Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nyderlandų žvalgyba skelbia naują Putino planą dėl NATO
10:10
Rusija konkrečiai ruošiasi susidūrimui su NATO, o pasibaigus karui prieš Ukrainą jai prireiks vos metų, kad sukauptų pakankamai pajėgų regioniniam konfliktui prieš Aljansą, tokį vertinimą pateikė Nyderlandų karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba savo 2025 m. ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos puolimo tikslas bus ne karinis NATO pralaimėjimas, kaip ne kartą skelbta anksčiau, o „politinis skilimas per ribotus teritorinius įsigijimus“.
Žvalgybos agentūra neatmeta galimybės, kad Maskva šiam rezultatui pasiekti griebsis branduolinio šantažo.
Jau penktus metus vykstantį karą Ukrainoje Nyderlandų žvalgyba laiko „ilgalaikio Rusijos siekio iš esmės pakeisti Europos saugumo architektūrą ir tarptautinę teisinę tvarką dalimi“.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad ankstesni atgrasymo mechanizmai, įskaitant aiškų dvipolį pasaulio padalijimą, ginklų kontrolę ir ryšių kanalus, gerokai susilpnėjo. Pasak jų, šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas technologiniam veiksniui: dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos ir biotechnologijų plėtrai.
Remiantis žvalgybos duomenimis, Rusija jau dabar aktyviai naudoja šias priemones operacijose, siekdama daryti spaudimą kitoms šalims, kad pasėtų baimę, paveiktų sprendimų priėmimą ir sudarytų palankias sąlygas karo veiksmams pradėti.
„Dėl to kyla reali nenumatyto ir todėl sunkiai kontroliuojamo eskalavimo rizika. Nenuspėjamas dabartinės JAV saugumo politikos kursas taip pat gali turėti įtakos Rusijos sąnaudų ir naudos analizei“, – apibendrino Nyderlandų žvalgyba.
Europa jau pradėjo rengti planą, kaip panaudoti NATO karines struktūras savigynai, jei JAV pasitrauktų iš Aljanso, kuo ne kartą grasino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Daugiau nei 10 Europos šalių vadovai ir kariniai vadai, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išsakė pareiškimus, kad Rusija iki 2029 m. bus pasirengusi pulti Aljansą. Tačiau pastaruoju metu vertinimai pasikeitė.
Dabar atrodo vis labiau tikėtina, kad karinė operacija įvyks daug anksčiau – iki tol, kol Europa, kuri didina investicijas į gynybą, bus pasirengusi duoti atkirtį.
Kremlius jau dabar Europoje vykdo hibridinį karą, rengia dezinformacijos kampanijas ir verbuoja agentus diversijoms. Tuo pačiu jis aktyviai modernizuoja karines bazes ir geležinkelius netoli NATO rytinio flango šalių.
Vokietijos žvalgybos agentūros vadovas taip pat įspėjo apie Rusijos provokacijų Baltijos šalyse pavojų, pagrįstą Krymo scenarijumi.
Tokiam vertinimui pagrindo suteikia balandžio 14 d. Rusijos Dūmos pritarimas įstatymui, leidžiančiam Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui siųsti karius į kitas šalis ginti suimtų ar teismų persekiojamų Rusijos piliečių.
Rusijos įstatymų leidėjai priėmė panašius sprendimus prieš įsiverždami į Sakartvelą 2008 m., Krymą 2014 m. ir prieš pradėdami plataus masto invaziją į Ukraina 2022 m.
Neturi pajėgumų
Trečiadienį Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pareiškė, kad Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes.
Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.
Užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad visi Rusijos kariniai pajėgumai yra visiškai nukreipti į Ukrainą, kur Maskva patiria didžiulius žmogiškųjų išteklių nuostolius. B.Bražė paminėjo, kad bendri Rusijos pajėgų nuostoliai vertinami apie 1,3 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o tai vis labiau riboja karinius pajėgumus ir ilgalaikėje perspektyvoje užkrauna papildomą naštą šalies socialinei ir ekonominei sistemai.
Zelenskis skuba į Kiprą – ruošiamasi galutinai atblokuoti 90 milijardų Ukrainai
12:30
Po ilgai trukusios aklavietės atblokavus 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Kipre priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Preliminarus pritarimas itin reikalingoms lėšoms buvo gautas trečiadienį, tačiau galutinio patvirtinimo laukiama ketvirtadienį, prieš ES lyderiams surengiant derybas su V. Zelenskiu Kipre.
Lėšos buvo užblokuotos po to, kai tarp Vengrijos nacionalistų premjero Viktoro Orbano ir V. Zelenskio kilo aršus ginčas.
V. Orbanas teigė, kad atšauks savo veto tik po to, kai Ukraina sutaisys per Rusijos smūgį apgadintą naftotiekį „Družba“. Po 16 metų valdžioje V. Orbanas šį mėnesį vykusiuose rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą Briuseliui palankesniam opozicijos veikėjui Peteriui Magyarui.
Ginčas buvo išspręstas, kai V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad naftotiekio remonto darbai baigti, o pareigūnai kitą dieną pranešė, jog Ukraina atnaujino naftos tiekimą Vengrijai ir Slovakijai.
Maskvos sąjungininkas V. Orbanas dažnai kėlė problemų ES dėl Ukrainos, todėl bloko pareigūnai tikisi, kad su Kyjivu susijusiais klausimais sprendimai be jo pasipriešinimo bus priimami greičiau.
Trečiadienį uždegta žalia šviesa atnešė palengvėjimą diplomatams. Vienas ES diplomatas teigė, kad V. Zelenskio vizitas Kipre yra simboliškai svarbus dabar, kai ES lėšos padės paremti Kyjivą kovoje su Rusija 2026 ir 2027 metais.
Tik kitą mėnesį iš pareigų pasitrauksiantis V. Orbanas nedalyvaus ketvirtadienį ir penktadienį Kipre vyksiančiuose susitikimuose. Susitikimai bus neformalūs, juose nesitikima priimti jokių konkrečių sprendimų.
Ne tik Ukraina
Ukraina nebus vienintelis konfliktas, aptariamas derybose Kipre, kuris šiuo metu pirmininkauja ES.
Lyderiai taip pat aptars karą Artimuosiuose Rytuose ir jo padarinius, įskaitant smarkiai išaugusias energijos kainas.
Kiprą karo sūkurys įtraukė kovą, kai dronas smogė Jungtinės Karalystės (JK) bazei šioje Viduržemio jūros saloje.
Penktadienį prie Europos lyderių prisijungs regiono valstybių vadovai, kad, pasak aukšto rango ES pareigūno, užmegztų „intensyvų dialogą“.
Tikimasi, kad atvyks Libano prezidentas Josephas Aounas, Egipto prezidentas Abdel Fattah al Sisi, Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa ir Jordanijos sosto įpėdinis princas Husseinas bin Abdullah.
Verslo pietų metu jie aptars situaciją Libane, kur šiuo metu galioja paliaubos. Nuo kovo 2 dienos, kai Irano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ įtraukė šalį į karą, per Izraelio smūgius šalyje žuvo daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus.
Vienas svarbiausių klausimų Europai yra Hormuzo sąsiauris, kurio faktinis uždarymas lėmė naftos kainų šuolį ir paveikė aviacinių degalų tiekimą Europoje.
Minėto pareigūno teigimu, blokas yra pasirengęs prisidėti, kad sąsiauris liktų atviras, kai bus įvykdytos sąlygos, ir pažymėjo, kad bet kokia pagalba priklauso nuo ateities įvykių.
„Mes tikrai tikimės, kad paliaubų bus laikomasi ir jos bus išlaikytos“, – tvirtino jis.
Biudžetas
Taip pat pirmą kartą bus aptariamas 2028–2034 metų ES biudžetas, tikintis pasiekti galutinį susitarimą iki 2026 metų pabaigos.
ES vykdomoji valdžia nori didesnio, apie 2 trln. eurų vertės biudžeto, nors vyriausybės nenori mokėti daugiau.
Todėl, nepaisant energetikos šokų, ES turi mažai erdvės išleisti daugiau, nes privalo rasti lėšų COVID-19 laikotarpio paskoloms grąžinti.
Tačiau, kaip ir visais su pinigais susijusiais klausimais ES, Prancūzijos ir Vokietijos pozicijos yra visiškai priešingos: Paryžius ragina didinti Europos investicijas, o Berlynas pasisako už fiskalinį santūrumą.
Vis dėlto laikas senka. Europos pareigūnai baiminasi, kad nepasiekus susitarimo iki kitais metais vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų, kyla rizika, jog kraštutinių dešiniųjų lyderis gali sumažinti Prancūzijos – antros pagal dydį bloko ekonomikos – įnašus į ES.
Zelenskis purto Ukrainos saugumo tarnybą – atleido esminius vadovus
12:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė šešis dekretus dėl Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovybės pakeitimo – sostinėje, taip pat Kyjivo, Charkivo ir Chersono srityse.
Pasak naujienų agentūros „RBK-Ukraina“, tai liudija valstybės vadovo interneto svetainėje paskelbti dekretai.
Nauji paskyrimai įsigaliojo 2026 m. balandžio 22 d.
Kyjive ir Kyjivo srityje iš SBU vyriausiosios valdybos vadovo pareigų pasitraukė Artemas Bondarenka. Jį pakeitė Artemas Borysevyčius, anksčiau vadovavęs SBU Chersono srityje.
Taip A.Borysevyčius vienu metu gavo naujas pareigas ir paliko ankstesnes – Chersone.
Pokyčiai palietė ir Charkivo sritį: iš departamento vadovo pareigų buvo atleistas Oleksandras Kucia, o jo vietoje paskirtas Denysas Lutijus.
Chersono srityje, A.Borysevičiui persikėlus į Kyjivą, naujuoju SBU srities departamento vadovu tapo Volodymyras Vavruchas.
Anksčiau V.Zelenskis atleido SBU Žytomyro srities skyriaus vadovą Volodymyrą Kompanyčenką. Jis pateko į įtariamųjų sąrašą byloje dėl korupcijos statant aviacijos slėptuves.
Lenkijos įmonė su Andrzejumi Duda perka Ukrainos banką, konfiskuotą iš Rusijos oligarcho
11:54
Lenkijos finansų technologijų įmonė, kurios stebėtojų taryboje yra buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, įsigijo Ukrainos banką, konfiskuotą iš sankcijų taikymo objektu tapusio Rusijos oligarcho.
Ukrainos indėlių garantijų fondas pranešė, kad „ZEN.com“ už 175 mln. grivinų (3,6 mln. eurų) nusipirko 100 proc. banko „First Investment Bank“, žinomo kaip „PINbank“, akcijų, skelbia „TVP World“.
Banką anksčiau kontroliavo Rusijos verslininkas Jevgenijus Gineris, kol jo akcijų paketą 2023 m. konfiskavo Ukrainos vyriausiasis kovos su korupcija teismas, vykdydamas turto konfiskavimą po Rusijos plataus masto invazijos.
Vėliau bankas „PINbank“ buvo paskelbtas nemokiu, laikinai administruojamas ir parduotas per valstybės valdomą pertvarkymo procesą.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje Kyjive kaip „ZEN.com“ stebėtojų tarybos narys, A.Duda sakė: „Šis sandoris yra stiprus pasitikėjimo Ukrainos finansų sistema ir jos būsima integracija į Europos rinką ženklas. Tarptautinio fintech žaidėjo atėjimas reiškia ne tik kapitalo įplaukas, bet ir inovacijas bei ilgalaikes investicijas.“
Žešuve įkurta bendrovė „ZEN.com“ veikia daugiau kaip 30 rinkų Europoje ir Azijoje ir planuoja investuoti daugiau kaip 20 mln. eurų, kad „PINbank“ būtų pertvarkyta į skaitmeninį skolintoją, daugiausia dėmesio skiriantį tarptautiniams mokėjimams ir kelių valiutų paslaugoms.
Ukrainos indėlių garantijų fondas teigė, kad šis sandoris rodo ir šalies bankų pertvarkymo sistemos veiksmingumą, ir nuolatinį investuotojų susidomėjimą šiuo sektoriumi.
Tai antrasis užsienio kapitalo atėjimas į Ukrainos bankų rinką šiais metais po Estijos „Iute Group“. Esamos klientų sutartys liks nepakeistos.
JAV Atstovų Rūmuose – dėmesys Baltijos šalių saugumui
11:36
JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas trečiadienį pritarė dvipartiniam 2025 metų Baltijos šalių saugumo vertinimo akto projektui, įpareigojančiam pateikti kylančių grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai ataskaitą.
Balsavimo metu per komiteto peržiūros sesiją pasiektas platus abiejų partijų sutarimas – 41 narys balsavo už, o trys – prieš. Tokiu būdu atvertas kelias tolesniam teisėkūros procesui Atstovų Rūmuose.
