Svarbiausios naujienos
- Lavrovo dingimas paskatino spėliones: Kremlius suskubo neigti
- Kremlius griebiasi šiaudo: sugalvojo, kaip apsaugoti Ukrainos apšaudomas gamyklas
- „Lukoil“ skambina pavojaus varpais: gali tekti palikti velniškai pelningą naftos telkinį
- Aiškėja, kas Dubajuje nusitaikė į kriptovaliutų sukčių: visus suintrigavo 500 milijonų dolerių
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Rusija rengia paskutinį manevrą“: Ukrainos vadas Syrskis įspėja apie didelio masto puolimą
22:37
Rusija rengia „galutinį manevrą“, siekdama visiškai užimti Donbasą, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis interviu „The New York Post“.
Pasak jo, Pokrovsko rajone Rusijos pajėgos vykdo strateginę puolamąją operaciją, sutelkę milžiniškas pajėgas, kad įgytų pranašumą ir pralaužtų Ukrainos gynybos liniją.
„Situacija fronto linijoje iš tiesų įtempta. Priešas vykdo strateginį puolimą, sutelkė daugumą savo pajėgų, siekdamas pralaužti mūsų gynybą ir užimti šį regioną“, – aiškino O.Syrskis.
Tačiau jis pabrėžė, kad Kyjivas tvirtai išlaiko strategiškai svarbų Pokrovską, o Rusijos propaganda apie miesto žlugimą – melaginga.
„Pokrovskas neapsuptas – priešingai“
O.Syrskis paneigė Rusijos propagandistų teiginius, esą Pokrovskas jau nukritęs ir Ukrainos pajėgos apsuptos.
Pasak jo, po rugsėjį įvykdyto kontrpuolimo, per kurį okupantai neteko apie 13 tūkst. karių, o Ukrainos pajėgos išlaisvino daugiau nei 165 kvadratines mylias teritorijos, realybė yra priešinga.
„Jie vis dar rodo šią teritoriją savo žemėlapiuose tarsi ji būtų jų kontroliuojama. Tačiau teiginiai, kad priešas jau beveik viską užėmė ir ruošiasi „paskutiniam smūgiui“, – netiesa“, – pabrėžė Ukrainos kariuomenės vadas.
150 tūkst. rusų karių prie Pokrovsko
Ataskaitoje teigiama, kad iš maždaug 700 tūkst. Rusijos karių, dislokuotų Ukrainoje, net 150 tūkst. sutelkti prie Pokrovsko. Į puolimą taip pat mestos galingos mechanizuotos grupės ir keturios jūrų pėstininkų brigados.
O.Syrskio teigimu, Rusijos tikslas – apsupti Pokrovską ir aplinkinius miestus iš šiaurės, pietų ir rytų, atkirsti tiekimo linijas, priversti likusius gyventojus pasitraukti, o tada įvykdyti „galutinį manevrą“, kad užimtų visą Donecko sritį.
Ukrainos tikslas – maksimalūs priešų nuostoliai
„Mūsų užduotis – padaryti taip, kad jų mobilizacijos tempai būtų tokie patys arba mažesni nei jų patiriami nuostoliai. Jie jau du mėnesius vykdo aktyvius šturmus, bet neturi jokios apčiuopiamos sėkmės“, – sakė O.Syrskis.
Vadas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos tikslas – sunaikinti priešų bepiločių paleidimo vietas ir vadavietes, o tam būtina kokybiška žvalgyba ir tolimojo nuotolio precizinė amunicija.
„Mūsų artilerija priversta smogti giliai priešų užnugaryje, todėl raketų svarba tik auga“, – pridūrė jis.
Syrskio kreipimasis į partnerius
Vyriausiasis vadas paragino Vakarų partnerius tiekti Ukrainai daugiau raketų, oro gynybos sistemų ir elektroninės kovos priemonių, kad būtų galima atremti Rusijos dronų ir raketų atakas prieš elektrines, tiltus ir gamyklas.
Putino giriama ekonomika merdėja: rusai nebeturi pinigų maistui
23:05
Rusijos gyventojai vis labiau pesimistiškai vertina šalies ekonomikos perspektyvas, nepaisant to, kad Rusijos propaganda deda dideles pastangas įtikinti visuomenę, kad Vakarai „iš tiesų“ pavydi Rusijos ekonomikos sėkmės ir kad Vakarų šalių taikomos sankcijos yra naudingos Rusijai.
