Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Propagandininkė Margarita Simonian spjaudosi tulžimi: nespėsim užimti Kyjivo iki spalio 30 d.
18:24
Propagandinio Rusijos kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad yra kviečiama į Kyjivo teismą dėl kelių Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnių. Propagandininkė nesusilaikė ir sarkastiškai pakomentavo, kad iki spalio 30 dienos Rusija nespės užimti Kyjivo.
Taip ji pakomentavo šaukimą tą dieną pasirodyti teisme.
„Kyjive vėl tvyro optimizmas. Jie siunčia man šaukimą atvykti į teismą spalio 30 d. Deja, iki spalio 30 d. Kyjivo neužimsime, vaikinai, niekaip. Bet kai tai padarysime, atvyksiu iš karto, be jokių šaukimų. Kol kas taupykite popierių“, – piktinosi propagandininkė.
Anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba SBU pateikė kaltinimus M.Simonian pagal 4 šalies Baudžiamojo kodekso straipsnius. Ji tapo kaltinamąja baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal straipsnius „Genocidas“, „Kėsinimasis į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę“, „Karo propaganda“ ir straipsnį dėl karo Ukrainoje pateisinimo.
Maskva atakuojama dronais – Domodedovo ir Žukovskio oro uostai sustabdė veiklą
23:58
Antradienio vakarą, spalio 28-ąją, Maskvą atakavo dronai. Rusijos gynybos ministerija teigia, kad sostinės pakraščiuose buvo „numušti“ trys bepiločiai orlaiviai.
Apie tai taip pat pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. Pasak jo, avarinės tarnybos dirba vietose, kur nukrito dronų nuolaužos.
Propagandos agentūra RIA Novosti pranešė, kad dėl atakos laikinai sustabdyta Domodedovo ir Žukovskio oro uostų veikla. Vėliau „Rosaviacija“ paskelbė, kad Domodedovo oro uostas atnaujino darbą.
Sobianinas taip pat pranešė apie dronų ataką prieš Maskvą spalio 27 d., teigdamas, kad miesto pakraščiuose buvo „numušti“ du dronai.
Be to, sprogimų garsai buvo girdimi Ramenskoje ir Bronnicoje, Maskvos srityje. Žukovskio oro uostas buvo laikinai uždarytas dėl bepiločių orlaivių atakos.
Anksčiau, spalio 26-osios vakarą ir naktį į spalio 27-ąją, Maskvą ir jos sritį taip pat buvo atakavę dronai. Pasak Rusijos „Telegram“ kanalo SHOT, sprogimai buvo girdėti Ramenskio rajone, Podolske, Klimovske, Domodedove, Kolomnoje ir Troicke.
Maskvos Domodedovo ir Žukovskio oro uostai laikinai sustabdė savo veiklą.
„Dvigubas žygdarbis“: 8 mėnesius trukusi tankų operacija rusus nuvarė į neviltį
23:21
Dėl dronų grėsmės kurį laiką antraeile ginkluote kare virtę tankai vėl grįžta į fronto liniją. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos savo operacijoms vėl pasitelkė šarvuočius. Tankus į kovą metė ir ukrainiečiai, kurie šioms kovinėms mašinoms patikėjo specialią užduotį. Leidinys „Postimees“ pasakoja, kaip dabar vyksta mūšiai.
Vienas ar du ukrainiečių tankai lekia per lauką į mišką, atlieka greitą ataką ir nuskuba atgal. Arba vienas ukrainiečių tankas rieda per griuvėsius mieste, apšaudo konkretų pastatą ir greitai nuvažiuoja.
Tokių ukrainiečių tankų dalinių vaizdo įrašų, kurie buvo paskelbti šią vasarą ir rudenį, jau ilgą laiką nebuvo matyti – daugiau nei metus abi kariaujančios pusės tankus naudojo daugiausia atakoms prieš objektus iš tolo.
Trumpas ketina griežtai vykdyti sankcijas Rusijai, sako JAV ambasadorius prie NATO
22:15
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina įgyvendinti ir griežtai taikyti naujas sankcijas Rusijos naftos pramonei, kurios jau paskatino bendrovę „Lukoil“ pradėti savo turto pardavimą. Apie tai pareiškė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.
Pasak jo, tai būtina tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų priverstas pradėti derybas dėl karo su Ukraina nutraukimo.
„Mes įvedėme šias sankcijas ir ketiname jas vykdyti“, – sakė Whitakeris, nuolatinis JAV atstovas prie NATO, interviu „Bloomberg“.
Pažymima, kad po sankcijų paskelbimo naftos kainos šoktelėjo, tačiau rinkos reakcija buvo santūri dėl neaiškumo, kiek rimtai Baltieji rūmai ketina jas įgyvendinti, turint omenyje, kad Rusija jau anksčiau buvo susidūrusi su griežtomis sankcijomis nuo pat karo pradžios.
