Svarbiausios naujienos
- „Galbūt jau ant slenksčio“: Trumpas pateikė naują pareiškimą dėl karo Ukrainoje pabaigos
- Europos lyderiai Paryžiuje: Ukrainai – privalomos saugumo garantijos ir milijardinė parama
- Putinas dega pavydu: Donaldas Trumpas tai padarė per 30 minučių
- Į Ukrainą gali būti išsiųsta iki 20 tūkst. taikdarių: aiškėja, ką jie saugos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po Paryžiaus susitikimo – aiški žinia Maskvai: Ukraina neliks be saugumo skydo
00:06
Ukrainos Vakarų sąjungininkės antradienį susitarė dėl pagrindinių saugumo garantijų Kyjivui, įskaitant JAV vadovaujamą stebėsenos mechanizmą ir Europos tarptautines pajėgas, kurios būtų dislokuotos nutraukus ugnį Rusijos kare prieš kaimynę.
Po kol kas didžiausio vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Paryžiuje tiek Europos lyderiai, tiek JAV pasiuntiniai pasidžiaugė pažanga, kuri paslėpė pastarosiomis dienomis tvyrojusią įtampą dėl Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV užsienio politikos Vakarų pusrutulyje.
Tačiau saugumo garantijos Ukrainai įsigalios tik tada, kai bus susitarta dėl paliaubų, kad būtų užbaigtas beveik ketverius metus trukęs karas, kurį sukėlė 2022 metais Rusijos įvykdyta plataus masto invazija į kaimyninę šalį. Rusijos vadovo Vladimiro Putino ketinimai tebėra neaiškūs.
Pagal sutartas garantijas Jungtinės Valstijos vadovautų paliaubų stebėsenos mechanizmui, kuriame dalyvautų ir Europa, po susitikimo, kuriame dalyvavo 35 šalių, įskaitant 27 valstybių ar vyriausybių vadovus, atstovai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
E.Macronas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pasirašė ketinimų deklaraciją, kurioje numatoma, kad po paliaubų Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos Europos sąjungininkės dislokuos karius Ukrainos teritorijoje.
Sąjungininkai taip pat susitarė Paryžiuje įsteigti JAV, Ukrainos ir koalicijos koordinavimo grupę.
Tačiau pareiškimo projekte buvusio pažado, kad Vašingtonas įsipareigos paremti Europos vadovaujamas tarptautines pajėgas „naujo Rusijos išpuolio atveju“, antradienio vakarą paskelbtame komunikate nebuvo.
E.Macronas pareiškė, kad Paryžius po karo Ukrainoje galėtų dislokuoti kelis tūkstančius prancūzų karių.
„Kritinis klausimas“
Po susitikimo E.Macronas sakė, kad šie žingsniai yra „tvirtos saugumo garantijos, užtikrinančios tvarią ir ilgalaikę taiką“, ir pasidžiaugė sąjungininkių, įskaitant Jungtines Valstijas, operatyviniu suartėjimu.
Saugumo garantijos yra „esminis dalykas siekiant užtikrinti, kad taikos susitarimas niekada nereikštų Ukrainos kapituliacijos ir kad taikos susitarimas niekada nereikštų naujos grėsmės Ukrainai“ iš Rusijos pusės, sakė E.Macronas.
Atsižvelgdamas į įtampą tarp Europos ir JAV dėl Grenlandijos ir Venesuelos, derybose Paryžiuje dalyvavęs JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad buvo padaryta didelė pažanga.
Sąjungininkai „iš esmės baigė“ susitarti dėl saugumo garantijų Ukrainai, „kad Ukrainos žmonės žinotų, jog kai tai baigsis, tai baigsis visiems laikams“, sakė jis, lydimas prezidento D.Trumpo svainio Jaredo Kushnerio.
S.Witkoffas sakė, kad „žemių pasirinkimai“ bus „svarbiausias klausimas“, ir „tikiuosi, kad dėl to galėsime pasiekti tam tikrų kompromisų“.
D.Trumpas mano, kad „šios skerdynės turi liautis“, pridūrė S.Witkoffas.
J.Kushneris pridūrė, kad „tai nereiškia, kad pasieksime taiką, tačiau taika nebūtų įmanoma be pažangos, kuri šiandien čia buvo padaryta“.
V.Zelenskis išreiškė pasitenkinimą rezultatais.
„Tai nėra tik žodžiai. Yra konkretus turinys: bendra visų koalicijos šalių deklaracija ir trišalė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos deklaracija“, – sakė V.Zelenskis.
