Karas Ukrainoje. NYT apie karo ateitį: JAV nusišalino, o Europa neturi aiškaus plano

Šiaurės Korėjoje įkurtas karo su Ukraina muziejus. Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaida, informuodama apie Rusijos Federacijos delegacijos vizitą Pchenjane.

„Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas atvyko su darbo vizitu į Šiaurės Korėją, kur dalyvaus iškilmingoje memorialinio komplekso ir Užsienio karinės operacijos didvyrių žygių muziejaus atidarymo ceremonijoje. Šis muziejus skirtas pagerbti korėjiečių karių, dalyvavusių išvaduojant Kursko sritį iš neonacių, drąsą“, – šiandien pranešė naujienų agentūra TASS.

Pats V.Volodinas susitikimo su Šiaurės Korėjos pareigūnais metu padėkojo šalies valdžiai ir tautai „už pagalbą kovojant su neonacistiniais grobikais“.

Emmanuelis Macronas / LUDOVIC MARIN / AFP

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) bendros gynybos sąlygą jis laiko stipresne nei tą, kuri sieja NATO.

Šis pareiškimas, padarytas vizito Graikijoje metu, nuskambėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui kvestionuojant Šiaurės Atlanto karinį aljansą. Jis ne kartą vadino jį „popieriniu tigru“ dėl to, kad šis nepadeda jo kare prieš Iraną.

Europos Sąjungos sutarties 42.7 straipsnyje įtvirtinta savitarpio gynybos sąlyga, reikalaujanti, kad kitos ES šalys gintų bet kurią užpultą narę, yra tvirta, sakė E.Macronas.

Ji yra nedviprasmiška ir „iš esmės stipresnė nei 5 straipsnis“ NATO steigiamojoje sutartyje, sakė jis spaudos konferencijoje kartu su Graikijos ministru pirmininku Kiriaku Micotakiu.

„Ji leidžia valstybėms narėms solidarizuotis, bet nepalieka jokio kito pasirinkimo“, – teigė jis.

Jungtinių Valstijų įsipareigojimas remti Europos gynybą valdant D.Trumpui susvyravo.

JAV lyderis siekė glaudesnių ryšių su Rusija ir sumažino karinę paramą Ukrainai, kartu kvestionuodamas NATO bendro gynybos mechanizmo pagrįstumą.

E.Macronas kartu su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu už NATO ribų bendrai vadovauja tarptautinėms konferencijoms karinio bendradarbiavimo klausimais.

Jis taip pat propaguoja idėją, kad Prancūzijos ginkluotosios pajėgos atliktų didesnį vaidmenį padedant savo ES gynybos partnerėms, be kita ko, dislokuojant branduolines galvutes Prancūzijos karo lėktuvuose.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„Signal“ programėlė

Aukščiausi Vokietijos vyriausybės pareigūnai šeštadienį apkaltino Rusiją dėl pasikartojančių sukčiavimo atakų, nukreiptų prieš įstatymų leidėjus ir aukšto rango administracijos pareigūnus, naudojančius susirašinėjimo programėlę „Signal“.

„Federalinė vyriausybė daro prielaidą, kad sukčiavimo kampanija, nukreipta į „Signal“ susirašinėjimo paslaugą, tikriausiai buvo vykdoma iš Rusijos“, – naujienų agentūra AFP sužinojo iš šaltinio vyriausybėje.

Šaltinis teigė, kad sukčiavimo kampanija buvo sustabdyta.

Vokietijos prokurorai penktadienį pradėjo šnipinėjimo tyrimą dėl kibernetinių atakų, kurios, kaip įtariama, buvo nukreiptos prieš kelių partijų parlamentarus, įskaitant parlamento pirmininką ir aukšto rango kanclerio Friedricho Merzo CDU partijos narį.

Taikiniais taip pat tapo valstybės tarnautojai, diplomatai ir žurnalistai.

Vokietija, didžiausia karinės pagalbos Kyjivui teikėja, kovoja su kibernetinių atakų, taip pat šnipinėjimo ir sabotažo sąmokslų banga nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Maskva neigia prisidėjusi prie bet kokių panašių veiksmų.