„Galbūt tai bus žingsnis, kuris privers Putiną sėsti prie derybų stalo ir nutraukti šį karą – bent jau pradedant paliaubomis, kad būtų galima pasiekti galutinį susitarimą“, – pažymėjo Whitakeris.
Anot jo, tai tik pradžia:
„Prezidentas Trumpas turi visus kozirius savo rankose – ir tai tik vienas iš jų. Jis turi dar daug ėjimų į priekį.“
Praėjusią savaitę JAV iždo departamentas įtraukė didžiausias Rusijos naftos bendroves „Rosneft“ ir „Lukoil“ į juodąjį sąrašą, siekdamas atimti iš Maskvos reikalingas pajamas ir paspartinti karo pabaigą. Tai pirmasis didelis finansinių sankcijų paketas Rusijai nuo tada, kai Trumpas pradėjo eiti pareigas.
Vokietijos ekonomikos ministrė Katherine Reiche pareiškė, kad JAV vyriausybė pateikė raštiškas garantijas, jog „Rosneft“ Vokietijos verslas bus atleistas nuo naujų energetikos sankcijų.
Ukrainoje viešintis Juozas Olekas su Volodymyru Zelenskiu aptarė sankcijas Rusijai, eurointegraciją
21:40
Ukrainoje viešintis Seimo pirmininkas Juozas Olekas su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė galimybes imtis bendros ginklų gamybos, eurointegraciją bei poreikį stiprinti sankcijas Rusijai.
„Aptarėme PURL ir SAFE iniciatyvų įgyvendinimą, bendros ginklų gamybos galimybes ir Ukrainos integraciją į Europą“, – feisbuke antradienį rašė Ukrainos vadovas.
„Taip pat kalbėjome apie poreikį sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir parengti 20-ąjį ES sankcijų paketą. Reikalingi nauji apribojimai bankų sektoriui, šešėliniam laivynui ir Rusijos propagandistams“, – teigė jis.
Buvęs Pentagono pareigūnas: Trumpas laiko Putiną nevykėliu, o ne stipriu lyderiu
21:26
Buvęs JAV gynybos sekretoriaus patarėjas Josephas Bosco teigia, kad Donaldo Trumpo chaotiški politikos pokyčiai buvo nulemti asmeninių priežasčių ir galiausiai – jo nusivylimo Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Bosco, kuris 2005–2006 m. vadovavo JAV gynybos sekretoriaus Kinijos reikalų skyriui, savo straipsnyje laikraštyje „The Hill“ rašo, kad Jungtinės Valstijos galėtų pakeisti karo Ukrainoje eigą, jei nustotų dvejoti dėl „Tomahawk“ raketų tiekimo ir aiškiai paremtų Ukrainos narystę NATO.
Jis priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis kelis kartus pakeitė savo politiką Ukrainos atžvilgiu, tačiau galiausiai atšaukė „dar vieną blogai apgalvotą susitikimą su Putinu“ ir įvedė ilgai vilkintas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms.
„Jį žavi Maskva“: Tuskas apkaltino Orbaną mėgdžiojant Putiną
20:15
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra „susižavėjęs Maskva“. Jis teigė, kad vengrų politikas nori savo šalyje sukurti autoritarinį valdymo modelį, panašų į Rusijos, rašo „The Guardian“.
„Viktoras Orbanas pastaruoju metu atrodo įsimylėjęs Maskvą. Dabar jis mano, kad būtų geriau kurti tam tikrą autoritarinį modelį, iš dalies paremtą Rusijos pavyzdžiu“, – sakė Tuskas.
Lenkijos ministras pirmininkas pridūrė, kad 1989 metais Vengrija stipriai lenkė Lenkiją, tačiau dabar yra viena skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių.
„Tie, kurie leido klestėti korupcijai, pavyzdžiui, susijusiai su Europos fondais, atsiliko šiame didžiuliame ekonominio augimo ir žmonių gerovės lenktynių kelyje“, – pabrėžė Tuskas.
„Putinas silpsta“: paaiškino, kodėl Kremliaus patikėtinio vizitas į JAV nežada nieko gero Rusijai
18:40
Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patikėtinis Kirilas Dmitrijevas per savo vizitą JAV praėjusią savaitę nesugebėjo pasiekti jokio reikšmingo susitarimo. Daugelis apžvalgininkų teigia, kad ši diplomatinė nesėkmė padidins įtampą Rusijos aukščiausiuose sluoksniuose, kuri iki šiol buvo sėkmingai kontroliuojama. Ką atskleidė šis vizitas, analizuoja „Postimees“ apžvalgininkas Erkkis Koortas.
