Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Atlantic“: Ukraina pagaliau „nurašė“ JAV
23:55
Po metų itin intensyvių pastangų išlaikyti Jungtines Valstijas kaip sąjungininkę ir pagrindinę partnerę, Ukraina galiausiai susitaikė su padėtimi ir „nurašė“ Trumpo vadovaujamas JAV. Taip nuomonės straipsnyje leidiniui „The Atlantic“ rašo Škotijos Sent Endriuso universiteto strateginių studijų profesorius Phillipsas Paysonas O'Brienas.
Straipsnyje analitikas pažymi, kad tuo metu, kai Kyjivas mėgino palaikyti santykius su Vašingtonu, Donaldas Trumpas „rodė simpatiją“ Putinui, mažino karinę pagalbą Ukrainai ir „nuolat įžeidinėjo“ Ukrainos vadovybę, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Tai esą baigėsi tuo, kad Ukraina buvo įtraukta į primestas taikos derybas su Rusija, kurios, O'Brieno vertinimu, atrodė kaip atlygis Putinui už invaziją.
„Tačiau dabar atrodo, kad Kyjivas atsisakė Jungtinių Valstijų. Jis aktyviai ieško naujų diplomatinių ir karinių partnerių“, – rašo analitikas, minėdamas Ukrainos bandymus užmegzti ryšius su Persijos įlankos valstybėmis bei daugybę karinio bendradarbiavimo susitarimų su Europos šalimis.
O'Brienas taip pat mini kritiškus Zelenskio komentarus dėl JAV sprendimo švelninti sankcijas Rusijai ir jo raginimus Europai savarankiškai stiprinti gynybos pajėgumus nebesiremiant JAV.
„Ukrainos viešos pozicijos pokytis vyksta tuo metu, kai šalies karinė padėtis gerėja, bent jau lyginant su praėjusių metų sunkumais. Daugiausia remdamiesi savo dronų pramone ir karine struktūra, Ukrainos kariai daugelyje vietų susigrąžino iniciatyvą“, – teigia autorius.
Jis kaip pavyzdžius nurodo tiek pastaruosius Ukrainos gynybos pajėgų puolamųjų veiksmų fronto linijoje laimėjimus, tiek daugybę dronų ir raketų smūgių taikiniams Rusijoje. Pasak jo, tai nesiderina su Trumpo administracijos pasakojimu apie Ukrainos silpnumą ir „kozirių“ neturėjimą.
„Ukrainiečiai daug labiau norėtų, kad JAV būtų jų pusėje, o ne Rusijos. Tačiau jie nebemano, kad Amerikos paramos praradimas neišvengiamai reikštų jų pralaimėjimą. Jie mato, kaip sugebėjo ištverti karą remdamiesi savais ištekliais ir Europos partnerių pagalba, net kai JAV nusisuko. Anksčiau JAV kaip draugo praradimas Ukrainai galėjo reikšti pražūtį. Dabar taip nebėra“, – apibendrina autorius.
Anksčiau buvo pranešta, kad santykiai tarp Ukrainos ir JAV blogėja dėl gilių nesutarimų tarp Kyjivo ir Donaldo Trumpo administracijos. Nepaisant Ukrainos pastangų stabilizuoti dialogą po 2025 metų konflikto Baltuosiuose rūmuose, pastarieji įvykiai rodo naują įtampų etapą.
Ypač išryškėjo viešas konfliktas tarp Zelenskio ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio. Ukraina kaltina Vašingtoną spaudimu daryti nuolaidas Rusijai, ypač dėl Donbaso, o JAV tai neigia.
Papildomą įtampą sukėlė ir JAV sprendimas iš dalies švelninti sankcijas Rusijos naftai, kurį Kyjivas vertina kaip žingsnį, stiprinantį Rusijos karinius pajėgumus.
Karas Ukrainoje skandina Rusiją alkoholizmo liūne
21:55
Rusijoje alkoholizmo diagnozių skaičius pasiekė devynerių metų rekordą – per metus tokių diagnozių išaugo net 30 proc. Kaip rašo britų dienraštis „The Thelegraph“, šie rodikliai – Kremliaus karo Ukrainoje poveikis.
Rusijoje alkoholizmo mastas vėl auga, nors valdžia pastaraisiais metais bando riboti alkoholio vartojimą. Tiriamosios žurnalistikos leidinys Vazhnye Istorii, remdamasis oficialia statistika, skelbia, kad 2025 metais Rusijoje alkoholizmas ar alkoholio sukelta psichozė buvo diagnozuoti 56,9 žmogaus iš 100 tūkst. gyventojų. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2016 metų.
Praėjusiais metais piktnaudžiavimas alkoholiu augo 69-iuose iš 83 Rusijos regionų. Vis dėlto realus mastas, tikėtina, yra dar didesnis, nes dalis priklausomų asmenų nesikreipia dėl diagnozės arba neturi tam galimybių.
Lavrovas prakalbo apie derybas su Ukraina: nėra prioritetas
21:39
Derybų su Ukraina atnaujinimas šiuo metu nėra Rusijos prioritetas, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tačiau jis pridūrė, kad Maskva „teigiamai žiūri“ į galimybę atnaujinti pokalbius Stambule.
„Šiuo metu šis klausimas – derybų atnaujinimas – nėra mūsų svarbiausias prioritetas. Mes niekam neprimetinėjome derybų. Visada laikėmės pozicijos, kad jei partneris pasirengęs, tuomet ir mūsų eilė tai daryti“, – cituoja Lavrovą „Telegram“ kanalas „You Listened“.
Anksčiau buvo pranešta, kad JAV neturi laiko Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė apgailestavimą dėl neigiamo Irano ir Irako karo poveikio taikos pastangoms bei ginklų tiekimui šaliai.
Be to, valstybės vadovas taip pat pranešė, kad Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris patvirtino atvyksiantys į Ukrainą. Pasak Ukrainos prezidento, tai teisingas sprendimas, nes abu jie daug kartų lankėsi Maskvoje ir „svarbu pasiųsti signalą mūsų visuomenei“.
„Tai jau labai rimta“: Baltarusija gali būti ruošiama ne tik kaip placdarmas Rusijos puolimui
18:59
Ukrainos veteranas ir analitikas Jevhenas Dykis sako, kad naujausi signalai iš Baltarusijos rodo pavojingesnį etapą nei ankstesni Rusijos ir Minsko veiksmai. Jo vertinimu, spaudimas Aliaksandrui Lukašenkai auga, o Baltarusija gali būti ruošiama ne tik kaip placdarmas, bet ir kaip galimo smūgio iš šiaurės dalis.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis balandžio 17 dieną, remdamasis žvalgybos duomenimis, pareiškė, kad Baltarusijoje tiesiant kelius link Ukrainos teritorijos ir rengiant artilerijos pozicijas gali būti ruošiamasi dar vienam mėginimui įtraukti Minską į karą prieš Ukrainą.
Apie tai, kiek reali tokia grėsmė ir kokių tikslų gali siekti Maskva, naujienų agentūrai UNIAN kalbėjo Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, dabar Nacionalinio Arkties mokslo centro vadovas Jevhenas Dykis.
Maskva jau seniai spaudžia Minską
J.Dykio teigimu, Rusija nuo pat 2022 metų mėgina paversti Baltarusiją ne tik teritorija atakoms prieš Ukrainą, bet ir visaverte bendros invazijos dalyve. Vis dėlto Aliaksandras Lukašenka, anot jo, iki šiol stengiasi išvengti tiesioginio įsitraukimo, nors ir negali atvirai pasipriešinti Vladimirui Putinui.
Pasak veterano, nereikėtų pervertinti tariamai artimų dviejų režimų santykių. Jo vertinimu, Maskva jau seniai norėtų atsikratyti Lukašenkos ir pakeisti jį visiškai paklusniu satelitiniu vadovu. Tačiau Baltarusijos lyderis ir jo specialiosios tarnybos kol kas esą sugeba tam pasipriešinti ir išlaikyti tam tikrą atstumą.
Tarp Rusijos spaudimo ir noro išlikti
Anot J.Dykio, Lukašenka per visą plataus masto karą balansuoja tarp itin stipraus Rusijos spaudimo ir suvokimo, kad tiesioginis Baltarusijos įsitraukimas į karą gali reikšti jo valdžios pabaigos pradžią.
Jis pabrėžia, kad Baltarusijos kariuomenė yra kur kas mažiau pajėgi nei Ukrainos ar Rusijos, todėl tiesioginiame susidūrime greitai būtų sutriuškinta.
Be to, ekspertas abejoja ir Baltarusijos kariuomenės lojalumu. Jo teigimu, dalis karių galėtų pereiti į Ukrainos pusėje kovojantį Kastuśo Kalinausko pulką, o kita dalis tiesiog išsiskirstytų. Todėl iki šiol Lukašenka, nors ir pykdydamas Putiną, vengė peržengti ribą ir tapti pilnaverčiu karo dalyviu.
Didesnė grėsmė – platesnės eskalacijos fone
J. Dykio vertinimu, dabar padėtis pavojingesnė ne todėl, kad Baltarusija galėtų Ukrainai padaryti daugiau žalos nei 2022-aisiais, bet todėl, kad pats regioninis saugumo fonas tapo gerokai grėsmingesnis. Jis teigia, jog šiuo metu labai išaugusi platesnės eskalacijos rizika, įskaitant galimą Rusijos spaudimą Baltijos šalims.
Pasak jo, jei Maskva iš tiesų nuspręstų išbandyti NATO ryžtą, veiksmų šiaurės ir vakarų kryptimi be tiesioginio Baltarusijos dalyvavimo to praktiškai būtų neįmanoma įsivaizduoti.
Todėl spaudimas Minskui, J.Dykio manymu, galėjo pereiti į naują lygį.
Nerimą kelia ne pavieniai ženklai, o jų visuma
Komentuodamas informaciją apie Baltarusijoje statomus įtvirtinimus, naujus kelius link Ukrainos ir paskelbtą dalinį rezervo karininkų šaukimą, J.Dykis sako, kad tai jau atrodo rimčiau nei ankstesni demonstratyvūs manevrai.
„Tai jau labai rimta, tai jau gerokai rimčiau nei bet kokie manevrai, kurie buvo vykdomi iki šiol“, – teigė jis.
Pasak eksperto, vien įtvirtinimų statyba dar labiau sietina su gynyba, tačiau kelių tiesimas į Ukrainos pusę jau labiau primena pasirengimą puolimui.
Todėl jis neatmeta, kad Baltarusijai galėjo būti tiesiai pasakyta, jog ji netrukus turės arba įsitraukti į karą, arba bent jau suteikti savo teritoriją Rusijos nukreipiamajam smūgiui iš šiaurės.
Kyjive vyras pradėjo šaudyti į praeivius gatvėje
17:46
Vyras, ginkluotas automatiniu šautuvu, Kyjivo Demijivkos rajone atidengė ugnį į žmones. Policija jau vykdo jo paiešką, praneša vietos žiniasklaida.
Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip civiliais drabužiais vilkintis šaulys bėga gatve ir šaudo į atsitiktinius praeivius.
Policija patvirtino incidentą. Nukentėjusiųjų skaičius tikslinamas.
Pranešama, kad vykdoma specialioji operacija šauliui sulaikyti.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo žmogus, ukrainiečiai smogė Rusijos pramonės rajonams
15:34
Per naktines Rusijos atakas Ukrainoje žuvo civilis, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai.
Apie vieną žuvusįjį po smūgio Mykolajivkai rytinėje Ukrainos Donecko srityje socialiniuose tinkluose paskelbė srities vadovas Vadymas Filaškinas.
Kiti pareigūnai pranešė, kad per atakas Ukrainos šiaurėje ir rytuose, įskaitant smūgį Odesos uosto infrastruktūrai, buvo sužeisti mažiausiai 26 žmonės.
Odesos srityje rusų dronai apgadino uostų ir pramonės infrastruktūros objektus. Srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis platformoje „Telegram“ nurodė: „Odesos rajone buvo atakuoti uosto objektai ir pramoninė infrastruktūra. Padaryta žala biurų pastatams, žemės ūkio produktų sandėliams, autobusams ir kuro talpykloms.“
Europos šalis Ukrainai slapta perdavė „Patriot“ raketas
14:03
Lenkija galėjo perduoti Ukrainai tam tikrą kiekį „Missile Segment Enhancement“ (MSE) tipo perėmimo raketų, skirtų balistinių taikinių numušimui ir naudojamų „Patriot“ oro gynybos sistemose, praneša „Defense Express“.
Žinoma, kad Ukraina šiuo metu susiduria su tokių raketų trūkumu, ypač po JAV operacijos „Epic Fury“ Irane.
Tuo metu „Ramstein“ formato susitikime, skirtame paramai Ukrainai, Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas padėkojo partneriams už paramą „Patriot“ sistemomis ir raketų tiekimą. Kaip pabrėžė „Defense 24“, jis taip pat išreiškė padėką Lenkijai.
„Faktas tas, kad Lenkija nėra perdavusi Ukrainai savo „Patriot“ sistemų ir anksčiau viešai nebuvo skelbusi apie raketų joms tiekimą. Todėl leidinys daro prielaidą, kad Lenkija galėjo slapta perduoti tam tikrą kiekį MSE raketų Ukrainai kaip paramą“, – teigiama straipsnyje.
Analitikai pažymi, kad šiuo metu Lenkija turi dvi „Patriot“ baterijas, užsakytas 2018 metais už 4,75 mlrd. dolerių pagal pirmąjį programos „Wisła“ etapą. Visą operacinį pajėgumą jos pasiekė tik pernai.
„Kartu su dviem „Patriot“ baterijomis pagal šį kontraktą buvo pristatytos 208 MSE perėmimo raketos, kurios dabar sudaro pagrindinę šios sistemos amunicijos dalį Lenkijos arsenale. Iš tikrųjų 208 raketos nėra didelis kiekis, todėl jei Lenkija ir nusprendė perduoti dalį Ukrainai, tas skaičius greičiausiai buvo nedidelis. Tačiau, atsižvelgiant į Ukrainos CRI ir MSE raketų trūkumą, net keliolikos vienetų gavimas būtų reikšmingas“, – analizuoja „Defense Express“.
Ekspertai priduria, kad galimas slaptas MSE raketų perdavimas iš Lenkijos Ukrainai kol kas tėra spėjimas. Tikėtina, kad kitą tokių raketų partiją Lenkija gaus tik sulaukusi kito užsakymo – dar 12 „Patriot“ sistemų.
Analitikai taip pat pažymi, kad Mychailo Fedorovas galėjo dėkoti Lenkijai už techninę pagalbą su „Patriot“ sistemomis arba už raketų pirkimo finansavimą pagal PLUR programą, tačiau tai kol kas nėra tiksliai žinoma.
Kitos ginkluotės naujienos
Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad vienas Europos gynybos milžinas galėjo padėti Ukrainai sukurti raketą „Flamingo“. Teigiama, kad ukrainietiškoje tolimojo nuotolio sparnuotojoje raketoje FP-5 „Flamingo“ gali būti nemažai vakarietiškų komponentų, panašių į naudojamus „Storm Shadow/SCALP-EG“.
Taip pat pranešta, kad Australija tapo pirmąja šalimi už JAV ribų, išbandžiusia savo pačios GMLRS raketas. Tai žymi šalies perėjimą iš raketų pirkėjos į gamintoją.
Volodymyras Zelenskis: Rusija vėl bando įtraukti Baltarusiją į karą
12:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija vėl bando į savo karą įtraukti Baltarusiją, kur stebima suaktyvėjusi karinė veikla.
Penktadienį vakare paskelbtame įraše socialiniame tinkle „X“ jis rašė, kad Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pateikė savo ataskaitą.
„Dėl fronto linijos – esu dėkingas visiems mūsų daliniams, kurie laiko savo pozicijas ir atremia rusų puolimus (...). Rusams nepavyksta perimti iniciatyvos fronte, ir tai yra svarbu. Taip pat stebime okupacinių pajėgų bandymus persigrupuoti – greičiausiai siekiant kompensuoti personalo trūkumą“, – sakoma V. Zelenskio įraše.
Rusija smogė infrastruktūrai Ukrainos Odesos ir Černihivo srityse
10:25
Rusija praėjusią naktį smogė infrastruktūrai Ukrainos Odesos ir Černihivo srityse, kilo gaisrų, sutriko elektros tiekimas, skelbia portalas „Ukrainska Pravda“.
Odesos srityje rusų dronai apgadino uostų ir pramonės infrastruktūros objektus. Srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis platformoje „Telegram“ nurodė: „Odesos rajone buvo atakuoti uosto objektai ir pramoninė infrastruktūra. Padaryta žala biurų pastatams, žemės ūkio produktų sandėliams, autobusams ir kuro talpykloms.“
Pranešimai: okupuotame Kryme ir Rusijos Samaros srityje dronais atakuoti naftos objektai
10:20
Balandžio 18-osios naktį Ukraina atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą, smūgiai suduoti keliems taikiniams okupuotame Kryme ir Rusijos Samaros srityje.
Apie tai, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Praėjusią naktį Ukrainos dronai smogė naftos bazei Sevastopolyje okupuotame Kryme. Vietos gyventojai pranešė apie virtinę sprogimų Sevastopolyje ir netoliese esančioje Novofedorivkoje.
JAV pratęsė Rusijos naftos pirkimui taikomų sankcijų išimtį
09:45
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį paskelbė apie mėnesio trukmės sankcijų išimtį, leidžiančią parduoti laivuose jūroje jau esančią Rusijos naftą ir jos produktus.
Šiuo sprendimu pratęsiamas ankstesnis žingsnis, žengtas siekiant sušvelninti sparčiai kilusias energijos kainas.
JAV Iždo departamentas licenciją išdavė praėjus dviem dienoms po to, kai iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Vašingtonas išimties nepratęs.
-
Rusijos Leningrado gubernatorius kviečia rezervistus į „fronto linijos regioną“ specialiai užduočiai
-
Griežta Europos reakcija į Šoigu grasinimus Baltijos šalims ir Suomijai
-
Pirmą kartą: tokiu būdu dar nebuvo perimtas 400 km/val. greičiu skriejantis Rusijos reaktyvinis dronas
-
Po taiklaus Ukrainos smūgio – Rusijoje antra para liepsnoja naftos perdirbimo gamykla