Atakos veikia siunčiant žinutes, kurios neva gaunamos iš „Signal“ palaikymo komandos.

Aukos raginamos perduoti jautrią paskyros informaciją, kurią užpuolikai vėliau gali panaudoti, kad gautų prieigą prie jų pokalbių grupių ir žinučių.

Kai sukčiavimas pavyksta, įsilaužėliai gauna prieigą prie „Signal“ tinkle bendrinamų nuotraukų ir failų, taip pat gali apsimesti asmeniu, kurio paskyra buvo pažeista.

Pastaraisiais metais daugelis perėjo iš „WhatsApp“ į pelno nesiekiančią „Signal“ dėl privatumo problemų, kai „WhatsApp“ pareiškė, kad dalysis kai kuriais metaduomenimis su patronuojančiąja bendrove „Meta“, kuriai taip pat priklauso „Facebook“ ir „Instagram“.

Volodymyras Zelenskis / HANDOUT / AFP

Ukraina ir Azerbaidžanas šeštadienį pasirašė šešis bendradarbiavimo susitarimus, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kyjivas siekia pasidalinti savo patirtimi dronų srityje vykstant karui Artimuosiuose Rytuose.

V.Zelenskis sudarė kelis gynybos susitarimus su Persijos įlankos šalimis, nukentėjusiomis nuo Irano dronų atakų, o Kyjivas siūlo savo patirtį po daugiau nei ketverius metus trunkančių negailestingų Rusijos smūgių.

„Šiandien pasirašėme šešis dokumentus“, – Azerbaidžano sostinėje Baku sakė V.Zelenskis, nenurodydamas, kokiose srityse.

„Šiandien sritis numeris vienas yra saugumas. Tai susiję su kariniu-pramoniniu kompleksu, – sakė jis. – Šiandien pasidalijome savo patirtimi atremiant agresorių.“

Kalbėdamas kartu su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu, V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos dronų ekspertai jau dirba Azerbaidžane – buvusioje sovietinėje respublikoje prie Kaspijos jūros, besiribojančioje su pietų Rusija.

Kovo pradžioje iš Irano paleisti dronai pataikė į Azerbaidžano oro uostą ir sprogo netoli mokyklos, sužeisdami keturis žmones ir sukeldami nuogąstavimus dėl konflikto išplitimo į Kaukazą.

Nuo tada ir taip silpni Baku ir Teherano santykiai dar labiau pablogėjo.

Ukrainos prezidentas taip pat sakė esąs pasirengęs Azerbaidžane surengti trišales derybas dėl karo su Rusija užbaigimo, jei Maskva parodytų norą tai padaryti.

„Pasidalijome su Azerbaidžano prezidentu, kad esame pasirengę trišalėms deryboms“, – sakė V.Zelenskis.

Azerbaidžanas ne kartą išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir po Rusijos invazijos 2022 metais siuntė humanitarinę pagalbą.

Maskvos ir Baku ryšiai per pastaruosius metus atšalo, kai 2024 metais per klaidą Rusijos priešlėktuvinė raketą numušė Azerbaidžano keleivinį lėktuvą, o per katastrofą žuvo 38 žmonės.

Donaldas Trumpas / / Daniel Heuer/POOL via CNP/INSTAR

Europa ruošiasi ilgai trunkančiam karui Ukrainoje, nes greito konflikto užbaigimo perspektyvos išlieka miglotos, o aktyvus JAV vaidmuo taikos procese – ribotas. Apie tai rašoma „The New York Times“ publikacijoje.

Pažymima, kad JAV administracija šiuo metu didžiąją dalį dėmesio skiria karui su Iranu, todėl lūkesčiai dėl susitarimo derybų keliu sumažėjo. Tai palieka Ukrainą vieną prieš varginantį karą su Rusija be aiškios pabaigos perspektyvos. Nė viena pusė kol kas neturi akivaizdaus pranašumo, o mažai kas tiki, kad taika įmanoma be aktyvaus JAV dalyvavimo ir spaudimo Rusijai, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas taiko nenoriai.

