį projektą, nors vargu, ar tai įvyks artimiausiu metu.
Kaip žinoma, šią savaitę Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Sankcijos numato visų šių įmonių turto įšaldymą JAV ir draudžia visoms amerikiečių bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis Rusijos įmonėmis.
Be to, kai kurios Kinijos valstybinės naftos bendrovės sustabdė rusiškos naftos, gabenamos jūra, pirkimus po to, kai JAV įvedė sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Caroline Levitt teigė, kad JAV sprendimas įvesti sankcijas Rusijos naftos sektoriui susijęs su „Maskvos abejingumu pasaulinei bendruomenei ir taikos pastangoms“.
Putino pasiuntinys Vašingtone: JAV, Ukraina ir Rusija arti diplomatinio karo sprendimo
13:46
Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas penktadienį atvykęs deryboms į Vašingtoną pareiškė, kad, jo manymu, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Ukraina yra arti diplomatinių sprendimų, galinčių užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Kalbėdamas su CNN, K.Dmitrijevas teigė, kad Donaldo Trumpo ir V.Putino nebuvo atšauktas, kaip tai apibūdino JAV prezidentas. Ir abu lyderiai greičiausiai susitiks vėliau.
Tačiau penktadienį K.Dmitrijevas sakė: „Manau, kad Rusija, JAV ir Ukraina iš tikrųjų yra gana arti diplomatinių sprendimų.“
Kaip rašo „Reuters“, K.Dmitrijevas nepateikė detalių, ką tiksliai tai reikštų.
Europos šalys šiuo metu dirba su Ukraina rengdamos naują pasiūlymą dėl karo paliaubų paliaubų dabartinėse fronto linijose. Pasiūlymas daugiausia apima idėjas, dėl kurių jau diskutuota anksčiau, kartu siekiant išlaikyti JAV dominuojantį vaidmenį.
„Tai didelis žingsnis prezidento V.Zelenskio, kad jis jau pripažino, jog diskusija susijusi su fronto linijomis“, – sakė K.Dmitrijevas.
„Kaip žinote, anksčiau jo pozicija buvo, kad Rusija turi visiškai pasitraukti – taigi iš tikrųjų manau, kad esame pakankamai arti diplomatinių sprendimų, kuriuos galima būtų pasiekti.“
K.Dmitrijevas atvyko į JAV iškart po to, kai JAV atšaukė planuotą D.Trumpo susitikimą su V.Putinu Budapešte ir paskelbė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos įmonėms, taip spausdama V.Putiną nutraukti karą.
K.Dmitrijevas taip pat pabrėžė, kad Kremlius esą siekia ne tik ugnies nutraukimo, bet ir „galutinio karo sprendimo“, nes paliaubos gali būti sutrukdytos arba panaudotos persiginklavimui.
Lenkijoje įkalinti trys ukrainiečiai, kaltinami vykdę ir planavę diversiją, sukėlę gaisrą Vilniuje
12:36
Lenkijoje įkalinti trys ukrainiečiai, priklausantys gaujai, kaltinamai Rusijos vardu vykdžius ir planavus „diversijos ir teroro aktus“ Europoje, įskaitant Lietuvą, penktadienį pranešė prokurorai.
Šie trys vyrai nuteisti vykdant platesnį tyrimą, ypač dėl gaisrų dviejuose Varšuvos prekybos centruose ir „Ikea“ parduotuvėje Vilniuje.
2024 metų gegužę kilęs gaisras Varšuvoje buvo „diversijos akto, kurį įvykdė organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai, veikę Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų vardu, rezultatas“, sakoma pareiškime.
Grupė veikė Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijoje.
Teisme Varšuvoje trys vyrai buvo nuteisti kalėti vienerius metus ir keturis mėnesius, 2,5 metų ir 5,5 metų.
Prokurorai teigė, kad jie „padegė Europos Sąjungos valstybėse narėse esančius didžiulius prekybos centrus, siekdami įbauginti didelį skaičių žmonių ir taip paveikti visuomenės nuomonę“.
