- „The Telegraph“: Ukraina pasiekė geriausią padėtį per metus, o Rusijos puolimas įstrigo
- Atskleidė pagrindinius Putino tikslus 2026-iesiems: pagrindinis taikinys – Donaldas Trumpas
- Kruvina ataka prieš Nikopolį: penki žuvę, beveik 20 sužeistų, tarp jų – 14-metė mergaitė
- Kovą Rusija patyrė didžiausių nuostolių per visą karą: Zelenskis įvardijo skaičius
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Istorinis lūžis derybose? Į Kyjivą pirmą kartą atvyksta Trumpo pasiuntiniai – Kushneris ir Witkoffas
18:45
Ukraina ruošiasi priimti aukšto rango JAV delegaciją, kuriai vadovaus specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Apie planuojamą vizitą, kurio tikslas – atnaujinti taikos derybas, pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas.
Interviu agentūrai „Bloomberg“ K.Budanovas užsiminė, kad JAV komanda Kyjive gali pasirodyti netrukus po stačiatikių Velykų, kurios šiemet minimos balandžio 12 dieną.
Pirmasis vizitas į Ukrainą
Nors specialusis pasiuntinys S.Witkoffas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas J.Kushneris jau keletą kartų lankėsi Rusijoje deryboms su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu, tai bus jų pirmasis vizitas į Ukrainą nuo misijos pradžios.
K.Budanovas pažymėjo, kad prie delegacijos gali prisijungti ir įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.
V.Zelenskio planas: Kyjivas prieš Maskvą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau kvietė Amerikos derybininkus atvykti į Kyjivą, tačiau iki šiol vizito data nebuvo žinoma. Jis pabrėžė, kad vizitas Ukrainoje turėtų įvykti prieš kitą grupės kelionę į Maskvą.
„Jei negalime suorganizuoti visko vienu metu, darykime tai eilės tvarka – po vieną susitikimą. Iš mūsų partnerių girdžiu teigiamus signalus dėl šio pasiūlymo“, – teigė V.Zelenskis.
Šis diplomatinis posūkis vertinamas kaip svarbus žingsnis bandant suderinti JAV taikos iniciatyvas su realia situacija fronte ir Ukrainos pozicija.
Trys scenarijai: kas laukia Viktoro Orbano ir Europos
23:02
Prieš metus atrodė, kad Viktoras Orbanas užima tvirtas pozicijas Vengrijoje. Dabar, likus mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų, apklausos rodo visiškai priešingą vaizdą – jo partija smarkiai atsilieka nuo opozicijos.
Šie rinkimai nėra vien tik Vengrijos vidaus politikos reikalas, nes V.Orbano režimo ateitis gali turėti didelės įtakos procesams, svarbiems visai Europos Sąjungai ir Ukrainai. Kiek tikėtina, kad artimiausioje ateityje Vengrijoje iš tiesų įvyks dideli politiniai pokyčiai?
Vengrijoje balandžio 12 d. vyks parlamento rinkimai, žadantys atkaklią kovą ir siunčiantys signalą dėl įvairių visai Europai svarbių klausimų.
Nepriklausomos apklausos rodo, kad opozicijos lyderio Peterio Magyaro vadovaujama „Tisza“ partija šiuo metu lenkia Viktoro Orbano „Fidesz“ vidutiniškai šešiais procentiniais punktais – 48 prieš 42 proc.
Tiesa, vyriausybei artimų tyrimų centrų apklausos rodo palankesnę padėtį V.Orbanui. Todėl toks neapibrėžtumas kelia tiek atsargų optimizmą, tiek nemažą įtampą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Vokietija griežtina tvarką: 17–45 metų vyrams išvykti svetur bus sunkiau – prireiks kariuomenės leidimo
21:25
Vokietijoje įsigaliojo naujos taisyklės, kurios palies tūkstančius vyrų: norint ilgesniam laikui išvykti į užsienį, teks gauti kariuomenės leidimą. Tuo pat metu Berlynas imasi beprecedenčio žingsnio – Vokietijos karius ruoš instruktoriai iš Ukrainos, praneša „Berliner Zeitung“ ir „Reuters“.