Leidinis taip pat pabrėžia, kad nėra akivaizdaus tarpininko, galinčio derybų procese pakeisti JAV ir turinčio didelę įtaką abiem pusėms.

Pasak Rusijos ir Ukrainos klausimų analitiko Jameso Sherro, praėjus 15 mėnesių po to, kai D.Trumpas pažadėjo užbaigti karą Ukrainoje per vieną dieną, „atsidūrėme ten pat, kur ir pradėjome derybas“.

„Europiečiai vis labiau supranta, kad tarp Ukrainos ir Rusijos egzistuoja fundamentalus interesų bei tikslų nesuderinamumas, tad vienintelis protingas kursas – toliau remti Ukrainą ir neleisti Rusijai laimėti karinėmis ar politinėmis priemonėmis“, – pažymėjo jis.

Analitikas teigia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „prarado 80 proc. savo iliuzijų“ dėl galimybės sulaukti D.Trumpo paramos. Ukrainiečiai, anot jo, mano, kad karine prasme jie laikosi, o bet koks karo sprendimas „įvyks mūšio lauke, jei apskritai įvyks“.

Europiečiai pademonstravo paramą Ukrainai

Kalbėdamas apie derybas, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigė, kad „tiesa ta, jog Rusija niekada į jas nežiūrėjo rimtai“, o tai reiškia, kad „dar svarbiau yra remti Ukrainą“.

Europos Sąjungos sprendimas suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų beprocentę paskolą yra stiprus Europos įsipareigojimo Ukrainai ženklas Amerikos abejingumo ir stiprėjančių Rusijos atakų prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą fone, rašoma straipsnyje.

Be to, europiečiai savo paramą Ukrainai pabrėžė dar dviem sankcijų paketais prieš Rusiją, jos ekonominius interesus ir naftos eksportą per „šešėlinį laivyną“.

Kaip leidiniui teigė keletas Europos pareigūnų, Briuselyje tikimasi, jog Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas susitaikys su tuo, kad Maskva Ukrainoje pasiekė viską, ką galėjo, ir ims svarstyti apie konflikto nutraukimą. Visgi pripažįstama, kad Rusijos prezidentas nori reikalų turėti su Vašingtonu, o ne su Europa. Kartu, pasak pašnekovų, Europa džiaugtųsi aktyvesniu JAV vaidmeniu, jei tai reikštų spaudimą ir Rusijai, o ne tik Ukrainai.

Tyrimų instituto „Carnegie Russia Eurasia Center“ direktoriaus Aleksandro Gabujevo teigimu, Ukraina tam tikrą laiką dar turės išteklių bei galimybių, todėl jai „nereikia susitarimo bet kokia kaina dar šiais metais“. Jis pažymėjo, kad priešakinėse linijose Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas, tuo metu Rusija patiria milžiniškus nuostolius dėl menkų laimėjimų, o jos ekonomiką iš dalies palaiko tik aukštos energijos išteklių kainos. Todėl kol kas nė viena pusė nejaučia didelio poreikio deryboms.

Europa neturi aiškios Ukrainos pergalės strategijos

Ukrainai pavyko pasiekti tam tikrų laimėjimų darant žalą Rusijos naftos infrastruktūrai. Tačiau, kaip teigia Vokietijos Marshallo fondo gynybos ekspertė Claudia Major, Europa „neturi aiškios Ukrainos pergalės strategijos“.

„Idėja buvo sukurti pakankamą spaudimą Rusijai, tačiau mes niekada nesuteikėme Ukrainai pakankamai išteklių tam pasiekti. Dabar mes tiesiog bandome išlaikyti Ukrainą žaidime, kol kas nors pasikeis Maskvoje – kažkas numirs, bus nušalintas arba žlugs ekonomika. Tačiau tai nėra strategija“, – sakė ji.

Straipsnyje pažymima, kad šiuo metu Ukraina jaučiasi užtikrinčiau dėl Europos paramos ir tam tikrų sėkmių fronte. V.Putinas savo tikslų nepasiekė, o JAV dėmesį nukreipė į kitus konfliktus.