Pritardamas S.Witkoffo komentarams, V.Zelenskis pridūrė, kad svarbiausias klausimas, kurį dar reikia išspręsti, yra „teritorinis klausimas“, turėdamas omenyje Rusijos reikalavimus, kad Kyjivas atsisakytų Ukrainos rytinio Donbaso regiono.
Rusija, kuri užima apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, taip pat ne kartą pasisakė prieš bet kokį NATO batų dislokavimą Ukrainoje, kad būtų stebima, kaip sustabdomi karo veiksmai.
„Užgrūdina mūsų ryžtą“
K.Starmeris savo ruožtu sakė, kad nutraukus ugnį Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija įkurs karinius centrus visoje Ukrainoje ir „pastatys saugomus ginklų ir karinės įrangos objektus Ukrainos gynybiniams poreikiams tenkinti“.
Tačiau jis įspėjo: „Taikos susitarimą galime pasiekti tik tuo atveju, jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bus pasirengęs eiti į kompromisus. Ir todėl turime būti atviri: nepaisant visų Rusijos žodžių, Putinas nerodo, kad yra pasirengęs taikai. Per pastarąsias kelias savaites matėme priešingai“, sakė jis.
„Tai tik užgrūdina mūsų ryžtą“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu kovos per šį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nesiliauja.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kurio šalis vengia skirti savo karius į tarptautines pajėgas, sakė, kad Vokietijos pajėgos galėtų prisijungti ir prižiūrėti paliaubas, tačiau jos galėtų būti dislokuotos kaimyninėje šalyje.
„Mums tikrai teks eiti į kompromisus“, – sakė jis Paryžiuje ir pridūrė, kad „vadovėlinių diplomatinių sprendimų nepasieksime“.
JAV pajėgų įvykdytas Venesuelos prezidento Nicolas Maduro, V.Putino sąjungininko, suėmimas, taip pat D.Trumpo pareiškimai, kad Danijos savivaldos teritorija Grenlandija turėtų tapti JAV dalimi, prieš susitikimą sukėlė nerimą kai kuriose Europos šalyse.
Vis dėlto, E.Macronas sakė Prancūzijos televizijai: „Neįsivaizduoju scenarijaus, pagal kurį Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų pažeisti Danijos suverenitetą“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Volodymyras Zelenskis džiaugiasi reikšminga deklaracija dėl Ukrainos saugumo garantijų
21:47
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį palankiai įvertino sąjungininkų pasiūlytas saugumo garantijas Ukrainai, kurios įsigaliotų po galimų paliaubų kare su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Svarbu, kad šiandien koalicija turi esminius dokumentus. Tai nėra tik žodžiai. Yra konkretus turinys: bendra visų koalicijos šalių deklaracija ir trišalė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos deklaracija“, – sakė V.Zelenskis, pasirašęs deklaraciją kartu su Europos šalių vadovais.
Steve'as Witkoffas: Ukrainos saugumo protokolai iš esmės baigti
21:46
Kyjivo sąjungininkai „iš esmės baigė“ susitarimą dėl saugumo garantijų Ukrainai, kai baigsis Rusijos karas prieš šalį, antradienį po derybų Paryžiuje pareiškė JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir pridūrė, kad teritoriniai klausimai yra problemiškiausia sritis.
„Manome, kad iš esmės baigėme rengti saugumo protokolus, kurie yra svarbūs, kad Ukrainos žmonės žinotų, jog kai tai baigsis, tai baigsis visiems laikams“, – sakė jis ir pridūrė, kad „žemės pasirinkimo galimybės“ bus „svarbiausias klausimas“ ir „tikiuosi, kad galėsime dėl to pasiekti tam tikrų kompromisų“.
Ukrainos saugumui – konkretūs veiksmai: Vakarai ruošia pajėgas po karo
21:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė ketinimų deklaraciją dėl daugianacionalinių pajėgų dislokavimo Ukrainoje po karo. Apie tai buvo pranešta per bendrą lyderių spaudos konferenciją, įvykusią po vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimo.
E.Macronas pažymėjo, kad viršūnių susitikimo metu buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje stebėsenos mechanizmų, kurių įgyvendinimą užtikrins Jungtinės Amerikos Valstijos.
Prancūzijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos taps pirmąja atgrasymo linija prieš galimą Rusijos agresiją.
Pasak jo, po ugnies nutraukimo Ukrainos kariuomenę sudarys apie 800 tūkst. karių, o Vakarų partneriai jau įsipareigojo suteikti reikiamą paramą.