Nuo sausio 1 d. visiems 17–45 metų vyrams, planuojantiems išvykti iš Vokietijos ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, privaloma gauti Bundesvero karjeros centro leidimą.
Šis reikalavimas įtvirtintas atnaujintame Karinės tarnybos įstatyme. Anksčiau tokia tvarka galiojo tik išskirtiniais atvejais – esant tiesioginei gynybos būtinybei ar išaugus įtampai.
Tikslas – tikslus karinis registras „juodai dienai“
Nors oficialiai teigiama, kad leidimai bus išduodami beveik automatiškai, nes karinė tarnyba Vokietijoje šiuo metu yra savanoriška, Gynybos ministerija neslepia tikrosios priežasties. Kariuomenė privalo turėti aktualų registrą, kad prireikus žinotų, kas ir kuriam laikui yra išvykęs iš šalies.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Stambule susitikę Turkijos ir Ukrainos prezidentai aptarė energetinį saugumą ir taikos pastangas
19:44
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį Stambule priėmė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, su kuriuo aptarė energetikos ir laivybos saugumo klausimus bei pastangas užbaigti Rusijos sukeltą plataus masto karą, pranešė turkų prezidentūra.
Šis vizitas įvyko praėjus dienai po to, kai R.T.Erdoganas kalbėjosi su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, apkaltinusiu Kyjivą bandymu nusitaikyti į dujotiekį tarp Rusijos ir Turkijos, aprūpinantį ir kelias Europos šalis.
R.T.Erdoganas „pabrėžė svarbą, kurią Turkija teikia laivybos saugumui Juodojoje jūroje, ir esminį energijos tiekimo saugumo pobūdį“, nurodė jo biuras.
Abu lyderiai aptarė šalių santykius, „taikos pastangas Rusijos ir Ukrainos konflikte bei regioninius ir tarptautinius įvykius“, priduriama pranešime.
V.Zelenskis teigė, kad jie aptarė „žingsnius įgyvendinant bendrus dujų infrastruktūros plėtros projektus, taip pat bendro dujų telkinių įsisavinimo galimybes“.
Aplink prabangius Dolmabahčės rūmus Bosforo sąsiaurio pakrantėje, kur anksčiau taip pat vyko keli Maskvos ir Kyjivo derybų raundai, budėjo gausios policijos pajėgos.
Likus savaitei iki stačiatikių Velykų, kurios Ukrainoje ir Rusijoje švenčiamos balandžio 12 dieną, V.Zelenskis taip pat turi susitikti su ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi, daugumos krikščionių stačiatikių bažnyčių dvasiniu lyderiu.
Kyjivas siekia paliaubų per stačiatikių Velykas, kurios apimtų išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą sustabdymą.
Rusija, kuri teigia, kad nori nuolatinio susitarimo, o ne trumpų paliaubų, pareiškė nemačiusi jokių „aiškiai suformuluotų“ Kyjivo pasiūlymų.
Siekdama susilpninti Maskvos galimybes finansuoti savo puolimą, Ukraina per daugiau nei ketverius metus trunkantį karą nesyk smogė Rusijos energetikos infrastruktūrai.
Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metais Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos objektams nutraukė elektros ir šilumos tiekimą milijonams žmonių.
Per du metų mėnesius – du smūgiai Rusijos ekonomikai: Kremlius turi paaiškinimą
18:56
Rusijos Federacijos ekonomikos plėtros ministerija pranešė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) du mėnesius iš eilės smuko. kodėl taip nutiko, Kremlius rado paaiškinimą.
Remiantis ministerijos skaičiavimais, Rusijos BVP 2026 m. sausio ir vasario mėnesiais bendrai sumažėjo 1,8 proc., praneša „Interfax“.