Akto tikslas – įpareigoti JAV valstybės sekretorių, bendradarbiaujant su gynybos sekretoriumi, ne vėliau kaip per 180 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo pateikti išsamią ataskaitą apie kylančias grėsmes Baltijos šalims.
Šiuo įstatymo projektu užtikrinama, kad JAV turėtų aiškų vaizdą apie grėsmes, su kuriomis susiduria šios šalys.
Įstatyme pabrėžiama, kad „remti ir stiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos (...) saugumą yra JAV nacionalinio saugumo interesas“.
Būsimoje ataskaitoje turėtų būti išsamiai išanalizuotos karinės, kibernetinės, hibridinės ir politinės grėsmės, kurias šioms valstybėms kelia Rusija, Baltarusija, Kinija ir Iranas. Dokumentu siekiama užtikrinti, kad JAV turėtų aiškų vaizdą apie tai, kaip šie ir kiti „piktavaliai veikėjai“ bando destabilizuoti regioną.
Be grėsmių vertinimo, aktas reikalauja analizės apie dabartinę JAV ir NATO pajėgų poziciją regione bei jų gebėjimą atgrasyti agresiją. Taip pat numatoma apžvelgti galimybes stiprinti gynybos bendradarbiavimą tarp Jungtinių Valstijų ir Baltijos šalių bei pateikti rekomendacijas, kaip stiprinti Baltijos šalių atgrasymo pajėgumus, kibernetinio saugumo infrastruktūrą bei jų demokratinį atsparumą.
Projekte pabrėžiamas poreikis stiprinti ekonominius ryšius su Baltijos šalimis, kartu atremiant Kinijos keliamą ekonominį spaudimą.
Komiteto nariai diskusijų metu pabrėžė, kad Rusija jau seniai taiko dezinformacijos kampanijas, įtakos operacijas ir diversijos aktus prieš Baltijos valstybes. Narių teigimu, šis teisės aktas demonstruoja tvirtą Kongreso paramą sąjungininkams, ypač tokiu metu, kai kyla klausimų dėl administracijos įsipareigojimų NATO.
„Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ir toliau kenkia transatlantiniams santykiams bei kvestionuoja Jungtinių Valstijų įsipareigojimus NATO. Jau matome, kaip jie kenčia, administracijai neribotam laikui atidedant svarbių ginklų tiekimą Lietuvai ir Estijai. Šis įstatymo projektas rodo, kad Kongresas palaiko mūsų sąjungininkes Baltijos šalis, pripažįsta jų indėlį į NATO aljansą ir lieka įsipareigojęs jų saugumui“, – sakė demokratų kongresmenė Julie Johnson.
Jei dokumentui Atstovų Rūmuose bus pritarta, projektas keliaus į Senatą.
Gudrus Rusijos planas dėl naftos: ima Vokietiją įkaite
11:06
Nutraukus naftos tiekimą iš Kazachstano naftotiekiu „Družba“, padidėja Vokietijos priklausomybė nuo tiekimo jūra per Rusijos uostus, o tai didina Berlyno suinteresuotumą sustabdyti smūgius iš Ukrainos, mano Rusijos Finansų universiteto ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Igoris Juškovas.
I.Juškovas yra nuolatinis valstybinės agentūros TASS apžvalgininkas, o jo retorika atitinka Kremliaus naratyvą. Ketvirtadienį jo komentarus paskelbė du pagrindiniai verslo leidiniai – „Kommersant“ ir „Vedomosti“.
Kaip žada pasinaudoti Vokietija
„Kommersant“ I.Juškovas sakė, kad naftos tranzitas iš Kazachstano per Rusiją per „Transneft“ sistemą bus tęsiamas, tačiau žaliava bus kraunama į tanklaivius Juodojoje arba Baltijos jūroje. Kartu, anot eksperto, „jei nebus užtikrintas šių tiekimų saugumas, tai įvykus kokiems nors incidentams uosto infrastruktūroje pasaulinėje rinkoje apskritai ir ypač Europos rinkoje padidės angliavandenilių žaliavų trūkumas“.
Vokietija bus suinteresuota išsaugoti šį tiekimo kanalą, mano I.Juškovas. Pasak jo, Berlynas „turi finansinę svertą, kuriuo gali daryti spaudimą Kyjivui, ir, jei situacija paaštrės, gali atsisakyti skirti kitą finansavimo dalį, nors tai negarantuoja visiško saugumo Rusijos uostams“.
„Gaunasi taip, kad jie bus labiau suinteresuoti sustabdyti smūgius iš Ukrainos“, – „Vedomosti“ sakė I.Juškovas.
Iš Kazachstano į Ust Lugą, o tada laivais
Vienas iš šaltinių „Kommersant“ taip pat papasakojo apie galimybę per „Družbą“ iš Kazachstano į Vokietiją vykusias naftos siuntas nukreipti į Novorosijsko, Primorsko ar Ust Lugos uostus, kad jos būtų pristatytos jūra.
Mažai tikėtina, kad Rusija skubės atkurti tranzitą per „Družbą“, atsižvelgiant į įtemptus santykius su Vakarais, „Kommersant“ sakė antrasis šaltinis.
Nori daryti spaudimą ES
Sprendimas sustabdyti Kazachstano naftos tranzitą pirmiausia skirtas daryti spaudimą ES, ypač Vokietijai, kuri yra didžiausia ginklų tiekėja Kyjivui, – teigė „Financial Times“ aukšto rango Kazachstano vyriausybės pareigūnas.
Teisinasi techninėmis problemomis
Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas trečiadienį naftos tranzito iš Kazachstano per „Družbą“ nutraukimą susiejo su „šiuo metu turimomis techninėmis galimybėmis“. Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad „sprendimas susijęs su techniniais aspektais, tačiau visos mūsų Kazachstano draugų interesai bus užtikrinti kitais maršrutais“, rašo portalas „Agentstvo“.
Kazachstano energetikos ministras Erlanas Akenženovas Regioninio aplinkosaugos viršūnių susitikimo Astanoje užkulisiuose pripažino, kad tranzito nutraukimas „greičiausiai susijęs su neseniai įvykusiais smūgiais Rusijos infrastruktūrai“.
Ką sako Vokietija
Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad „dirba prie alternatyvių variantų“ per Vokietijos Rostoko uostą, kuris sujungtas su naftos perdirbimo gamykla naftotiekiu „Družba“.
Tiekimo nutraukimas pakenks naftos perdirbimo gamyklai PCK, esančiai maždaug 100 km į šiaurės rytus nuo Berlyno. Ši gamykla tiekia 90 proc. benzino, žibalo ir dyzelinio kuro į Vokietijos sostinę, jos apylinkes ir Berlyno oro uostą.
Dėl Ukrainos smūgių naftos, dujų ir uostų infrastruktūrai iki balandžio vidurio naftos eksportas iš Rusijos jūra sumažėjo iki mažiausių verčių nuo 2024 m. vasaros. Kaip pažymėjo „Kommersant“, balandžio mėnesio pabaigoje naftos eksportas jūra iš Rusijos gali nukristi iki mažiausio lygio nuo 2023 m.
Smūgiai uostų infrastruktūrai neleidžia Rusijai visapusiškai pasinaudoti palankiomis rinkos sąlygomis, susijusiomis su naftos kainų augimu dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Atnaujintas rusiškos naftos tiekimas į Slovakiją
10:44 Atnaujinta 12:00
Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Sakova ketvirtadienį patvirtino, kad buvo atnaujintas rusiškos naftos tiekimas į Slovakiją per Ukrainą einančiu naftotiekiu „Družba“.
Budapeštas ir Bratislava įsivėlė į vis aštrėjusį ginčą su Ukraina, kai sausį buvo sustabdytas rusiškos naftos tiekimas į Vengriją ir Slovakiją.
Skirtingai nei didžioji Europos Sąjungos (ES) dalis, Vengrija ir Slovakija vis dar priklauso nuo Rusijos kalbant apie energetinius poreikius.
Ukraina atnaujino rusiškos naftos pumpavimą į Vengriją ir Slovakiją po to, kai baigė remontuoti per Rusijos išpuolį apgadintą naftotiekį „Družba“, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos energetikos pramonėje.
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Ukraina, užbaigusi remonto darbus, vėl pradėjo tiekti naftą Vengrijai ir Slovakijai, o ES uždegė žalią šviesą atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, kurios suteikimą stabdė kadenciją baigiantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„Naftos tiekimas į Slovakiją per naftotiekį „Družba“ atnaujintas šįryt 2 val. (vidurnaktį Grinvičo laiku), – savo „Facebook“ paskyroje pranešė D. Sakova. – Šiuo metu nafta tiekiama pagal sutartą planą.“
V. Orbanas buvo užblokavęs milijardinės paskolos Ukrainai suteikimą, kad darytų spaudimą Kyjivui atnaujinti naftos tiekimą, ir kaltino Ukrainą vilkinant naftotiekio remontą. Jo pralaimėjimas anksčiau šį mėnesį vykusiuose rinkimuose buvo vertinamas kaip kelias atblokuoti šias lėšas.
ES šalys taip pat preliminariai pritarė naujam sankcijų Rusijai etapui, kurį dėl ginčo dėl naftotiekio buvo stabdžiusios tiek Vengrija, tiek Slovakija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia savo prieštaravimo tam, kad kai kurios ES valstybės narės vis dar perka rusišką naftą ir dujas, kurios yra pagrindinis Maskvos pajamų šaltinis, skirtas karui Ukrainoje finansuoti.
Neplanuoto vizito į Kyjivą atvyko princas Harry
09:27
Jungtinės Karalystės princas Harry ketvirtadienio rytą atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. Pasiekęs Ukrainos sostinę princas pareiškė, kad jam „malonu“ grįžti į Ukrainą.
Jo vizito tikslas – priminti viso pasaulio žmonėms, su kuo susiduria ukrainiečiai, ir paremti tuos, kurie atlieka „nepaprastą darbą neįtikėtinai sunkiomis aplinkybėmis“.
Princas Harry į Kyjivą atvyko traukiniu, kaip ir visi užsienio svečiai.
Britų karališkosios šeimos nario vizito detalės šiuo metu nežinomos.
2025 m. princas Harry Ukrainoje lankėsi du kartus: pavasarį – Lvive, kur aplankė reabilitacijos centrą „Superhumans“, o rudenį – Kyjive kartu su „Invictus Games“ fondu. Vizito Kyjive metu princas susitiko su veteranais ir valdžios atstovais, aplankė Maidaną ir paminklą žuvusiems.
Po vizito princas pasidalijo įspūdžiais apie memorialą žuvusiems kariams. Pasak jo, tai buvo „vienas liūdniausių dalykų“, kuriuos jam teko matyti, bet kartu ir vienas „gražiausių“.
Šiais metais princas Harry taip pat lankėsi Ukrainos sostinėje, kur kalbėjo tarptautiniame forume ir pavadino Ukrainą „pirmaujančia demokratija“.
Princas Harry visokeriopai remia Ukrainą: jis dalyvauja sužeistų Ukrainos karių reabilitacijoje ir yra paaukojęs apie 500 tūkst. dolerių sužeistiems vaikams padėti.
Putinas sulaukė netikėto Donaldo Trumpo kvietimo
09:05 Atnaujinta 09:14
Rusija gavo oficialų Jungtinių Valstijų kvietimą aukščiausiu lygiu dalyvauti G20 aukščiausiojo lygio susitikime, apie tai spaudos konferencijoje Jungtinių Tautų būstinėje pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Pankinas.
Pasak jo, galutinis sprendimas dėl Rusijos dalyvavimo bus priimtas vėliau.
„Yra kvietimas dalyvauti aukščiausiu lygiu, bet pamatysime arčiau datos, Dievas žino, kas bus iki tol“, – pažymėjo jis.
Gruodžio 14-15 d. Majamyje vyks JAV pirmininkaujamas G20 aukščiausiojo lygio susitikimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir Kinijos vadovui Xi Jinpingui dalyvauti G20 aukščiausiojo lygio susitikime.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie jų vizito galimybę, Baltųjų rūmų vadovas sakė: „Būčiau laimingas, jei jie to norėtų. Jie galėtų... kaip stebėtojai. Jie galėtų būti stebėtojais. Nesu tikras, ar jie nori būti stebėtojais. Bet jei jie norės, mes tikrai galime pasikalbėti“.
Anksčiau buvo pranešta, kad V.Putino dalyvavimas 2026 m. G20 aukščiausiojo lygio susitikime JAV priklauso nuo Rusijos ir Amerikos santykių dinamikos, taip JT Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Rusijai G20 susitikime atstovausianti Svetlana Lukaš.
