Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: Putinas atsidūrė aklavietėje, jis gali pulti Europą dar vykstant karui Ukrainoje
23:00
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas įstrigo karo kampanijoje prieš Ukrainą, todėl gali ryžtis naujam puolimui Europoje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu britų leidiniui The Guardian.
Pasak V.Zelenskio, Kremlius šiuo metu vykdo hibridinį karą prieš Europą ir tikrina NATO „raudonąsias linijas“.
„Tikiu tuo. Jis gali tai padaryti. Turime atsisakyti europinio skepticizmo, esą Putinas pirmiausia nori užimti Ukrainą, o tik tada eis toliau. Jis gali daryti abu dalykus vienu metu“, – sakė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskio teigimu, augantis dronų išpuolių skaičius Europoje rodo, kad Rusija nepasiekia proveržio fronte.
„Putinas yra aklavietėje, kalbant apie realius karo laimėjimus. Jam tai – tarsi akligatvis. Todėl šie nesėkmių pojūčiai gali paskatinti jį ieškoti kitų teritorijų. Mums tai labai sunku, tačiau mes esame namuose ir ginamės“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad dabartinis Rusijos režimas reikalauja išorinio priešo, kad sutelktų šalį aplink V.Putiną, kuris visada laikė Vakarus ir JAV priešais.
„Draugystė su Rusija Jungtinėms Valstijoms nėra įmanoma“, – sakė V.Zelenskis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:16
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Atskleidė žiaurumus rusų kariuomenės viduje: „Nežinai, iš kur atskries kulka – savų ar ukrainiečių“
23:06
Rusijos opozicijos leidinio „Viorstka“ tyrimas atskleidžia niūrią situaciją Kremliaus kariuomenės viduje – karininkai kankina ir žudo karius, atsisakančius kovoti Ukrainos fronte. Iki 2025 m. mirties bausmė ir kankinimai kariuomenėje tapo sudėtingesni, o tai lėmė vis priešiškesni karių ir vadų santykiai, taip pat atsisakymas rodyti pagarbą vyresnybei.
Nepriklausomo leidinio „Viorstka“ tyrimas, pagrįstas žuvusių karių artimųjų parodymais, nutekėjusiais vaizdo įrašais ir oficialiais skundais, nustatė 101 karį, kaltinamą žmogžudyste ir kankinimais.
Leidinys teigia, kad buvo patvirtinta mažiausiai 150 mirčių, tačiau tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis, skelbia „The Guardian“.
Kas iš tiesų vyksta Kremliaus kariuomenės viduje?
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis pagerbė Ukrainos gelbėtojus: „Jie visada reaguoja žaibiškai“
20:40
Vakaro kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagerbė Ukrainos valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos darbuotojus – civilinės gynybos, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos specialistus.
„Šiomis dienomis remonto brigados beveik visur dirba ištisą parą, energetikai budi, komunalinės tarnybos – visi įsitraukę,“ – rašė V.Zelenskis savo įraše socialiniame tinkle „Telegram“.
„Rusai sustiprino savo smūgius, padidino atakų pajėgumą... Tai reiškia, kad mums reikia daugiau oro gynybos sistemų, didesnių įrangos rezervų ir dar aiškesnio bei greitesnio darbo regionuose.“
Prezidentas ypač išskyrė gelbėtojus, pabrėždamas jų svarbą visos valstybės atsparumui.
„Šiandien noriu ypatingai padėkoti Ukrainos ekstremalių situacijų tarnybos darbuotojams – jie visada reaguoja žaibiškai,“ – sakė jis.
Pasak V.Zelenskio, šios tarnybos darbas yra pavyzdys, kaip turėtų veikti visos valdžios grandys, kai šalis susiduria su nuolatiniais iššūkiais.
Ukraina paskelbė naujas sankcijas Putino komandai ir Kremliaus propagandos leidėjams
20:03
Ukraina įvedė naujas sankcijas aštuoniems aukštiems Kremliaus pareigūnams, tarp jų – Rusijos prezidento specialiajam pasiuntiniui Kirillui Dmitrijevui, taip pat penkiems Rusijos leidykloms dėl nusikaltimų prieš Ukrainą ir ukrainiečius, pranešė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras lapkričio 9 d.