Ministerija teigė, kad šių dviejų mėnesių nuosmukį didžiąja dalimi galima paaiškinti kalendoriniu veiksniu.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Prancūzija ruošiasi blogiausiam: pereina prie „karo ekonomikos“ ir dronų atsargas didina 400 proc.
18:14
Prancūzija oficialiai pradeda masinį ginklavimosi etapą. Remiantis naujuoju karinio planavimo įstatymo projektu, iki 2030 metų šalis savo raketų ir dronų atsargas padidins net keturis kartus, praneša „Politico“.
Kariniai konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose tapo skaudžia pamoka Europai, parodžiusia, kaip žaibiškai senka amunicijos atsargos intensyvių kovos veiksmų metu.
Paryžius dabar skiria milijardus eurų ne tik sandėlių papildymui, bet ir oro gynybos sistemų atkūrimui po to, kai prancūzų pajėgos Persijos įlankoje atrėmė masines Irano dronų atakas.
Ruošiamasi galimam susidūrimui su Rusija
„Šiuo metu didžiausias ir skubiausias poreikis yra amunicija“, – įstatymų leidėjams teigė Prancūzijos vyriausybės vadovas Sebastienas Lecornu. Tokį skubotumą diktuoja Europoje auganti baimė dėl galimo tiesioginio konflikto su Rusija dar iki šio dešimtmečio pabaigos.
Pagrindiniai skaičiai iš 64 puslapių dokumento:
-
8,5 mlrd. eurų – tiek iki 2030 m. bus skirta vien dronų ir raketų įsigijimui.
-
400 proc. – tiek planuojama padidinti turimą amunicijos kiekį.
-
Tikslas – pritaikyti pramonės infrastruktūrą „karo ekonomikos“ sąlygoms.
„Trumpo faktorius“ ir NATO ateitis
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos šalys karinei pramonei ėmė leisti neregėtas sumas.
Ši tendencija dar labiau sustiprėjo po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV prezidentu. Europoje nerimaujama, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš NATO arba nustoti garantuoti žemyno saugumą, todėl šalys priverstos pasikliauti tik savo jėgomis.
Milžiniškos investicijos į gynybą
Prancūzijos karinio planavimo įstatymas numato nuoseklų biudžeto didinimą:
-
2027 m. – 63,3 mlrd. eurų;
-
2028 m. – 68,3 mlrd. eurų;
-
2030 m. – pasieks rekordinius 76,3 mlrd. eurų.
Nors įstatymas brėžia finansines gaires, galutines sumas kasmet turės patvirtinti parlamentas, o ambicingi tikslai turės virsti konkrečiais kontraktais su ginkluotės gamintojais.
Paryžius neslepia – tai pastangos pritaikyti valstybę ilgalaikio nesaugumo erai.
Smūgis Rusijos logistikai: Luhansko srityje sunaikinti du degalų sąstatai, Kryme – modernūs dronai
15:50
Ukrainos gynybos pajėgos sudavė skaudų smūgį okupantų aprūpinimo grandinei. Balandžio 3-iąją ir naktį į balandžio 4-ąją okupuotoje Luhansko srities teritorijoje atakuoti du geležinkelio sąstatai su degalais.
Apie sėkmingas operacijas pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Atakos geležinkelio mazguose
Pasak kariškių, smūgiai buvo nukreipti į strateginius taškus – Ščotovės ir Stanicja Luhanskos gyvenviečių apylinkes.
Šie traukinių sąstatai gabeno degalus, būtinus Rusijos karinės technikos judėjimui fronte.
Nuostoliai Kryme: sunaikinta „Inochodec“ technika
Generalinis štabas taip pat pasidalino naujausia informacija apie neseniai įvykdytą ataką Kryme, Kirovskojės aerodrome. Patikslintais duomenimis, ten buvusioje dronų saugykloje pavyko pasiekti svarbių rezultatų:
-
Visiškai sunaikintas vienas modernus „Inochodec“ tipo bepilotis orlaivis.