Be to, E.Macronas pranešė, kad užtikrinant ugnies nutraukimo laikymąsi Ukrainoje bus dislokuotos užsienio pajėgos iš Norinčiųjų koalicijos šalių – sausumoje, ore ir jūroje.
Savo ruožtu V.Zelenskis paskelbė, kad dokumentai dėl Ukrainos saugumo garantijų jau parengti. Jis patikino, jog jie bus pasirašyti artimiausiu metu.
Friedrichas Merzas: Vokietija galėtų prisijungti prie paliaubų priežiūros pajėgų Ukrainoje
21:16 Atnaujinta 22:06
Vokietijos pajėgos galėtų prisijungti prie būsimų tarptautinių pajėgų, kurios stebėtų paliaubas Ukrainoje, bet tik teritorijoje, kuri ribojasi su karo nuniokota šalimi, antradienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas.
„Vokietija ir toliau prisidės politinėmis, finansinėmis ir karinėmis priemonėmis. Tai galėtų apimti, pavyzdžiui, pajėgų dislokavimą Ukrainai kaimyninėje NATO teritorijoje po paliaubų“, – sakė jis.
Kai bus susitarta dėl stebėjimo pajėgų, vyriausybė ir parlamentas „nuspręs dėl Vokietijos indėlio pobūdžio ir masto“, – sakė jis ir pridūrė, kad kol kas Berlynas nieko neatmeta.
Vokietijos kancleris taip pat pridūrė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje turės priimti „kompromisus“, kad būtų pasiektas teisingas taikos susitarimas.
„Mes tikrai turėsime priimti kompromisus“, kad užbaigtume beveik ketverius metus trunkantį karą, sakė jis Paryžiuje ir pridūrė, kad „nepasieksime vadovėlinių diplomatinių sprendimų“.
Vokietija, turinti tamsią karo ir Holokausto istoriją, ilgą laiką vangiau nei daugelis NATO sąjungininkių dislokavo savo pajėgas užsienyje.
Tačiau F. Merzas parodė, kad ir toliau tvirtai remia Ukrainą, smarkiai padidino Vokietijos išlaidas gynybai ir paskelbė planus sustiprinti Bundesverą iki stipriausios Europoje konvencinės kariuomenės.
Jo siūlymas dislokuoti Vokietijos karius kaimyninėje NATO teritorijoje nebuvo toks griežtas kaip Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, kurios pasiūlė aiškesnius paramos pažadus.
„Šiandien, ketvirtaisiais karo metais, Vokietija yra stipriausia Kyjivo rėmėja“, – sakė jis.
„Ji taip pat prisiims atsakomybę už Ukrainos saugumą po paliaubų“, – teigė kancleris.
Tebesiekiant taikos susitarimo, F.Merzas sakė, kad Ukraina ir jos sąjungininkai Europoje „turės eiti į kompromisus“.
F.Merzas sakė, kad „pasitelkusi atkaklumą, realizmą ir įžvalgumą“ Europa galėtų pasiekti „taiką Europoje, kuri glaudžiai susietų Ukrainą ir europiečius ir kurią galėtume formuoti kartu“.
Georgia Meloni vėl sako „ne“ Italijos kariams Ukrainoje
21:13
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį pareiškė, kad Europos sąjungininkėms Ukrainoje ir JAV pasiuntiniams pasakė, jog atmeta galimybę panaudoti Italijos karius saugumo garantijoms užtikrinti.
„Patvirtindama, kad Italija remia Ukrainos saugumą, vadovaudamasi tuo, kas visada buvo daroma, G.Meloni pakartojo kai kuriuos pagrindinius Italijos vyriausybės pozicijos garantijomis punktus, visų pirma atmetė Italijos karių panaudojimo sausumoje galimybę“, – sakoma jos biuro pareiškime po vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Paryžiuje.
Emmanuelis Macronas: Sąjungininkai susitarė dėl tvirtų saugumo garantijų Ukrainai
21:06
Ukrainos sąjungininkai antradienį susitarė dėl tvirtų saugumo garantijų Kyjivui, kurios įsigalios po galimų paliaubų kare su Rusija ir pagal kurias Jungtinės Valstijos vadovaus paliaubų stebėsenos mechanizmui, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
E.Macronas, Juntinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pasirašė ketinimų deklaraciją, kurioje numatyta, kad po paliaubų Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos Europos sąjungininkės dislokuos karius Ukrainos teritorijoje.
„Galbūt jau ant slenksčio“: Trumpas pateikė naują pareiškimą dėl karo Ukrainoje pabaigos
20:54
Derybos dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti arti proveržio, televizijos kanalui „Fox News“ pareiškė JAV nuolatinis atstovas NATO Matthew Whitakeris.
