Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva testuoja naują kovos metodą – viską tiesiog atjungė
18:07
Kovo 5-6 d. Maskvos centre buvo išbandytas visiškas mobiliojo interneto išjungimas, nuo kurio nukentėjo Centrinio ir Pietinio administracinių rajonų gyventojai. IT portalo „Durovo kodas“ duomenimis, ryšio problemos prasidėjo kovo 5 d. vakare apie 20 val. ir tęsėsi iki kitos dienos vidurio.
Kai kuriuose rajonuose visiškai neveikė mobilusis internetas ir balso ryšys, telefonas rodė būseną „tik skubios pagalbos skambučiai“. Operatoriai tai aiškino nuo jų nepriklausančiomis „saugumo priemonėmis“ ir „išoriniais apribojimais“.
Pirmieji atsijungimą pajuto Pietų administracinės apygardos gyventojai; kovo 6 d. rytą apribojimai pradėti atšaukinėi, tačiau po 10.00 val. sutrikimai jau buvo fiksuojami Centrinėje administracinėje apygardoje. Ryšys galėjo atsirasti kelioms minutėms ir vėl dingti, interneto greitis smarkiai sumažėjo, rašo „The Moscow Times“.
Tuo pat metu oficialūs operatorių pranešimai (SMS žinutės ir komentarai žiniasklaidoje) pasirodė tik kovo 6 d. viduryje dienos. Pavyzdžiui, „MegaFon“ įspėjo apie „galimus mobiliojo interneto sutrikimus“, o „Beeline“ ir „T2“ atstovai teigė, kad problema priklauso ne nuo jų.
Portalui „Kod Durova“ operatorių paramos tarnybose pasakojo, kad apribojimai yra susiję su saugumo priemonėmis, o jų panaikinimo laikas nežinomas.
Kaip aiškina atjungimus
Tai, kas vyksta Maskvoje, tapo dar vienu atskiru epizodu iš mobiliojo interneto sutrikimų Rusijoje, kurie vyksta nuo 2025 m. gegužės mėn. Projekto „Na sviazi“ duomenimis, per pastaruosius septynis mėnesius visoje šalyje užfiksuota daugiau kaip 11 900 išjungimų. Iki 2025 m. pabaigos Rusija tapo pasauline lydere pagal išjungimų skaičių – bendra jų trukmė siekė 37 166 valandas, o tai paveikė apie 146 mln. žmonių.
Vladimiras Putinas „tiesioginėje linijoje“ tokias priemones aiškino būtinybe apsisaugoti nuo bepiločių orlaivių smūgių, nes užsienio interneto paslaugos, pasak jo, padeda Ukrainai pasirinkti taikinius. Techninių šio mechanizmo detalių V.Putinas nepateikė.
Ką rusai mano apie karą Ukrainoje: naujausios apklausos rezultatai
23:54
Remiantis nepriklausomo sociologinių tyrimų instituto „Levada-centr“ duomenimis, rusų parama karui Ukrainoje mąžta.
Apklausos apie Rusijos gyventojų požiūrį į karą Ukrainoje rezultatai rodo, kad tik 24 proc. respondentų pasisako už karinės operacijos tęsimą – tai žemiausias rodiklis nuo šių apklausų pradžios.
Tuo pat metu 67 proc. apklaustųjų mano, kad Maskvai laikas pradėti taikos derybas.
Pažymima, kad parama deryboms ypač didelė tarp jaunimo, moterų, kaimo vietovių gyventojų, mažas pajamas gaunančių ar žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat tarp tų, kurie nepritaria prezidento Vladimiro Putino politikai.
Nepaisant daugumos pasirengimo deryboms, bendra parama Rusijos kariuomenei išlieka aukšta ir siekia 72 proc., o 57 proc. respondentų Rusijos smūgius Ukrainos energetinei infrastruktūrai laiko pateisinamais.
Svarbu pabrėžti, kad šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai, kaip ir bet kurioje šalyje, kurioje, nesant saviraiškos laisvės, apklausos vykdomos baimės ir pasmerkimo atmosferoje.
Apklausa buvo atlikta vasario 18–25 dienomis, joje dalyvavo 1625 Rusijos piliečiai nuo 18 metų.