Leidinys TVNET apžvelgia, ką rusai kalba apie ekonominę šalies situaciją ir ko priversti atsisakyti, kad tiesiog sugebėtų išgyventi.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Volodymyras Zelenskis sieks iš JAV užsakyti sistemų „Patriot“ kovai su naujomis rusų atakomis
22:42
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad siekia iš Jungtinių Valstijų užsakyti 25 oro gynybos sistemas „Patriot“, Ukrainai susiduriant su nesiliaujančiomis rusų oro atakomis ir elektros tiekimo nutraukimais.
V.Zelenskis pripažino, kad sistemos „Patriot“ yra brangios ir kad tokios didelės partijos gamyba gali užtrukti ne vienerius metus. Tačiau jis sakė, kad Europos šalys galėtų atiduoti savo „Patriot“ Ukrainai ir laukti jų pakeitimo, pabrėždamas, kad „mes nenorėtume laukti“.
Bendri raketų ir dronų smūgiai į elektros tinklą sutapo su įnirtingomis Ukrainos pastangomis sulaikyti Rusijos puolimą, kuriuo siekiama užimti Pokrovską rytuose. Tuo tarpu tarptautinės pastangos siekti susitarimo dėl taikos Ukrainoje įstrigo, praėjus beveik ketveriems metams po to, kai Rusija įsiveržė į savo kaimynę.
V.Zelenskis teigė, kad Ukraina neseniai gavo daugiau sistemų „Patriot“ iš Vokietijos.
Nėra žinoma, kiek sistemų „Patriot“ yra Ukrainoje. Tačiau apskritai priešlėktuvinė gynyba susiduria su didžiuliu spaudimu ištisose Ukrainos dalyse, o grėsmė šildymo ir vandens tiekimui atšiaurią žiemą yra didžiulė.
NATO koordinuoja reguliarų didelio masto ginklų paketų tiekimą Ukrainai. Europos sąjungininkės ir Kanada didžiąją dalį įrangos perka iš Jungtinių Valstijų. D. Trumpo administracija, kitaip nei ankstesnė, valdant Joe Bidenui, nesuteikia Ukrainai jokių ginklų.
Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą tapo efektyvesnės. Ji paleidžia šimtus dronų, kai kurie iš jų yra įrengti kameromis, kad būtų galima tiksliau nustatyti taikinius, ir kurie pribloškia Ukrainos oro gynybos sistemas, ypač regionuose, kuriuose apsauga yra silpnesnė. Be to, šiais metais ji atakuoja regioną po regiono, smogdama vietinėms skirstykloms ir pastotėms, o ne centralizuotam nacionaliniam tinklui.
Ukrainos energetikos ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos atakos padarė daugiau žalos šalies energetikos infrastruktūrai, dėl to daugelyje šalies sričių buvo numatyti elektros tiekimo nutraukimai. Ministerija paragino ukrainiečius racionaliai naudoti elektrą, ypač didžiausio suvartojimo valandomis ryte ir vakare.
Tuo tarpu abi pusės deda dideles pastangas kovose dėl Pokrovsko kontrolės Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kur, pasak V.Zelenskio, Rusija yra sutelkusi 170 tūkst. karių, kad suintensyvintų puolimą.
Remiantis Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, pastarosiomis dienomis mūšiai santykinai nurimo. Tačiau Vašingtone įsikūręs analitinis centras teigė manantis, jog artimiausiomis dienomis Rusijos pajėgos pagreitins atakų tempą, į miestą perkeldamos daugiau karių.
„Turi būti veiksmai“: Zelenskis sureagavo į korupcijos schemą energetikos sektoriuje
21:17
Komentuodamas atskleistą plataus masto korupcijos schemą energetikos sektoriuje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad būtini neatidėliotini ir veiksmingi veiksmai prieš korupciją. Šalies vadovas tai pabrėžė vakaro vaizdo kreipimesi.
