Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ar nebranduolinis „Orešnik“ apskritai gali ką nors sunaikinti: ekspertai įvertino jo galingumą
21:00
Penktadienio naktį Rusija antrą kartą per karą panaudojo prieš Ukrainą vidutinio nuotolio raketą „Orešnik“ su kinetine kovine galvute. Tokia ginklo konfigūracija kelia abejonių dėl jo kovinio efektyvumo, rašo Ukrainos karinis analitinis portalas „Defense Express“.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo panaudota nebranduolinė kovinė galvutė, smūgis buvo suduotas kinetine kovine galvute, t. y. „tuščia galvute“ be sprogstamųjų medžiagų, kuri tiesiog įskriejo į taikinį dideliu greičiu.
Remiantis viešai prieinama informacija, „Defense Express“ analitikai daro prielaidą, kad „Orešnik“ kovinė galvutė susideda iš šešių kovinių blokų su individualiu nutaikymu, kurių kiekvieno masė yra apie 150 kg. Artėjant prie žemės paviršiaus tankiuose atmosferos sluoksniuose kovinių dalių greitis yra maždaug 1,5–1,8 km/s. Žinant šiuos du pagrindinius parametrus (masę ir greitį), galima apskaičiuoti kiekvieno tokio kovinio bloko smūginę galią.
Atlikę matematinius skaičiavimus, „Defense Express“ priėjo prie išvados, kad sąlyginė kiekvieno 150 kg sveriančio „Orešnik“ kovinio bloko „smogiamoji galia“ yra maždaug lygi 50 kg trotilio sprogimui.
Pagal žinomą informaciją, Rusijos naudojami dronai „Shahed“ pirminėje versijoje turėjo 30 kg sprogstamosios medžiagos, o vėlesnėje versijoje – 62 kg.
Tuo pat metu „Defense Express“ pažymi, kad „Orešnik“ sviedinių kinetinis smūgis neturi įprastų sprogmenų sprogstamojo poveikio ir neturi papildomų smogiamųjų elementų (šrapnelių), kaip įprastuose skeveldriniuose-sprogstamuosiuose koviniuose elementuose. Analitikų nuomone, dėl to vieno šios raketos kovinio bloko efektyvumas yra mažesnis nei įprastos FAB-100 aviacinės bombos.
Ekspertai taip pat turi klausimų dėl realaus „Orešnik“ tikslumo, nes atskirų kovinių blokų nukreipimas vyksta dar kosmose, kelių šimtų kilometrų aukštyje. Šiomis sąlygomis blokų tikslumas geriausiu atveju yra apie 100 metrų, o sovietinėms technologijoms, kuriomis pagrįstas „Orešnik“, – apie 300–500 metrų.
„Toks tikslumas leidžia pataikyti į kažką tik atsitiktinai“, – rašo „Defense Express“ ekspertai, pabrėždami, kad raketos parametrai yra tinkami tik branduoliniams smūgiams, o ne kinetinėms kovinėms galvutėms.
Trumpas atsakė į klausimą, ar duos įsakymą suimti Putiną
00:05
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nėra būtinybės suimti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kaip Venesuelos prezidentą Nikolasą Maduro.
Jis atsakė į žurnalisto klausimą, ar kada nors duotų įsakymą surengti operaciją suimti V.Putiną.
„Na, nemanau, kad tokia būtinybė atsiras. Manau, kad mūsų santykiai visada buvo geri, nors dabar esu juo nusivylęs“, – sakė jis.
Pasak jo, Europa padarė labai daug Ukrainos labui, bet to nepakako.
„Ir akivaizdu, kad prezidentas Putinas nebijo Europos. Jis bijo JAV, kuriai vadovauju aš. Europos jis nebijo. Suprantate, Europa atsiliko“, – pareiškė D.Trumpas.
JAV prezidentas pažymėjo, kad amerikiečiai sulaikė Rusijos tanklaivį, o Rusija nusprendė neginti savo laivo – jis pagrįstai mano, kad tai „teigiamas momentas“.
„Aš myliu Kiniją, aš myliu Rusiją, aš myliu Kinijos žmones, aš myliu Rusijos žmones. Aš labai gerai sutariu su prezidentu Putinu, bet esu labai juo nusivylęs. Bet aš nenoriu, kad jie būtų mūsų kaimynai Grenlandijoje. To nebus“, – pridūrė jis.
