Svarbiausios naujienos
- „Jis kaupia problemas, kurios gali baigtis katastrofa“: Putinas pateko į aklavietę kare su Ukraina
- JAV atsakas į „Burevestnik“ ir „Poseidon“: pademonstravo naują slaptą branduolinę raketą
- „Valia Pusėstiklinės“: kaip „Leningrado šeimininkas“ ir Primakovas padėjo Valentinai Matvijenko tapti įtakingiausia Rusijos moterimi
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Jis kaupia problemas, kurios gali baigtis katastrofa“: Putinas pateko į aklavietę kare su Ukraina
22:19
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė karo prieš Ukrainą aklavietėje. Nors kovos tęsiasi, jis neturi jokio supratimo, kaip pasiekti pergalę, ir tik kaupia jau esamas problemas.
Apie tai rašo „The Economist“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Edwardas Carras.
Autorius pažymi, kad jei Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis iki 2026 m. birželio 10 d., jis truks ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas, nors abu konfliktai, pagal tuometinius lūkesčius, turėjo baigtis per kelias savaites.
Kaip ir Ukrainoje, taip ir Pirmojo pasaulinio karo metais, frontas buvo įstrigęs, o aukštesnioji vadovybė siuntė žmones mirti beprasmiuose puolimuose. 1918 m. sąjungininkai pralaužė vokiečių linijas naudodami naujas taktikas. Šiandien Ukraina nepasiduoda, o Rusija nežino, kaip laimėti.
„Net diktatūroje lyderis, neturintis pergalės plano, tik kaupia problemas. Kaip dar 1914–1918 m. suprato caras Nikolajus II, anksčiau ar vėliau ateina atsiskaitymo laikas. Kuo daugiau beprasmiškai žūsta rusų šiandien, tuo didesnę krizę Putinas turės rytoj“, – rašo Carras.
Esminė Putino problemų priežastis ta, kad jis nesugebėjo nugalėti Ukrainos mūšio lauke.
2025 m. vasaros puolimas visiškai žlugo. Rusai siunčia mažas grupes į mirties zoną. Jei daliai pavyksta prasiveržti, kiti negali tuo pasinaudoti. Kai tik susitelkia didesnės grupės, jos sunaikinamos.
Per metus iki spalio vidurio Rusijos nuostoliai išaugo beveik 60% – nuo 984 tūkst. iki 1,438 mln. Žuvusiųjų skaičius siekia 190–480 tūkstančių. Panašu, kad vienam žuvusiam ukrainiečiui tenka penki rusai.
Nepaisant tokių nuostolių, Rusijos armija 2025 m. vasarą neužėmė nė vieno didelio miesto. Jei Rusija ir toliau judės tokiu tempu, jai prireiks dar penkerių metų keturiems regionams užimti.
Carras rašo, kad esant dabartiniam žūčių tempui, bendri Rusijos nuostoliai gali siekti 4 milijonus.
Todėl Putinas smogia Ukrainos miestams ir infrastruktūrai, tikėdamasis paversti dalį šalies negyvenama ir palaužti dvasią. Tačiau smūgiai civiliams retai lemia valstybės griūtį.
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos teritorijoje gali paveikti visuomenės nuomonę. 70% rusų teigia remiantys karą, tačiau tik penktadalis yra tikri fanatikai. Likusieji tiesiog nenori mąstyti. Kai Ukraina smogia naftos infrastruktūrai ir oro uostams ekonomika smunka, rusams gali tekti susidurti su realybe.
Putinas tikėjosi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasvers situaciją jo naudai. Jeigu Vašingtonas būtų sustabdęs žvalgybos dalijimąsi ir oro gynybos tiekimą, tai būtų galėję priversti Ukrainą deryboms, tik ne jų naudai.
Trumpas bandė tai padaryti 2025 m. pradžioje, bet ši strategija dabar nebeatrodo reali. Be to, Europa perėmė finansinę paramą Ukrainai ir net sustabdė pagrindinius MAGA judėjimo argumentus. Spalį Trumpas netgi įvedė sankcijas „Lukoil“ ir „Rosneft“.
Putino viltis – kad Europa pavargs ir Ukraina liks be lėšų 2026 m. pradžioje. Tačiau net jei į valdžią ateis populistai, kurie nepritaria pokario atkūrimui, tai nereiškia, kad Ukraina bus palikta vidury mūšio.
