Svarbiausios naujienos
- Įspėjo, kas gali nutikti su Kinija ir Rusija dėl karo Irane
- Vokietijos žvalgyba atskleidė tiesą: kaip blogai yra Rusijai
- Vengrija pateikė Putinui ypatingą prašymą dėl naftos ir dujų
- Pamatykite: Rusijos tanklaivį prie Libijos krantų atakavo jūriniai dronai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Įspėjo, kas gali nutikti su Kinija ir Rusija dėl karo Irane
18:48
Analitikų nuomone, naftos ir suskystintų dujų tiekimo iš Persijos įlankos šalių sustabdymas gali priversti Kiniją padidinti pirkimą iš Rusijos ir galbūt net sutikti su dujotiekio „Sila Sibiri-2“ statyba.
Tačiau yra ir tam prieštaraujančių veiksnių. Kinija turi sukaupusi didžiules naftos atsargas, kuriomis pasinaudodama gali išgyventi dabartinę krizę. O sparčiai plėtojama atsinaujinančioji energetika mažina jos priklausomybę nuo iškastinio kuro – ne tik elektros energijos gamybos ir transporto, bet ir pramoninės gamybos srityje.
Kinija yra didžiausia pasaulyje naftos ir dujų pirkėja, maždaug trečdalis jos importuojamos naftos ir daugiau nei ketvirtadalis dujų importo vyksta per Hormūzo sąsiaurį. Kataras iš šio regiono tiekė suskystintas gamtines dujas, o 13 proc. importuojamos naftos buvo importuojama iš Irano, skelbia „The Moscow Times“. Dabar šie keliai užblokuoti dėl karo veiksmų Persijos įlankoje.
Rusija jau dabar užtikriną apie 20 proc. naftos Kinijai, o Pekinas tradiciškai stengiasi, kad vieno tiekėjo dalis neviršytų šios ribos. Tačiau dabartinė situacija greičiausiai paskatins Xi Jinpingą toliau plėsti bendradarbiavimą su Vladimiru Putinu, rašo dienraštis „Financial Times“ (FT), remdamasis ekspertų ir pramonės atstovų nuomone.
Kiniją gali pastūmėti į Putino glėbį
„Glaudesni energetiniai ryšiai su Rusija bus vienas iš pagrindinių [krizės Artimuosiuose Rytuose] rezultatų – tiek naftos, tiek dujų požiūriu, – laikraščiui sakė Neilas Beveridge‘as, bendrovės „Bernstein“ Kinijos energetikos rinkos analizės direktorius. – Jei Iranas taps labiau provakarietiškas arba jei Pekinas manys, kad situacija jame ilgai išliks nestabili, tai dar labiau sustiprins Rusijos ir Kinijos aljansą.“
Iki šiol Rusijai teko siūlyti Kinijai dideles nuolaidas savo naftai, o jos labai padidėjo po to, kai Indija nuo praėjusių metų pabaigos pradėjo mažinti pirkimą. Tačiau „dabar Kinija yra silpnesnėje padėtyje“ ir jai tikriausiai teks padidinti mokesčius už naftą ir dujas iš Rusijos, sakė Prancūzijos investicinio banko „Natixis“ vyriausioji Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomistė Alicia Garcia-Herrero.
Kinijos naftos paklausa nebūtinai leis Rusijai padidinti eksportą – bent jau artimiausiu metu. Didžiuliai Rusijos naftos kiekiai (apie 140 mln. barelių) šiuo metu saugomi jūroje esančiuose tanklaiviuose, būtent kurie iš pradžių greičiausiai plauks į Kinijos uostus.
Kinijos valstybinės bendrovės prekiautojas laikraščiui FT sakė, kad jos jau ruošiasi padidinti rusiškos naftos perdirbimo apimtis. Pasak jo, pirmaujančios šalies bendrovės pradėjo didinti pirkimus, o pastaraisiais mėnesiais tai daugiausia darė nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės. Prekybininkas taip pat atkreipė dėmesį į valstybinės kompanijos CNPC planus vėl paleisti užkonservuotą naftos perdirbimo gamyklą Daliane, Kinijos šiaurės rytuose, kuri padidins savo pajėgumus, kad galėtų priimti papildomus barelius iš Rusijos.
Pasak analitikų, Pekinas taip pat gali paspartinti planų statyti „Sila Sibiri-2“ įgyvendinimą, rašo FT. Pernai rugsėjį „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris per V.Putino vizitą Kinijoje paskelbė, kad šalys neva pasirašė teisiškai įpareigojantį memorandumą dėl dujotiekio, kuris, pasak jo, bus brangiausias pasaulyje, statybos. Nors lapkritį tapo žinoma, kad „Gazprom“ pradėjo projektuoti dujotiekį už 30 mlrd. dolerių, Kinijos valdžios institucijos susitarimo viešai nepatvirtino, o A.Mileris nepateikė jokių detalių ar finansinių parametrų.
