Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Dovana“ Rusijai: „Politico“ paaiškino, kodėl JAV nusprendė mažinti pajėgas Vokietijoje
10:23
JAV Gynybos departamentas oficialiai paskelbė sprendimą 5 000 karių sumažinti Amerikos karinį kontingentą Vokietijoje. Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho įsakymas pasirašytas peržiūrėjus pajėgų dislokavimą Europoje, praneša leidinys „Politico“.
Šis žingsnis žengtas tvyrant įtampai tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Europos sąjungininkų dėl karo su Iranu.
Net ir įgyvendinus šį sprendimą, Vokietijoje liks apie 33 000 amerikiečių karių. Šiuo metu ten dislokuota maždaug 38 000 karių – tai didžiausias JAV kontingentas Europoje. Planuojama, kad pajėgų išvedimas bus užbaigtas per 6–12 mėnesių.
Sprendimo priežastys: nuo operacinių poreikių iki politinių ambicijų
Pentagonas teigia, kad kariai išvedami dėl pasikeitusių karinių prioritetų Europoje ir atsižvelgiant į tai, kokia situacija ten yra dabar. Visgi D.Trumpas ne kartą griežtai kritikavo NATO sąjungininkus dėl nepakankamos paramos Jungtinėms Valstijoms, ypač vykdant operacijas prieš Iraną.
Karių mažinimas taip pat laikomas Vašingtono vykdomos globalios karinio buvimo peržiūros tęsiniu. Nors po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Joe Bideno administracija pajėgas Europoje didino, naujoji Pentagono strategija fokusuojasi į kitus regionus – ypač Ramiojo vandenyno.
Sąjungininkų nerimą jau anksčiau pakurstė JAV atsisakymas pakeisti iš Rumunijos išvykusią brigadą, o dabartinis sprendimas tik dar labiau gilina neužtikrintumą.
Sprendimas sulaukė aštrios kritikos: tai naudinga Kremliui
Sprendimas trauktis iš Vokietijos nebuvo vieningai palaikytas net JAV viduje. Ekspertai įspėja, kad tai gali susilpninti Rusijos atgrasymą ir apriboti JAV galimybes operatyviai reaguoti Europoje bei Viduržemio jūros regione.
Pentagono įsakymui nepritaria ir dalis respublikonų. Bradas Bowmanas, buvęs respublikonų senatorių patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, rėžė tiesiai – pajėgų mažinimas pirmiausia pakenks pačioms JAV ir pasitarnaus priešininkams, tokiems kaip Rusija.
„JAV karinis buvimas Europoje, o ypač Vokietijoje, ne tik stiprina atgrasymą nuo tolesnės Kremliaus agresijos, bet ir palengvina Amerikos karinės galios projektavimą Viduržemio jūros regione“, – teigė B.Bowmanas.
Čekija leido Slovakijos premjero lėktuvui kirsti jos oro erdvę pakeliui į Maskvą
12:38
Čekija davė leidimą Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico lėktuvui kirsti šalies oro erdvę pakeliui į Rusiją, kur gegužės 9-ąją vyks Pergalės dienos paradas, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerijos atstovas po to, kai kelios Europos šalys blokavo šią kelionę.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Slovakijos pusė pateikė standartinį prašymą dėl leidimo kirsti oro erdvę ir jis buvo nedelsiant išduotas“, – Čekijos žiniasklaidos priemonei „Novinky“ penktadienį pareiškė atstovas spaudai Adamas Corgo.
„Kalbos apie „uždraudimą“ yra melagingos“, – pridūrė jis, paneigdamas Rusijos žiniasklaidos teiginius, kad Čekija atsisakė išduoti leidimą skrydžiui.
Leidimas suteiktas tuo metu, kai daugelis Europos šalių prieš Slovakijos premjero planuojamą vizitą į Maskvą, kur jis ketina vykti minėti Rusijos Pergalės dienos gegužės 9-ąją, atsisakė leisti R.Fico lėktuvui kirsti savo oro erdvę.