„Kreipsimės į Amazon ir kitus pardavėjus, kad jie nutrauktų šių leidyklų literatūros prekybą,“ – sakė Ukrainos sankcijų politikos vadovas Vladyslavas Vlasiukas, cituojamas Kyiv Independent.
Be K.Dmitrijevo, kuris eina V.Putino specialiojo pasiuntinio investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo klausimais pareigas, į sankcijų sąrašą įtraukti ir Rusijos žemės ūkio ministrė Oksana Lut, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas Aleksejus Komkovas bei buvęs Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininkas Oleksandras Tupyckis.
O.Tupyckis pabėgo iš Ukrainos karo pradžioje ir, būdamas ieškomas, šiuo metu slepiasi Vienoje. Jis jau buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą 2021 metais.
Kyjive gimęs K.Dmitrijevas yra svarbi Kremliaus figūra, atsakinga už kontaktus su buvusia Donaldo Trumpo administracija. Praėjusį mėnesį jis lankėsi JAV, kur dalyvavo susitikimuose su Amerikos pareigūnais, o rugpjūtį buvo aukšto lygio derybose Aliaskoje.
Prezidento biuras savo pareiškime teigė, kad šie asmenys „neteisėtai užgrobė žemės ūkio turtą, grūdų atsargas ir kultūros paveldo objektus, vykdė informacines operacijas prieš Ukrainą ir okupacijos teritorijose diegė rusiškus švietimo standartus su antivakarietiškomis bei antiukrainietiškomis nuostatomis“.
Antroji V.Zelenskio pasirašyta sankcijų dalis taikoma Rusijos leidykloms „Book World“, „Veče“, „Tsentrpoligraf“, „Yauza“ ir „Piter“, kurios, pasak Prezidento biuro, platina Kremliaus propagandą pasauliniu mastu ir skatina neapykantą bei smurtą Rusijos okupuotose teritorijose.
Sankcijos, anot pareigūnų, yra atsakas į naujausias Rusijos priemones prieš Ukrainos pareigūnus, tarp jų – premjerę Juliją Svyrydenko, finansų ministrą Serhijų Marčenką, gynybos ministro patarėją Oleksandrą Kubrakovą ir ekonomikos ministrą Oleksijų Sobolevą, kuriems Maskva sankcijas įvedė lapkričio 1-ąją.
„Rusija stengiasi pratęsti karą, plėsdama pastangas pateisinti agresiją ir normalizuoti okupuotų Ukrainos teritorijų užgrobimą,“ – sakė Zelenskis.
„Rusija neseniai demonstratyviai priėmė politinį sprendimą įvesti sankcijas Ukrainos pareigūnams, įskaitant šalies premjerę. Toks Rusijos elgesys vertas gerokai didesnio pasaulinio spaudimo ir platesnių sankcijų,“ – pridūrė jis.
Jungtinė Karalystė siunčia Belgijai karinius ekspertus ir įrangą po dronų incidentų
19:40
Už Ukrainos mūšių ribų šalies Vakarų sąjungininkai pastarosiomis savaitėmis vis stipriau jaučia Rusijos agresijos pasekmes.
Visoje Europoje daugėja dronų incidentų, dėl kurių kai kuriems oro uostams tenka laikinai stabdyti skrydžius – kai kur šie atvejai siejami su Rusija.
Naujausia šalis, patyrusi tokius incidentus, – Belgija, kur įsikūrusios NATO ir Europos Sąjungos būstinės bei didžiausias Europos finansinis kliringo centras, laikantis dešimtis milijardų eurų įšaldyto Rusijos turto.
