Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Gudrus Rusijos planas dėl naftos: ima Vokietiją įkaite
11:06
Nutraukus naftos tiekimą iš Kazachstano naftotiekiu „Družba“, padidėja Vokietijos priklausomybė nuo tiekimo jūra per Rusijos uostus, o tai didina Berlyno suinteresuotumą sustabdyti smūgius iš Ukrainos, mano Rusijos Finansų universiteto ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Igoris Juškovas.
I.Juškovas yra nuolatinis valstybinės agentūros TASS apžvalgininkas, o jo retorika atitinka Kremliaus naratyvą. Ketvirtadienį jo komentarus paskelbė du pagrindiniai verslo leidiniai – „Kommersant“ ir „Vedomosti“.
Kaip žada pasinaudoti Vokietija
„Kommersant“ I.Juškovas sakė, kad naftos tranzitas iš Kazachstano per Rusiją per „Transneft“ sistemą bus tęsiamas, tačiau žaliava bus kraunama į tanklaivius Juodojoje arba Baltijos jūroje. Kartu, anot eksperto, „jei nebus užtikrintas šių tiekimų saugumas, tai įvykus kokiems nors incidentams uosto infrastruktūroje pasaulinėje rinkoje apskritai ir ypač Europos rinkoje padidės angliavandenilių žaliavų trūkumas“.
Vokietija bus suinteresuota išsaugoti šį tiekimo kanalą, mano I.Juškovas. Pasak jo, Berlynas „turi finansinę svertą, kuriuo gali daryti spaudimą Kyjivui, ir, jei situacija paaštrės, gali atsisakyti skirti kitą finansavimo dalį, nors tai negarantuoja visiško saugumo Rusijos uostams“.
„Gaunasi taip, kad jie bus labiau suinteresuoti sustabdyti smūgius iš Ukrainos“, – „Vedomosti“ sakė I.Juškovas.
Iš Kazachstano į Ust Lugą, o tada laivais
Vienas iš šaltinių „Kommersant“ taip pat papasakojo apie galimybę per „Družbą“ iš Kazachstano į Vokietiją vykusias naftos siuntas nukreipti į Novorosijsko, Primorsko ar Ust Lugos uostus, kad jos būtų pristatytos jūra.
Mažai tikėtina, kad Rusija skubės atkurti tranzitą per „Družbą“, atsižvelgiant į įtemptus santykius su Vakarais, „Kommersant“ sakė antrasis šaltinis.
Nori daryti spaudimą ES
Sprendimas sustabdyti Kazachstano naftos tranzitą pirmiausia skirtas daryti spaudimą ES, ypač Vokietijai, kuri yra didžiausia ginklų tiekėja Kyjivui, – teigė „Financial Times“ aukšto rango Kazachstano vyriausybės pareigūnas.
Teisinasi techninėmis problemomis
Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas trečiadienį naftos tranzito iš Kazachstano per „Družbą“ nutraukimą susiejo su „šiuo metu turimomis techninėmis galimybėmis“. Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad „sprendimas susijęs su techniniais aspektais, tačiau visos mūsų Kazachstano draugų interesai bus užtikrinti kitais maršrutais“, rašo portalas „Agentstvo“.
Kazachstano energetikos ministras Erlanas Akenženovas Regioninio aplinkosaugos viršūnių susitikimo Astanoje užkulisiuose pripažino, kad tranzito nutraukimas „greičiausiai susijęs su neseniai įvykusiais smūgiais Rusijos infrastruktūrai“.
Ką sako Vokietija
Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad „dirba prie alternatyvių variantų“ per Vokietijos Rostoko uostą, kuris sujungtas su naftos perdirbimo gamykla naftotiekiu „Družba“.
Tiekimo nutraukimas pakenks naftos perdirbimo gamyklai PCK, esančiai maždaug 100 km į šiaurės rytus nuo Berlyno. Ši gamykla tiekia 90 proc. benzino, žibalo ir dyzelinio kuro į Vokietijos sostinę, jos apylinkes ir Berlyno oro uostą.
Dėl Ukrainos smūgių naftos, dujų ir uostų infrastruktūrai iki balandžio vidurio naftos eksportas iš Rusijos jūra sumažėjo iki mažiausių verčių nuo 2024 m. vasaros. Kaip pažymėjo „Kommersant“, balandžio mėnesio pabaigoje naftos eksportas jūra iš Rusijos gali nukristi iki mažiausio lygio nuo 2023 m.