Kyjivas: Vengrijoje sulaikyti Ukrainos banko darbuotojai paleisti
20:58
Vengrijos valdžios sulaikytų septynių Ukrainos banko darbuotojų grupė dabar yra išlaisvinta ir grįžo į Ukrainą, penktadienį pranešė Kyjivo užsienio reikalų ministras.
Ukraina „sugebėjo užtikrinti septynių Budapešte sulaikytų Ukrainos piliečių išlaisvinimą. Jie jau yra saugūs ir kirto Ukrainos sieną“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Andrijus Sybiha.
Ukraina iškvietė Vengrijos pasiuntinį dėl banko darbuotojų sulaikymo
19:30
Ukraina penktadienį iškvietė Vengrijos reikalų patikėtinį dėl Budapešto sulaikytų Ukrainos banko darbuotojų, kurie per šalį vežė pinigus ir auksą.
„Vengrijos diplomatui buvo pabrėžta, kad Ukrainos pusė tokius veiksmus laiko neteisėtais, reikalauja nedelsiant suteikti konsulinę prieigą prie neteisėtai sulaikytų Ukrainos piliečių ir juos nedelsiant paleisti, taip pat grąžinti valstybės turtą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Vengrijos mokesčių institucija anksčiau penktadienį paskelbė sulaikiusi septynis Ukrainos piliečius, įtariamus pinigų plovimu.
Tai įvyko po to, kai Kyjivas apkaltino šią Vidurio Europos valstybę paėmus įkaitais grupę Ukrainos banko darbuotojų, kurie per Vengriją vežė 40 mln. JAV dolerių (34,4 mln. eurų), 35 mln. eurų ir 9 kilogramus aukso.
Vengrijos vyriausybė vėliau pranešė išsiųsianti septynis Ukrainos piliečius, sulaikytus dėl įtarimų pinigų plovimu.
„Pareigūnai nustatė, kad operacijai vadovavo buvęs Ukrainos saugumo tarnybos generolas; kaip jo pavaduotojas veikė vienas buvęs Ukrainos oro pajėgų majoras, o jiems talkino karinės patirties turintys asmenys. Remiantis šiais duomenimis, visi septyni asmenys bus išsiųsti iš Vengrijos“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas.
Tuo metu Ukraina paragino savo piliečius vengti kelionių į Vengriją.
„Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja Ukrainos piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Vengriją, nes dėl savavališkų Vengrijos valdžios veiksmų neįmanoma garantuoti jų saugumo“, – pabrėžė ministerija pranešime.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha įraše socialiniame tinkle „X“ pasmerkė „šį valstybinį banditizmą“ ir pridūrė, kad Ukraina pasilieka „teisę imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant sankcijų ir kitų ribojamųjų priemonių taikymą“.
Lenkija uždaro dalį savo oro erdvės
18:36
Lenkija uždaro dalį savo oro erdvės šalies rytuose, pranešė Oro navigacijos paslaugų agentūra savo socialiniame tinkle „Facebook“.
Pranešime pažymima, kad nuo 2026 m. kovo 10 d. iki šių metų birželio 9 d. apribojimai taikomi karinės vadovybės prašymu saugumo sumetimais.
Ribojimai iki 3 km aukščio
Aiškinama, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad sieną pakartotinai kirto neaiškios kilmės dronai. Apribojimai bus taikomi trijų kilometrų atstumu nuo žemės ir apims visus orlaivius, įskaitant dronus. Tai reiškia, kad keleiviniai orlaiviai, skrendantys dideliame aukštyje, galės skristi, rašo portalas „Unian“.
Priduriama, kad šiuo laikotarpiu šioje zonoje galės skraidyti tik kariniai orlaiviai ir orlaiviai, kylantys ir besileidžiantys Depultycze Krolewskie oro uoste (EPCD), jei skrydis bus iš anksto suderintas su Oro operacijų centru.
Pilotuojamiems orlaiviams bus leidžiama skristi dienos metu, jei jie pateiks skrydžio planą, turės veikiantį atsakiklį ir palaikys nuolatinį ryšį su atitinkamomis skrydžių valdymo tarnybomis.