Praėjusią savaitę abu pagrindiniai Belgijos tarptautiniai oro uostai buvo laikinai uždaryti dėl dronų įsiveržimų, kurie paveikė ir kai kurias karines bazes.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey šiandien pranešė, kad nedidelė Karališkųjų oro pajėgų (RAF) specialistų grupė nedelsiant išvyksta į Belgiją.
„Kai mūsų NATO sąjungininkai prašo pagalbos, mes reaguojame,“ – sakė J.Healey, pridurdamas, kad Belgija paprašė skubios paramos kovai su dronų grėsme.
JK ginkluotųjų pajėgų vadas, oro pajėgų maršalas seras Richas Knightonas, televizijai Sky News teigė, kad JK taip pat siunčia įrangą, gavusi oficialų Belgijos kolegos prašymą dėl britų pagalbos.
Tuo tarpu Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pareiškė manantis, kad kai kurie incidentai buvo šnipinėjimo operacijų dalis, kurios „negalėjo būti surengtos mėgėjų“.
Per pastarąsias 24 valandas Donecko srityje žuvo trys žmonės, praneša Ukrainos pareigūnai
17:10
Per pastarąsias 24 valandas Rusijos smūgiai pareikalavo mažiausiai trijų žmonių gyvybių Donecko srityje, praneša Ukrainos pareigūnai.
Du žmonės žuvo Kostiantynivkos mieste, o vienas – Oleksandrivkos miestelyje, pranešė regiono gubernatorius Vadymas Filashkinas.
Jis taip pat nurodė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti aplink Kostiantynivką ir trys – Kindrativkos kaime.
Tai įvyko po to, kai Rusijos pajėgos per naktį paleido 69 dronus į Ukrainą, iš kurių 32 pataikė į devynias skirtingas vietoves, praneša Ukrainos oro pajėgos.
Tuo tarpu penktadienio ir šeštadienio naktį buvo paleista 458 dronai ir 45 raketos, dėl kurių žuvo septyni žmonės.
Dėl JAV vyriausybės paralyžiaus vėluoja ginklų tiekimas NATO sąjungininkams ir Ukrainai
16:38
Daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų eksportas, skirtas paremti NATO sąjungininkus ir Ukrainą, vėluoja dėl JAV vyriausybės paralyžiaus, praneša „Axios“, remdamasis JAV valstybės departamento pareigūnu.
„Tai iš tiesų kenkia tiek mūsų sąjungininkams ir partneriams, tiek JAV pramonei, kuri siunčia daugelį šių kritiškai svarbių ginklų į užsienį,“ – sakė pareigūnas.
Pasak jo, paralyžius paveikė ginklų tiekimą, ypač AMRAAM ir HIMARS raketoms bei Aegis kovos sistemoms, skirtoms tokiai šalims kaip Danija, Kroatija ir Lenkija.
„Galutinė eksporto paskirties vieta neaiški, tačiau ginklai, parduodami NATO sąjungininkams, dažnai nukreipiami Ukrainos pagalbai,“ – rašo „Axios“.
Pareigūnas taip pat pažymėjo, kad laukiami sandoriai apima tiek tiesioginį JAV vyriausybės ginklų pardavimą NATO sąjungininkams, tiek leidimus JAV privačioms gynybos įmonėms eksportuoti ginklus.
Lavrovas sako, kad yra pasirengęs susitikti su Rubio aptarti karo Ukrainoje
16:18
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė esąs pasirengęs susitikti akis į akį su JAV valstybės sekretoriumi Marku Rubio, kad aptartų karą Ukrainoje – kurį jis vadina „Ukrainos klausimu“ – tačiau pakartojo griežtą poziciją dėl Rusijos interesų, kurie, jo teigimu, turi būti įgyvendinti, kad Maskva nutrauktų karą.
„Mes, kartu su valstybės sekretoriumi Marku Rubio, suprantame nuolatinės komunikacijos poreikį – tai svarbu aptariant Ukrainos klausimą ir siekiant skatinti dvišalę darbotvarkę,“ – interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė S.Lavrovas.
„Todėl mes kalbamės telefonu ir esame pasirengę rengti asmeninius susitikimus, kai tik tai bus būtina,“ – pridūrė ministras.