„Bausmės neišvengiamumas yra būtinas. „Energoatom" šiuo metu užtikrina didžiausią elektros gamybos dalį Ukrainoje. Švarumas įmonės viduje yra prioritetas“, – sakė prezidentas.
Pasak V.Zelenskio, visi, kurie kūrė korupcines schemas energetikos sektoriuje ir kituose pramonės šakose, turi „sulaukti aiškaus procesinio atsako“.
„Turi būti nuosprendžiai, o pareigūnai privalo dirbti taip, kaip reikia, kad būtų pasiekti rezultatai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Lietuvos diplomatijos vadovas: JAV pajėgos Europoje – nepakeičiamas Rusijos atgrasymo instrumentas
20:14
JAV svarstant dalį savo pajėgų išvesti iš Europos, Lietuvos užsienio reikalų ministras teigia, kad amerikiečių kariai lieka niekuo nepakeičiamu Rusijos agresijos atgrasymo instrumentu.
Tai Kęstutis Budrys sakė pirmadienį Vašingtone susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Pasak ministro, Lietuva užtikrina geriausias gyvenimo ir treniravimosi sąlygas Lietuvoje dislokuoto JAV priešakinių pajėgų bataliono kariams, tai reikšmingai prisideda prie jų kovinės parengties stiprinimo.
K.Budrys patikino, kad tęstinis Lietuvos siekis užtikrinti maksimalų priimančiosios šalies paramos paketą yra Lietuvos prioritetas, teigiama po susitikimo išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai. Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantį amerikiečių karių.
Amerikiečių televizija NBC balandį skelbė, kad Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai galėtų būti atitraukti iš Lenkijos ir Rumunijos.
Anot URM, per susitikimą aptarti kertiniai Lietuvos ir JAV strateginio bendradarbiavimo klausimai – transatlantinis ir regioninis saugumas, JAV pajėgų Europoje svarba, bendras atsakas į hibridines grėsmes, bendradarbiavimas NATO, gynybos, energetikos, nuoseklios paramos Ukrainai, sankcijų įgyvendinimo ir koordinavimo srityje.
„Lietuvos ir JAV strateginės partnerystės pagrindas – saugumo užtikrinimas ne pažadais, o konkrečiais darbais. Lietuva yra ne saugumo vartotoja, bet moki, patikima sąjungininkė“, – tvirtino K.Budrys.
Per susitikimą ministras padėkojo JAV administracijai už solidarumą su Lietuva ir principingą atsaką į oro erdvės pažeidimus bei Rusijos ir Baltarusijos režimų eskaluojamas hibridines grėsmes.
K.Budrio teigimu, NATO kaimynystėje esantys autoritariniai režimai ir toliau bando Aljanso ribas, todėl vieningas atsakas ir stiprus atgrasymas būtini siekiant užkirsti tam kelią.
Ministras akcentavo būtinybę JAV ir Europai tęsti koordinavimąsi dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai siekiant pažaboti autoritarinių režimų neatsakingą elgesį.
K.Budrys teigiamai įvertino JAV prezidento sprendimą teisininką Johną Coale'ą paskirti specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai, kad šis toliau derėtųsi dėl politinių kalinių paleidimo.
URM teigimu, K.Budrys su M.Rubio taip pat aptarė ilgalaikės ir tvarios taikos Ukrainoje siekį.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, svarbu užtikrinti nenutrūkstamą karinę ir finansinę paramą Ukrainai, o Rusiją ir toliau spausti visomis priemonėmis apribojant galimybę tęsti karą.
„Dabar – sudėtingiau“: papasakojo, kaip Ukrainoje savanoriai gelbsti žmones
20:04
Ukrainoje nuolat daugėja žmonių, kuriems reikia pagalbos – karą patiriančių žmonių poreikiai tampa vis didesni ir sudėtingesni, pasakoja Ukrainos Raudonojo Kryžiaus vadovas Maksymas Docenka. Interviu leidiniui „Postimees“ jis papasakojo, kaip karo fronte veikia savanoriai ir kaip jie padeda civiliams.
Skaičiuojama, kad nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį šalies regione gyvenantiems gyventojams pristatyta daugiau nei 13 milijonų maisto ir higienos priemonių paramos paketų.