15min rašė, kad į Vašingtoną gelbėti santykių su Donaldo Trumpo administracija išskridęs Rusijos investicinio fondo vadovas ir prezidento patikėtinis Kirilas Dmitrijevas į Maskvą grįžo tuščiomis rankomis.
Ką šis vizitas atskleidė apie Kremlių, analizuoja leidinys „Postimees“.
*****
K.Dmitrijevo kelionė į Vašingtoną buvo visiška nesėkmė, nes jam nepavyko surengti aukšto lygio susitikimų.
Be to, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas „CBS News“ Kremliaus atstovą pavadino „propagandininku“, kuris skleidžia vien melą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertai pakomentavo: kas ta nauja Rusijos branduolinė raketa „Burevestnik“
18:36
Šį savaitgalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie sėkmingą galutinį naujos branduolinės raketos „Burevestnik“ bandymą, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje.
Ekspertai teigia, kad šiuo labai ilgo nuotolio ginklu siekiama apeiti Vakarų šalių oro gynybos sistemas, nes ji gerai prisitaiko prie reljefo ir gali skristi žemai, tačiau pažymi, kad tikėtina, jog jos strateginis poveikis kol kas išliks ribotas.
Kaip ji veikia?
Apie raketų kūrimą V. Putinas paskelbė 2018 metais, gerokai prieš 2022 metų vasarį pradėtą Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, o sekmadienį paskelbė apie sėkmingą galutinį bandymą.
Skirtingai nuo klasikinių raketų, kurias varo cheminis kuras, „Burevestnik“ – arba rusiškai „audros paukštis“ – naudoja branduolinį reaktorių.
Reaktorius įkaitina aplinkos orą ir dideliu greičiu išstumia jį laukan, kad būtų sukurta trauka, aiškino Prancūzijos strategijos ir gynybos studijų instituto ekspertas Amaury Dufay.
„Tai leidžia gerokai pailginti skrydžio trukmę ir nuotolius“, – sakė jis.
„Tai tarsi automobilio variklis, kuris sunaudoja mažiau energijos kiekvienam 100 kilometrų“, – tvirtino ekspertas.
Per paskutinį bandymą spalio 21 dieną raketa skrido apie 15 valandų ir nuskriejo 14 tūkst. kilometrų, o tai reiškia, kad ji gali lengvai pasiekti Jungtines Valstijas.
„Jos tikslas – skristi ilgai, labai žemai, nuo 15 iki 200 metrų (aukštyje), o tai apsunkina aptikimą“, – sakė A.Dufay.
Eksperto teigimu, raketa gali „pakilti Rusijoje, aplenkti Lotynų Ameriką ir tada pasiekti Šiaurės Ameriką per pietus, per tą pusę, kuri gali būti prasčiau apsaugota JAV priešraketinės gynybos“.
Tačiau raketa yra palyginti lėta. Prancūzijos branduolinės energetikos ekspertė Heloise Fayet sakė, kad tai turės įtakos jos manevringumui.
Koks jos tikslas?
Tikslas – išvengti oro gynybos priemonių, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamą priešraketinio skydo sistemą „Auksinis kupolas“, aiškino rusų analitikas Dmitrijus Stefanovičius socialiniame tinkle „X“.
H.Fayet sakė, kad „Burevestnik“ gali būti naudojama kartu su tradicinėmis raketomis.
Dėl savo manevravimo galimybių ir neriboto nuotolio ji galėtų būti naudojama priešraketinei gynybai trikdyti ir silpninti prieš smūgius įprastesnėmis raketomis, sakė ekspertė.
Ką ji keičia?
V.Putinas nurodė sukurti infrastruktūrą, reikalingą raketai pradėti eksploatuoti, tačiau, ekspertų teigimu, kol kas šios raketos strateginė įtaka yra ribota.
„Raketa dar neveikia – kol kas nėra jokios dislokavimo infrastruktūros, jokios jos naudojimo doktrinos“, – sakė H.Fayet.
Tai – „V. Putino bandymas toliau varginti D. Trumpą branduolinės ir priešraketinės gynybos klausimais. (Putinas) suinteresuotas įtikinti (Trumpą), kad jam būtinai reikia „Auksinio kupolo“ – projekto, kuris pareikalaus didžiulių išteklių, sakė H. Fayet, pavadindama „Burevestnik“ „destabilizacijos ginklu“.
Nors Jungtinės Valstijos ir Europa dar neturi gynybinio skydo, galinčio perimti balistines ir sparnuotąsias raketas, naujoji Maskvos branduolinė raketa „rodo, kad rusai vis dar geba diegti naujoves“, sakė ji.