„Argumentas, kad Ukraina yra Europos saugumo pagrindas, yra neginčijamas. Jei Kyjivas kris, Putinas kontroliuos didžiausią Europoje kariuomenę ir galingą gynybos pramonę“, – rašo Carras.
Jei bus sukurtas patikimas ilgalaikio finansavimo mechanizmas, Putinas supras, kad Ukrainos ekonomika gali išsilaikyti ilgiau nei Rusijos.
Kai kurie mano, kad Putinas tiki laiko pranašumu – kitaip jis būtų prašęs taikos. Tačiau Vietnamas, Afganistanas ir Irakas parodė, kad lyderiai dažnai tęsia karą tikėdamiesi stebuklingo lūžio.
Todėl Putinas gali tęsti kovą iki 2026 m., laukdamas, kol generolai atras naują taktiką, kol Ukraina liks be žmonių, kol žlugs Zelenskio vyriausybė arba kol Trumpas ar Europa praras kantrybę.
„Tačiau jei tai neįvyks, Putinas pats sau kuria katastrofą. Rusija įkeitė savo ekonomiką, privertė Suomiją ir Švediją stoti į NATO, pavertė save Kinijos vasale ir sunaikino visą jaunąją kartą. Ir dėl ko? Vos tik šis klausimas nuskambės rusų lūpose, pasaulį ištiks naujas pavojus. Putinas gali pripažinti pralaimėjimą užsienyje ir pradėti terorą namuose. Arba jis gali eskaluoti“, – apibendrina Carras.
ISW analitikai anksčiau teigė, kad Rusija siekia vilkinti derybas ir karą, nes tikisi papildomų teritorinių laimėjimų. Putinas taip pat bando sužlugdyti derybas skleisdamas melą apie prezidento Volodymyro Zelenskio „nelegitimumą“ ir kaltindamas Ukrainą dėl pažangos stokos.
Spalio 31 d. pranešta, kad JAV atšaukė planuotą Trumpo ir Putino susitikimą Budapešte dėl Rusijos nenoro švelninti reikalavimų Ukrainai.
Lapkričio 10 d. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad karas baigsis tik tada, kai Rusija „pasieks užsibrėžtus tikslus“.
Rusai užėmė dar vieną kaimą Charkivo srityje
00:38
Rusai užėmė Stepnaya Novoselovka kaimą Kupjansko rajone Charkivo srityje, praneša projektas „DeepState“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, nuo dienos pradžios įvyko 157 koviniai susidūrimai.
„DeepState“ žemėlapio informacijoje nurodoma, kad šiaurės Slobozhansko ir Kursko kryptimis įvyko trys Rusijos atakos. Pietų Slobozhansko kryptimi užfiksuota 11 kovinių susidūrimų Volchansko, Sinelnikovo, Dvurechansky ir Krasny Pervy rajonuose.
Kupjansko kryptimi priešas surengė aštuonias atakas prieš Ukrainos karių pozicijas.
Limano kryptimi Rusijos pajėgos 12 kartų šturmavo Ukrainos gynėjų pozicijas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras ir politologas Andriy Tkachukas teigė, kad Rusijos okupantai neatsisakė ketinimų sukurti vadinamąją „buferinę zoną“ Ukrainos teritorijoje, ypač Charkivo srityje.
Kalbėdamas apie situaciją ties Volčansku, jis pažymėjo, kad „priešas mėgina prasiveržti į naujas vietoves, bando kirsti valstybės sieną, kad susijungtų su Volčansku“.
„Trumpas priėmė sprendimą“: paaiškino, kaip JAV artėjimą prie Baltarusijos priims Putinas
23:06
Saugumo ekspertas Raineris Saksas sako, kad kai rusai balistinėmis raketomis puola Ukrainos energetikos infrastruktūrą, padėti galėtų tik „Patriot“ oro gynybos sistemos. Jis interviu leidiniui „Postimees“ paaiškino, kas šiuo metu vyksta Pokrovske ir kaip į Donaldo Trumpo sprendimą dėl Baltarusijos gali įvertinti Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas.
„Ukraina per pastaruosius tris mėnesius susidūrė su sunkumais“, – kalbėdamas apie Rusijos apšaudomą ukrainiečių energetikos infrastruktūrą kalba analitikas.
Tuo metu, paklaustas apie D.Trumpo sprendimą dėl Aliaksandro Lukašenkos, saugumo ekspertas mano, kad tokį JAV žingsnį V.Putinas vertina dviprasmiškai.
Apie tai, kaip ir apie situaciją Pokrovske, jis išsamiai pakomentavo leidiniui „Postimees“.