Ukrainos Raudonasis Kryžius vasaros metu turėjo 5000 darbuotojų ir 10 tūkst. savanorių.
„Dabar situacija yra daug sudėtingesnė“, – sako M.Docenka.
Interviu leidiniui „Postimees“ jis atskleidė, kaip karo metu Ukrainoje stengiamasis padėti civiliams.
– Kur humanitarinė padėtis yra sudėtingiausia?
– Visame pasaulyje vyrauja nuomonė, kad padėtis Ukrainoje pasikeitė ir dabar yra lengvesnė. Tačiau, mano nuomone, ji yra daug sudėtingesnė nei [Rusijos pilno masto įsiveržimo] pradžioje.
Iš pradžių poreikiai buvo beprecedenčio masto, bet labai trumpalaikiai. Tai buvo pagrindiniai neatidėliotini poreikiai. Milijonui žmonių, kurie tam tikru metu buvo perkelti, reikėjo daugiau ar mažiau tų pačių dalykų: maisto, higienos priemonių, teisinės pagalbos.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Tęsiantis aklavietei, Ukrainos kovos su korupcija agentūra surengė reidų energetikos sektoriuje
19:22
Ukrainos Nacionalinė kovos su korupcija agentūra (NABU) pirmadienį pranešė, kad vykdo didelio masto reidus šalies energetikos sektoriuje.
Operacija surengta po kelis mėnesius trukusių vidaus nesutarimų dėl Kyjivo kovos su korupcija pastangų.
NABU sakė, kad operacija, vykdoma bendradarbiaujant su Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO), skirta korupcijai šiame svarbiame sektoriuje atskleisti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią vasarą bandė priimti įstatymą, kuriuo būtų panaikinta šių dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija. Šis žingsnis sukėlė retą priešišką visuomenės reakciją ir didžiausius protestus nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
Ukrainą seniai kamuoja korupcija, dėl kurios vyko protestai visus 30 nepriklausomybės metų.
Ukraina pradėjo reformas po 2014 metų revoliucijos, tačiau baiminamasi, kad nesėkmingas V.Zelenskio bandymas šią vasarą pakeisti įstatymą, reglamentuojantį kovos su korupcija agentūras, gali pakenkti Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Prezidento biuras vasarą tvirtino, kad šis įstatymas turi pagerinti kovos su korupcija tarnybų veiklą.
Tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui, o Kyjivo partneriams Europoje pareiškus susirūpinimą, įstatymas buvo atšauktas.
Pasak NABU, „aukšto lygio nusikalstama organizacija“ sukūrė „didelio masto korupcijos schemą, siekdama daryti įtaką strateginėms valstybinio sektoriaus įmonėms“, įskaitant didžiausią atominės energijos tiekėją „Enerhoatom“.
Ji paskelbė nuotraukas, kuriose matyti krepšiai, pilni dolerių ir eurų banknotų, tačiau daugiau informacijos apie operaciją nepateikė.
Nebuvo nurodyta, kur ir kada buvo padarytos šios nuotraukos.
Rusija per beveik ketverius metus trunkančią invaziją nuolat taikosi į strateginį Ukrainos energetikos sektorių.
Buvęs Ukrainos nacionalinio tinklo operatoriaus „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis praėjusį mėnesį buvo sulaikytas dėl kaltinimų lėšų pasisavinimu.
V.Kudryckis, kuris dabar paleistas už užstatą, neigė kaltinimus, kurie, jo teigimu, yra politiškai motyvuoti ir „nebūtų pareikšti be prezidento biuro įsikišimo“.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad NABU taip pat surengė reidus buvusio energetikos ministro Hermano Haluščenkos ir artimo V.Zelenskio sąjungininko Timūro Mindičiaus namuose.
NABU pirmadienį paskelbtame pareiškime šių pranešimų nekomentavo.
T.Mindičius yra vienas iš prodiuserinės studijos „Kvartal 95“ bendrasavininkų. Ją 2000-ųjų pradžioje įkūrė V.Zelenskis, kuris prieš tapdamas prezidentu buvo populiarus komikas.
„Bild“ įvardijo, kaip Vokietija ruošia karo medikus galimam karui
18:33
Vokietija yra nepasirengusi galimam karui, be kita ko, dėl medicinos sistemos trūkumų, rašo laikraštis „Bild“.