Baltijos šalys uždraudė Slovakijos ministro pirmininko skrydį, o Lenkija taip pat atsisakė suteikti leidimą kirsti savo oro erdvę.
Minėdama Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje, Rusija kiekvienais metais gegužės 9 dieną Maskvoje rengia didelio masto karinius paradus. Šventės metu pabrėžiamas Sovietų Sąjungos vaidmuo šioje pergalėje, o Kremlius šį renginį naudoja savo karinei galiai pademonstruoti ir oficialiam naratyvui dėl invazijos į Ukrainą sustiprinti.
Dauguma Europos šalių, įskaitant Ukrainą, karo pabaigą mini gegužės 8-ąją, kuri žinoma kaip Pergalės Europoje diena.
R.Fico, kuris ir pernai dalyvavo Maskvos šventėse nepaisydamas Europos pareigūnų raginimų boikotuoti 2025 metų renginį, plačiai laikomas vienu iš artimiausių Maskvos sąjungininkų Europos Sąjungoje.
„Politico“: Zelenskis keičia taktiką – deryboms su Rusija ruošiasi be JAV užnugario
12:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tikėtina, rengia strategiją, kaip derėtis su Rusija be Jungtinių Valstijų tarpininkavimo.
Leidinys „Politico“ pažymi, kad V.Zelenskis, pastaruosius metus uoliai siekęs JAV prezidento Donaldo Trumpo paramos, panašu, nustojo bandyti įtikinti Vašingtoną toliau dalyvauti derybose dėl karo užbaigimo.
Dabar Ukrainos lyderis tapo gerokai atsargesnis dėl būsimo JAV vaidmens ir viltis sieja su Turkija – tikimasi, kad būtent ši šalis taps kitos derybų su Rusija serijos šeimininke.
Taikos derybų fonas
JAV prezidentas D.Trumpas neseniai pranešė tęsiantis reguliarius pokalbius tiek su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, tiek su V.Zelenskiu. Jo teigimu, neapykanta tarp abiejų šalių lyderių yra „pamišimas“.
Kita vertus, leidinys „The New York Times“ prieš kelias dienas rašė, kad nei Ukraina, nei Rusija šiuo metu neturi aiškaus plano nei taikai, nei pergalei pasiekti.
Be aktyvaus Vašingtono vaidmens ir jo daromos įtakos Kremliui, galimybė pasiekti susitarimą atrodo iliuzinė.
Skirtingi signalai iš Ukrainos
Verta paminėti, kad prieš kelias savaites Ukrainos liaudies partijos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, jog derybos juda susitarimo link. Anot jo, visiškas karo sureguliavimo procesas gali neužtrukti.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha neseniai teigė, kad V.Zelenskis yra pasirengęs susitikti su V.Putinu, tačiau tik su sąlyga, jei derybose taip pat dalyvaus JAV ir Turkijos prezidentai.
Balandžio pradžioje Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas patvirtino savo šalies pasirengimą priimti derybininkus. Be to, V.Zelenskis užsiminė, kad Ukraina naują derybų su Rusija etapą būtų pasirengusi surengti ir Azerbaidžane.
FT: JAV perspėjo Europą apie vėluosiantį ginklų tiekimą – palies ir Lietuvą
11:28
Jungtinės Valstijos informavo savo sąjungininkus Europoje apie galimus ilgalaikius ginkluotės pristatymo vėlavimus. Kaip praneša „Financial Times“, pagrindinė to priežastis – ženkliai išsekusios pačių JAV karinės atsargos.
Leidinio duomenimis, vėlavimai pirmiausia palies ginklų tiekimą Jungtinei Karalystei, Lenkijai, Lietuvai ir Estijai. Vašingtonas taip pat svarsto galimybę atidėti kai kurias siuntas Azijos šalims, ypač Taivanui.
Kokios ginkluotės tiekimas stringa?
Pranešama, kad rizika kyla šioms kritiškai svarbioms ginkluotės rūšims:
-
Sistemų HIMARS ir NASAMS šaudmenims bei raketoms.
-
Kitiems ginkluotės tipams, kuriuos aktyviai naudoja JAV sąjungininkai, įskaitant Ukrainą.