-
Dar trys šio modelio dronai buvo rimtai apgadinti.
Kas yra dronas „Inochodec“?
Rusijos kariuomenė šiuos orlaivius (eksportinis pavadinimas – „Orion“) naudoja vidutinio nuotolio operatyvinėms-taktinėms žvalgybos ir smūgio užduotims. Tai vienas pažangiausių rusų bepiločių, galintis:
-
Skristi iki 250 km atstumu;
-
Ore išbūti iki 24 valandų;
-
Pakilti į 7,5 km aukštį;
-
Gabenti iki 200 kg kovinį krovinį.
Šie praradimai ne tik silpnina Rusijos logistiką, bet ir mažina jų galimybes vykdyti žvalgybą bei tikslius smūgius iš oro.
Ukrainos prezidentūra: Volodymyras Zelenskis atvyko į Stambulą
13:36 Atnaujinta 14:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyko į Stambulą saugumo derybų su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Šis vizitas surengtas praėjus dienai po to, kai R.T.Erdoganas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris apkaltino Kyjivą bandymu taikytis į dujotiekį tarp Rusijos ir Turkijos, aprūpinantį ir kelias Europos šalis.
„Atvykau į Stambulą, kur numatyti svarbūs susitikimai. Parengtos dalykinės derybos su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V.Zelenskis.
„Dirbame siekdami stiprinti mūsų partnerystę, kad užtikrintume realią žmonių gyvybių apsaugą, skatintume stabilumą ir garantuotume saugumą mūsų Europoje, taip pat ir Artimuosiuose Rytuose“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros AFP korespondentas matė gausias policijos pajėgas aplink prabangius Dolmabahčės rūmus Bosforo sąsiaurio pakrantėje, kur anksčiau taip pat vyko Maskvos ir Kyjivo derybos.
V.Zelenskis taip pat susitiks su ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi, daugelio krikščionių ortodoksų bažnyčių dvasiniu lyderiu.
Tai vyksta likus savaitei iki stačiatikių Velykų, kurios tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje švenčiamos balandžio 12 dieną.
Kyjivas siekia paliaubų per stačiatikių Velykas, kurios apimtų ir išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą sustabdymą.
Rusija, tvirtinanti, kad siekia nuolatinio susitarimo, o ne trumpų paliaubų, pareiškė nemačiusi jokių „aiškiai suformuluotų“ Kyjivo pasiūlymų.
Ukraina per daugiau nei ketverius metus trunkantį karą atakuoja Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdama susilpninti Maskvos galimybes finansuoti savo puolimą.
Dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos objektams nuo karo pradžios 2022 metais milijonai žmonių liko be elektros ir šildymo.
„The Telegraph“: Ukraina pasiekė geriausią padėtį per metus, o Rusijos puolimas įstrigo
13:33
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad situacija fronte šiuo metu yra geriausia per pastaruosius dešimt mėnesių. Tokią pat išvadą, remdamasis britų žvalgybos MI6 duomenimis, skelbia ir leidinys „The Telegraph“.
„Gavau MI6 vertinimą. Padėtis fronte Ukrainai dabar yra palankiausia per pastarąjį beveik 10-ies mėnesių laikotarpį“, – brifingo metu pažymėjo V.Zelenskis.
Ukrainos gynyba stabilizavosi
Britų žvalgybos duomenimis, Ukrainos gynyba šiuo metu yra saugiausia per ilgą laiką, nepaisant besitęsiančių Rusijos bandymų pulti. Pats prezidentas pripažino, kad situacija maždaug 1 000 kilometrų ilgio fronto linijoje išlieka „sudėtinga“, tačiau „bendrai linija laikosi“.