Putinas įsiutęs: „Reuters“ paaiškino, kodėl Rusija smogė „Orešniku“
22:31
Į Ukrainos teritoriją paleisdama hipergarsinę raketą „Orešnik“ Rusija pirmiausia siekė nusiųsti tam tikrą signalą Jungtinėms Valstijoms ir Europai, o ne pasiekti karinį efektą. Apie tai Austrijos Insbruko universiteto Rusijos klausimų ekspertas Gerhardas Mangottas sakė agentūrai „Reuters“.
Pasak jo, Maskva yra nusivylusi tuo, kad ji buvo faktiškai pašalinta iš diplomatinių derybų tarp JAV, Ukrainos ir europiečių, kurios vyko pastarosiomis savaitėmis, ir yra „ypač įsiutusi“ dėl galimo Europos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. „Orešnik“ panaudojimas turėtų būti vertinamas būtent šiame kontekste, pažymėjo jis.
„Tai signalas Jungtinėms Valstijoms ir europiečiams apie Rusijos armijos karines galimybes“, – sakė G.Mangottas ir pridūrė, jog Kremlius siekia, kad Europos lyderiai ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas parodytų bent minimalų pagarbą Rusijos pozicijai, atsižvelgiant į jos turimą karinį arsenalą.
G.Mangottas taip pat skeptiškai atsiliepė apie oficialią Rusijos gynybos ministerijos versiją, kad raketos paleidimas buvo atsakas į tariamą Ukrainos bandymą smogti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rezidencijai.
Šią oficialią versiją apie atakos priežastis kritikavo ir keli žinomi Rusijos kariniai tinklaraštininkai. Publikacijoje pateikti jų komentarai. Vienas iš jų, Jurijus Barančikas, šiuo klausimu pareiškė, kad „atrodytų įtikinamiau“, jei Maskva būtų paleidusi raketą į prezidento Volodymyro Zelenskio bunkerį Kyjive.
Rusijos karinis tinklaraštininkas Fighterbomber pareiškė, kad, jo nuomone, „Orešnik“ panaudojimas buvo jėgos demonstravimas, siekiant perduoti signalą. Jis mano, kad Maskva nesinaudos šia priemone dažnai, o tik „du ar tris kartus per metus“, nes, jo nuomone, šių raketų atsargos nėra begalinės. Jis išreiškė viltį, kad naujų paleidimų kol kas neprireiks, ir apibendrino: „Signalai išsiųsti – ir jie išgirsti.“
Australijos karinis ekspertas Mickas Ryanas „Orešnik“ panaudojimą susiejo su neseniai Rusijos patirtomis nesėkmėmis Venesuelos įvykių kontekste. Pasak jo, tikslas buvo „parodyti, kad Rusija lieka pasauline galia, ginkluota branduoliniais ginklais. Šiuo atžvilgiu tai yra psichologinis ginklas – Putino kognityvinio karo prieš Ukrainą ir Vakarus instrumentas, o ne masinio fizinio naikinimo ginklas“.
Ukrainos ambasadorė: JAV sulaikytame Rusijos tanklaivyje buvo 17 ukrainiečių
21:49
Rusijos „šešėlinio“ tanklaivio „Bella-1“, kurį prieš dvi dienas Šiaurės Atlante sulaikė JAV karinės pajėgos, įguloje buvo 17 Ukrainos piliečių. Apie tai Ukrainos žiniasklaida, remdamasi šios šalies ambasadorės JAV Olhos Stefanišynos žodžiais.
„Ambasada nuolat bendrauja su JAV institucijomis ir Valstybės departamentu, siekdama užtikrinti konsulinę prieigą prie piliečių“, – teigiama pranešime.
Antrajame tanklaivyje, sulaikytame tą pačią dieną – „M-Sophia“ – ukrainiečių nėra. Ar ukrainiečiai buvo tanklaivyje „Olina“, penktadienį sulaikytame prie Venesuelos krantų, nepranešama.
Okupacijos tyrimo centro vadovas Petro Andriuščenka savo „Telegram“ kanale pranešė, kad ukrainiečiai, sulaikyti amerikiečių tanklaivyje „Bella-1“, greičiausiai yra okupuoto Krymo gyventojai.
Sausio 7 d. JAV karinės pajėgos Šiaurės Atlante sulaikė tanklaivį „Bella-1“, kuris, nepaisydamas JAV sankcijų, gabeno Venesuelos naftą. Sulaikymas įvyko po kelių dienų „persekiojimo“ jūroje, kurio metu įgula pakeitė laivo pavadinimą ir vėliavą, įregistruodama jį kaip Rusijos laivą „Marinera“, priklausantį Sočio uostui.