Bundesveras parengė specialią Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ataskaitą, kurioje dalyvavo 200 ekspertų, įskaitant kariškius ir medikus. Leidinys skelbia, kad ataskaitoje pirmą kartą pateikiamas niūrus šalies pasirengimo ekstremalioms situacijoms vertinimas ir nurodoma, ką reikia skubiai padaryti.
„Blogiausiu atveju Vokietijoje kasdien atsirastų apie 1 000 sužeistų karių. Be to, bus ir civilių aukų“, – rašoma leidinyje.
Ekspertai mano, kad tai sukeltų „didelę fizinę ir psichosocialinę naštą“ medicinos personalui ir kitiems pacientams.
Ataskaitoje teigiama, kad tokiu atveju sparčiai plistų infekcinės ligos, trūktų vaistų, kraujo preparatų ir tvarsliavos. Be to, ataskaitoje teigiama, kad reikėtų tikėtis tikslinių priešo išpuolių prieš ligonines ir gydytojus.
Ekspertai teigia, kad Vokietijos medicinos sistema vis dar yra tik vidutiniškai tam pasirengusi.
„Atsakomybė neaiški, tiekimo grandinės pernelyg pažeidžiamos, o ryšių kanalai nekoordinuojami. Vaistinėse sukaupta per mažai vaistų atsargų. Niekas nežino, kurie gydytojai yra laisvi ar kitaip suplanuoti (pvz., budintys)“, – informuojama leidinyje.
Todėl ekspertai rekomenduoja tokius veiksmus:
- Apsaugoti ligonines, vaistines ir vaistų gamintojus nuo plėšikavimo ir naikinimo, o gydymo įstaigas saugumo sumetimais perkelti po žeme
- Mokyklas ir sporto sales naudoti kaip sužeistųjų surinkimo vietas
- Mokyti medicinos studentus gydyti karo traumas
- Sumažinti biurokratiją ligoninėse, kad jose būtų priimta 20-25 proc. daugiau pacientų.
- Sudaryti vaistų ir atsargų atsargas
- Organizuoti kraujo donorystę iš kitų regionų (pvz., Šiaurės Amerikos), kad būtų išvengta kraujo trūkumo
- Supaprastinti vaistų pakavimo reikalavimus ir instrukcijas
- Padidinti karių ir civilių mokymų skaičių
- Sukurti operatyvią sveikatos priežiūros sistemą ekstremalioms situacijoms.
Lavrovo dingimas paskatino spėliones: Kremlius suskubo neigti
17:27
Nedaug kas taip skatina stebėti Kremlių, kaip nepaaiškinamas aukšto rango pareigūno dingimas. O Sergejaus Lavrovo neatvykimas į svarbų Kremliaus susitikimą praėjusią savaitę neišvengiamai sukėlė spekuliacijas, kas gali vykti užkulisiuose, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
75 metų užsienio reikalų ministras veteranas S.Lavrovas buvo vienintelis nuolatinis Saugumo tarybos narys, nedalyvavęs praėjusį antradienį vykusiame posėdyje, per kurį Vladimiras Putinas nurodė pareigūnams parengti pasiūlymus dėl galimo branduolinių ginklų bandymų atnaujinimo – dėl šio nedalyvavimo, kaip teigė gerai informuotas laikraštis „Kommersant“, buvo „susitarta iš anksto“.
Prie intrigos prisidėjo ir tai, kad S.Lavrovas nebuvo įtrauktas į Rusijos delegaciją artėjančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime Pietų Afrikos Respublikoje, o į jo vietą paskirtas žemesnio rango pareigūnas.
Pirmadienį toliau aiškino, kad nieko neatsitiko
Dėl šių neįprastų sprendimų Maskva primygtinai tvirtino, kad nieko neatsitiko.
Pirmadienį paklaustas apie gandus, kad S.Lavrovas prarado V.Putino palankumą, Kremlius juos atmetė kaip „absoliučiai neteisingus“, sakydamas, kad „nereikia kreipti dėmesio“ ir kad „viskas yra gerai“.
