Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Atlantic“: Trumpo „taikos planas“ gali būti gudrus triukas, siekiant sumažinti Rusijos reikalavimus
22:47
JAV prezidento Donaldo Trumpo bandymai tapti varomąja jėga siekiant taikos Ukrainoje primena švytuoklę, kuri svyruoja tarp Rusijos ir Ukrainos pozicijų, retkarčiais sustodama viduryje, kad išreikštų nusivylimą. Tokį vertinimą pateikė žurnalo „The Atlantic“ autoriai, aprašydami dabartinę situaciją.
Jie pavadino įspūdingu dar vieną D.Trumpo posūkį Rusijos link, kai Baltieji rūmai pasiūlė Ukrainai 28 punktų „taikos planą“, primenantį maksimalius Kremliaus reikalavimus. Jį į Kyjivą pristatė JAV kariuomenės sekretorius Danielis Driscollas. Daugeliui ukrainiečių plano nuostatos atrodė kaip kapituliacijos reikalavimų rinkinys. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlymo neatmetė.
„Mes manėme, kad bandysime atverti duris, bet jos buvo atviros. Jie buvo pasirengę deryboms“, – sakė JAV pareigūnas apie D.Driscollo vizitą.
Derybų Ženevoje metu derybininkai sąrašą sutrumpino iki 19 punktų, o D.Trumpas į Maskvą siunčia dar vieną savo pasiuntinį, kad pristatytų pakeistą plano versiją.
„Dabar jo likimas priklauso nuo Rusijos prezidento pasirengimo eiti į kompromisą, ir būtent šiuo klausimu Trumpo taikos pastangos kol kas susidūrė su kliūtimis“, – teigiama straipsnyje.
Leidinys priminė, jog rusai jau davė suprasti, kad neatsisakys pagrindinių reikalavimų, tų pačių, kuriuos Vladimiras Putinas išdėstė D.Trumpui Aliaskoje. Autoriai nurodė, kad jei jie liks neperkalbami, visos šios pastangos tiesiog sugrąžins taikos procesą į pradinę padėtį.
„Šis Trumpo bandymas gali būti vertinamas kaip derybų taktika, skirta priversti Maskvą atsisakyti savo nepalenkiamumo. Tačiau dauguma Trumpo sąjungininkų Europoje mano, kad ši strategija žlugs, jei Baltieji rūmai nepripažins dviejų pagrindinių faktų apie karą: pirma, kad jį pradėjo Rusija, ir, antra, kad Ukraina ir jos sąjungininkai turi priversti Rusiją jį nutraukti“, – pridūrė autoriai.
Straipsnyje cituojamas Europos pareigūnas, kuris patikino, kad ES buvo parengusi savo planą: „Mes nesuprantame, kodėl JAV jo atsisakė. Akivaizdu, kad kažkas įtikino Trumpą, kad Ukraina pralaimės.“
Žurnalistų nuomone, dabar V.Zelenskiui reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų prioritetų: ukrainiečių nenoro atiduoti žemių, už kurių gynybą buvo paaukota daugybė gyvybių, ir parodymo, kad taikos kliūtimi lieka Rusija, o ne Ukraina.
„Kremliaus elgesys gali padėti Zelenskiui. Per pastaruosius bandymus užbaigti karą Rusijos ginkluotosios pajėgos bombardavo Ukrainos miestus – paskutinis apšaudymas antradienį nusinešė mažiausiai septynių žmonių gyvybes Kyjive. Šie išpuoliai gali vėl pakeisti situaciją, grąžindami Trumpą prie argumento, kurį jo Europos sąjungininkai visą laiką kartojo: rusai yra agresoriai šiame kare, ir reikia daryti jiems spaudimą, kad jie jį baigtų. Kitą savaitę siųsdamas savo pasiuntinį į Maskvą, Trumpas gaus dar vieną galimybę panaudoti tokį spaudimą, o Putinas – dar vieną galimybę jį atkalbėti nuo to“, – daro išvadą straipsnio autoriai.
Jermakas: Ukraina neatsisakys savo teritorijų vardan taikos
00:55
Ukraina neatsisakys savo teritorijų mainais už taikos pasiekimą. Tokį pareiškimą Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas padarė interviu žurnalo „The Atlantic“ žurnalistui Simonui Shusteriui.
„Šiandien nė vienas protingas žmogus nepasirašys dokumento dėl teritorijos atidavimo. Kol Zelenskis yra prezidentas, niekas neturėtų tikėtis, kad mes atiduosime teritoriją. Jis nepasirašys dokumento dėl teritorijos atidavimo. Konstitucija tai draudžia. Niekas negali to padaryti, jei nenori eiti prieš Ukrainos Konstituciją ir Ukrainos tautą“, – pareiškė A.Jermakas.
Pasak jo, Ukraina yra pasirengusi aptarti tik tai, kur turėtų būti nubrėžta riba, skirianti karo šalių kontroliuojamas teritorijas.
„Viskas, apie ką mes dabar galime realiai kalbėti, yra kontaktinės linijos nustatymas. Ir tai yra tai, ką mums reikia padaryti“, – pridūrė jis.
Merzas padarė pareiškimą apie Ukrainos kariuomenės dydį ir saugumo garantijas
23:24
Pasiekus bet kokį taikos susitarimą su agresore Rusija, Ukrainai reikės stiprių ginkluotųjų pajėgų ir saugumo garantijų. Be to, Kyjivas neturėtų būti verčiamas atiduoti savo teritorijos. Tokį pareiškimą padarė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, praneša „Reuters“.
Jis pabrėžė, kad ant kortos yra ne tik Ukrainos, bet ir Europos saugumo interesai. Tuo pačiu F.Merzas pažymėjo, kad saugumo garantijų klausimas yra aptariamas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Ukraina.
„Ukrainai reikalingos stiprios ginkluotosios pajėgos, ir jei bus sudarytas taikos susitarimas... Ukrainai ir toliau reikės stiprių ginkluotųjų pajėgų ir patikimų saugumo garantijų iš savo partnerių“, – paaiškino kancleris.
Jis pridūrė, kad svarbiausia garantija bus būtent gerai ginkluota Ukrainos armija: „Būtent todėl mes taip pat aptariame būsimą Ukrainos armijos dydį.“
Straipsnio autoriai priminė, jog Europa reikalauja, kad Ukrainos kariuomenės dydis siektų 800 tūkst. karių, o ne 600 tūkst. Tuo pačiu F.Merzas pažymėjo, kad kol kas per anksti diskutuoti apie užsienio kariuomenės dislokavimą Ukrainoje.
Be to, Vokietijos kancleris mano, kad bet kokių derybų atspirties taškas turėtų būti dabartinė fronto linija. Jis pabrėžė, kad Ukrainos negalima versti daryti teritorinių nuolaidų.
Jermakas: Ukrainos ir JAV delegacijos susitiks šią savaitę, kad aptartų taikos planą
20:36
Ukrainos ir JAV delegacijos susitiks šios savaitės pabaigoje, kad aptartų taikos planą, kuris buvo patvirtintas susitikimo Ženevoje metu. Apie tai savo „Telegram“ paskyroje pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Svarbu neprarasti produktyvumo ir dirbti greitai. Mūsų pagrindinis bendras su partneriais tikslas lieka nepakitęs – kuo greičiau pasiekti ilgalaikę ir orią taiką Ukrainoje. Kaip ir Ženevoje, taip ir dabar ruošiamės konstruktyviam pokalbiui, kad pasiektume apčiuopiamą pažangą nustatant žingsnius karui užbaigti. Ačiū amerikiečių komandai už nepertraukiamą darbą. Taika turi tapti bendru pasiekimu“, – rašė jis.
Susitikimą su amerikiečių delegacija šią savaitę patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat sakė, kad Ukraina ir dabar palaiko ryšius su amerikiečiais ir europiečiais partneriais.
„Mūsų komanda kartu su Amerikos atstovais jau šią savaitę – savaitės pabaigoje – tęs darbą, kad Ženevos susitikimo rezultatai priartėtų prie tokios formos, kuri atvers kelią taikai ir saugumo garantijoms. Įvyks delegacijų susitikimas. Ukrainos delegacija bus gerai pasirengusi ir nusiteikusi konstruktyviam darbui“, – sakė V.Zelenskis.
NATO vadovas giria Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje
19:19
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį gyrė JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
„Taikos procesas vėl įgavo didžiulę energiją, ir už tai noriu padėkoti JAV prezidentui Trumpui“, – žurnalistams M.Rutte.
Ketvirtadienį jis vieši Islandijoje, kur surengė derybas su šalies premjere Kristrun Frostadottir.
Praėjusią savaitę pasirodė D.Trumpo 28 punktų taikos planas dėl Ukrainos, kuris buvo plačiai vertinamas kaip palankus Maskvai, reikalaujant, kad Kyjivas padarytų didelių teritorinių nuolaidų ir įsipareigotų neprisijungti prie NATO.
Tačiau antradienį Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė, kad planas buvo pakoreguotas, suderinus naujas sąlygas, kurios viešai dar nepaskelbtos.
Kremlius pareiškė, kad dalį atnaujinto plano vertina teigiamai, tačiau kiti punktai, jo nuomone, reikalauja tolesnių diskusijų.
Kitą savaitę JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas turėtų lankytis Maskvoje ir surengti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Rusija bando pagąsdinti bombonešių vaizdais virš Baltijos jūros
19:12
Rusijos oro ir kosmoso pajėgų bombonešiai Tu-22m3 atliko skrydį virš Baltijos jūros vandenų. Apie tai savo „Telegram“ kanale ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, paminėdama, kad skrydis neva buvo planinis ir surengtas virš neutralių vandenų.
Rusijos gynybos ministerija pažymėjo, kad bombonešius lydėjo karinių oro pajėgų lėktuvų Su-35 ir Su-27 įgulos.
Tuo pat metu tam tikruose maršruto etapuose Rusijos orlaivius lydėjo užsienio šalių naikintuvai.
Skrydis truko daugiau kaip penkias valandas.
15min primena, kad nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti Rusijos ministerijos teiginių.
Kaip skelbia Rusijos propagandinė žiniasklaida, lapkričio 25 d. Rusijos strateginiai raketų nešėjai Tu-160 atliko planinį skrydį virš Arkties vandenyno vandenų. Rusijos gynybos ministerija patikslino, kad skrydis truko daugiau kaip 11 valandų.
Anksčiau Rusijos raketiniai lėktuvnešiai atliko skrydį virš Japonijos jūros.
Putinas pasisakė apie Orbano vizitą į Maskvą
18:47
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad su Budapeštu palaikomi ryšiai dėl galimo susitikimo su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu Maskvoje. Tai jis pasakė per susitikimą su žiniasklaidos atstovais baigiantis vizitui Biškeke.
Be to, jis sakė, kad Rusija laukia amerikiečių derybininkų Maskvoje kitos savaitės pirmoje pusėje. Amerikos delegacijos sudėtį nustatys JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tikino Rusijos vadovas.
Lapkričio 26 d. „Euronews“ pranešė, kad V.Orbanas lapkričio 28 d., penktadienį, ketina vykti į Maskvą susitikti su V.Putinu. Pasak kanalo, Vengrijos vyriausybė pareiškė, kad „laiku informuos visuomenę apie premjero programą“. Pokalbių temos taip pat nebuvo iš anksto atskleistos.
Kremliaus šeimininkas prasitarė, kas bus su Lavrovu
18:36
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesąmonėmis pavadino kalbas, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pateko į jo nemalonę. Pasak Kremliaus vadovo, užsienio reikalų ministras ruošiasi susitikimui su JAV partneriais.
„Tai nesąmonė, jis į jokią nemalonę nepateko. Jis turi savo darbo grafiką, jis man pranešė, papasakojo, ką darys, kokiu laiku tai darys. Jis ruošiasi susitikimui su Amerikos partneriais“, – tikino V.Putinas po vizito Kirgizijoje, atsakydamas į žurnalisto klausimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas sureagavo į paviešintą Witkoffo pokalbio stenogramą
18:06
Rusijos vadovas pirmą kartą sureagavo į paskelbtas slaptų pokalbių tarp Steve‘o Witkofo ir Jurijaus Ušakovo, taip pat pastarojo ir Kirilo Dmitrijevo stenogramas. Jis tikino, kad pasirodę pokalbių išrašai vienu metu gali būti tiek „feikai“, tiek nutenkinta tikra informacija, už kurios pasiklausymą yra baudžiama.
Pagal pirmąją versiją, žiniasklaidai nutekinti telefoniniai pokalbiai dėl padėties Ukrainoje sureguliavimo gali būti klastotės. Tai Vladimiras Putinas pareiškė per spaudos konferenciją po vizito Kirgizijoje. Bet ties viena versija Kremliaus vadovas nesustojo ir pasiūlė kitą variantą:
„Galbūt iš tikrųjų pasiklausyti pokalbiai. Tiesą sakant, klausytis pokalbių yra baudžiamasis nusikaltimas. Mūsų šalyje bet kuriuo atveju negalima klausytis“, – tikino jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas – apie netikėtas JAV sankcijas „Lukoil“ ir „Rosneft“: „Nesupratau, kas vyksta“
17:23
JAV sankcijos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“ buvo netikėtos Maskvai, teigiama Vladimiro Putino pareiškime spaudos konferencijoje Kirgizijoje. Pasak Rusijos vadovo, jis „net nesuprato, kas vyksta“.