Išimtis taip pat bus taikoma kariniams lėktuvams ir civiliniams dronams, jei jie nepažeis kaimyninių šalių – Baltarusijos ir Ukrainos – oro gynybos atpažinimo zonų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tiktokeriams“ Vokietijos kariuomenėje – griežti apribojimai
17:56
Dėl saugumo Vokietijos kariuomenė stabdo socialinių tinklų nuomonės formuotojų veiklą savo gretose ir griežtina ribojimus fotografavimui ir filmavimui bazėse ar laivuose.
Baiminantis, kad internete paskelbti vaizdai gali atskleisti slaptą informaciją, vasario 20 dieną įsigaliojo naujos taisyklės, penktadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovė.
„Tai nereiškia, kad nebeliks jokio turinio iš, pavyzdžiui, gerai žinomų nuomonės formuotojų“, tarnaujančių kariuomenėje, sakė atstovė.
Vokietija palankiai vertino socialinių tinklų nuomonės formuotojus ginkluotosiose pajėgose, žinomose kaip Bundesveras, kaip būdą sudominti jaunesnius vokiečius ir populiarinti karjerą kariuomenėje.
Kariai privalo gauti leidimą
Pagal senąsias taisykles kariams buvo leidžiama fotografuoti ir filmuoti kariniuose objektuose ar laivuose, nebent karininkai nurodydavo kitaip.
Šios taisyklės buvo pakeistos, ir dabar kariai privalo gauti leidimą, nurodė atstovė.
Bulvarinis leidinys „Bild“ pažymėjo, kad socialiniuose tinkluose buvo plačiai dalijamasi daugybe jaunų karių vaizdo įrašų, įskaitant šokių ar kitų linksmybių kareivinėse vaizdus.
Kai kurie kariai tapo socialinių tinklų žvaigždėmis, pranešė „Bild“, pavyzdžiui, vienas vadas, kurio akį traukiantys „TikTok“ vaizdo įrašai, skelbiami „Cinematic
Volodymyras Zelenskis lankosi Donecko srityje – 15 km nuo fronto linijos
17:27 Atnaujinta 18:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė besilankantis Donecko srityje, Rytų Ukrainoje, kuri yra kovų tarp Maskvos ir Kyjivo pajėgų epicentras.
Į sritį jis atvyko tuo metu, kai Ukraina siekia sustiprinti savo fronto gynybą.
Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos kariuomenės pažanga fronte vasario mėnesį buvo lėčiausia per beveik dvejus metus, tuo metu Kyjivas sėkmingai pasistūmėjo į priekį kai kuriuose rajonuose.
„Šiandien lankomės Donecko srityje, mūsų žemėje ir pas mūsų karius“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
„Rusai neatsisako karo ir čia, Donecko srityje, jie rengiasi puolimui pavasarį“, – pažymėjo jis.
„Svarbu, kad mūsų pozicijos būtų stiprios“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame, atrodo, jis yra Družkivkos mieste – maždaug už 15 km nuo fronto linijos.
Lankydamasis Donecko srityje, V. Zelenskis taip pat įteikė apdovanojimus kariams ir pranešė apie tai atskirame įraše socialiniame tinkle „Facebook“.
„Kuo stipresni esame čia, tuo stipresni esame derybų procese“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis dažnai lankosi fronte nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į šalį.
Rusija ruošiasi didelei mobilizacijai? Analitikai įspėja – Kremliaus žingsniai viską išduoda
17:21
Vis garsiau prabylama apie tai, ar Kremlius išdrįs Rusijoje paskelbti mobilizaciją. Ukrainos pusė jau kuris laikas kalba, kad rusai fronte praranda daugiau karių, nei sugeba pritraukti į kariuomenę. Leidinio „Postimees“ apžvalgininkas Andresas Herkelis savo komentare išskyrė pagrindinius akcentus, kodėl Rusija, jei situacija nepasikeis, neturės kito pasirinkimo kaip tik skelbti mobilizaciją.
Praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūma per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymo projektą, kuriuo nustatomos prevencinės priemonės prieš „istorinės tiesos iškraipymą“ ir „pareigos ginti Tėvynę vengimą“.