Smūgiai uostų infrastruktūrai neleidžia Rusijai visapusiškai pasinaudoti palankiomis rinkos sąlygomis, susijusiomis su naftos kainų augimu dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Internetą pašiurpino išsekusių Ukrainos karių vaizdai – sureagavo Kyjivas
16:00
Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose ažiotažą sukėlė nuotraukos, kuriose, kaip teigiama, užfiksuoti ukrainiečių kariai. Prieraše tikinama, kad kovotojai dėl bado net praranda sąmonę. Ukrainos valdžia suskubo reaguoti į nerimą sukėlusį pranešimą, rašo „Kyiv Post“.
Nuotraukose, kuriomis pasidalinta iš anoniminės paskyros tinkle „Threads“, tariamai užfiksuoti keturi Ukrainos kariai, akivaizdžiai išblyškę, sulysę ir išsekę.
„Vaikinai yra pozicijose be maisto ir vandens. Vadovybė nereaguoja. Kovotojai iš bado praranda sąmonę, geria lietaus vandenį. Taip pat kyla problemų dėl ryšio“, – rašoma paskyroje.
Prieraše prie nuotraukų nurodoma, kad tai esą Ukrainos 14-osios atskirosios mechanizuotosios brigados 2-ojo mechanizuotojo bataliono kovotojai. Įrašas labai greitai pasklido socialiniuose tinkluose ir sukėlė nerimą bei pasigirdo reikalavimai Kyjivui paaiškinti situaciją.
Praėjus kelioms valandoms, Gynybos ministerija pranešė, kad į situaciją buvo atkreiptas dėmesys ir pabrėžė, jog brigados vadas asmeniškai perėmė kontrolę, pridurdama, kad tai yra ekstremali situacija vienoje sudėtingiausių zonų mūšio lauke.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia buvusi pakviesta į G20 viršūnių susitikimą JAV
15:44
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva buvo pakviesta aukščiausiu lygiu dalyvauti artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime JAV.
Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Maskva patvirtins, kas jai atstovaus renginyje, arčiau susitikimo datos, žurnalistams Jungtinių Tautų (JT) būstinėje sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Pankinas.
Pirmaujančių pasaulio ekonomikų lyderiai ir aukščiausio rango pareigūnai gruodžio 14–15 dienomis susirinks į G20 viršūnių susitikimą Majamyje.
Nors Rusija yra šios grupės narė, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvavo jos kasmetiniame forume nuo 2019 metų viršūnių susitikimo Osakoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusių metų rugsėjį sakė, kad labai norėtų renginyje priimti tiek V. Putiną, tiek Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą).
Zelenskis: Ukraina nusipelno visateisės, o ne simbolinės narystės ES
15:42
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti suteikta visateisė, o ne tik „simbolinė“ narystė Europos Sąjungoje (ES).
„Ukrainai nereikia simbolinės narystės ES“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, įrašytoje balso žinutėje sakė V. Zelenskis.
„Mes giname bendras Europos vertybes. Tikiu, kad nusipelnėme visateisės narystės ES“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis taip pat ketvirtadienį pasveikino ES sprendimą patvirtinti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kurią buvo sustabdęs kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Šiandien yra svarbi diena mūsų gynybai ir santykiams su Europos Sąjunga. Europos paramos paskola Ukrainai buvo atblokuota – 90 mlrd. eurų per dvejus metus“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.
„Svarbu, kad Ukraina užsitikrina tokio lygio finansinį tikrumą – po daugiau nei ketverių metų plataus masto karo“, – pridūrė jis, ragindamas pirmąją paskolos dalį išmokėti iki gegužės arba birželio.
Princas Harry kreipėsi į Putiną
15:38
Su netikėtu vizitu į Kyjivą ketvirtadienį atvykęs Jungtinės Karalystės (JK) princas Harry paragino JAV imtis ryžtingo vaidmens užbaigiant Rusijos invaziją ir kreipėsi į Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, ragindamas „sustabdyti šį karą“.
Tai jau trečiasis princo Harry apsilankymas karo draskomoje šalyje, kurią Maskvos pajėgos puola daugiau nei ketverius metus. Vizito tikslas – paremti sužeistus veteranus per jo įkurtą „Invictus Games“ fondą.
