Šią raketą Rusija kuria jau daugiau kaip 20 metų, o nuo 2016 m. atliko bent 13 žinomų bandymų (neskaitant 2025 m. spalio 26 d. paskelbto paleidimo), iš kurių tik du buvo iš dalies sėkmingi, suskaičiavo Vakarų žiniasklaida.
Ekspertai jau nuo 2025 m. rugpjūčio vidurio praneša, kad Rusija iš tiesų gali rengtis naujiems „Burevestnik“ bandymams. Tačiau jokių viešų įrodymų apie naują „sėkmingą“ šios raketos paleidimą, kuris, rusų teigimu, neva buvo atliktas spalio 21 d., nebuvo paskelbta.
Portalas „New Voice“ (NV) surinko pagrindinius faktus apie tai, ką Ukrainos ir užsienio ekspertai žino apie raketą „Burevestnik“ ir jos naujausią tariamą paleidimą.
„Neribota“, bet betikslė raketa: kokia yra branduolinė raketa „Burevestnik“
Idėja sukurti sparnuotąją raketą, kurios veikimo nuotolis būtų sąlyginai „neribotas“, nes joje būtų naudojamas branduolinis variklis, kilo dar SSRS, primena „Defense Express“. Būtent sovietų inžinieriai, reaguodami į tuometinį JAV planą naudoti branduolinius variklius sausumos sparnuotosioms raketoms, sukūrė idėją sukurti raketą „Buria“. Dėl to šie projektai, kurie buvo kuriami šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, buvo galutinai „palaidoti“ dėl tuometinio technologijų nepasiekiamumo.
Atrodo, kad 2000-ųjų pradžioje Rusija atgaivino vieną iš šių projektų, rašo „Defence Express“. Kaip primena analitikai, būtent 2001 m. Rusija, dalyvaujant konstruktorių biurui „Novator“, pradėjo kurti „naują“ raketą, apie kurią pirmą kartą oficialiai pranešta tik 2018 m. pavasarį, o netrukus Rusijos gynybos ministerija jai suteikė pavadinimą 9M730 „Burevestnik“ (pagal NATO kodifikaciją SSC-X-9 „Skyfall“).
Tuo metu V.Putinas teigė, kad ši sparnuotoji raketa bus beveik neriboto nuotolio, nenuspėjamos trajektorijos ir bus „neįveikiama“ dabartinei ir būsimai gynybai. Jis gyrėsi šia raketa kalbėdamas Federalinėje asamblėjoje, o jo kalbos metu ekrane buvo rodoma, kaip raketa paleidžiama iš antžeminio įrenginio ir skrenda.
Labai įkaitęs ir, tikėtina, radioaktyvus oras išmetamas į išorę
Rusijos kariuomenė tvirtina, kad raketoje įrengta „branduolinė varomoji sistema“, t. y. minireaktorius, atliekantis variklio vaidmenį, įkaitinantis orą iki itin aukštos temperatūros ir sukuriantis reaktyvinę varomąją jėgą, aiškina „Defense Express“. „Labai įkaitęs ir, tikėtina, radioaktyvus oras išmetamas į išorę, suteikiant [raketai] tiesioginę trauką [ir priekinę varomąją jėgą]“, – „Reuters“ toliau detalizuoja, kaip tai veikia. Rusija taip pat teigia, kad ji gali nešti branduolinę kovinę galvutę.
Skrieja ikigarsiniu greičiu, todėl yra matoma priešlėktuvinės gynybos sistemoms
Raketa paleidžiama naudojant įprastinį kietojo kuro variklį, o branduolinio variklio potencialas, kaip manoma, suteikia jai galimybę išbūti ore kelias valandas ar net dienas. Tai reiškia, kad hipotetiškai ji galėtų suduoti netikėtą smūgį per nemažą laiko tarpą po paleidimo.
Tačiau, kaip dar rugsėjį pokalbyje su „Reuters“ užsiminė keletas ekspertų, šis „privalumas“ kartu yra ir pagrindinis raketos trūkumas – ypač atsižvelgiant į tai, kad „Burevestnik“ greičiausiai skrieja ikigarsiniu greičiu, todėl yra matoma priešlėktuvinės gynybos sistemoms.
„Ji bus tokia pat pažeidžiama kaip ir bet kuri kita sparnuotoji raketa. Kuo ilgiau ji skrenda, tuo pažeidžiamesnė tampa, nes yra daugiau laiko ją susekti. Nesuprantu V.Putino motyvų“, – agentūrai „Reuters“ sakė Hansas Christensenas iš Amerikos mokslininkų federacijos (angl. Federation of American Scientists), kuri dešimtmečius specializuojasi branduolinių ginklų ir branduolinės energijos tyrimų srityje.
Be to, raketos branduolinis variklis kelia grėsmę, kad jos skrydžio trajektorijoje išsiskirs radiacija. O tokių ginklų dislokavimas susijęs su avarijų, galinčių užteršti viską aplinkui, pavojumi, – „Reuters“ cituoja amerikiečių mokslininkės Cheryl Rofer, daugiau kaip 20 metų dirbusios branduolinių ginklų specialiste JAV Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje, nuomonę.