– Savaitgalį Ukraina bandė atkurti energijos ir šildymo tiekimą, nes dėl naujausių Rusijos atakų elektros gamyba sumažėjo praktiškai iki nulio. Kokia yra padėtis?
Kyjivo meras pasibaisėjęs Rusijos karių šturmais: „Jie puola kaip kompiuteriniame žaidime“
21:39
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko perspėjo, kad Ukrainos pajėgų patiriama įtampa tik auga, nes iš šalies į Europą išvyksta vis daugiau karinio amžiaus vyrų, o tai dar labiau didina ir taip drakonišką karių trūkumą, skelbia lenkų naujienų portalas „TVP World“.
Interviu metu žurnalistui Axeliui Springeriui iš „Global Reporters Network“ Ukrainos sostinės meras pripažino, kad po beveik ketverius metus trukusio karo Ukrainos gebėjimas papildyti savo pajėgas silpsta, o Rusijos kariuomenė, deja, toliau žengia į priekį.
„Turime didžiulių problemų su kariais – su žmogiškaisiais ištekliais“, – teigė V.Klyčko, apibūdindamas Rusijos puolimus kaip „kompiuterinį žaidimą – jie tiesiog nuolat eina; jiems nerūpi kritę kariai“.
Dabartinės mobilizacijos taisyklės numato, kad ukrainiečiai gali būti šaukiami į kariuomenę nuo 25 metų amžiaus, o Kyjivo meras teigė, kad šią ribą gali tekti keisti.
Rusijos kariai nužudė tris civilius, kurie bandė evakuotis iš kovos zonos
21:10
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 77-osios atskirosios aeromobiliosios brigados kariai užfiksavo, kaip Rusijos kariuomenė nužudė tris civilius ir gyvūną.
77-osios brigados pilotai užfiksavo dar vieną nusikaltimą: FPV drono smūgį civiliams, kurie važiavo motoriniu traktoriumi tarp Zagryzovės ir Bohuslavkos kaimų Charkivo srityje.
„Žmonės bandė evakuotis iš kovų zonos, tačiau būtent tuo momentu Rusijos pajėgos tyčia juos užpuolė dronu.“
Brigada pridūrė, kad ataka buvo tyčinė ir nukreipta į žmones, kurie nekėlė jokios karinės grėsmės.
Smūgio metu žuvo trys civiliai ir gyvūnas. Paveiktoje vietoje nebuvo jokių karinių objektų ar dvigubos paskirties infrastruktūros.
Prancūzų analizė: kaip atrodytų Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis?
20:17
2028-2030 metai. Po sekinamo karo Ukrainoje per porą metų jėgas atgavęs Rusijos režimas imasi naujos agresijos. Vladimiras Putinas pareiškia, neva lietuvių ir ukrainiečių teroristai, remiami Lietuvos Vyriausybės, trikdo traukinių tranzitą į Karaliaučių, o Latvijos ir Estijos valdžia pradėjo rusakalbių etninį valymą.
Susiskaldžiusi Amerika apimta politinės suirutės baigiantis Donaldo Trumpo kadencijai, o Kinija pradeda ginklų žvanginimą prie Taivano krantų. Europos vyriausybės sutaria tik dėl vieno: pasiųsti specialųjį pasiuntinį derėtis su Maskva dėl deeskalacijos. Nepraėjus nė dviem paroms po šalto pasiuntinio priėmimo Maskvoje, rusų pajėgos įsiveržia į Narvą Estijoje, Daugpilį Latvijoje ir Lietuvoje esantį Suvalkų koridorių. Vladimiras Putinas pakelia telefono ragelį ir paskambina Baltiesiems rūmams. Kaip viskas klostytųsi toliau?
Tokį scenarijų išsamioje 60 puslapių analizėje šį mėnesį išnarstė patyręs prancūzų diplomatas Michelis Duclos, dirbantis autoritetingame Prancūzijos analitiniame centre „Institut Montaigne“.
Ambasadorius analize sutiko pasidalyti su15min skaitytojais ir interviu atsakė į 15min klausimus.
Putiną motyvuoja trys priežastys
Ataskaitą parengęs Michelis Duclos devintajame dešimtmetyje, pradėjus griūti sovietų imperijai, dirbo ambasadoje Maskvoje, vėliau užėmė įvairias pareigas Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje – nuo Briuselio iki Sirijos.