Vėliau Baltieji rūmai pareiškė, kad ketina teisti įgulą už JAV sankcijų Venesuelai pažeidimą.
Rusija smogė dviem laivams Juodojoje jūroje
18:37 Atnaujinta 18:43
Rusija smogė dviem krovininiams laivams Juodojoje jūroje prie Ukrainos pietinės pakrantės ir per šiuos smūgius žuvo vieno iš laivų įgulos narys siras, penktadienį pranešė Kyjivas.
Vienas iš laivų plaukė į pietinį Čornomorsko uostą pakrauti grūdų, o kitam laivui, kuriuo buvo gabenamas sojos pupelių krovinys, buvo smogta netoli Odesos uosto, platformoje „Telegram“ pranešė atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.
„Deja, per šį išpuolį žuvo vienas įgulos narys, Sirijos pilietis“, – pažymėjo O. Kuleba.
„Tai dar vienas pavyzdys, kaip Rusija sąmoningai taikosi į civilinius objektus, tarptautinę laivybą ir maisto logistiką“, – pridūrė jis.
Kyjivas ne kartą apkaltino Maskvą Juodosios jūros vandenyse užpuolus krovininius laivus, kuriais buvo gabenami maisto produktai į Ukrainą ir iš jos.
Praėjusį mėnesį Ukraina apkaltino Rusiją smogus dviem Turkijos krovininiams keltams. Vienas iš jų gabeno saulėgrąžų aliejų, o kitas – šviežių vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų krovinį.
Ukrainai atakavus su Rusija siejamus tanklaivius prie Turkijos krantų, Ankara praėjusį mėnesį įspėjo dėl nerimą keliančios eskalacijos Juodojoje jūroje.
Su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu gruodį susitikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino paskelbti „ribotas paliaubas“ atakoms prieš uostus ir energetikos infrastruktūrą.
Rusija prisijungė prie Kinijos ir Irano karinių laivų pratybų šalia Pietų Afrikos
16:57 Atnaujinta 17:01
Prie pagrindinės Pietų Afrikos Respublikos (PAR) karinės bazės penktadienį atplaukė Rusijos karo laivas, kuris kartu su Kinijos ir Irano laivais dalyvaus karinėse pratybose, galinčiose dar labiau pakenkti Pretorijos santykiams su Vašingtonu.
Pratybose dalyvauja kelios su JAV administracija nesutariančios valstybės, o įtampa padidėjo Vašingtonui surengus reidą prieš Venesuelą.
Prieš savaitę truksiančius manevrus, kurie prasidės po atidarymo ceremonijos šeštadienį, į Pietų Afrikos vandenis įplaukė Kinijos eskadrinis minininkas ir aprūpinimo laivas bei Irano priešakinės bazės laivas.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai netoli Saimons Tauno bazės matė, kaip su Rusijos vėliava plaukiojanti korvetė įplaukė į Netikrąją įlanką.
Kinija yra pagrindinė šalis pratybose „Taikos valia 2026“. Jose dalyvauja BRICS grupės, kurią sudaro 11 šalių, JAV prezidento Donaldo Trumpo pavadintų „antiamerikietiškomis“, kariniai laivynai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas prabilo JAV suprantama kalba: suteikė išskirtines teises Trumpo bičiuliui
16:29
Ketvirtadienį Ukraina suteikė teisę išgauti litį iš didelio valstybinio telkinio investuotojams, tarp kurių yra ir JAV prezidento Donaldo Trumpo bičiulis milijardierius, skelbia „The New York Times“.
Anot straipsnio, JAV administracija yra sakiusi, kad ieško investavimo galimybių karo nuniokotoje šalyje.
Du Ukrainos vyriausybės komisijos nariai, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad sprendimas priimtas, tačiau sandorį turi oficialiai patvirtinti Ukrainos ministrų kabinetas.
Pranešama, kad konkursą laimėjęs konsorciumas palaiko glaudžius ryšius su Donaldo Trumpo administracija. Jam priklauso kosmetikos imperijos paveldėtojas Ronaldas S.Lauderis.
Jis pažįsta D.Trumpą nuo koledžo laikų ir esą būtent jis jam pasiūlė idėją įsigyti ištekliais turtingą Grenlandiją.
Priduriama, kad kitas investuotojas yra „TechMet“ – energetikos bendrovė, priklausanti JAV vyriausybės investicijų agentūrai, kuri buvo sukurta per pirmosios D.Trumpo kadencijos metu.