Tokios pat nuomonės laikosi ir kiti ekspertai. „Skyfall“ (taip NATO šalyse vadinama raketa „Burevestnik“) yra unikali beprasmiška ginklų sistema, skraidantis Černobylis, keliantis didesnę grėsmę Rusijai nei kitoms šalims“, – panašią poziciją išsakė buvęs aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas, Ginklų kontrolės asociacijos vadovas Thomas Countrymanas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Kad visos šios ekspertų prielaidos yra prasmingos, rodo „Burevestniko“ bandymų istorija.
Po incidento į aplinkines vietoves pasklido radiacija
Pelno nesiekiančios organizacijos „Nuclear Threat Initiative 2024“ skaičiavimais, nuo 2016 m. buvo atlikta mažiausiai 13 tokių bandymų ir tik du iš jų baigėsi „daline sėkme“.
Putinas, suteikdamas pomirtines garbės dovanas žuvusių bandytojų šeimoms, sakė, kad jie dirbo prie „precedento neturinčio“ ginklo
Visų pirma 2019 m. rugpjūtį per branduolinį incidentą kariniame bandymų poligone Archangelsko srityje žuvo penki Rusijos mokslininkai, kurie tikriausiai dirbo su „Burevestnik“, primena „The Guardian“. Po incidento į aplinkines vietoves pasklido radiacija. Tų pačių metų lapkritį V.Putinas, suteikdamas pomirtines garbės dovanas žuvusių bandytojų šeimoms, sakė, kad jie dirbo prie „precedento neturinčio“ ginklo.
Kaip primena „Reuters“, per daugelį „Burevestnik“ bandymų metų buvo gauta nedaug tikslių duomenų apie šios sparnuotosios raketos technines charakteristikas. Tikėtina, kad jos veikimo nuotolis galėtų būti apie 23 000 km (tai viršija naujausios Rusijos tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ veikimo nuotolį – 17 700 km).
Raketos ilgis paleidimo fazėje yra apie 12 metrų, o pagrindinėje skrydžio fazėje – apie 9 metrus. Jos korpusas yra elipsės formos, maždaug 1x1,5 metro skerspjūvio.
Raketa paleidžiama iš kampu pasuktos antžeminės paleidimo sistemos.
Tikslių duomenų apie jos greitį nėra. Agentūra „Reuters“ rašo, kad „Burevestnik“ yra ikigarsinė raketa, o „Defence Express“ primena nepatvirtintus duomenis, kad jos greičio ribos gali būti nuo 850 iki 1 300 kilometrų. „Nepaisant to, šis greitis, taip pat nemažas raketos dydis rodo, kad Rusijos propagandiniai pranešimai apie šios raketos negalimumą arba itin sudėtingą perėmimą yra perdėti“, – priduria Ukrainos ekspertai.
Kas žinoma apie spalio 21 d. atliktą raketos „Burevestnik“ bandymą
Spalio 26 d. Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pranešė Vladimirui Putinui apie tariamai sėkmingą raketos „Burevestnik“ bandymą, atliktą prieš kelias dienas, spalio 21 d. Jokio vaizdo įrašo ar raketos paleidimo įrodymų nebuvo paskelbta. Nė viena šalis taip pat nepranešė, kad būtų užfiksuoti radioaktyvūs pėdsakai, kurie rodytų tokios raketos paleidimą.
V.Gerasimovas teigė, kad raketos skrydžio trukmė buvo 15 valandų, per tą laiką ji įveikė apie 14 000 kilometrų (vidutinis raketos greitis tuomet turėjo būti 933 km/h, apskaičiavo „Defense Express“). V.Gerasimovas pridūrė, kad tokios galimybės, anot jo, nėra „Burevestnik“ „riba“, o raketos techninės charakteristikos „leidžia ją garantuotai tiksliai naudoti prieš labai saugomus taikinius bet kokiu atstumu“.
Gerasimovas ir Putinas nenurodė, iš kur tiksliai buvo paleista raketa. Tačiau 2025 m. rugpjūčio viduryje agentūra „Reuters“ pranešė, kad Rusija tikriausiai ruošiasi išbandyti „Burevestnik“ iš Naujosios Žemės salyno Barenco jūroje. Tai rodė ten esančio Pankovo bandymų poligono palydovinės nuotraukos.
Spalio 27 d., praėjus dienai po V.Putino pareiškimo apie „Burevestnik“ paleidimą, Norvegijos karinė žvalgyba patvirtino, kad raketa tikriausiai buvo paleista iš Arkties salyno Naujosios Žemės Barenco jūroje.
„Galime patvirtinti, kad Rusija atliko naują bandomąjį didelio nuotolio sparnuotosios raketos „Skyfall“ („Burevestnik“) paleidimą Naujojoje Žemėje“, – agentūrai „Reuters“ sakė Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovas viceadmirolas Nilsas Andreas Stensonesas.