Analitinis Karo studijų institutas (ISW) šią iniciatyvą sieja su noru sukurti baudžiamąjį mechanizmą visiems, kurie Rusijoje gali kritikuoti mobilizaciją ar jos vengti.
Politologas Dmitrijus Oreškinas priduria, kad galimą mobilizaciją galėtų išduoti ir situacija, kuomet rusai pradėti siųsti namo iš Kazachstano.
Kremliui gali būti labai svarbu, kaip kaimyninės šalys padėtų sustabdyti gyventojų išvykimą iš šalies, jei būtų paskelbta mobilizacija.
Labai svarbus mobilizacijos požymis – planas šalyje visiškai uždrausti socialinės žiniasklaidos platformą „Telegram“ ir pakeisti ją vyriausybės kontroliuojama platforma „Max“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Visi užsipuolė Zelenskį: Orbanas sulaukė ir radikalų palaikymo
17:09
Vis daugiau kraštutinių dešiniųjų Europos lyderių reiškia savo simpatijas ir palaikymą Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio neseniai išsakytų komentarų, kuriuose jis grasino perduoti politiko adresą ir telefoną savo kariuomenei.
Italijos vicepremjeras Matteo Salvini iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Lega“ sakė norintis išreikšti „solidarumą su mūsų draugu ir patriotu“ ir „susirūpinimą bei pasmerkimą dėl užsienio šalių kišimosi ir grasinimų“, rašo dienraštis „The Guardian“.
Jis sakė, kad netrukus vyks į Budapeštą, kad „paliudytų mūsų artumą ir paramą“ V.Orbanui.
Kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD) bendrapirmininkė Alice Weidel taip pat perpublikavo V.Orbano įrašą socialiniame tinkle su trumpu komentaru, smerkiančiu V.Zelenskio žodžius.
Piktinosi ir Robertas Fico
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kurio šalis taip pat dalyvauja ginče su Ukraina dėl naftotiekio „Družba“, ketvirtadienio vakare pasiūlė savo paramą.
„Visiškai solidarizuojuosi su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Jei Ukrainos prezidentas ir toliau taip elgsis, gali nutikti taip, kad kitos ES valstybės narės taip pat užblokuos 90 mlrd. paskolą Ukrainai.
Ir aš oficialiai prašau visų aukščiausių Europos Sąjungos atstovų, būsiu labai konkretus: Europos Komisijos pirmininkės, Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir taip pat vadinamosios ES užsienio reikalų vadovės atsiriboti nuo šių pasipiktinimą keliančių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šantažuojančių pareiškimų“, – piktinosi R.Fico.
Plačiau skaitykite ČIA.
Alinos Kabajevos tėvui – „juodojo aukso“ šaltinis
16:21
Vladimiro Putino draugės Alinos Kabajevos tėvas Maratas Kabajevas tapo didelės logistikos bendrovės „Taimyr Invest“, dirbančios su „Rosneft“ projektais Tolimojoje Šiaurėje, 25 proc. akcijų paketo savininku.
Sandoris įvyko kovo 4 d. – akcijų paketą jis įsigijo iš pagrindinės bendrovės dalyvės Elvyros Chazjevos, rašo agentūra TASS.
Nominali akcijų paketo vertė buvo 250 tūkst. rublių (2,7 tūkst. eurų). M.Kabajevo vadovaujama Tarptautinė islamo verslo asociacija pareiškė, kad ketina dalyvauti bendrovės plėtroje kaip strateginis partneris ir formuoti socialiai orientuotą verslo modelį, rašo „The Moscow Times“.
Įmonė uždirba pinigus iš didžiausio „Rosneft“ telkinio
„Taimyr Invest“, sprendžiant iš laisvų darbo vietų skelbimų, dalyvauja didžiuliame „Rosneft“ projekte Taimyre – „Vostok Oil“. Investicijas į šio telkinio plėtrą Rusijos vyriausybė įvertino beveik 12 trilijonų rublių. „Didžiausias pasaulyje naftos ir dujų projektas – 6,5 mlrd. tonų naftos ir apie 10 trilijonų kubinių metrų dujų“, – anksčiau kalbėjo „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas.