Pasak jo, sąjungininkės šalys yra arti pagrindinio susitarimo sudarymo, kuris atvertų kelią taikos susitarimui su Rusija. Šis pareiškimas nuskambėjo Paryžiuje prasidedant deryboms.
„Turėtume tikėtis kelių susitarimų užbaigimo. Vienas iš jų – vadinamoji Norinčiųjų koalicija, apimanti apie 50 sąjungininkių šalių, iš kurių daugelis yra NATO narės. Jos susitars dėl tam tikro Ukrainos saugumo pagrindo. Jungtinės Valstijos taip pat prie to prisidės – tiek kaip šios Norinčiųjų koalicijos narė, tiek atskirai“, – teigė M.Whitakeris.
JAV nuolatinis atstovas NATO yra įsitikinęs, kad šis susitarimas gali nutiesti kelią galutiniam taikos susitarimui su Rusija. Jis pridūrė:
„Mes iš tiesų nuėjome labai ilgą kelią. Tai puikus pasiekimas, ir galbūt jau esame ant taikos susitarimo slenksčio. Nors ir toliau meldžiamės taikos, kartu sunkiai dirbame, kad ši taika būtų tvari.“
Jungtinėms Valstijoms derybose atstovaus specialusis pasiuntinys Steve’as Whitkoffas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Valstybės sekretorius Marco Rubio derybose nedalyvaus dėl įsipareigojimų, susijusių su JAV vykdyta Venesuelos lyderio Nicolas Maduro sulaikymo operacija, kurią M.Whitakeris pavadino „didele pergale Jungtinėms Valstijoms ir Vakarų pusrutulio saugumui“.
Jis šią operaciją pristatė kaip platesnės atgrasymo strategijos dalį, siunčiančią aiškią žinią JAV priešininkams.
„Bet kuris Jungtinių Valstijų priešininkas turėtų susirūpinti tuo, ką pamatė. Tai parodė gebėjimus, kurių neturi jokia kita šalis. Kartu tai įrodo, kad Jungtinės Valstijos, kai prezidentas ką nors pasako ir nubrėžia raudoną liniją, yra pasirengusios ją ginti savo jėgomis. Man tai ir yra taika per jėgą“, – sakė M.Whitakeris.
Europos lyderiai Paryžiuje: Ukrainai – privalomos saugumo garantijos ir milijardinė parama
20:41
Norinčiųjų koalicija yra pasirengusi įsipareigoti politinių ir teisiškai privalomų garantijų sistemai Ukrainai, kuri įsigaliotų po ugnies nutraukimo.
Tai antradienį, sausio 6 d., po koalicijos susitikimo Paryžiuje pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Savo žinutėje platformoje „X“ A.Costa teigė, kad ES rems pastangas užtikrinti saugumo garantijas, kurių Ukrainai reikia bet kokiame ilgalaikiame taikos susitarime.
Jis taip pat pabrėžė, kad ES rems Ukrainą jos kelyje į narystę Europos Sąjungoje ir padės padengti finansinius poreikius suteikdama 90 mlrd. eurų paskolą (dalis šių lėšų bus skirta Ukrainos gynybos pajėgoms remti). Be to, ES tęs paramą savo civilinėms ir karinėms misijoms Ukrainoje.
„Ukraina turi būti kuo stipresnėje pozicijoje – prieš bet kokį ugnies nutraukimą, jo metu ir po jo“, – pridūrė A.Costa.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškime teigė, kad norinčiųjų koalicijos nariai Ukrainos klausimu „parodė galingą vienybės demonstraciją“.
Anksčiau „Laisvosios Europos radijas“ paskelbė Paryžiaus viršūnių susitikimo deklaracijos projektą, kuriame teigiama, jog Jungtinės Valstijos turėtų įsipareigoti remti Europos norinčiųjų koalicijos pajėgas naujos Rusijos karinės atakos prieš Ukrainą atveju.
Sausio 6 d. Paryžiuje įvyko norinčiųjų koalicijos susitikimas, kuriame dalyvavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vakarų šalių lyderiai ir tarptautinių organizacijų vadovai. Pasak „Bloomberg“ šaltinių, derybose buvo planuojama sutelkti dėmesį į tai, kaip suderinti Vašingtono siūlomas galimybes su norinčiųjų koalicijos planais.
Į Paryžių taip pat atvyko JAV derybininkai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Anksčiau V.Zelenskis buvo paskelbęs apie planuojamus susitikimus su JAV prezidento komandos atstovais.