Pastaruoju metu įvairūs žiniasklaidos šaltiniai pranešė, kad Vašingtonas atšaukė planuotą susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, po to, kai S.Lavrovo ministerija signalizavo, kad neketina sumažinti savo reikalavimų dėl Ukrainos.
S.Lavrovas paskutinį kartą telefonu kalbėjosi su M.Rubio spalio 21 d., aptariant sąlygas susitikimui, kuris turėjo įvykti Budapešte. Po pokalbio M.Rubio, pasak pranešimų, rekomendavo JAV prezidentui atšaukti planuotą susitikimą.
Šaltiniai, susipažinę su derybomis, „Reuters“ teigė, kad atšaukimas buvo susijęs su Kremliaus nepalaužiama derybine pozicija, kuri reikalavo per didelių nuolaidų ir atsisakė sutikti su paliaubomis Ukrainoje.
Kiti pranešimai teigia, kad S.Lavrovo įtaka Kremliuje sumažėjo po pokalbio su M.Rubio, kuris, esą, paskatino susitikimo atšaukimą. Kremlius šias spekuliacijas neigia, tačiau aukštas pareigūnas ryškiai nedalyvavo svarbiame V.Putino vadovautame susitikime lapkričio 5 d.
Interviu RIA Novosti S.Lavrovas dar kartą pabrėžė Rusijos ilgalaikius reikalavimus, ypač tai, kad reikia spręsti karo „šaknis“ – tai rodo, jog Maskva neturi ketinimų švelninti savo pozicijos, tuo pačiu pakartodamas įprastus Kremliaus teiginius dėl Krymo, kurį Rusija okupuoja nuo 2014 m.
„Leiskite dar kartą pabrėžti: mūsų nuomone, konfliktą galima nutraukti tik atsižvelgiant į Rusijos interesus ir pašalinus jo priežastis,“ – sakė S.Lavrovas.
Rusijos lyderiai, įskaitant V.Putiną ir S.Lavrovą, karą Ukrainoje pateisina „šaknų priežasčių“ sąvoka, kurią jie sieja su agresyvia Vakarų politika, ir naudoja tai kaip pagrindimą atsisakyti sutikti su paliaubomis.
„Kalbant apie Krymą ir Sevastopolį, pusiasalio gyventojai pasinaudojo savo teise į savarankišką apsisprendimą per referendumą 2014 m. kovo mėn., balsuodami už sugrįžimą į Rusiją,“ – teigė S.Lavrovas. Jis pridūrė, kad pusiasalio suvereniteto klausimas jau išspręstas.
Rusija okupavo ir aneksavo Krymą 2014 m. po Ukrainos EuroMaidano revoliucijos, surengusi referendumą dėl pusiasalio atsiskyrimo nuo Ukrainos. Daugelis tarptautinių tyrimų parodė, kad referendumo rezultatai buvo suklastoti.
Putino pagrindinis priešininkas įspėja Europą: kas benutiktų Ukrainoje, ruoškitės naujam šaltajam karui
15:48
Buvęs Rusijos naftos magnatas Michailas Chodorkovskis įspėja, jog kaip besusiklostytų karo Ukrainoje scenarijus, Vakarai turėtų būti pasirengę naujam šaltajam karui ir stiprinti savo karinę galią, nes tik tai gali atbaidyti Vladimirą Putiną: „Turėtume tikėtis, kad šaltasis karas truks mažiausiai 10 metų“, – šią savaitę privačiame renginyje Briuselyje prognozavo buvęs naftos magnatas M.Chodorkovskis.
Kaip skelbia politico.eu, tremtyje gyvenantis verslininkas pareiškė, jog vienintelis atgrasantis veiksnys nuo tolesnės Rusijos agresijos prieš Europą per šį laikotarpį bus prezidento Vladimiro Putino įsitikinimas, kad Vakarai kelia realią karinę grėsmę.