„Jokios konfliktinės situacijos tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų šiais klausimais nebuvo. Tai reiškia, kad mes buvome apsistoję ties Ankoridžo pagrindais. Ir staiga Jungtinės Valstijos paskelbia sankcijas dviem mūsų naftos bendrovėms. Su kuo tai susiję? Atvirai sakau, tuo metu net nesupratau, kas vyksta“, – tikino V.Putinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Gynėjai traukiasi iš pozicijų Zaporižios srityje: „Viskas sunaikinta, liko tik krateriai“
17:12
Ukrainos gynybos pajėgos turėjo pasitraukti iš kelių gyvenviečių Huliaipolės apylinkėse, nes viskas buvo sunaikinta ir liko tik krateriai, telemaratono eteryje pranešė Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas.
Jis patvirtino, kad situacija šiame rajone yra sudėtinga: per pastarąją parą užfiksuoti 22 koviniai susirėmimai, o Rusijos kariuomenė bando apeiti Huliaipolę iš rytų ir šiaurės krypčių.
„Ukrainos kariškiams teko pasitraukti iš kelių gyvenviečių, nes priešas jau kelias savaites ten gana aktyviai veikia. Visų pirma jie masiškai puola mūsų pozicijas, sunaikindami beveik visus įtvirtinimus“, – pažymėjo V.Vološynas.
Pasak jo, rusai ten nesustabdo aktyvių puolamųjų operacijų ir telkia savo rezervus. Atstovas spaudai taip pat pabrėžė, kad negalima teigti, jog rusai žengia į priekį gana greitai.
„Kai kuriose vietovėse jiems nepavyksta nei įkurti pastiprinimo grupių, nei jų išlaikyti, ten tęsiasi įnirtingos kovos“, – pabrėžė V.Vološynas.
Pasak jo, praėjusią savaitę priešas pasinaudojo pablogėjusiomis oro sąlygomis, kai tvyrojo tirštas rūkas, ir pabandė taikyti paslėpto diversinių žvalgybos grupių skverbimosi į ukrainiečių gynybos gilumą taktiką – vyko koviniai susirėmimai, šios grupės buvo sunaikintos.
Atsižvelgdamos į tai, kad Rusijos pajėgos sunaikino dalį įtvirtinimų, Ukrainos gynybos pajėgos pasitraukė iš kai kurių pozicijų ir gyvenviečių Zaporižios regione, kad išsaugotų karių gyvybes, paaiškino Pietų gynybos pajėgų atstovas.
Jo teigimu, jos persigrupavo į kitas linijas. Jis pridūrė, kad kai kuriose gyvenvietėse nėra namų pamatų ir net dviejų išlikusių sienų, o tik krateriai nuo sprogimų. V.Vološynas pripažino, kad dabar tai tik žymės žemėlapiuose.
Padėtis kaista ir kita kryptimi
V.Vološynas nurodė, kad Orichivo kryptimi taip pat yra dvi vietovės, kuriose Ukrainos gynėjams kyla didžiausias pavojus. Pirmoji yra Mala Tokmačka vietovė.
„Mūsų žvalgybos duomenimis, priešui buvo pavesta padidinti ugnies stiprumą visuose šios vietovės pastatuose. Ir tai yra vienas iš požymių, kad priešas čia rengia puolamuosius veiksmus“, – sakė jis.
Anot jo, kita grėsminga vietovė yra Kamianskės, Prymorskės ir Plavnio apylinkėse, esančiose šiek tiek į vakarus nuo Stepnohirsko, kurias priešas bando pasiekti, nes tai yra viena iš dominuojančių vietovės aukštumų.
„O ir tiesia linija, kaip sakoma, nuo Stepnohirsko iki Zaporižios apylinkių yra visai netoli – iki 20 km, ir iš ten galima panaudoti tam tikros rūšies ginklus ir smogti į srities centrą“, – paaiškino V.Vološynas.
Jis pabrėžė, kad po kelių dienų situacija gali paaštrėti ir priešas bandys pralaužti ukrainiečių gynybą.