Du komisijos nariai pareiškė, kad konkursą laimėjęs konsorciumas buvo pranašesnis, nes atitiko daugumą konkurso kriterijų. Jie taip pat paneigė įtarimus dėl favoritizmo.
Laikraščio žurnalistai mano, kad užmegzdamas ryšius su investuotojais, susijusiais su D.Trumpu ir jo administracija, Kyjivas prieš Amerikos vadovą pateikia sau palankią poziciją ir taip siekia jo paramos taikos derybose su Rusija.
Straipsnyje pabrėžiama, kad D.Trumpui grįžus į valdžią JAV ir Ukrainos aljansas tapo komercinis: Vašingtonas nutraukė didžiąją dalį savo karinės pagalbos Kyjivui ir vietoje to sutelkė dėmesį į galimybes pasipelnyti iš investicijų ir ginklų pardavimo.
Tokiu atveju Ukrainos pareigūnai prisitaikė prie situacijos ir siūlo potencialiai pelningus sandorius kasybos ir ginklų gamybos srityse.
Be to, laikraštis pažymėjo, kad naujųjų JAV ir Ukrainos santykių transakcinis pobūdis akivaizdus šiuo metu Kyjivo ir Vašingtono svarstomame taikos plano projekte.
Jame numatytos nuostatos dėl pokario atstatymo, kurio vertė, prezidento V.Zelenskio vertinimu, siekia 800 mlrd. dolerių ir kuris, pasak jo, sukurs galimybių Amerikos verslui.
„Ten galima uždirbti daug pinigų, – anksčiau per susitikimą „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje sakė prezidentas D.Trumpas.
Praėjusį mėnesį Ukrainos vyriausybė į valstybinės branduolinės energetikos milžinės „Energoatom“ stebėtojų tarybą paskyrė Patricką Fragmaną, buvusį didžiausios JAV branduolinių technologijų bendrovės „Westinghouse“ generalinį direktorių. Priduriama, kad dirbdamas „Westinghouse“ P. Fragmanas išplėtė bendrovės ryšius su „Energoatom“.
Straipsnyje teigiama, kad keli Ukrainos pareigūnai ir verslininkai mano, jog šis paskyrimas gali sukelti interesų konfliktą. Kartu jie pažymėjo, kad tai tikriausiai buvo padaryta kaip signalas D.Trumpo administracijai, kad Kyjivasvas yra pasirengęs bendradarbiauti, jei tai prisidėtų prie taikos susitarimo.
Be to, D.Trumpas pasiūlė Jungtinėms Valstijoms dalyvauti didelės Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusija, valdyme kaip taikos susitarimo dalį.
Straipsnyje rašoma, kad kol kas nežinoma, kiek R.Lauderis ir „TechMet“ įsipareigojo investuoti į Dobros ličio telkinio plėtrą. Konkurse buvo nustatyta mažiausia 179 mln. dolerių investicija.
Tačiau ketvirtadienį balsavime dalyvavęs komisijos narys, pasak laikraščio, sakė, kad konsorciumo įsipareigojimai yra daug didesni.
„The New York Times“ taip pat pridūrė, kad investicijoms prireiks ne vienerių metų, kol jos virs realia gamybine veikla ir pelnu. Pirmiausia konsorciumas turi atlikti geologinius tyrimus, kad nustatytų tikrąją telkinio gelmių vertę. Po to reikia finansuoti gavybai reikalingą įrangą ir infrastruktūrą.
Pasak pramonės eksperto, nuo telkinio atradimo iki gavybos pradžios paprastai praeina apie 15 metų, t.y. daug daugiau nei dabartinė D.Trumpo kadencija.
JAV tanklaivių medžioklė: Karibuose areštuojamas naujas su Rusija siejamas laivas
16:10
Karibų jūroje netoli Trinidado salos Jungtinės Valstijos vykdo operaciją tanklaiviui „Olina“ areštuoti, penktadienį naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė du pareigūnai.
JAV pajėgos penktadienį įsilaipino į dar vieną su Venesuela susijusį naftos tanklaivį. Operacijai vadovauja JAV pakrančių apsaugos tarnyba, jai padeda JAV kariuomenė, nurodė „ABC News“.
Pažymėtina, kad tai jau penktasis tokio laivo sulaikymas per pastarąsias savaites, Vašingtonui stengiantis kontroliuoti Venesuelos naftos eksperto.