Antradienį Lenkijos institucijos pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais buvo sulaikyti 55 asmenys, įtariami veikę Maskvos naudai.
Nuo to laiko Lenkija ne kartą kaltino Rusiją, kad ji yra atsakinga už daugybę diversijos aktų ir bandymų juos įvykdyti, įskaitant gaisrus visoje šalyje ir sostinėje.
Atsakydama į tai Lenkija įvedė apribojimus Rusijos diplomatų judėjimui savo teritorijoje ir nurodė uždaryti du Rusijos konsulatus – Poznanėje ir Krokuvoje.
Svarbi Ukrainos rėmėja Lenkija yra viena iš pagrindinių šalių, per kurią Vakarų valstybės siunčia Kyjivui ginklus ir šaudmenis.
Kariniai vadai: NATO misija Baltijos jūroje atgrasė nuo diversijos prieš povandeninę infrastruktūrą
12:00
NATO jūrų misija, skirta stebėti Baltijos jūrą, per pastaruosius metus sėkmingai atrėmė grėsmes ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė karo laivo „Johan de Witt“ vadai.
Didžiulis pilkas laivas – vienas iš keturių nuolatinių NATO tarptautinių laivynų, vadinamų nuolatinėmis jūrų grupėmis, flagmanas – po ilgus mėnesius trukusių pratybų, įskaitant aljanso „Baltic Sentry“ patruliavimo misiją, šiuo metu švartuojasi Pietryčių Londone.
„Baltic Sentry“ vykdoma nuo sausio, kad apsaugotų povandeninę infrastruktūrą – tūkstančius kilometrų kabelių, svarbių pasauliniam interneto srautui – po to, kai 2024-ųjų gruodį Suomijos įlankoje buvo pažeisti penki kabeliai.
Baltijos jūra tapo įtampos tarp Rusijos ir NATO židiniu nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o padėtį dar labiau pablogino vėlesnis Baltijos kaimynių Suomijos ir Švedijos sprendimas prisijungti prie Aljanso.
Kariniai ekspertai ir Europos lyderiai teigia, kad Rusija suintensyvino savo hibridinį karą strateginiame regione, su kuriuo dabar ribojasi tik NATO narės, išskyrus Rusiją, įsiverždama į šalių oro erdvę ir, kaip įtariama, vykdydama diversijos operacijas prieš povandeninius kabelius.
„Tačiau nuo tada, kai pradėjome, nepastebėjome jokios piktavališkos veiklos. Anksčiau buvo nemažai incidentų“, – sakė NATO nuolatinės grupės, kuriai priklauso „Johan de Witt“, štabo viršininkas Craigas Raeburnas.
„Mes užkirtome kelią tai veiklai“, – sakė C.Raeburnas.
Tačiau, anot laivyno vado Arjeno S.Warnaaro, povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsauga taip pat yra „teisinis klausimas“, o tie, kurie padaro jai žalos, turėtų būti „patraukti atsakomybėn“.
Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“ – abejotinos nuosavybės laivams, naudojamiems siekiant apeiti Vakarų sankcijas, – įgulos nariai buvo apkaltinti tuo, kad Suomijos įlankoje tempė inkarą jūros dugnu ir taip pažeidė kabelius.
Anksčiau šį mėnesį Helsinkio teismas atmetė bylą dėl to, kad tai nepriklauso Suomijos jurisdikcijai, tačiau prokurorai pareiškė, kad ją apskųs.
„Galite įrodyti, kas tai padarė, bet ar galite įrodyti, kad jis tai padarė tyčia? Tai daug sunkiau“, – teigė A.S.Warnaaras.
NATO vadai sako, kad gynybos pajėgumus regione sustiprino Suomijos ir Švedijos patirtis apsaugant povandeninę infrastruktūrą, taip pat tokiose srityse kaip kova su povandeniniais laivais ir dronų įsiveržimų valdymas.
„Baltijos šalys deda daug pastangų, – teigė A.S.Warnaaras. – Bet mes esame ten. Mes stebime. Jie žino, kad mes stebime. Ir tai turi poveikį.“