„Karas tęsiasi, o paliaubų ar taikos susitarimo perspektyva išlieka tolima“, – apibendrino autorius.

Ekrano nuotr. /Šaudynes Kyjive surengęs Dmitrijus Vasilčenkovas

Išanalizavus balandžio 18 d. teroro aktą Kyjive įvykdžiusio nusikaltėlio mobiliojo telefono turinį paaiškėjo, kad jis sistemingai ruošėsi masinėms žudynėms. Rastuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip vyras namuose lavino įgūdžius: mokėsi greitai paruošti ginklą kovinei parengčiai ir šaudyti į taikinį. Apie tai pranešė Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka.

„Savo veiksmus jis lydėjo agresyviais monologais: žmones vadino „kiaulėmis“, kurias „taškys“, vartojo neapykantą kurstančią kalbą ukrainiečių atžvilgiu, rėkė nacistinius pasveikinimus ir kvietė smurtauti dėl ideologinių priežasčių. Ypač didelę neapykantą nusikaltėlis rodė kaimynui, kurį paniekinamai vadino „šeštojo direktoriumi“. Būtent jis tapo pirmąja išpuolio auka“, – pažymėjo prokuroras.

Pasak prokuroro, balandžio 18-osios tragedijos „paleidžiamuoju mechanizmu“ tapo eilinis kaimynų ginčas dėl telefonspynės. Žudikas ją pataisė asmeniškai, tačiau po remonto kai kurie gyventojai nebegalėjo patekti į namą.

R.Kravčenka pasakojo, kad konflikto prie laiptinės metu užpuolikas iš pradžių atidengė ugnį iš trauminio ginklo ir sužeidė kelis asmenis. Šoviniams pasibaigus, jis išmetė pistoletą, pakilo į savo butą, pasiėmė kovinį ginklą, padegė butą ir grįžo į gatvę, kur tęsė šaudymą.

„Prie namo šaulys nužudė kaimyną ir taksi vairuotoją. Taip pat jis sužeidė pirmojo žuvusiojo sūnų, jo žmoną, jos seserį bei kiemsargį, kuris savo kūnu dengė vaiką. Vėliau sesuo ir kiemsargis nuo patirtų mirtinų sužalojimų mirė. Savo veiksmus nusikaltėlis fiksavo garso įrašuose. Po pirmųjų nužudymų vyras, eidamas prekybos centro link, tęsė ugnį ir nušovė dar du žmones. Tuo pat metu jis pasirinktinai perspėdavo kai kuriuos praeivius bėgti, „nes tuoj prasidės šaudymas“, – pranešė generalinis prokuroras.

Parduotuvėje, anot R.Kravčenkos, užpuolikas vaikščiojo tarp eilių, grasino žmonėms ginklu ir nušovė darbuotoją. Be to, parduotuvėje sužeisti dar 5 asmenys. Užsibarikadavęs su įkaitais, jis kreipėsi į valiutos keityklos darbuotoją, reikalaudamas nedelsiant išeiti iš kasos ir pakviesti atstovą deryboms. Vyras grasino prašauti duris ir nužudyti moterį, jei ši atsisakys. Pinigai jo nedomino, jis šaukė: „Išeikite iš kasos, aš jūsų dolerių neimsiu“.

„Visus savo veiksmus vyras teisino „savigyna“ nuo tariamo keturių asmenų užpuolimo prie laiptinės, teigdamas, kad jį „užsipuolė jaunimas kartu su bobomis“. Jis rėmėsi savo karine patirtimi bei majoro laipsniu, pareikšdamas, kad „negalėjo daugiau kentėti“. Kartu jis demonstravo kraštutinį cinizmą, komentuodamas kaimyno nužudymą: „Jis jau lavonas, jo smegenys išvirtusios“. Per specialiųjų pajėgų šturmą užpuolikas buvo likviduotas“, – pažymėjo R.Kravčenka.