Kokia yra radioaktyvumo rizika?
H.Fayet sakė, kad bandymas, atrodo, nesukėlė jokio radioaktyvumo, ir pabrėžė, kad „Norvegijos radiacijos stebėsenos agentūra nieko neužfiksavo, nors bandymas vyko per jos aptikimo zoną“.
Taip pat nieko neužfiksavo ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties stotys, sakė H.Fayet.
Tačiau A.Dufay sakė manąs, kad greičiausiai bus tam tikra tarša.
„Pati raketa yra radioaktyvi, kai tik reaktorius įsijungia. Jei prie jos priartėsite per arti, būsite veikiami radiacijos, o tai reiškia, kad (...) nelabai galima ją išbandyti“, – sakė jis.
„Tačiau branduolinio atgrasymo srityje svarbiausia yra signalizavimas, patikimumas, kuris atsiranda dėl bandymų“, – tvirtino ekspertas.
Bulgarija su „Rheinmetall“ statys parako ir sviedinių gamyklą
18:04
Bulgarijos vyriausybė ir Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ antradienį pranešė, kad pasirašė susitarimą bendrai centrinėje Bulgarijoje statyti parako ir artilerijos sviedinių gamyklą.
Bulgarijos vyriausybės teigimu, planuojama gamykla yra viena didžiausių investicijų į šalies gynybos pramonę ir prisidės prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO pastangų stiprinti Europos gynybos autonomiškumą.
Pagal Bulgarijos vyriausybės ir „Rheinmetall“ pasirašytą sutartį bulgarų valstybinė ginklų gamintoja VMZ ir Vokietijos įmonė susitarė Sopote, Bulgarijoje, pastatyti gamyklą, kurioje bus gaminamas parakas, 155 mm artilerijos sviediniai ir modulinės užtaisų sistemos.
Abi bendrovės planuoja investuoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų į gamyklos, kuri turėtų pradėti veikti per 14 mėnesių, statybą.
„Čia, Bulgarijoje, sukursime 150 tūkst. pilnų modulinių užtaisų (...) ir apie 100 tūkst. 155 mm kalibro sviedinių“ per metus, kurie bus skirti ne tik Bulgarijai, bet ir eksportui, sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.
Jis pabrėžė Europos ir NATO „didžiulius poreikius“ ateinančiais metais.
Numatoma, kad gamykloje bus sukurta apie 1 tūkst. darbo vietų šioje ES ir NATO šalyje.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rosenas Želiazkovas pasveikino šį projektą kaip „didžiulį žingsnį į priekį šalies pramonės ir gynybos pajėgumų srityje“.
Bulgarija specializuojasi šaudmenų sovietinių laikų ginklams, kuriuos dažniausiai naudoja Ukraina, gamyboje, nors pastaraisiais metais už Europos lėšas siekė modernizuoti savo senstančias gamyklas ir pradėti gaminti NATO standartus atitinkančius sviedinius ir kitą amuniciją.
Vyriausybės duomenimis, Bulgarijos gynybos pramonė, kuri išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą, sudaro beveik 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lenkija žada atverti du pasienio su Baltarusija punktus
18:02
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį paskelbė apie planus vėl atverti du pasienio su Baltarusija punktus, kurie buvo uždaryti dėl kaltinimų Minskui organizuojant migrantų antplūdį į rytines Europos Sąjungos (ES) nares.
Taip jis kalbėjo Balstogėje vykusiame ES sienų sanglaudos ir plėtros forume, pranešė Lenkijos radijas.
Pranešama, kad žadama atidaryti Kuznicos perėją, uždarytą nuo 2021 metų lapkričio 9-osios, ir Bobrovnikų perėją, uždarytą nuo 2023 metų vasario 10 dienos.
Lenkijos premjeras pareiškė, kad abu punktai gali būti atidaryti lapkritį.
„Bandomuoju pagrindu. Jei paaiškės, kad dėl kokių nors priežasčių jas reikia uždaryti, nė akimirkos nedvejosiu. Tačiau tikiuosi, kad visi abiejose sienos pusėse supranta, kad šios perėjos gali tarnauti paprastiems žmonėms“, – pabrėžė jis.
D.Tuskas taip pat patikino, kad vyriausybė toliau dirbs siekdama sustiprinti sienų saugumą ir užsiminė apie pastangas gauti didesnę sąjungininkų paramą.
Vyriausybės vadovas paaiškino, kad perėjų atidarymas tapo įmanomas, nes siena buvo „itin sustiprinta“. Pasak premjero, tai greičiausiai geriausiai saugoma siena Europoje.
Kaip skelbė BNS, 2025 metais lenkų pasieniečiai jau užfiksavo daugiau nei 26 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos į Lenkiją.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