Tačiau kovo mėnesį Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V.Putinas neplanuoja dalyvauti Majamyje vyksiančiame susitikime.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat pranešė apie Ukrainos dalyvavimą G20 aukščiausiojo lygio susitikime. Jis teigė, kad JAV kviečia ir Lenkiją.
Praėjusį lapkritį pasirodė informacija, kad D.Trumpas ketina būsimąjį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą paversti tik kviestiniu renginiu, nors tai yra tiesioginis reglamento pažeidimas.
Rusija smogė Ukrainai: pražudė du žmones, aštuonis sužeidė
07:16 Atnaujinta 09:22
Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos mieste Dnipre žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono pareigūnai.
„Du žmonės žuvo, aštuoni buvo sužeisti (...). Vieno asmens buvimo vieta vis dar nežinoma“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Nurodoma, kad tarp sužeistųjų yra du vaikai, devynerių ir 14 metų amžiaus.
Pasak O.Hanžos, per ataką smogta daugiabučiui, parduotuvei ir automobiliui.
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 155 dronus, kurių 139 buvo perimti.
Tuo metu Rusijos pietvakariniame Samaros regione per Ukrainos smūgį žuvo vienas žmogus, ketvirtadienį „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas.
Nuolaužos nukrito ant vieno Samaros daugiabučio stogo ir į gatvę, sakė V.Fedoriščevas ir nurodė, kad taip pat buvo sužeistas vienas asmuo.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad perėmė 154 ukrainiečių dronus.
Nuo daugiau kaip ketverius metus trunkančio karo pradžios Maskva beveik kasnakt į Ukrainą paleidžia šimtus dronų. Kyjivas, reaguodamas į šiuos išpuolius, reguliariai vykdo smūgius Rusijos teritorijoje.
2022-ųjų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o milijonus žmonių privertė palikti savo namus. Tai tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kyjivo ir Maskvos derybos, kurioms tarpininkauja JAV, atsidūrė aklavietėje. Procesas sustojo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, kuris nukreipė Vašingtono dėmesį.
Ukraina prašo Turkijos suorganizuoti Zelenskio ir Putino susitikimą
06:50
Siekdamas atgaivinti įstrigusias taikos derybas, Kyjivas kreipėsi į Turkiją su prašymu surengti tiesioginį prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo „Reuters“.
„Mes paprašėme turkų, taip pat kreipėmės į kai kurias kitas sostines“, – žurnalistams sakė A.Sybiha.
Ministras pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi svarstyti bet kurią vietą susitikimui su V.Putinu, išskyrus Rusiją ar Baltarusiją: „Mes kreipėmės konkrečiai į turkus. Tačiau jei kita sostinė, be Maskvos ir Baltarusijos, suorganizuos tokį susitikimą, mes ten vyksime.“
Pasirengę bet kokiam formatui, bet su sąlygomis
Kiek anksčiau, penktadienį kalbėdamas Antalijos diplomatijos forume, A.Sybiha pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi dalyvauti bet kuriame derybų etape „nepriklausomai nuo formato“. Tai apima susitikimus, kuriuose dalyvautų V.Zelenskis, V.Putinas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas arba JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Užsienio reikalų ministras patikslino Ukrainos poziciją dėl taikos.
Kyjivas sutiktų su besąlygiškomis paliaubomis, tačiau atmeta bet kokį taikos susitarimą, kuris pažeistų šalies teritorinį vientisumą, įskaitant bet kokius reikalavimus pasitraukti iš Donbaso.
Šis diplomatinis žingsnis žengtas tuo metu, kai regione tvyro didžiulė įtampa, o JAV prezidentas D.Trumpas aktyviai įsitraukia į Artimųjų Rytų krizės sprendimą, tuo pat metu darydamas įtaką ir procesams Ukrainoje.
-
Papasakojo, kaip JAV bazę Saudo Arabijoje saugo Ukrainos technologijos
-
Trumpas: JAV ir Irano derybos gali įvykti per artimiausias tris dienas
-
Turi tik 5 dienas: JAV prabilo apie susiskaldymą tarp Irano diplomatų ir kariuomenės
-
Tokių skaičių Rusijoje nebuvo nuo pat mobilizacijos: daug kam nelaiko nervai
-
Zelenskis paaiškino, kaip konfliktas Irane trukdo deryboms dėl karo Ukrainoje
-
Putinas susierzino ir reikalauja pasiaiškinti: visą sistemą gali apimti panika