Analitikai pastebi, kad Rusijos kariuomenės pavasario ir vasaros puolimas Donbase gerokai sulėtėjo. Viena pagrindinių priežasčių – aktyvus Ukrainos aukšto tikslumo dronų naudojimas, kuris paralyžiuoja priešo logistiką ir rezervų pritraukimą.
Didžiausi teritoriniai laimėjimai nuo 2023-iųjų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė ir lokalių pergalių. Per pastaruosius mėnesius ukrainiečiams pavyko atkovoti beveik 400 kvadratinių kilometrų teritorijos Oleksandrivkos ir Huliaipolės rajonuose – tai didžiausias proveržis nuo 2023 metų.
Kremliaus kerštas: nauja atakų taktika
Nepaisant nesėkmių fronte, Rusija intensyvina smūgius prieš Ukrainos miestus. Pastebima, kad Kremlius keičia taktiką:
- Masinės atakos dieną: Siekiama padaryti kuo daugiau žalos civiliams.
- Nauji taikiniai: Smūgiai nukreipiami ne tik į energetikos infrastruktūrą.
- Mastas: Per vieną dieną paleista beveik 500 raketų ir dronų, žuvo mažiausiai šeši žmonės.
Velykų paliaubų pasiūlymas
Kovoms tęsiantis, Kyjivas pasiūlė Maskvai laikinai nutraukti ugnį Velykų proga, kurios šiemet minimos balandžio 12 d. V.Zelenskis teigė, kad pasiūlymas lieka galioti, tačiau Rusija tikina jokio oficialaus plano negavusi.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas į tai atsakė dar kartą pabrėždamas Maskvos reikalavimą, kad Ukrainos kariuomenė visiškai pasitrauktų iš Donbaso.
Diplomatinis proveržis Artimuosiuose Rytuose
Ukraina taip pat aktyviai stiprina tarptautinę paramą. Vizuoto Artimuosiuose Rytuose metu V.Zelenskis pasirašė gynybos susitarimus su Kataru ir Saudo Arabija.
Ukraina siekia išnaudoti savo unikalią patirtį kovojant su dronais, kad sutvirtintų partnerystę su šiomis regiono valstybėmis.
Gubernatorius: per Rusijos smūgį Ukrainos turgui žuvo penki žmonės
12:44
Pareigūnai pranešė, kad per Rusijos drono smūgį Ukrainos miesto turgui šeštadienį žuvo penki žmonės ir 19 buvo sužeista.
Rusija šeštadienio rytą smogė Nikopoliui Dnipropetrovsko srityje.
Srities gubernatorius Oleksandras Handža „Telegram“ įraše nurodė, kad žuvo trys moterys ir du vyrai. Jis pridūrė, kad tarp 19 sužeistųjų yra 14 metų mergaitė, kurios būklė kritinė.
Rusijoje įmonės privalės siųsti darbuotojus į karą: paaiškėjo, kiek jų teks surasti
12:27
Rusijoje įmonės pirmą kartą viešai įpareigotos siųsti darbuotojus į karą. Riazanės srities įmonėms nurodyta surasti darbuotojus, kurie turės tarnauti Rusijos armijoje fronte prieš Ukrainą. Priklausomai nuo įmonės dydžio, tai gali būti nuo dviejų iki penkių žmonių, rašo TVNET.
Privalo pateikti kandidatus
Ekspertai teigia, kad nors įsakymas viešas, tikslios atsakomybės už nevykdymą dokumente nenumatytos, tačiau vietos valdžia gali pritaikyti įvairius administracinius spaudimo būdus.
Riazanės gubernatoriaus Pavelo Malkovo pasirašytas dokumentas numato, kad įmonės privalo „užtikrinti kandidatų pateikimą karinei tarnybai pagal kontraktą“.
Priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, įmonėms teks pateikti nuo dviejų iki penkių kandidatų, o nurodymas galioja nuo kovo 20 iki rugsėjo 20 d.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