Kalbėdamas Kyjivo saugumo forume, kuriame dalyvavo naujienų agentūros AFP žurnalistai, jis teigė, kad nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukraina parodė lyderystės ir vienybės pavyzdį.
„Ukrainos žmonės padarė kažką nepaprasta. Jūs prisitaikėte, ištvėrėte ir išlaikėte pozicijas“, – sakė jis.
„Mažai kas tikėjo, kad tai bus įmanoma. Ir vis dėlto jūs esate čia. Vis dar stovite, vis dar kovojate ir vis dar pirmaujate“, – kalbėjo princas Harry.
JAV vadovaujamos pastangos užbaigti kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iš esmės sustojo kilus karui su Iranu.
„Tai akimirka JAV lyderystei – akimirka amerikiečiams parodyti, kad jie gali vykdyti savo tarptautinius sutartinius įsipareigojimus ne iš labdarybės, o dėl savo ilgalaikio vaidmens užtikrinant pasaulinį saugumą ir strateginį stabilumą“, – teigė princas Harry.
Jis taip pat tiesiogiai kreipėsi į Rusijos prezidentą V. Putiną, ragindamas jį „užkirsti kelią tolesnėms tiek ukrainiečių, tiek rusų kančioms ir pasirinkti kitą kelią“.
„Prezidente Putinai, jokia tauta nelaimi iš besitęsiančių gyvybių praradimų, kurių liudininkais esame. Dar yra akimirka dabar sustabdyti šį karą“, – konferencijoje sakė princas Harry.
Ukrainos nacionalinis geležinkelių operatorius anksčiau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip princas Harry išlipa iš traukinio atvykęs į Kyjivą.
Vizito metu jis ketina apsilankyti išminavimo labdaros organizacijoje „Halo Trust“, kurią rėmė jo motina princesė Diana.
„Net kai bendruomenės atsikuria ir remia viena kitą, karo pavojai išlieka“, – saugumo forume sakė Harry.
„Laukuose, miestuose ir kaimuose lieka sausumos minų ir nesprogusių šaudmenų. Tai tyli, ilgalaikė grėsmė civiliams, išliekanti dar ilgai po to, kai kovos veiksmai pasitraukia“, – pridūrė jis, pabrėždamas „Halo Trust“ darbą.
Istorinis sprendimas: Europa patvirtino 90 mlrd. eurų Ukrainai
15:25
Europos Sąjungai pirmininkaujantis Kipras patvirtino, kad rašytinė 90 mlrd. paskolos Ukrainai ir 20-ojo sankcijų Rusijai paketo priėmimo procedūra jau baigta – valstybės narės tam pritarė vienbalsiai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino sprendimą kaip „svarbią dieną mūsų gynybai ir mūsų santykiams su Europos Sąjunga“.
Pranešime socialiniame tinkle „X“ jis teigė, kad paskola „sustiprins mūsų kariuomenę, padarys Ukrainą atsparesnę ir leis mums vykdyti savo socialinius įsipareigojimus ukrainiečiams“.
Jis taip pat pakartojo savo ankstesnius komentarus, kad Ukraina stengsis gauti pirmąją pinigų dalį „jau gegužės-birželio mėn.“.
„Europos paketo lėšos, be kitų prioritetų, bus nukreiptos į ginkluotės gamybą, būtinų ginklų, kurių dar negaminame Ukrainoje, įsigijimą iš partnerių, taip pat į mūsų energetikos sektoriaus ir kritinės infrastruktūros paruošimą kitai žiemai“, – sakė jis.
Zelenskis: rusai turi daug liguistų idėjų iš fantastikos skyriaus
14:51
Rusai turi daug liguistų idėjų iš fantastikos skyriaus, prakalbo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pabrėžė nenorintis, kad Baltarusija būtų į tai įtraukta.
„Kalbant apie Baltarusijos puolimo grėsmę, žiūrėkite. Rusai turi daug įvairių liguistų idėjų iš fantastikos skyriaus“, – sakė prezidentas.
Todėl, pasak jo, jis nenori, kad Baltarusija būtų į tai įtraukta ir paverstų šias idėjas tikrove.
Anksčiau V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija vėl bandys įtraukti Baltarusiją į tiesioginį karą prieš Ukrainą.