„Taimyr Invest“ užsiima krovinių pristatymu, sandėliavimu, pakrovimo ir iškrovimo operacijomis prieplaukose ir uosto sandėliuose. Bendrovės duomenimis, per jos logistikos infrastruktūrą jau pervežta daugiau kaip 1,6 mln. tonų krovinių.
Bendrovės finansiniai rodikliai rodo spartų augimą. Iki 2024 m. pabaigos „Taimyr Invest“ pajamos sudarė apie 55,3 mlrd. rublių, palyginti su 13,2 mlrd. rublių prieš metus, o grynasis pelnas siekė 1,6 mlrd. rublių. Bendrovės turtas padidėjo 400 proc.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europos Komisija stojo ginti Orbano – skaudus antausis Zelenskiui
14:52 Atnaujinta 15:13
Europos Komisija iki šiol stengėsi išlaikyti labai diplomatišką retoriką, spręsdama kaistantį konfliktą tarp Vengrijos ir Ukrainos.
Tačiau jos atstovo spaudai pavaduotojas Olofas Gillas penktadienį griežtai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl jo ketvirtadienį išsakyto komentaro, kuris nuskambėjo kaip grasinimas Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.
„Mes, kaip Europos Komisija, labai aiškiai suprantame, kad tokio pobūdžio kalbos yra nepriimtinos, grasinimų ES valstybėms narėms neturi būti“, – pabrėžė jis.
Institucijos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad „esama daug eskaluojamos retorikos ir kurstančių kalbų“.
Briuselis veda derybas siekdamas išspręsti aklavietę, dėl kurios V.Orbanas sustabdė 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, reikalaudamas, kad Kyjivas pirmiausia atnaujintų pažeisto naftotiekio „Družba“ darbą, paaiškino O.Gillas.
„Mūsų tikslas čia yra priversti visus šiek tiek nusiraminti, sušvelninti retoriką ir pasiekti“ bendrų tikslų, teigė jis.
Kritikos strėlės sminga į V.Zelenskį po to, kai jis ketvirtadienį pareiškė, kad naftotiekis galės pradėti veikti tik po keturių ar šešių savaičių, nors asmeniškai jis mieliau neatnaujintų tranzito.
„Tikimės, kad vienas asmuo Europos Sąjungoje neblokuos 90 mlrd. (eurų) (...). Priešingu atveju, mes perduosime šio asmens kontaktus savo ginkluotosioms pajėgoms, savo vaikinams. Tegul jie jam paskambina ir pasikalba su juo savo kalba“, – teigė Ukrainos prezidentas.
„Puola ne mane, puola Vengriją“
Savo ruožtu ministras pirmininkas V.Orbanas atsakė į Ukrainos prezidento žodžius, teigdamas, kad šalies vadovo komentarai buvo skirti ne jam asmeniškai, o Vengrijai kaip šaliai.
Jų apsikeitimas įžeidimais įvyko, didėjant įtampai tarp šių dviejų valstybių dėl energijos tiekimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos Ukrainai.
V.Orbanas pareiškė, kad Vengrija „nutrauks šalį paveikusią naftos blokadą“, ir tvirtino, kad jokie perspėjimai neatgrasys jo nuo Vengrijos interesų gynimo.
Pasak premjero, Vengrija lieka taikos pusėje ir, siekdama išspręsti šį klausimą, remsis finansinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
Prašo pasiaiškinti
Net Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras užtarė V.Orbaną ir sukritikavo V.Zelenskio grasinančius komentarus, rašo „The Guardian“.
Kalbėdamas savo partijos „Tisza“, kuri šiuo metu pirmauja apklausose prieš kitą mėnesį vyksiančius rinkimus, mitinge, jis sakė:
„Ukrainos prezidentas grasino ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui. Norėčiau aiškiai pasakyti, kad užsienio valstybės vadovas negali grasinti nė vienam vengrui. Nei kadenciją baigiančiai Orbano vyriausybei, nei būsimai „Tiszos“ vyriausybei, nei vienam vengrui.
Todėl per savo rinkimų kampanijos turą raginu Ukrainos prezidentą paaiškinti savo žodžius, o jei jis iš tiesų taip pasakė, – juos atšaukti.“