Gitanas Nausėda: saugumo garantijos Ukrainai turi būti ilgalaikės, Lietuva pasirengusi prisidėti
20:18 Atnaujinta 21:23
Vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikime Paryžiuje dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad saugumo garantijos Ukrainai privalo būti ilgalaikės, o Lietuva pasirengusi prisidėti savo pajėgumais tiek žemėje, tiek jūroje.
„Šios garantijos turi būti ilgalaikės, paremtos realiais Europos šalių pakankamais kariniais pajėgumais ir turėti tvirtą JAV saugumo užnugarį“, – po susitikimo teigė Lietuvos vadovas.
Anot jo, patikimos pajėgos, turinčios stiprią oro ir antidroninę gynybą, privalo užtikrinti taikos palaikymo planus Ukrainoje.
„Be abejonės, JAV įsitraukimas yra esminis mūsų pastangų sėkmei“, – Prezidentūros pranešime pabrėžė G.Nausėda.
Jo teigimu, kol kas „amerikiečiai yra su mumis“ ir „jie kol kas labiau indikuoja norą užtikrinti monitoringą“, tai yra prižiūrėti, kaip būtų vykdomas taikos susitarimas.
„Pasak prezidento, Lietuva palankiai vertina pažangą, pasiektą dėl saugumo garantijų suteikimo Ukrainai, ir yra pasirengusi prisidėti prie taikos užtikrinimo Ukrainoje.
„Lietuva buvo nuosekli nuo pat pradžių, esame nusiteikę teikti savo pajėgumus tiek žemėje, tiek vandens arba jūros domene. Be abejo, dar yra ir oro domenas. Visuose šituose trijuose domenuose turi būti tinkamas pajėgumas, tinkamas pasirengimas vykdyti operacijas, nes jie visi yra vienodai svarbūs“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
G.Nausėdos teigimu, Ukrainos ateitis turės tiesioginį poveikį ir rytinio flango saugumui, ypač toms valstybėms, kurios yra arčiausiai Rusijos.
„Todėl tiesioginis Baltijos valstybių dalyvavimas rengiant sprendimus dėl taikos Ukrainoje yra ypač svarbus“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Prezidentas patikino, jog Lietuva yra įsipareigojusi ilgalaikei karinei paramai Ukrainai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto kasmet, taip pat toliau skirs finansinius išteklius PURL, „Patriot“ bei Čekijos amunicijos iniciatyvoms.
G.Nausėdos teigimu, šiuo metu skaičiuojama, kiek kainuotų Ukrainos armijos išlaikymas po karo, kiek lėšų reikėtų atstatyti šalį.
„Esame tarpiniame taške, bet saugumo garantijų prasme esame pasistūmėję labai materialiai į priekį“, – akcentavo jis.
Daugiau kaip 30 valstybių lyderių susitikimą Paryžiuje inicijavo Prancūzijos vadovas Emanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris.
Jame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anksčiau jis yra sakęs, kad saugumo garantijos turi apimti užsienio kariuomenės fizinį buvimą Ukrainos teritorijoje, ir pabrėžęs, jog Prancūzijos bei JK pajėgos yra būtinos taikai užtikrinti.
Jo teigimu, bet kokį taikos planą privalo pasirašyti Ukraina, Rusija, Europa ir JAV.
JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį, tačiau abi pusės vis nepasiekia susitarimo pagrindiniu teritorijos valdymo po karo klausimu.
Rusija, okupavusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, siekia, kad pagal susitarimą jai būtų perduota visiška rytinio Ukrainos Donbaso regiono kontrolė, tačiau Kyjivas yra įspėjęs, kad teritorijos atidavimas tik padrąsins Maskvą. Ukrainos atstovai tvirtino nepasirašysiantys taikos susitarimo, kuriuo Rusija nebus atgrasyta nuo naujos invazijos.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį, pavadinusi ją „specialiąja karine operacija“, kuria siekiama užkirsti kelią NATO plėtrai. Kyjivas šį karo tikslą vadina melu.
Nuo tada Maskva kone kasdien siunčia dronus ir raketas į Ukrainos miestus ir miestelius, o karo veiksmai ištisus miestus pavertė griuvėsiais.
-
Trumpas pasiryžęs iš Kyjivo susigrąžinti visus JAV pinigus: „O gal ir daugiau“
-
Volodymyras Zelenskis atleido Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Vasylį Maliuką
-
Nauja grėsmė: tokių dronų Ukrainos kariai dar niekada nematė
-
Prieš derybas Paryžiuje Volodymyras Zelenskis pakeitė Ukrainos saugumo tarnybos vadovą