Įvardijo, kada žmonės pamatys ministrą
„Sergejus Viktorovičius toliau dirba, ir jis aktyviai dirba, – sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas ministro tėvavardį. 0 Kai bus atitinkamų viešų renginių, ministrą pamatysite.“
Gandai apie V.Putino nepasitenkinimą S.Lavrovu pirmą kartą pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį staiga atšaukė Budapešte planuotą aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos vadovu.
Žiniasklaidos pranešimais, susitikimas buvo atidėtas po įtempto S.Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pokalbio, per kurį JAV pareigūnus pribloškė S.Lavrovo reikalavimai ir jo griežtas primygtinis Rusijos maksimalistinių pozicijų Ukrainos taikos derybose laikymasis, įtikinęs Vašingtoną, kad aukščiausiojo lygio susitikimas būtų beprasmis.
Sako, kad nebuvo išvarytas
Buvęs aukštas Kremliaus pareigūnas laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad nėra jokių požymių, jog S.Lavrovas buvo „išvarytas“, ir pažymėjo, kad jo nedalyvavimas dviejuose viešuose renginiuose pats savaime neįrodo, kad jis prarado savo malonę.
Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, buvęs pareigūnas sakė, kad V.Putinas vargu ar atleis dešimtmečius jam ištikimai tarnavusį diplomatą.
Pridarė netvarkos
Tačiau šaltinis teigė, kad S.Lavrovas „netinkamai valdė“ savo pokalbį su M.Rubio ir „pridarė diplomatinės netvarkos“.
Šaltinis teigė, kad S.Lavrovas, siekdamas Kremliaus akyse atrodyti patriotiškai, iškėlė bekompromisius reikalavimus, o tai galiausiai davė priešingų rezultatų.
Šaltinis pridūrė, kad V.Putinas jau anksčiau rodė susierzinimą dėl vis labiau konfrontuojančio S.Lavrovo tono ir mažėjančio jo gebėjimo demonstruoti diplomatinį subtilumą.
Karjeros diplomatas S.Lavrovas, 1972 m. pradėjęs dirbti sovietų užsienio reikalų tarnyboje, nuo 2004 m. eina Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas, todėl yra vienas ilgiausiai dirbančių aukščiausio rango diplomatų pasaulyje.
Žinomas dėl savo skambaus balso ir kovingų spaudos konferencijų, S.Lavrovas buvo pagrindinis Maskvos užsienio politikos gynėjas nuo karo Irake iki Sirijos, Krymo aneksijos ir plataus masto invazijos į Ukrainą.
Gąsdina išsijuosę: tikina rusus, kad NATO ir JAV bejėgės prieš Putino „superginklus“
16:36
Rusijos valdžia ir ištikimiausi šalies propagandininkai tęsia viešųjų ryšių kampaniją naujiems branduoliniams ginklams – raketoms „Burevestnik“ ir torpedoms „Poseidon“, apie kurių neva sėkmingus bandymus paskelbė Kremliaus šeimininkas Valdimiras Putinas, blogėjant santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Sekmadienį rusų propagandininko Dmitrijaus Kiseliovo programa „Vesti Nedeli“ parodė reportažą, kuriame meniškai įvardintos šių vadinamųjų „superginklų“ galimybės.
Žiūrovus bandyta įtikinti, kad karo su amerikiečiais ir NATO atveju pastarieji neturėtų jokių galimybių pasipriešinti „neprilygstamiems“ V.Putino ginklams.
„JAV ir jų sąjungininkės sukūrė branduolinių ginklų perėmimo sistemas, ribojančias Rusijos galimybes imtis atsakomųjų veiksmų. „Poseidonas“ apeina šias gynybos priemones visiškai pasislėpdamas po vandeniu, kad galėtų suduoti triuškinantį atsakomąjį smūgį, jis laikomas paskutinės dienos ginklu“, – postringaujama reportaže.
Programoje taip pat pateiktas žurnalo „National Defence“ vyriausiojo redaktoriaus Igorio Korotčenkos komentaras, kuriame teigiama, kad dėl galingos branduolinės galvutės „Poseidon" esą „garantuotai sunaikins“ karinio jūrų laivyno bazę „kartu su visu ten esančiu naikinimo priemonių arsenalu“, o jei sprogimas įvyks vandenyje po amerikiečių lėktuvnešiu, „iš jo neliks net metalo“.