Žvalgybos duomenimis, Baltarusijos teritorijoje rengiama infrastruktūra – baltarusiai tiesia kelius prie Ukrainos sienos ir įrenginėja artilerijos pozicijas, o tai gali reikšti, kad ruošiamasi būsimai eskalacijai.
Kkomentuodamas Minsko veiksmus, prezidentas perspėjo Baltarusijos autoritaro Aliaksandro Lukašenkos režimą nedaryti klaidų.
Ekspertai paaiškino, kad V.Zelenskis užsiminė A.Lukašenkai apie „Venesuelos scenarijų“, primindamas jam apie neišvengiamybę prarasti valdžią ir atsakomybę tiesioginio įsitraukimo į konfliktą Rusijos pusėje atveju.
Padėtį taip pat sunkina sprendimai Baltarusijos viduje. A.Lukašenka pasirašė dekretą dėl atsargos karininkų šaukimo į ginkluotąsias pajėgas ir pasienio tarnybą.
Šis žingsnis oficialiai aiškinamas kaip „planinės priemonės“, tačiau jis žengtas autoritarui nuolat raginant savo pareigūnus „mobilizuotis“ ir ruoštis sunkiems laikams.
Kovos su dezinformacija centras pažymėjo, kad Rusija rengia Baltarusiją galimai eskalacijai, tačiau šiuo metu antrosios invazijos iš šiaurės grėsmės nėra. Gynybos pajėgos visiškai kontroliuoja padėtį pasienyje.
Budanovas įvardijo netikėtą smūgių Rusijos naftos bazėms pasekmę
14:03
Dronų smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai smogė ne tik jos piniginei – suabejota pačios šalies, kaip žaliavų tiekėjos, reputacija. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas tai pareiškė 18-ajame Kyjivo saugumo forume.
Paklaustas, kaip vertinti „nežinomų gerų dronų“ smūgių žalą – doleriais, sumažėjusia produkcija ar nutrauktomis sutartimis, K.Budanovas atsakė, kad svarbiausias yra trečiasis aspektas.
„Visi girdėjo oficialius prezidento skaičius, aš juos patvirtinu. Tačiau neįvykdytos sutartys yra daug įdomesnės“, – kalbėjo K.Budanovas, kurį cituoja „RKB Ukraina“.
Reputacijos smūgis išliks ilgam
Pasak jo, svarbiausia ne pinigai ar gamybos apimtys. Svarbiausia – Rusijos, kaip valstybės, galinčios vykdyti savo įsipareigojimus, įvaizdis.
„Rusija gaus smūgį įvaizdžiui. Tai yra svarbiausias dalykas. Naftos kaina vis dar kažkaip balansuoja, karas baigsis – ji dar stabilizuosis. Bet įvaizdžio smūgis veiks labai ilgai“, – aiškino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.
Abejojama, ar Rusija yra patikima tiekėja, galinti laiku pristatyti žaliavas pirkėjams. Pasak K.Budanovo, būtent tai turės ilgalaikių pasekmių.
Ką tai reiškia praktiškai
Nutrauktos sutartys:
- prarastas pirkėjų šalių pasitikėjimas
- reputacijos nuostoliai, kurie nebus kompensuoti pasibaigus karui
- signalas Rusijos partneriams ieškoti alternatyvių tiekėjų.
Tuo tarpu spaudimą Rusijos naftos pramonei didina ir Ukrainos partneriai. 20-asis ES sankcijų paketas nukreiptas prieš naftos gabenimą jūra ir asmenis, susijusius su Ukrainos vaikų deportacija.
Primename, kad Rusijos BVP 2026 m. pirmąjį ketvirtį greičiausiai susitrauks – ir net smarkiai išaugusios naftos kainos dėl JAV konflikto su Iranu nesugebės sustabdyti nuosmukio dėl gilių struktūrinių problemų.
Nobelio premijos laureatas: susitarti su Lukašenka dėl represijų nutraukimo neįmanoma
13:45
Neseniai iš kalėjimo paleistas Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis sako, kad susitarti su Baltarusiją valdančiu Aliaksandru Lukašenka dėl represijų nutraukimo ir minimalaus grįžimo prie demokratinių normų yra neįmanoma.
„Pažinodamas šį režimą ir A. Lukašenką nuo jo politinės veiklos pradžios, neabejoju, kad neįmanoma su juo susitarti dėl represijų nutraukimo ir Baltarusijos grįžimo prie bent minimalių demokratinių normų, kaip ir neįmanoma jo išplėšti iš Rusijos įtakos sferos, nes jis yra šios sferos dalis, jis griauna Baltarusijos nepriklausomybę“, – ketvirtadienį Vilniuje sakė jis.