Tyrėjai tikrino versiją dėl galimų užpuoliko ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, tačiau šiuo metu tokių ryšių nenustatyta.

Galutinės išvados dėl motyvų, psichinės būklės ir pakaltinamumo nusikaltimo vykdymo metu bus padarytos pabaigus pomirtines teismo psichologinę ir psichiatrinę ekspertizes.

Prokuratūros duomenimis, šaulys – 1968 m. gimė Maskvoje, karo pensininkas. 1992–2005 m. laikotarpiu jis tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose įvairiose pareigose, susijusiose su automobilių technikos priežiūra. Atsargos majoras. Prasidėjus Rusijos agresijai, jis persikėlė į Kyjivą iš Bachmuto.

Ukraina yra pasirengusi surengti trišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija Azerbaidžane. Tai šeštadienį bendroje spaudos konferencijoje su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ukrainai labai svarbu, kad Rusija rastų savyje jėgų užbaigti šį neteisingą karą. Be abejo, mes aukštai vertiname mūsų partnerių vaidmenį tarpininkaujant šiame procese... Esame pasirengę trišalėms deryboms. Turėjome tokias derybas Turkijoje, turėjome tokias derybas su mūsų partneriais amerikiečiais Šveicarijoje“, – priminė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi artimiausiu metu deryboms Azerbaidžane, „jeigu Rusija bus pasirengusi diplomatijai“.

Volodymyras Zelenskis / NICOLAS TUCAT / AFP

Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, šeštadienį pranešė pareigūnai.

Dauguma jų žuvo per išpuolį prieš gyvenamąjį namą rytiniame Dnipro mieste.

„Rusų taktika nesikeičia: atakos dronai, sparnuotosios raketos ir didelis kiekis balistinių raketų“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Dauguma taikinių yra paprasta infrastruktūra miestuose. Apgadinti gyvenamieji pastatai, energetikos objektai ir įmonės“, – teigė jis.

Per vieną naktinį smūgį į daugiabutį Dnipre žuvo keturi žmonės ir 27 buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

Pasak jo, per vėlesnį smūgį į kitą daugiabutį mieste žuvo vienas žmogus ir septyni buvo sužeisti.

„Rusai smogė tam pačiam gyvenamajam rajonui, į kurį buvo taikytasi naktį“, – sakė O.Hanža.

Pietiniame Zaporižios regione vienas žmogus žuvo ir keturi buvo sužeisti Rusijos dronui pataikius į civilinį mikroautobusą, „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.

V.Zelenskis teigė, kad nesiliaujantys Rusijos smūgiai į civilinius taikinius reikalauja stipraus Ukrainos sąjungininkų, ypač Europoje, atsako.

„Kiekvienas toks smūgis turėtų priminti mūsų partneriams, kad situacija reikalauja neatidėliotinų ir ryžtingų veiksmų bei greito mūsų oro gynybos stiprinimo“, – sakė jis.

ES sankcijos

Jis paragino Europos Sąjungą (ES) įvesti Rusijai dar daugiau sankcijų.

Šis prašymas nuskambėjo praėjus dviem dienoms po to, kai ES lyderiai patvirtino ilgai atidėliotą 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris nukreiptas į bankų sektorių ir prideda naujų apribojimų Rusijos naftos eksportui.

Šį paketą kelis mėnesius blokavo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris prieš dvi savaites buvo pašalintas iš valdžios. ES taip pat patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, skirtą jos gynybai stiprinti ir valstybės išlaidoms padengti 2026–2027 metais.

Beveik kiekvieną dieną nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį per Rusijos bombardavimus Ukrainoje žūsta civiliai.

Per Ukrainos dronų atakas per pastarąsias 24 valandas sužeistas vienas žmogus su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje, šeštadienį „Max“ tinkle paskelbė gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.

Kaimyninės Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad per drono ataką prieš automobilį žuvo moteris ir buvo sunkiai sužeistas vyras, o per kitą smūgį sužeistas traktorių vairavęs vyras.