Nuo to laiko apie projekto įgyvendinimą nieko nepranešta.
Putinas svarsto galimybę nutraukti dujų tiekimą Europai
22:45
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė ketinantis pavesti Rusijos Federacijos vyriausybei apsvarstyti galimybę nutraukti dujų tiekimą Europos rinkai. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.
„Galbūt mums dabar naudingiau nutraukti tiekimą į Europos rinką? Eiti į atsiveriančias rinkas ir ten įsitvirtinti?“ – sakė V.Putinas po susitikimo su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto.
Kremliaus vadovas tikino, kad tokiuose ketinimuose neva „nėra jokio politinio atspalvio“.
„Jie (Europos šalys) po mėnesio planuoja įvesti apribojimus rusiškų dujų, įskaitant suskystintąsias, pirkimui. O po metų nori įvesti tolesnius apribojimus, iki pat visiško draudimo. O dabar atsiveria kitos rinkos“, – pridūrė V.Putinas.
V.Putino teigimu, tai ne sprendimas, o jo mintys. Vis dėlto jis pareiškė ketinantis pavesti vyriausybei išnagrinėti šį klausimą kartu su Rusijos įmonėmis.
Zelenskis: naujas derybų dėl karo etapas atidėtas dėl kovos veiksmų Irane
22:37
Naujas trišalis susitikimas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą yra sustabdytas dėl Irane kilusių kovos veiksmų. Apie tai savo vakariniame kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiuo metu dėl situacijos aplink Iraną dar nėra reikiamų signalų trišaliam susitikimui. Tačiau kai tik saugumo situacija ir bendras politinis kontekstas leis tęsti būtent tą trišalį diplomatinį darbą, tai bus padaryta. Ukraina tam pasiruošusi“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak V.Zelenskio, Ukraina tęsia bendravimą su Amerikos puse praktiškai kasdien. Jis pridūrė, kad taip pat aktyviai vyksta derybos su Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono šalių atstovais.
„Aišku, koks yra jų pagrindinis prašymas Ukrainai. Kiekvienas, susidūręs su smūgiais iš Irano, turi didžiulį iššūkį – „Shahed“ dronus, kuriuos sunku numušti neturint atitinkamos patirties ir tinkamų ginklų. Tik per porą aktyvių smūgių dienų iraniečiai į kaimynines šalis paleido daugiau nei 800 raketų ir per 1400 dronų. Atakos iš Irano tęsiasi nuolatos“, – paaiškino jis.
V.Zelenskis pažymėjo, kad šiuo metu raketų smūgių intensyvumas iš Irano pusės yra dalinai sumažėjęs. Tačiau atsirado nauja grėsmė – Teheranas ketina blokuoti Hormūzo sąsiaurį.
„Tai pasauliniu mastu svarbus naftos ir dujų transportavimo maršrutas. Būtent dėl šios grėsmės daugelyje rinkų destabilizuotos energijos išteklių kainos“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Putinas nusprendė perduoti Vengrijai ukrainiečių belaisvius: Kyjivas reikalauja prieigos prie savo piliečių
22:15
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė apie sprendimą neva perduoti Vengrijai keletą karo belaisvių. Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) mano, kad Maskva ir Budapeštas manipuliuoja karo belaisvių klausimais.
Kaip pažymi Ukrainos URM spaudos tarnyba, be abejo, visada svarbu, kai žmonės išlaisvinami iš Rusijos nelaisvės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 95 proc. Ukrainos karo belaisvių nelaisvėje patiria kankinimus. Kartu ukrainiečių pusei nebuvo suteikta informacija apie konkrečius išlaisvintus asmenis, todėl į URM bus pakviestas Vengrijos laikinasis reikalų patikėtinis, siekiant gauti patikimus duomenis.
Taip pat Ukrainos pusė kreipsis su prašymu leisti susitikti su grąžintais asmenimis. Kaip pažymėjo URM, Ukrainai žmonių grąžinimo iš nelaisvės klausimas yra prioritetinis. Ukrainos pusė nuolat dirba šiuo klausimu visose platformose ir su visomis šalimis, kurios gali padėti išlaisvinti jos žmones iš nelaisvės.
Pažymima, kad neseniai Ukrainos derybų grupei pavyko pasiekti sėkmę taikos pastangų procese, kuriam vadovauja JAV, o aktyvus darbas siekiant tęsti mainus vyksta ir dabar.
„Kartu esame priversti konstatuoti, kad Maskva ir Budapeštas jau ne pirmą kartą manipuliuoja jautriu karo belaisvių klausimu. Negali nestebinti cinizmas, kai žmonių išlaisvinimo klausimas tampa politinių viešųjų ryšių dalimi prieš rinkimus Vengrijoje ir mainų moneta santykiuose su Kremliumi. Akivaizdu, kad nei Putinas, nei dabartinė Budapešto vadovybė cinizmo ribų nežino. Tikimės, kad po šiandienos jie paliks šiuos žmones ramybėje ir leis jiems patiems rinktis, kaip gyventi toliau“, – pabrėžė URM.
Be to, URM smerkia manipuliacijas „etnine korta“, kurios girdimos iš Vengrijos pusės, nes Ukraina visada pirmenybę teikia savo piliečių apsaugos interesams, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės.
„Tikros humanitarinės pastangos, kurias deda tos pasaulio valstybės, kurios nuoširdžiai padeda Ukrainai išlaisvinti žmones iš nelaisvės ir ginti gyvybę, niekada nelydimos tokių ciniškų viešųjų ryšių ir politizavimo. Svarbu, kad gyvybė būtų aukščiausia vertybė“, – rašoma pranešime.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, karo iniciatorius Vladimiras Putinas per susitikimą Maskvoje su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto pareiškė apie dviejų Vengrijos piliečių, kurie neva pateko į rusų pajėgų nelaisvę, išlaisvinimą.
Vienoje vietoje rusai gali staigiai pasistūmėti 5–10 km
20:46
Jei Rusijos pajėgos galutinai užims Pokrovską, tai gali išprovokuoti staigų ukrainiečių gynybos žlugimą šiame ruože. Kaip naujienų agentūrai UNIAN panešė apie situaciją informuotas šaltinis Ukrainos kariuomenėje, tokiu atveju fronto linija gali greitai pasislinkti 5–10 kilometrų gilyn į Ukrainos teritoriją.
„Tai labai nedidelė grupuotė. Bet Ukrainos kariai čia yra“, – teigė UNIAN pašnekovas. Kaip jis paaiškino, esant tokiai įvykių raidai, visiškas miesto užėmimas yra tik laiko klausimas. Bet Ukrainos kariams būtina „kabintis“ už urbanizuotos teritorijos.
„Urbanizuotoje teritorijoje lengviau išlaikyti gynybą. Yra už ko laikytis. Dabar rusai Pokrovske jaučiasi laisvai. Tačiau mūsų pozicijos mieste sulaiko juos nuo tolesnio greito žengimo į šiaurę. Jei Pokrovskas bus visiškai okupuotas, laukuose bus labai sunku gintis dronų karo sąlygomis. Todėl frontas gali pakankamai greitai pasislinkti 5–10 km į šiaurę, kur yra nauja gyvenamųjų namų linija“, – sakė pašnekovas.
Putinas: už „teroristinio“ išpuolio prieš Rusijos dujų tanklaivį stovi Ukraina
20:38
Už išpuolio, dėl kurio prie Libijos krantų anksčiau šią savaitę nuskendo Rusijos dujų tanklaivis, stovi Ukraina, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Tai teroristinis išpuolis. Tai ne pirmas kartas, kai matome tokį dalyką“, – sakė V.Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui ir pareiškė, kad už tai yra atsakingas Kyjivas.
Maskva kiek anksčiau taip pat apkaltino Kyjivą ankstų antradienio rytą surengus jūrinių dronų ataką prieš SGD tanklaivį prie Libijos krantų.
Pasak jos, visi 30 įgulos narių buvo išgelbėti.
Ataka prieš tanklaivį „Arctic Metagaz“ buvo surengta nuo Libijos krantų, tvirtino Rusijos transporto ministerija. Jos teigimu, laivas buvo pakrautas ir plaukė iš šiaurinio Rusijos Murmansko uosto.
Libijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad tanklaivis nuskendo Viduržemio jūroje tarp Šiaurės Afrikos šalies ir Maltos, antradienio vėlų vakarą išsiuntęs nelaimės signalą po „staigių sprogimų“.
Vengrija pateikė Putinui ypatingą prašymą dėl naftos ir dujų
14:57 Atnaujinta 16:39
Vengrijos užsienio reikalų ministras trečiadienį, vizito Maskvoje metu, paragino Rusiją nekelti energijos kainų, kurios sparčiai auga dėl karo Irane.
„Aš taip pat esu čia, kad gaučiau garantijas, jog, nepaisant pasikeitusių aplinkybių ir pasaulinės energetikos krizės, Rusija ir toliau tieks reikiamus naftos ir dujų kiekius Vengrijai nepakeistomis kainomis“, – „Facebook“ žinutėje teigė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
P. Szijjarto trečiadienį vieši Maskvoje, ir vėliau turi susitikti su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
Energijos kainos, įskaitant ir rusiškos naftos bazinę kainą, smarkiai išaugo nuo šeštadienio, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis užpuolė Iraną, o šis ėmėsi atsakomųjų atakų regione.
Vengrija palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, ir yra didžiausia rusiškos energijos importuotoja Europos Sąjungoje (ES) ir net užsitikrino atleidimą nuo sankcijų, nepaisant spaudimo iš Briuselio.
P. Szijjarto teigė, kad sieks garantijų, jog „Vengrijos energijos tiekimui reikalinga žaliavinė nafta ir gamtinės dujos ir toliau bus prieinamos“.
Budapeštas priklausomas nuo rusiškos naftos ir šiuo metu yra aklavietėje su Kyjivu dėl rusiškos naftos tiekimo „Družbos“ vamzdynu.
Ukraina teigia, kad Rusija sausio mėnesį užpuolė naftotiekį ir kad dar vieno smūgio grėsmė stabdo remontą.
Vengrija ir Slovakija, kuri taip pat perka rusišką naftą, kaltina Kyjivą remonto vilkinimu, bandymu daryti joms spaudimą ir nutraukti joms rusiškos energijos tiekimą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad rusiškos naftos pirkėjai „susiduria su šantažu“, ir apkaltino Kyjivą „tyčiniu tiekimo per „Družbos“ naftotiekį blokavimu“.
Vokietijos žvalgyba atskleidė tiesą: kaip blogai yra Rusijai
14:32
Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba (BND) trečiadienį pareiškė, kad Maskva slepia tikrąją karo Ukrainoje kainą ir kad realus Rusijos biudžeto deficitas 2025 m. viršija oficialiai skelbiamus duomenis daugiau kaip 2,36 trilijono rublių.
BND apskaičiavo, kad Rusijos federalinio biudžeto deficitas sieks 8,01 trilijono rublių (3,7 proc. BVP), palyginti su oficialiai paskelbtais 5,65 trilijono rublių (2,6 proc. BVP). Taigi biudžeto deficitas gali viršyti oficialiai skelbiamą beveik 35 proc., rašo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Vokietijos žvalgybos agentūros pranešime teigiama, kad Vakarų sankcijos daro „aiškų poveikį“ Rusijos ekonomikai, kartu su smarkiai sumažėjusiomis pajamomis iš naftos ir dujų, smarkiai kritus pasaulinėms kainoms.
Putinas aukoja Rusijos ateitį vardan imperijos
„Putinas aukoja Rusijos ekonominę ateitį dėl savo imperinių tikslų“, – teigė BND.
Žvalgyba neatskleidė, kaip nustatė Rusijos biudžeto deficito įvertį.
Rusijos konsoliduoto biudžeto deficitas, apimantis federalinį ir regioninius biudžetus, 2025 m. smarkiai padidėjo ir pasiekė 8,3 trln. rublių, arba 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rašė „Reuters“. Tai yra 2,6 karto daugiau nei 2024 m.
Vasario mėnesį Rusijos vyriausybei artimas šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad šalies biudžeto padėtis smarkiai blogėja.
Rusijos finansų ministerija BND pareiškimų nekomentavo.
Rusijos pajamos iš naftos eksporto sumažėjo, nes dėl Vakarų sankcijų ir JAV spaudimo didžiausiems pirkėjams Maskva priversta parduoti žaliavą pasaulio rinkose su didele nuolaida.
Praėjusią savaitę Kremlius sumažėjusias pajamas ir didėjantį biudžeto deficitą pavadino „normaliais sunkumais“, pabrėždamas, kad jie įveikiami dėl bendro makroekonominio stabilumo.
Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui pasaulinės naftos kainos pakilo, tačiau, remiantis „Reuters“ skaičiavimais, šio padidėjimo dar nepakanka Rusijos biudžetui subalansuoti.
Orbano ministras skuba pas Putiną – tarsis dėl naftos tiekimo
12:49
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje susitiks su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto aptarti naftos tiekimo, pranešė Maskva.
Vengrija yra Rusijai palankiausia Europos Sąjungos (ES) narė ir palaiko ryšius su V. Putinu bei Maskva nepaisydama ketverius metus trunkančios Rusijos invazijos Ukrainoje.
Budapeštas yra priklausomas nuo rusiškos naftos ir šiuo metu konfliktuoja su Kyjivu dėl tiekimo per Ukrainą sustabdymo, apgadinus naftotiekį „Družba“.
Ukraina pareiškė, kad vamzdyną atakavo Rusija, o remonto darbus stabdo naujo smūgio grėsmė.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad rusiškos naftos pirkėjai „susiduria su šantažu“, ir apkaltino Kyjivą „sąmoningu tiekimo blokavimu naftotiekiu „Družba“.
Pamatykite: Rusijos tanklaivį prie Libijos krantų atakavo jūriniai dronai
11:32 Atnaujinta 11:47
Maskva apkaltino Kyjivą antradienio ankstų rytą surengus jūrinių dronų ataką prieš SGD tanklaivį prie Libijos krantų.
Pasak jos, visi 30 įgulos narių buvo išgelbėti.
Ataka prieš tanklaivį „Arctic Metagaz“ buvo surengta nuo Libijos krantų, tvirtina Rusijos transporto ministerija. Jos teigimu, laivas buvo pakrautas ir plaukė iš šiaurinio Rusijos Murmansko uosto.
Libijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad tanklaivis nuskendo Viduržemio jūroje tarp Šiaurės Afrikos šalies ir Maltos, antradienio vėlų vakarą išsiuntęs nelaimės signalą po „staigių sprogimų“.
Ukraina šių pranešimų kol kas nekomentavo.
Kodėl Rusija nepasinaudojo naftos kainų šuoliu
11:29
Dėl Ukrainos dronų atakų ir nepalankių oro sąlygų, kurios apribojo naftos eksportą, Rusija negalėjo pasinaudoti šią savaitę išaugusiomis pasaulinėmis naftos kainomis, skelbia agentūra „Reuters“.
Degantis Novorosijsko uostas
Agentūros šaltinių duomenimis, kovo 2 d. Rusijos „Šeschario“ naftos terminalas Novorosijsko uoste sustabdė naftos krovą po to, kai dėl Ukrainos dronų atakos degalų terminale kilo gaisras ir buvo apgadinta dešimtys pastatų.
Pažymima, kad kovo 3 d. naftos kainos pakilo apie 8 proc. ir augo jau trečią dieną iš eilės paaštrėjus JAV ir Izraelio konfliktui su Iranu, dėl kurio sutriko degalų tiekimas ir padidėjo nuogąstavimai dėl tolesnių naftos ir dujų tiekimo iš Artimųjų Rytų sutrikimų.
Tuo pat metu Rusijos federalinio biudžeto deficitas didėja dėl pajamų iš naftos ir dujų, kurios sudaro beveik ketvirtadalį biudžeto pajamų, trūkumo.
Ledas neleido pasinaudoti Baltijos jūros uostais
Kovo 2 d. Baltijos jūros uostuose rusiškos „Urals“ naftos kainos pakilo iki 51,6 JAV dolerio už barelį ir prekybininkai tikisi tolesnio augimo. Tačiau Rusijos eksportuotojai nespėjo sureaguoti ir padidinti tiekimo, nes Ukrainos dronų smūgiai ir nepalankios oro sąlygos nutraukė pagrindinių įrenginių darbą. Agentūros šaltinio teigimu, tikimasi, kad „Šeschario“ naftos terminalas krovą atnaujins ne anksčiau kaip kovo 5-6 d.
Eksportuotojai taip pat negalėjo perkelti daugiau naftos į Primorsko ir Ust-Lugos Baltijos uostus, kuriuose dėl sunkių ledo sąlygų smarkiai sumažėjo krovos pajėgumai, teigė prekybininkai.
Kirtis Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivams
Europos šalių institucijos taip pat dažniau sulaiko „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, kuriais gabenama Rusijos nafta. Tokie laivai dažnai turi neskaidrią nuosavybės struktūrą ir eksploatuojami pažeidžiant saugos standartus, o tai dar labiau apsunkina eksporto sąlygas.
Galimybės nukreipti naftos tiekimą Kaspijos vamzdynų konsorciumo vamzdynu yra ribotos dėl oro sąlygų nulemtų vėlavimų. Didelę jo pajėgumų dalį naudoja Kazachstanas, kur atnaujinama Tengizo telkinio gavyba.
Tuo pat metu Rusijos naftos eksportas Tolimuosiuose Rytuose artėja prie rekordinio lygio. Tikimasi, kad kovo mėn. per Kozmino uostą bus gabenama apie 1 mln. barelių per dieną.