A. Bialiackis Seime dalyvavo Černobylio atominės elektrinės avarijos 40-ųjų metinių minėjime Seime.
„Prieš 40 metų įvyko Černobylio katastrofa, 20 proc. Baltarusijos teritorijos buvo padengta radiacija, milijonas žmonių buvo priversti palikti savo gimtąsias vietas. Mano mamos gimtasis kaimas iki šiol stovi tuščias, ten dabar auga miškas. Černobylis tapo skaudžia trauma visai baltarusių tautai, tačiau į valdžią atėjus A. Lukašenkai Baltarusijoje prasidėjo politinis Černobylis“, – tvirtino Nobelio premijos laureatas.
Astravo atominę elektrinę, Kremliaus nurodymu pastatytą šalia sienos su Lietuva, jis vadino hibridinio karo, kuriuo siekiama destabilizuoti padėtį Rytų Europoje, apraiška.
Žmogaus teisių gynėjas priminė, kad 1996 metais vykstant masinei demonstracijai, skirtai Černobylio katastrofos dešimtmečiui, įkurtas Žmogaus teisių centras „Viasna“. Jam daug metų vadovauja A. Bialiackis.
„Nors per pastaruosius metus iš Lukašenkos kalėjimų paleisti keli šimtai politinių kalinių, įskaitant priverstines deportacijas, aš irgi tai patyriau, šiuo metu už savo politines pažiūras kali apie 900 žmonių. Ir kiekvieną dieną pasiekia informacija apie naujus politinius sulaikymus, kratas, nuosprendžius. Tai planingi režimo veiksmai, kurių užduotis – įbauginti visuomenę ir verbuoti naujas gyvybes politinei prekybai su Vakarų demokratinėmis šalimis“, – tvirtino jis.
Kita vertus, buvusio politinio kalinio teigimu, baltarusių tauta nėra parklupdyta, ji priešinasi Rusijos agresijai prieš Ukrainą, dėl to A. Lukašenka nedrįso siųsti karių į Ukrainos teritoriją.
A. Bialiackis sakė pritariantis Lietuvos iniciatyvai, kad paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka būtų teisiamas už bendrininkavimą atliekant karo nusikaltimus.
Nobelio premijos laureatas dėkojo Lietuvai už tai, kad ši suteikė prieglobstį tūkstančiams baltarusių, priverstų palikti savo šalį.
Kita vertus, jis prašė nesulyginti jų ir Rusijos piliečių teisių Lietuvoje.
„Tikiuosi, kad Lietuvos valstybė ir toliau palankiai spręs jų legalizavimo ir adaptacijos problemas, neprilygindama baltarusių Rusijos piliečiams“, – sakė A. Bialiackis.
Be kita ko, jis ragino tęsti sankcijas Minsko režimui.
„Jeigu nebūtų šių sankcijų, aš dar būčiau kalėjime“, – sakė Nobelio taikos premijos laureatas.
A. Bialiackis su dar 121 politiniu kaliniu buvo paleistas iš kalėjimo Baltarusijoje pernai gruodį. Dėl politinių kalinių paleidimo su Minsko režimu derasi JAV prezidento atstovai.
BNS rašė, kad autoritarinis prezidentas A. Lukašenka po 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuos Vakarai laiko suklastotais ir kurie pakurstė ne vieną savaitę trukusius šimtatūkstantinius baltarusių protestus, įkalino tūkstančius savo oponentų, kritikų ir protestuotojų.
A. Bialiackį – žmogaus teisių gynėją ir 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatą – A. Lukašenka laiko savo asmeniniu priešu. Jis ne vieną dešimtmetį dokumentavo žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje.
Rusija kaltina Europos šalis rengiantis Kaliningrado blokadai
13:20
Europos šalys per Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) pratybas, kurioms vadovauja Jungtinė Karalystė, esą repetuoja jūrų blokados ir Kaliningrado srities užėmimo scenarijus, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pavaduotojas Aleksandras Gruška.
Pasak jo, pastaraisiais metais aktyvėja Europos kariuomenės, atsakingos už operatyvinį reagavimą Tolimosios Šiaurės, Šiaurės Atlanto ir Baltijos jūros zonose, veikla.
A.Gruška taip pat priminė apie NATO operaciją „Baltijos sargybinis“, kuri buvo pradėta po to, kai Baltijos jūros dugne nutrūko energetikos ir ryšių kabeliai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas teigė, esą tikrasis jos tikslas – kontroliuoti tarptautinius transporto maršrutus ir riboti krovinių gabenimą, vykdomą Rusijos interesais.
„NATO tikslingai eina konfrontacijos stiprinimo keliu šioje Europos dalyje“, – Rusijos propagandinius naratyvus „RIA Novosti“ kartojo A.Gruška.
Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priklauso dešimt Šiaurės Europos šalių. Be Jungtinės Karalystės, joje dalyvauja Danija, Suomija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Švedija ir Norvegija. Koalicija buvo įkurta 2015 m. siekiant greitai reaguoti į krizes, sulaikyti grėsmes ir vykdyti operacijas, daugiausia Baltijos jūros ir Tolimojo Šiaurės regionuose.
Dažnas blokados naratyvas
15min primena, kad Rusijos propaganda dažnai kartoja naratyvą apie menamus Lietuvos užmojus įsitraukti į karą.
Anksčiau internautai rado tariamą to įrodymą – buvusio diplomato ir saugumiečio Dariaus Jurgelevičiaus interviu Ukrainos žiniasklaidai. Jis neva kalbėjęs apie Vakarų planą blokuoti Kaliningradą, nors iš tiesų sakė, kad kaip tik Rusijai anklavas gali tapti pretekstu imti konfrontuoti su NATO.
A.Gruška apie Kaliningrado tariamą blokadą kalba ne pirmą kartą – apie tai jai šnekėjo 2025 m. lapkritį.
Tokie aukšto rango Kremliaus pareigūnų pareiškimai nėra naujiena. Jie atitinka bendrą vidaus auditorijai skirtą propagandinį naratyvą, kad Vakarai yra priešiški Rusijai, todėl vadinamoji „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje esą turi tęstis.
Patruševas jau kalbėjo apie Kaliningradą
Prieš tai Rusijos prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas pareiškė, kad NATO šalys neva siekia užimti Kaliningrado sritį. Jis perspėjo, kad Maskva „nedelsiant ir triuškinamai“ atsakys į bet kokią karinę agresiją prieš Rusijos regioną.
Vladimiras Putinas taip pat pripažino, kad Kaliningrado srities blokados atveju gali prasidėti plataus masto karas tarp Rusijos ir NATO.
Jei Rusija pultų – NATO atsakytų
Kaip skelbia „The Moscow Times“, anksčiau JAV sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas ir NATO sausumos pajėgų vadas generolas Christopheris Donahue pareiškė, kad Šiaurės Atlanto aljansas planuoja nuslopinti Rusijos pajėgų gynybinį potencialą Kaliningrado srityje.
Buvęs NATO vadas Europoje Benas Hodgesas taip pat pažymėjo, kad Aljanso pajėgos yra pajėgios sunaikinti Rusijos karius ir karinę infrastruktūrą Kaliningrade „pirmosiomis valandomis“, jei Rusija užpultų vieną iš karinio bloko šalių.
Zelenskis skuba į Kiprą – ruošiamasi galutinai atblokuoti 90 milijardų Ukrainai
12:30
Po ilgai trukusios aklavietės atblokavus 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Kipre priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Preliminarus pritarimas itin reikalingoms lėšoms buvo gautas trečiadienį, tačiau galutinio patvirtinimo laukiama ketvirtadienį, prieš ES lyderiams surengiant derybas su V. Zelenskiu Kipre.
Lėšos buvo užblokuotos po to, kai tarp Vengrijos nacionalistų premjero Viktoro Orbano ir V. Zelenskio kilo aršus ginčas.
V. Orbanas teigė, kad atšauks savo veto tik po to, kai Ukraina sutaisys per Rusijos smūgį apgadintą naftotiekį „Družba“. Po 16 metų valdžioje V. Orbanas šį mėnesį vykusiuose rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą Briuseliui palankesniam opozicijos veikėjui Peteriui Magyarui.
Ginčas buvo išspręstas, kai V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad naftotiekio remonto darbai baigti, o pareigūnai kitą dieną pranešė, jog Ukraina atnaujino naftos tiekimą Vengrijai ir Slovakijai.