Diplomatinės pastangos užbaigti kruviniausią Europos konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų yra atsidūrusios aklavietėje, nes JAV tarpininkavimo pastangas nukreipė vasarį prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose.

Evakuotas miestas Rumunijoje / INQUAM PHOTOS / via REUTERS

Rumunijoje šeštadienį nukrito dronas, pranešė valstybės pareigūnai.

Tai įvyko po Rusijos smūgių kaimyninėje Ukrainoje netoli abi šalis skiriančios upės, dėl kurių buvo evakuota daugiau nei 200 žmonių.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, NATO narės Rumunijos oro erdvė buvo ne kartą pažeista, o jos teritorijoje krito dronų nuolaužos.

Tačiau vietos žiniasklaida skelbia, kad tai pirmas kartas, kai Rusijos dronų nuolaužos padarė materialinės žalos šalies teritorijoje.

„Balandžio 25 dienos, šeštadienio, rytą Rusijos pajėgos atnaujino dronų atakas prieš civilinius ir infrastruktūros objektus Ukrainoje, netoli upės sienos su Rumunija, Tulčos apskrityje“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

„Dronas nukrito apgyvendintoje vietovėje“ ir galėjo turėti „sprogstamąjį užtaisą“, atskirame pranešime nurodė pagalbos tarnybos.

Apie nukentėjusiuosius nepranešama, tačiau buvo apgadintas elektros stulpas ir namo ūkinis pastatas, nurodė pareigūnai ir pridūrė, kad dėl atsargumo rajone buvo nutrauktas dujų tiekimas.

Užsienio reikalų ministrė iškvietė Rusijos ambasadorių, rašoma pranešime.

2025 metais Rumunija priėmė įstatymą, leidžiantį numušti jos oro erdvę pažeidžiančius dronus, tačiau iki šiol tokių veiksmų nebuvo imtasi.

Rusų smūgio padariniai Dnipre / / AP

Pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį gyvenamajam namui Ukrainos rytiniame Dnipro mieste žuvo du žmonės ir 21 buvo sužeistas.

Manoma, kad dar penki žmonės dingo be žinios.

„Gelbėtojai ištraukė dviejų žmonių kūnus iš Rusijos smūgio sunaikinto pastato griuvėsių Dnipre“, – sakė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

„Manoma, kad po griuvėsiais vis dar gali būti įstrigę penki žmonės“, – sakė jis ir pridūrė, kad patvirtintas 21 sužeistas asmuo.

Prie jo žinutės „Telegram“ buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip gelbėtojai iš nedidelio pastato griuvėsių traukia kūną juodame maiše, o ekskavatorius valo nuolaužas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per naktinius Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo keturi žmonės ir apie 30 buvo sužeista.

„Kiekvienas toks smūgis turėtų priminti mūsų partneriams, kad situacija reikalauja neatidėliotinų ir ryžtingų veiksmų bei greito mūsų oro gynybos stiprinimo“, – sakė jis.

„Taip pat turime judėti link 21-ojo Europos sankcijų Rusijai paketo. Dėl 20-ojo paketo blokavimo atsiradusi pauzė suteikė agresoriui papildomo laiko prisitaikyti – svarbu tam pasipriešinti“, – pridūrė V.Zelenskis.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikime buvo patvirtintas 20-asis sankcijų Rusijai paketas, nukreiptas į bankų sektorių ir įvedantis naujus apribojimus Rusijos naftos eksportui.

Po kelis mėnesius trukusio Vengrijos trukdymo jie taip pat patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, skirtą jos gynybai stiprinti ir valstybės išlaidoms 2026–2027 metais padengti.

Beveik kasdien nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį per Rusijos bombardavimus Ukrainoje žūsta civiliai.

Šeštadienį socialiniame tinkle „Max“ gubernatorius Aleksandras Chinšteinas pranešė, kad per pastarąją parą Ukrainos dronų atakos sužeidė vieną žmogų su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje.

Diplomatinės pastangos užbaigti kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje yra atsidūrusios aklavietėje, nes JAV tarpininkavimo pastangas nukreipė vasarį prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose.