Karas Ukrainoje. „Derybos pasiekė naują etapą“: Zelenskis užsiminė, kada baigsis karas

Kramatorsko apylinkės

Ukrainos kariuomenė Donbase pastatė didelio masto įtvirtinimų sistemą, kad apsaugotų dar priešo neužimtas gyvenvietes. Ir jei tokios gynybos linijos būtų buvusios 2022 m., dabar situacija galėtų būti visiškai priešinga.

Tokią nuomonę išreiškė Vjačeslavas Šutenka, 44-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono vadas, rašo „The Economist“. Leidinys 200 metrų pločio gynybos linijas apibūdina kaip spygliuotą vielą ir priešpėstinę vielą, už kurios yra 2 metrų gylio ir 3 metrų pločio prieštankinis griovys.

„Iškasta žemė tapo gynybiniu pylimu. Toliau eina dar viena viela, antrasis prieštankinis griovys ir pylimas, o po to dar viena vielos juosta. Kai kuriose vietose yra trečias griovys, „drakonų dantys“ ir minos. Šios linijos yra Donbaso gynybinės juostos dalis“, – pasakoja autoriai.

Majoras V.Šutenka pridūrė, kad ten nuolat vykdomas patruliavimas dronais. Dėl to okupacinėms Rusijos pajėgoms bus „labai sunku“ pralaužti gynybą.

Tačiau, autorių nuomone, visa tai gali pasirodyti beprasmiška, priklausomai nuo taikos susitarimo sąlygų, dėl kurių tebesitęsia diskusijos tarp Ukrainos, Amerikos, Europos ir Rusijos. Donbaso likimas yra kertinis ginčo objektas, nes Maskva nori gauti maždaug 30 proc. Donecko srities teritorijos, kurios jos pajėgos nesugebėjo užimti jėga, kontrolę.

Leidinys primena, kad viename iš pasiūlymų JAV sutiko su tokiu įvykių klostymusi, tačiau pareiškė, kad regionas turi tapti „neutralia demilitarizuota buferine zona“. Be to, JAV pasiūlymuose minimas terminas „laisvoji ekonominė zona“, tačiau jo niekas neapibrėžė.

Ukrainoje tai laikoma gudrybe, kuri gali padėti Rusijos valdovui apeiti Ukrainos kariuomenės gynybą ir tęsti invaziją. Nepaisant įspūdingų įtvirtinimų, Ukraina praranda pozicijas – didžioji Pokrovsko dalis jau yra priešo kontrolėje. Dabar spygliuota viela atsirado Kostiantynivkos, kito Rusijos tikslo, gatvėse.

Jei šis miestas kris, kiti tikslai bus Družkivka ir daug didesni miestai – Kramatorskas ir Slovjanskas.

„Jei Rusijos pajėgos sugebės pralaužti gynybines linijas už šių miestų ribų ir įsitvirtinti miesto rajonuose, jas išstumti bus daug sudėtingiau. Gruodį Ukrainos pajėgos sugebėjo atstumti rusus, užėmusius dalį Kupjansko miesto, bet tai atsiėjo dideliais nuostoliais“, – priduria autoriai.

Pažymima, kad per pastaruosius kelis mėnesius Kramatorskas tapo labiau pažeidžiamas trumpųjų nuotolių dronų atakoms. Tuo pačiu metu atakos naudojant tolimųjų nuotolių dronus ir raketas tapo įprastu reiškiniu mieste.

Artimiausios Rusijos pozicijos yra vos 17 km nuo Kramatorsko.

JK gynybos sekretorius Johnas Healey / - / AFP

Jungtinė Karalystė parėmė Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmus sulaikant tanklaivį „Marinera“. Tam yra trys priežastys, pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey.

Kaip praneša „The Guardian“, tarp šių priežasčių – sankcijų taikymas Iranui, kova su pasauline grėsme saugumui, kurią kelia „šešėlinės jūrų veiklos plėtra“, taip pat Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo stiprinimas augančių grėsmių laikais.

Jis taip pat pavadino JAV desanto išsilaipinimą laive griežtu priminimu apie tai, kaip keičiasi pasaulis ir kaip jis tampa „mažiau nuspėjamas ir pavojingesnis“.