Maskvos sąjungininkas V. Orbanas dažnai kėlė problemų ES dėl Ukrainos, todėl bloko pareigūnai tikisi, kad su Kyjivu susijusiais klausimais sprendimai be jo pasipriešinimo bus priimami greičiau.
Trečiadienį uždegta žalia šviesa atnešė palengvėjimą diplomatams. Vienas ES diplomatas teigė, kad V. Zelenskio vizitas Kipre yra simboliškai svarbus dabar, kai ES lėšos padės paremti Kyjivą kovoje su Rusija 2026 ir 2027 metais.
Tik kitą mėnesį iš pareigų pasitrauksiantis V. Orbanas nedalyvaus ketvirtadienį ir penktadienį Kipre vyksiančiuose susitikimuose. Susitikimai bus neformalūs, juose nesitikima priimti jokių konkrečių sprendimų.
Ne tik Ukraina
Ukraina nebus vienintelis konfliktas, aptariamas derybose Kipre, kuris šiuo metu pirmininkauja ES.
Lyderiai taip pat aptars karą Artimuosiuose Rytuose ir jo padarinius, įskaitant smarkiai išaugusias energijos kainas.
Kiprą karo sūkurys įtraukė kovą, kai dronas smogė Jungtinės Karalystės (JK) bazei šioje Viduržemio jūros saloje.
Penktadienį prie Europos lyderių prisijungs regiono valstybių vadovai, kad, pasak aukšto rango ES pareigūno, užmegztų „intensyvų dialogą“.
Tikimasi, kad atvyks Libano prezidentas Josephas Aounas, Egipto prezidentas Abdel Fattah al Sisi, Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa ir Jordanijos sosto įpėdinis princas Husseinas bin Abdullah.
Verslo pietų metu jie aptars situaciją Libane, kur šiuo metu galioja paliaubos. Nuo kovo 2 dienos, kai Irano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ įtraukė šalį į karą, per Izraelio smūgius šalyje žuvo daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus.
Vienas svarbiausių klausimų Europai yra Hormuzo sąsiauris, kurio faktinis uždarymas lėmė naftos kainų šuolį ir paveikė aviacinių degalų tiekimą Europoje.
Minėto pareigūno teigimu, blokas yra pasirengęs prisidėti, kad sąsiauris liktų atviras, kai bus įvykdytos sąlygos, ir pažymėjo, kad bet kokia pagalba priklauso nuo ateities įvykių.
„Mes tikrai tikimės, kad paliaubų bus laikomasi ir jos bus išlaikytos“, – tvirtino jis.
Biudžetas
Taip pat pirmą kartą bus aptariamas 2028–2034 metų ES biudžetas, tikintis pasiekti galutinį susitarimą iki 2026 metų pabaigos.
ES vykdomoji valdžia nori didesnio, apie 2 trln. eurų vertės biudžeto, nors vyriausybės nenori mokėti daugiau.
Todėl, nepaisant energetikos šokų, ES turi mažai erdvės išleisti daugiau, nes privalo rasti lėšų COVID-19 laikotarpio paskoloms grąžinti.
Tačiau, kaip ir visais su pinigais susijusiais klausimais ES, Prancūzijos ir Vokietijos pozicijos yra visiškai priešingos: Paryžius ragina didinti Europos investicijas, o Berlynas pasisako už fiskalinį santūrumą.
Vis dėlto laikas senka. Europos pareigūnai baiminasi, kad nepasiekus susitarimo iki kitais metais vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų, kyla rizika, jog kraštutinių dešiniųjų lyderis gali sumažinti Prancūzijos – antros pagal dydį bloko ekonomikos – įnašus į ES.
-
Papasakojo, kaip JAV bazę Saudo Arabijoje saugo Ukrainos technologijos
-
Trumpas: JAV ir Irano derybos gali įvykti per artimiausias tris dienas
-
Turi tik 5 dienas: JAV prabilo apie susiskaldymą tarp Irano diplomatų ir kariuomenės
-
Tokių skaičių Rusijoje nebuvo nuo pat mobilizacijos: daug kam nelaiko nervai
-
Zelenskis paaiškino, kaip konfliktas Irane trukdo deryboms dėl karo Ukrainoje
-
Putinas susierzino ir reikalauja pasiaiškinti: visą sistemą gali apimti panika