Merzas paprašė Zelenskio užtikrinti, kad jauni ukrainiečiai vyrai nevyktų į Vokietiją
20:03
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „užtikrinti“, kad jauni Ukrainos vyrai nevyktų į Vokietiją, o gintų savo šalį. Apie tai praneša leidinys „Welt“.
Kalbėdamas Vokietijos ir Ukrainos prekybos kongrese Berlyne, Merzas pareiškė, kad nori, jog jauni Ukrainos vyrai „tarnautų savo šalies kariuomenėje“, o ne vyktų į Vokietiją. Pasak Merzo, jis „paprašė prezidento Zelenskio tai užtikrinti“.
Kancleris taip pat patvirtino anksčiau paskelbtus planus atimti iš Ukrainos pabėgėlių standartinę finansinę paramą, kurią gauna nepasiturintys Vokietijos piliečiai. Vietoje to, Ukrainos pabėgėliams bus mokamos mažesnės išmokos, skirtos prieglobsčio prašytojams.
Taip pat pranešama, kad Merzas anksčiau telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbio metu kancleris paragino Ukrainos vadovą „aktyviau kovoti su korupcija ir tęsti reformas, ypač teisinės valstybės srityje“.
Kaip pranešė UNIAN, rugpjūčio pabaigoje Ukrainos vyriausybė sušvelnino išvykimo į užsienį apribojimus ir leido 18–22 metų vyrams laisvai išvykti iš šalies. Pasak Vakarų žiniasklaidos, šia galimybe pasinaudojo bent 100 tūkstančių žmonių. Tai sukėlė sumišimą Vakarų visuomenėse, nes tai yra kovinio amžiaus vyrai, kurių skaičius viršija daugelio Europos kariuomenių dydį. Visa tai vyksta karo metu, kai Ukrainos gynybos pajėgoms trūksta pėstininkų.
Dešiniojo sparno partijos Vokietijoje ir Lenkijoje jau pasinaudojo šiuo klausimu savo politinėje kovoje, versdamos vyriausybes užimti griežtesnę poziciją.
Žiniasklaida: iš „atkatų“ skandalo veikėjo gali būti atimta Ukrainos pilietybė
19:05
Iš studijos „Kvartal-95“ bendrasavininkio Tymuro Mindičiaus, kaltinamojo korupcijos energetikos sektoriuje byloje, gali būti atimta Ukrainos pilietybė. Šį klausimą jau svarsto teisininkai. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi šaltiniais.
Pašnekovas pažymėjo, kad šiuo metu atliekamas teisinis vertinimas, siekiant nustatyti, ar Ukrainos pilietybės atėmimas iš T.Mindičiaus gali pakenkti procesiniams veiksmams prieš jo asmenį, visos bylos tyrimui, teismo procesams ir pan.
Portalas rašo, kad laukiama ir prezidento Volodymyro Zelenskio. Jis priims sprendimą dėl T.Mindičiaus pilietybės panaikinimo remdamasis teisininkų išvadomis.
„Kad niekam nekiltų abejonių, neva pilietybės atėmimas apsaugos nuo teismo“, – sakė šaltinis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po „atkatų“ skandalo – esminiai pokyčiai: Ukraina atliks visų valstybinių įmonių auditą
18:46
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko pareiškė, kad kilus skandalui energetikos sektoriuje Ukraina rengia visų valstybinių įmonių, įskaitant energetikos įmones, auditą. Vyriausybės vadovė tai sakė savo „Telegram“ kanale.
„Rengiame išsamų sprendimą dėl visų valstybinių įmonių, įskaitant energetikos įmones. Atliekame auditą ir pavedėme stebėtojų taryboms patikrinti darbo būklę, ypač kalbant apie viešuosius pirkimus“, – kalbėjo J.Svyrydenko.
Pasak jos, vyriausybė jau nusprendė atleisti du ministrus, taikyti sankcijas su Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) medžiagomis susijusiems asmenims, taip pat atnaujinti „Energoatom“ veiklą – nušalinti vadovybę ir pradėti bendrovės auditą.
Skandalas bendrovėje „Energoatom“
15min primena, kad lapkričio 10 d. NABU ir specializuotoji kovos su korupcija prokuratūra (SAP) pradėjo plataus masto operaciją korupcijai energetikos sektoriuje atskleisti. Tuomet NABU pranešė apie korupcinę įtakos schemą strateginėse viešojo sektoriaus įmonėse, konkrečiai „Energoatom“. Teisėsaugininkai taip pat atliko kratas „Energoatom“ ir teisingumo ministro Hermano Haluščenkos namuose.
NABU paviešino kai kuriuos su byla susijusius įrašus. Įrašuose užfiksuoti asmenys, paženklinti šiomis pravardėmis: „Karlsonas“, „Profesorius“, „Tenoras“ ir „Raketa“.
Vėliau paaiškėjo, kad organizuojant šią schemą dalyvavo verslininkas Tymuras Mindičius (slapyvardis „Karlson“), teisingumo ministras ir buvęs energetikos ministras Hermanas Haluščenka (slapyvardis „Profesorius“), „Energoatom“ fizinės apsaugos ir saugumo vykdomasis direktorius Dmitrijus Basovas („Tenoras“) ir buvęs buvusio energetikos ministro H.Haluščenkos patarėjas Ihoris Mironiukas („Raketa“).
Tyrimo duomenimis, nusikalstamas susivienijimas sistemingai gaudavo neteisėtą naudą iš „Energoatom“ rangovų, kuri sudarė 10-15 proc. sutarčių vertės. Be to, NABU užfiksavo „Energoatom“ pinigų perdavimą buvusiam vicepremjerui.
JAV atsakas į „Burevestnik“ ir „Poseidon“: pademonstravo naują slaptą branduolinę raketą
18:19
Vos Vladimiras Putinas pranešė pasauliui apie sėkmingą dar vieno „stebuklingo ginklo“ bandymą, Jungtinės Valstijos pademonstravo raketą, sukurtą pagal vieną iš slapčiausių savo branduolinės ginkluotės modernizavimo programos projektų. Specializuotas portalas „Defense News“ šią raketą vadina „šuoliu į naują strateginio branduolinio atgrasymo erą: ji yra mažesnė, labiau slapta ir kur kas mirtinesnė už savo pirmtakę“.
Spalio 26 d. V.Putinas paskelbė, kad baigti „lemiami branduolinės tarpžemyninės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ bandymai. O spalio 29 d. jis paskelbė apie sėkmingą branduolinės torpedos „Poseidon“ paleidimą iš povandeninio laivo.
Pasak V Putino, pirmuoju atveju tai „unikalus“ „neriboto nuotolio“ ginklas, kurio niekas kitas pasaulyje neturi, o antruoju – „pagal greitį ir judėjimo gylį“ – „nieko panašaus pasaulyje nėra ir vargu ar artimiausiu metu atsiras“.
Tą pačią dieną, spalio 29 d., Kalifornijoje buvo nufotografuotas bombonešis B-52H su neįprastu ginklu po sparnu. Kariniai ekspertai nustatė, kad tai – naujoji branduolinė radarais sunkiai užfiksuojama (angl. strealth) raketa AGM-181 Long-Range Stand-Off (LRSO), kurios nuotraukos buvo paskelbtos birželio mėnesį, rašo „Defence News“.
Tai pirmoji vieša AGM-181 LRSO demonstracija, o oranžiniai lėktuvo ženklai rodo, kad tai buvo oficialus bandomasis, o ne mokomasis skrydis, pabrėžia portalas.
Pasak aviacijos fotografo Iano Recchio, B-52 iš pradžių skrido žemu maršrutu, o paskui pakilo į maždaug 1,5 km aukštį, todėl stebėtojai galėjo gerai apžiūrėti krovinį ir jį nufotografuoti. Tai, kad naujoji raketa buvo pademonstruota iškart po V.Putino pareiškimų, vargu ar tėra atsitiktinumas, pažymi „Defence News“:
„Strategijos analitikai mano, kad viešas LRSO prototipo demonstravimas buvo subtiliai apskaičiuotas signalas – nepastebimas priminimas, kad Jungtinės Valstijos baigia modernizuoti savo branduolinę triadą. Didėjančio branduolinių ginklų eskalavimo epochoje paprasčiausias tokio ginklo demonstravimas pasauliui gali būti toks pat galingas, kaip ir oficialus pranešimas apie jį.“
AGM-181 yra vadinamoji „stealth“ raketa, kurios neaptinka priešo radarai. Ji skrenda ikigarsiniu greičiu, sekdama vietovę, o tai taip pat padeda išlikti nematomai, ir neša W80-4 termobranduolinę kovinę galvutę, kurios galingumas siekia nuo 5 iki 150 kilotonų trotilo. Ant Hirošimos numestos bombos galingumas buvo apie 15 kilotonų.