Be to, savo kalboje britų ministras paminėjo Rusijos karą prieš Ukrainą: „Padarykime 2026-uosius metais, kai taika bus ne tik įmanoma, bet ir pasiekta.“

Kalbėdamas apie Norinčiųjų koalicijos susitikimą Paryžiuje, J.Healey sakė, kad ten pasirašyta deklaracija buvo susijusi su taikos susitarimo užtikrinimu, parama Ukrainos gynybai, daugianacionalinių pajėgų siuntimu į Ukrainą po paliaubų sudarymo.

Jis pridūrė, kad „artimiausiu metu“ lankysis Kyjive, kad pratęstų diskusijas dėl ilgalaikės Ukrainos ginklavimosi paramos ir paliaubų laikymosi kontrolės. Tuo pačiu metu, pasak britų politiko, JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas pateikė „tvirtus įsipareigojimus“ dėl Ukrainos saugumo garantijų.

„Saugiai Europai reikalinga stipri Ukraina, bet taikos susitarimą galime pasiekti tik tuo atveju, jei Putinas bus pasirengęs eiti į kompromisus“, – sakė J.Healey.

Šešėlinis gynybos sekretorius Jamesas Cartlidge'as pareiškė, kad konservatoriai parems bet kokias pastangas, skirtas taikos Ukrainoje užtikrinimui ir paliaubų susitarimo sudarymui. Tuo pačiu metu jis paprašė paaiškinti, kiek britų karių bus dislokuota. Jį taip pat domina informacija apie pajėgų sudėtį, dalį, kuri bus įtraukta į demilitarizuotos zonos tarp Ukrainos ir Rusijos patruliavimą.

J.Cartlidge'as paklausė, kokios dar šalys, be Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, dalyvaus dislokuojant pajėgas. Komentuodamas šį klausimą, J.Healey atsisakė detaliau gilintis į dislokuotų pajėgų veiklos pobūdį, jų skaičių ir kitų šalių įsipareigojimus. Jo teigimu, galutinis sprendimas priklauso nuo taikos plano. O, šių detalių aptarinėjimas tik padės Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui geriau susipažinti su situacija.

„Shutterstock“/Jungtinės Karalystės kariai

Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų gynybos komiteto pirmininkas įspėjo, kad britų pajėgų dislokavimas Ukrainoje gali sukelti „per didelę naštą mūsų ginkluotosioms pajėgoms“. Apie tai rašo „The Guardian“.

Leiboristų partijos narys Tanas Dhesi sakė, kad pareiškimas apie galimą dislokavimą „stiprina Jungtinės Karalystės, kaip tvirtos Ukrainos suverenios teisės į saugią ateitį rėmėjos ir gynėjos, poziciją“, tačiau paragino narius „atidžiai išnagrinėti“ detales.

„Mano komitetas anksčiau išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės pasirengimo moderniam karui. Nors šis pranešimas yra sveikintinas, jis sustiprina realias problemas, su kuriomis jau susiduria mūsų ginkluotosios pajėgos“, – sakė politikas.

Pasak jo, tai taip pat kelia pavojų, kad ginkluotosios pajėgos bus pernelyg apkrautos.

„Tai kelia abejonių dėl Jungtinės Karalystės gebėjimo vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus mūsų sąjungininkams“, – pridūrė jis.

Anksčiau Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad bet koks britų pajėgų dislokavimas pagal su Prancūzija ir Ukraina pasirašytą deklaraciją turi būti patvirtintas Jungtinės Karalystės parlamente. Jis pažymėjo, kad karių skaičius bus nustatytas pagal Jungtinės Karalystės karinius planus, kurie šiuo metu yra rengiami.

K.Starmeris taip pat patikino įstatymų leidėjus, kad nesiims jokių veiksmų be išsamios diskusijos su amerikiečiais.

V. Zelenskis / HENRY NICHOLLS / AFP

Karas Ukrainoje gali baigtis jau pirmąjį 2026 m. pusmetį. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė per savo kalbą Kipro pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atidarymo ceremonijoje.

„Mes pažymime, kad derybos pasiekė naują etapą kartu su mūsų Europos partneriais ir, žinoma, su JAV bei visais Norinčiųjų koalicijos dalyviais. Mes suprantame, kad šis karas gali baigtis dar jūsų prezidentavimo [ES] metu“, – pažymėjo jis, kreipdamasis į kipriečius.

Iš to seka, kad kalbama apie pirmąjį 2026 m. pusmetį, nes Kipras pirmininkaus ES Tarybai iki 2026 m. liepos 1 d.

Pasak jo, ES atlieka pagrindinį vaidmenį taikos procese. Jis pridūrė, kad sankcijos prieš Rusiją, parama Ukrainai, jos gynybos pajėgumų stiprinimas padeda įveikti priešą.

„Rengiamas naujas paketas, imamasi daug veiksmų, kad būtų suduotas smūgis Rusijos šešėliniam laivynui, nes kiekvienas doleris, kurį praranda Rusija, yra jos, kaip agresoriaus, praradimas“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Shutterstock nuotr./Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad be jo įsikišimo Rusija jau būtų užgrobusi visą Ukrainą.

D.Trumpas apie tai parašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Įraše JAV prezidentas kreipėsi į „didžiuosius NATO gerbėjus“, dar kartą apkaltindamas Aljanso nares, kad jos „nemokėjo savo sąskaitų“, sudariusių 2 proc. nuo BVP, o jis „pagarbiai“ užtikrino, kad dabar NATO narės „nedelsiant“ moka iki 5 proc. nuo BVP.

„Visi sakė, kad tai neįmanoma, bet tai įmanoma, nes, visų pirma, jie visi yra mano draugai. Be mano dalyvavimo Rusijai dabar priklausytų visa Ukraina“, – pridūrė D.Trumpas.

Trumpas: „Norvegija kvailai nusprendė neskirti man Nobelio taikos premijos“

Jis taip pat tikino, kad „viena ranka“ užbaigė aštuonis karus, tačiau Norvegija, NATO narė, „kvailai nusprendė neskirti man Nobelio taikos premijos“.

„Bet tai nesvarbu! Svarbu tai, kad išgelbėjau milijonus gyvybių. Rusija ir Kinija nebijo NATO be Jungtinių Valstijų, ir aš abejoju, ar NATO tikrai egzistuotų, jei mums jų labai reikėtų. Visiems pasisekė, kad per savo pirmąją kadenciją atkūriau mūsų kariuomenę ir toliau tai darau. Mes visada būsime šalia NATO, net jei jie nebus šalia mūsų. Vienintelė tauta, kurios Kinija ir Rusija bijo ir kurią gerbia, yra Donaldo Trumpo atkurtos Jungtinės Valstijos“, – taip pat rašoma jo tekste.

„Scanpix“ nuotr./Grenlandija

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį savo platformoje „Truth Social“ pareiškė abejojantis, ar NATO būtų pasiruošusi ateiti į pagalbą, jei to reikėtų, iš naujo sukritikuodamas transatlantinį saugumo aljansą.

„Mes visada pasiruošę ateiti į pagalbą NATO, net jei jie nebus pasiruošę padėti mums“, – rašė jis kitą dieną po to, kai Baltieji rūmai pareiškė neatmetantys karinės intervencijos galimybės, siekiant iš NATO sąjungininkės Danijos perimti Grenlandiją.

„Marine Traffic“ nuotr./Tanklaivis „Bella 1“

Penki Venesueloje plaukiojantys tanklaiviai, kuriems JAV taiko sankcijas už draudžiamos naftos gabenimą, pakeitė savo vėliavas į rusiškas, skelbia laikraštis „The New York Times“.

Straipsnyje primenama, kad trečiadienį per neeilinę Jungtinių Valstijų surengtą operaciją po dviejų savaičių medžioklės sučiuptas tanklaivis „Bella 1“ buvo perregistruotas Rusijoje, pakėlė šios šalies vėliavą ir pakeitė pavadinimą į „Marinera“.

Pažymima, kad kitas prie Venesuelos krantų veikiantis tanklaivis „Hyperion“ taip pat pakeitė savo vėliavą į Rusijos.

Šių veiksmų imtasi po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė Venesuelos naftos blokadą, uždarydamas jūrų kelius tanklaiviams, kuriems taikomos sankcijos.

Žurnalistų vertinimu, tai gali būti ne pilnas sąrašas sankcionuotų laivų, kurie nusprendė „persidažyti“, tikriausiai tikėdamiesi panašios apsaugos.

„Oficialaus Rusijos laivų registro duomenimis, mažiausiai trys naftos tanklaiviai, pastarosiomis savaitėmis plaukioję Venesuelos vandenyse, taip pat perėmė Rusijos vėliavą, tęsdami JAV sankcijų veikiamų laivų vėliavos keitimo tendenciją“, – teigiama straipsnyje.

Nurodoma, kad penki laivai, kuriems buvo taikomos JAV sankcijos už sankcionuotos naftos gabenimą, pakeitė savo vėliavas ir įvardijo savo sustojimo uostus Rusijos miestuose Sočyje ir Taganroge.

Plačiau apie JAV trečiadienį sučiuptą tanklaivį su Rusijos vėliava skaitykite ČIA.

IMAGO/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė negavęs „vienareikšmio atsakymo“ iš Europos sąjungininkų apie tai, kaip jie gintų jo šalį tuo atveju, jei Rusija pasibaigus karui vėl ją užpultų.

Antradienį Europos lyderiai ir JAV pasiuntiniai paskelbė, kad susitarė dėl pagrindinių saugumo garantijų Kyjivui, įskaitant JAV vadovaujamą stebėsenos mechanizmą ir Europos daugianacionalines pajėgas, kurios būtų dislokuotos, jei būtų pasiektos paliaubos.

Tačiau paklaustas, ar jis tikras, kad Europos sąjungininkai įsikiš ir gins jo šalį, jei vėl įvyktų Rusijos invazija, V.Zelenskis trečiadienį pareiškė neturįs aiškaus atsakymo, kas būtų tokiu atveju.

„Aš asmeniškai labai noriu gauti labai paprastą atsakymą: taip, jei vėl įvyks agresija, visi partneriai duos stiprų atsaką rusams. Ir būtent šį klausimą uždaviau visiems mūsų partneriams. Ir kol kas negavau aiškaus, vienareikšmio atsakymo“, – žurnalistams sakė V.Zelenskis.

Jis sakė, kad Kyjivo sąjungininkai turi „politinės valios suteikti mums tvirtas saugumo garantijas“.

„Tačiau kol neturėsime tokių saugumo garantijų – teisinių, patvirtintų parlamentų, paremtų Jungtinių Valstijų Kongreso – negalime atsakyti į šį klausimą“, – pabrėžė jis.

Jungtinių Valstijų ir Ukrainos pasiuntiniai trečiadienį Paryžiuje tęsė derybas dėl, pasak V.Zelenskio, sunkiausių klausimų: Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės likimo ir Rytų Ukrainos teritorijų kontrolės.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Nuo metų pradžios Rusijos pajėgos suintensyvino pastangas kaupti resursus Serebriansko miške, skelbia naujienų portalas „Unian“.

Pasak 81-osios atskirosios oro pajėgų brigados „Slobožanskaja brigada“, rusai stengiasi padidinti savo priešakinių pozicijų aprūpinimą, kurios planuoja nedidelėmis grupėmis apeiti ukrainiečių gynybą Dronivkos kaime, kur padėtis išlieka įtempta.

„Galutinis priešo tikslas – visiškai kontroliuoti Dronivkos kaimą ir judėti link Platonivkos ir Zakitnės“, – teigiama pareiškime.

Brigada paaiškino, kad šių gyvenviečių užėmimo atveju ir atsižvelgiant į sudėtingą reljefą, priešas galės laisvai išdėstyti logistiką palei Siversko-Donecko upę.

„Taigi tai kelia grėsmę judėjimui Lymano ir Slovjansko link“, – nurodė kariškiai.

Pažymima, kad siekdami palikti priešo priešakines pozicijas be aprūpinimo, 81-osios brigados bepiločių sistemų bataliono „Apache“ dronų operatoriai naikina rusų transporto priemonių ir gyvosios jėgos sankaupas Serebriansko miške.

Anksčiau Jungtinių pajėgų komunikacijos departamento vadovas Viktoras Trehubovas pranešė, kad Rusijos užpuolikai bando apeiti Lymaną Donecko srityje ir kartu prasiskverbti į miestą. Pasak jo, Limano srityje kyla logistinių problemų abiem pusėms, nes ten yra didelė „pilkoji zona“.