Propagandininkai išsijuosę gyrė tariamai mirtinus Rusijos ginklus, teigdami, kad jo „nėra su kuo lyginti“, nes net neseniai išbandytos JAV tarpžemyninės raketos „Minuteman III“ veikimo riba yra 13 tūkst. kilometrų, o „Burevestnik“ raketos veikimo nuotolis yra „begalinis“.
D.Kiseliovo programoje taip pat kalbama apie Rusijos pasirengimą branduoliniams bandymams, kuriems pasiruošti praeitą savaitę nurodė V.Putinas.
Propagandininkai tikino, kad Naujosios Žemės bandymų poligonas yra pastoviai prižiūrimas.
„Čia, atšiauriomis Arkties sąlygomis, nuolat tarnauja Rusijos kariškiai, čia gyvena jų šeimos ir vaikai“, – pabrėžia laidos autoriai ir pateikia analogijų su 1961 m. „Carinės bombos“ bandymais, kai „susidarė didžiulis ugnies kamuolys, kurio intensyvumas buvo daug ryškesnis už Saulę“.
Kitas propagandistas, Vladimiras Solovjovas, savo laidoje samprotavo apie sovietinių raketų „Vojevoda“ pakeitimą raketomis „Sarmat“. Pokalbyje su tariamu ekspertu jis ragino ne atsikratyti pasenusių modelių, o „daužyti“ jomis Ukrainą, o paskui pasiūlė „grąžinti raketą „Vojevoda" amerikiečiams“.
Rusijos gynybos ministerija nepasidalijo filmuota medžiaga iš „Poseidon“ torpedų bandymų: šių ginklų charakteristikos žinomos tik iš V.Putino ir jo kariškių žodžių. Apie raketą „Burevestnik“ taip pat žinoma labai mažai – tai tarsi kažkoks mitinis Rusijos pabūklas. Tačiau Generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas teigė, kad per bandomąjį skrydį raketa „Burevestnik“ per 15 valandų įveikė 14 tūkst. kilometrų.
Kalbant apie „Poseidon“, jokie duomenys nebuvo paskelbti. V.Putinas tik pasakė, kad „pasaulyje nėra nieko panašaus į ją pagal greitį ir judėjimo gylį“ ir kad torpedos galia yra daug didesnė nei raketos „Sarmat“, ir kad „nėra būdų ją perimti“.
Negana to, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas Vladimiras Komojedovas aiškino, kad „Poseidono“ sprogimas atseit „galėtų sukelti cunamį“, kuris sunaikintų viską savo kelyje.
Tą patį teigė ir Rusijos propagandininkai, grasindami karo atveju nuplauti JAV pakrančių miestus. Tačiau branduolinės energetikos ekspertai nustatė, kad tai neįmanoma. Be to, tokios aršios Kremliaus ir jo pakalikų pastangos išreklamuoti ginklus, į kuriuos JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatkreipė ypatingo dėmesio, kelia įtarimą, ar tai nėra eilinis Rusijos žvanginimas ginklais.
„Lukoil“ skambina pavojaus varpais: gali tekti palikti velniškai pelningą naftos telkinį
16:10
JAV sankcijų kumščio prispausta Rusijos bendrovė „Lukoil“ skelbia force majeure aplinkybes dėl milžiniško naftos telkinio „West Qurna-2“ Irake tolesnės eksploatacijos, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė keturi šaltiniai.
Praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Nuo to laiko Irakas sustabdė visus mokėjimus bendrovei grynaisiais pinigais ir žaliava, nurodė trys šaltiniai.
Teigiama, kad praėjusį antradienį „Lukoil“ nusiuntė laišką Irako naftos ministerijai, kuriame nurodė, kad dėl force majeure aplinkybių, bendrovė negali tęsti įprastinės veiklos „West Qurna-2“ telkinyje, teigė keturi šaltiniai.
Jei per šešis mėnesius šios priežastys nebus pašalintos, „Lukoil“ nutrauks gavybą ir visiškai pasitrauks iš projekto, atskleidė aukšto rango Irako naftos sekotoriaus pareigūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