„Defense News“ pažymi, kad naujoji raketa, kurios veikimo nuotolis viršija 2400 km, leidžia JAV bombonešiams smogti net iš už pažangiausių priešlėktuvinės gynybos sistemų ribų: „Ji suteikia JAV vadams neprilygstamą lanksčią atgrasymo priemonę – ginklą, kurį galima paleisti, atšaukti ar perdislokuoti neperžengiant raudonųjų linijų. Tai šiuolaikinis patikimo, kontroliuojamo atgrasymo įkūnijimas – pakankamai matomas, kad pasiųstų signalą, ir pakankamai nematomas, kad nebūtų numuštas.“
15min primena, kad Donaldas Trumpas į V.Putino pranešimą apie „Burevestnik“ atsakė sakydamas, kad pastarajam būtų geriau spręsti taikos klausimus, o ne bandyti raketas, nes „amerikiečių povandeniniai laivai jau yra prie Rusijos krantų“. O po pareiškimo apie „Poseidoną“ JAV prezidentas įsakė Pentagonui nedelsiant pradėti branduolinių ginklų bandymus.
„Valia Pusėstiklinės“: kaip „Leningrado šeimininkas“ ir Primakovas padėjo Valentinai Matvijenko tapti įtakingiausia Rusijos moterimi
17:50
Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko mėgsta gerai atrodyti. Jos padėjėjai yra parengę kelių geriausių jos nuotraukų rinkinį, kurį pateikia parlamente dirbantiems žurnalistams. Toks dėmesys išvaizdai nėra atsitiktinis – būtent tai suvaidino svarbų vaidmenį V.Matvijenko karjeroje.
Tyrime „Tėvai ir seneliai“ portalas „Projekt“ rekonstravo Federacijos Tarybos vadovės karjeros kelią ir nustatė, kad svarbų vaidmenį jame atliko santykiai su trimis vyrais: Leningrado komjaunimo vadovu, „Leningrado šeimininku“ ir ministru pirmininku Jevgenijumi Primakovu.
V.Matvijenko (mergautinė pavardė Tiutina) iš gimtojo Ukrainos Šepetovkos miesto 1967 m. atvyko į Leningradą studijuoti Chemijos ir farmakologijos institute. Tačiau ji pageidavo augti ne pagal gamybos, o pagal komjaunimo liniją. Ir sėkmingi artimi ryšiai jai ne kartą padėjo tai padaryti, rašo tyrimą cituojantis nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Pirmasis postūmis jos karjerai septintajame dešimtmetyje buvo jos santykiai su Leningrado komjaunimo pirmuoju sekretoriumi Viktoru Lobka, – „Projekt“ pasakojo buvęs Sankt Peterburgo Nevskio rajono vadovas Andrejus Korčaginas ir tų metų Leningrado žurnalistas. Po kelerių metų ji tapo pirmąja Petrogrado rajono komjaunimo komiteto sekretore.
Tada ją jau pastebėjo pirmasis srities komiteto sekretorius, Komunistų partijos Centro komiteto (CK) narys Grigorijus Romanovas, turėjęs pravardę „Leningrado šeimininkas“. Pasak pašnekovo, kuris pažinojo V.Matvijenko iš komjaunimo, būtent G.Romanovo siūlymu būdama 32 metų ji tapo Leningrado komjaunimo, vėliau vieno iš miesto rajonų vadove, o būdama 37 metų jau buvo Leningrado vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja. Pati pareigūnė G.Romanovą vadina „mokytoju“.
V.Matvijenko atsidėkojo abiem globėjams tapusi Sankt Peterburgo gubernatore. Ji paskyrė V.Lobką savo pavaduotoju, o mieste įrengė memorialinę lentą jau mirusiam G.Romanovui, nepaisydama audringų peterburgiečių protestų.
Bučiuodavosi viešai su Primakovu
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje V.Matvijenko tapo liaudies deputate, kur ją pastebėjo žvalgybos karininkas Jevgenijus Primakovas, tuo metu vadovavęs vieniems iš Sovietų Sąjungos parlamento rūmų. Vienas tų metų aukšto rango pareigūnas ir Leningrado žurnalistas apie tai papasakojo „Projekt“.
„Pažįstami, atvykę iš parlamento suvažiavimų, pasakojo, kad net viešumoje jie visada apsikabindavo ir bučiuodavosi neva tai draugiškai, bet visa tai atrodė labai keistai“, – prisiminė A.Korčaginas.
Plačiau skaitykite ČIA.