Per beveik pusę amžiaus trukusį Šaltąjį karą Sovietų Sąjunga ir Vakarai stengėsi pakenkti vieni kitiems, kartu nerizikuodami atviru konfliktu Europoje ir galimu branduoliniu karu.
Aukšti Europos ir NATO pareigūnai šiuo metu teigia, kad Rusija gaivina savo „sekinimo politiką“, naudodama hibridinio karo taktiką ir siekdama destabilizuoti Vakarus bei sėti nesantaiką.
Dešimtmetį Putino kalėjimų sistemoje praleidęs ir dabar Londone gyvenantis M.Chodorkovskis yra skeptiškas dėl Vakarų sankcijų veiksmingumo siekiant paveikti Kremlių. Jis sako, kad jos „sukuria tam tikrą spaudimą Rusijos ekonomikai, bet nieko dramatiško“.
Jis taip pat stipriai abejojo, kad ilgalaikė Ukrainos dronų kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas gali paralyžiuoti Rusijos karo mašiną
„Net galingiausias dronas, net „Tomahawk“ raketa gali sunaikinti daugiausia apie du hektarus (...) Tipinis objektas Sibire paprastai užima 1500 hektarų plotą. Padaryta žala prilygsta tam, kaip užminti kam nors ant kojos“, – paaiškino buvęs naftos milžino „Yukos“ savininkas ir kadaise turtingiausias Rusijos žmogus.
Jo nuomone, vienintelė proga, kuomet Putino valdžia galėjo subyrėti, buvo pirmieji dveji metai nuo plačios invazijos į Ukrainą, jei Rusija tuomet būtų patyrusi lemiamą karinį pralaimėjimą Ukrainoje.
Tačiau, pasak jo, dabar ta galimybė dabar yra prarasta.
Jis ironizavo, jog Rusijoje egzistuoja tradicija, jog „mūsų diktatoriai paprastai pasitraukia iš valdžios būdami 70–80 metų amžiaus.“
Putinas šių metų spalį sulaukė 73-ejų.Rusija praėjusį mėnesį iškėlė naują baudžiamąją bylą M.Chodarkovskiui, apkaltinusi jį vadovavimui „teroristinei organizacijai“ ir planuojant karinį perversmą padedant ukrainiečių karinėms grupuotėms.
Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškime paminėjo ir 22 kitus asmenis, susijusius su M.Chodorkovskio Rusijos antikariniu komitetu, t.y. grupe panašiai mąstančių opozicionierių, veikiančių už Rusijos ribų.
Įkalintas dešimtmečiui po konflikto su Putinu
Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje M.Chodorkovskis buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000-aisiais į valdžią atėjo Vladimiras Putinas.
2003 metais M.Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį.
Jam skirtą bausmę M.Chodorkovskis laikė V. Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.
Rutte: Putinas turi prisiminti, kad branduolinio karo laimėti neįmanoma
15:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi prisiminti, kad branduolinio karo pradėti negalima, nes jo laimėti neįmanoma, vokiečių laikraščiui Die Welt sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša naujienų portalas Ukrinform.
„Putinas turi žinoti, kad branduolinio karo niekada negalima laimėti ir jo niekada negalima pradėti,“ – pabrėžė M.Rutte.
Jis taip pat akcentavo NATO branduolinių pajėgumų svarbą.
„NATO branduolinė atgrasomoji galia yra mūsų saugumo garantija. Labai svarbu, kad mūsų branduolinis atgrasymas išliktų patikimas, saugus ir veiksmingas,“ – teigė M.Rutte.
Pasak jo, NATO šalys turėtų atviriau kalbėti su visuomene apie branduolinį atgrasymą, kad žmonės suprastų, kaip jis užtikrina kolektyvinį saugumą.
„Kai Rusija vartoja pavojingą ir neatsakingą branduolinę retoriką, mūsų gyventojai turi žinoti, kad panikuoti nereikia, nes NATO turi stiprią branduolinę atgrasymo galią, užtikrinančią taiką ir sulaikančią agresiją,“ – aiškino M.Rutte.