Tanklaivis „Olina“, kuris, atviros laivybos duomenų bazės „Equasis“ duomenimis, neteisėtai plaukiojo su Rytų Timoro vėliava, anksčiau buvo išplaukęs iš Venesuelos, o vėliau grįžo į šį regioną.
Anot naujienų portalo „The Bell“, laivo „Olina" registracijos numeris sutampa su tanklaivio „Minerva M“ registracijos numeriu. Jam 2025 m. sausio mėn. pradėtos taikyti JAV sankcijos kaip Rusijos šešėlinio laivyno laivui, naudojamam naftai gabenti, kad apeitų Vakarų sankcijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Italijos premjerė: atėjo laikas Europai kalbėtis su Rusija
15:51
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį pareiškė, kad atėjo laikas Europos Sąjungai (ES) atnaujinti aukšto lygio dialogą su Rusija, teigdama, kad deryboms dėl taikos Ukrainoje galėtų būti paskirtas specialusis pasiuntinys.
„Manau, kad atėjo laikas Europai kalbėtis su Rusija“, – naujametinėje spaudos konferencijoje sakė kraštutinių dešiniųjų lyderė.
Tačiau ji teigė, kad dar per anksti kalbėti apie Rusijos sugrąžinimą į išsivysčiusių šalių Didžiojo septyneto (G-7) grupę, kuri anksčiau buvo vadinama Didžiuoju aštuonetu.
Kęstutis Budrys: Rusijos „Orešnik“ raketos ataka Ukrainoje – ciniškas spjūvis visiems į veidą
14:40
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimas prieš dujų saugyklas Lvivo regione yra „ciniškas spjūvis į veidą visiems, siekiantiems taikos“.
„Balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimas prieš dujų saugyklas Lvivo regione – tai ne kas kita, kaip ciniškas spjūvis į veidą visiems, siekiantiems taikos. Ar leisime tam likti nepastebėtam, ar priversime Rusiją pajusti pasekmes?“ – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė K.Budrys.
Anot jo, tuo metu, kai Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Europos šalys deda visas pastangas, kad būtų užbaigtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir pasiekta teisinga bei ilgalaikė taika, Rusija skleidžia melagingas istorijas apie tariamą išpuolį prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidenciją ir paleidžia dešimtis raketų bei šimtus dronų į taikius Ukrainos miestus ir ten gyvenančius civilius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Parodė, kas liko iš „nesunaikinamos“ Rusijos raketos „Orešnik“
14:16 Atnaujinta 15:05
Ukrainos saugumo tarnyba nustatė, kur yra praeitą naktį į Lvivo sritį paleistos rusiškos balistinės raketos nuolaužos. Preliminariais duomenimis, rasti komponentai priklauso raketų sistemai „Orešnik“.
Tarnyba nurodė, kad kol kas rastos šios dalys: stabilizavimo ir nukreipimo blokas (iš esmės tai yra raketos „smegenys“); variklio bloko atsarginės dalys; orientavimo mechanizmo fragmentai; atjungimo bloko platformos antgaliai.
Rastos nuolaužos oficialiai pripažintos daiktiniais įrodymais ir rengiamos išsamiam tyrimui, pranešė teisėsaugos pareigūnai.
SBU tyrėjai pabrėžė, kad šių ginklų panaudojimas prieš civilius objektus Ukrainoje yra Rusijos karo nusikaltimas. Preliminariais duomenimis, Rusijos kariai vidutinio nuotolio raketas „Orešnik“ paleido iš Kapustin Jaro poligono Rusijoje, kur šalis agresorė atlieka strateginių branduolinių ginklų bandymus.
„Atakuodamas mūsų valstybės civilinius objektus netoli sienos su Europos Sąjunga, Kremlius staigiai blogėjant oro sąlygoms bandė sunaikinti regiono gyvybinę infrastruktūrą“, – pabrėžiama SBU pareiškime.
Lvivo meras Andrijus Sadovijus anksčiau penktadienį pareiškė, kad į regioną buvo paleista 13 tūkst. km per val. greičiu skridusi balistinė raketa, nors ir neįvardijo, kad tai buvo „Orešnik“.
Rusijos kariuomenės tinklaraštininkai teigė, kad taikinys buvo dujų saugykla.
A.Sadovijus pasakė tik tiek, kad buvo smogta „kritinės svarbos infrastruktūros objektui“, dėl ko kilo gaisras.
Anksčiau penktadienį vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas komentavo, kad balistinė raketa greičiausiai turėjo inertines arba „netikras“ kovines galvutes ir kad ji pataikė į valstybinės įmonės cechą.