Pentagonas patvirtino, kad šiuo metu peržiūri naujas užklausas ir galiojančias sutartis, siekdamas jas suderinti su dabartiniais operaciniais poreikiais. Daugiau detalių neteikiama dėl informacijos konfidencialumo.
Pagrindinė priežastis – karas su Iranu
Šaltinių teigimu, pagrindinis atsargų išsekimo faktorius – itin didelis šaudmenų sunaudojimas per pastarąjį konfliktą su Iranu. Du mėnesius JAV aktyviai naudojo raketas ir perėmėjus, kad atremtų masines dronų ir raketų atakas.
Buvęs Bideno administracijos pareigūnas Tomas Wrightas pažymi, kad Pentagonas atsidūrė tarp dviejų prioritetų: būtinybės ruoštis galimam užsitęsusiam karui Vidurio Rytuose ir poreikio stiprinti atgrasymą Indo-Ramiojo vandenyno regione.
Rusijos smūgis Chersone: dronas pataikė į autobusą – du žmonės žuvo, septyni sužeisti
09:40
Chersone rusų dronui šeštadienio rytą pataikius į civilinį autobusą, žuvo mažiausiai du žmonės, o dar septyni buvo sužeisti, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Pasak Chersono srities gubernatoriaus Oleksandro Prokudino, ataka įvyko apie 7 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku miesto Dnipro rajone. Du žmonės – savivaldybės darbuotojas ir moteris – žuvo vietoje.
Dar septyni žmonės per smūgį patyrė sužalojimų, tačiau pareigūnai dar nepateikė informacijos apie jų būklę.
Šis išpuolis įvyko praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai Rusijos pajėgos kovo 11-ąją Chersone pataikė į kitą civilinį autobusą, sužeidusios 10 žmonių. O.Prokudinas tai tuomet pavadino tyčiniu išpuoliu prieš civilius.
Prie pat fronto linijos palei Dnipro upę esantis Chersonas nuolat susiduria su Rusijos dronų ir artilerijos atakomis nuo tada, kai Ukrainos pajėgos 2022 metų pabaigoje išlaisvino miestą.
Naktines dronų atakas surengusi Rusija smogė infrastruktūros objektams visoje Ukrainoje
08:57 Atnaujinta 10:26
Rusijos pajėgos ankstyvą šeštadienio rytą surengė naktines dronų atakas, taikydamosi į svarbiausius ir energetikos infrastruktūros objektus keliose Ukrainos srityse, o Ukrainos sričių pareigūnai ir vietos šaltiniai pranešė apie smūgius Mykolajivo, Kryvyj Riho bei Odesos srityse, rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Ukraina numušė arba neutralizavo 142 dronus, tačiau 17 iš jų pasiekė savo taikinius 12 vietovių visoje Ukrainoje.
Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pareiškė, kad Rusijos pajėgos naktį „Shahed“ tipo puolamaisiais dronais smogė srities energetikos infrastruktūrai, ir pavadino tai dar vienu smūgiu srities elektrinėms.
Kryvyj Rihe Rusijos dronai naktį smogė vienam infrastruktūros objektui, pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas. Pasak vietos gyventojų, visame mieste buvo girdimi sprogimai.
Be to, buvo pranešta apie Rusijos smūgius uosto infrastruktūrai Izmajile – mieste pietinėje Odesos srityje.
Apie sužeistuosius ar žuvusiuosius kol kas nepranešta, tačiau vietos pareigūnai įspėjo, kad žalos įvertinimas dar nebaigtas.
Rusija nuo karo pradžios ne kartą taikėsi į Ukrainos energetikos, transporto ir uostų infrastruktūrą, dažnai sutrikdydama elektros tiekimą ir svarbiausių logistikos tinklų veikimą.
Kodėl Witkoffas ir Kushneris nevyksta į Kyjivą: žiniasklaida išsiaiškino tikrąją priežastį
08:42
Balandį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris neva pirmą kartą planavo apsilankyti Kyjive, tačiau vizitas vis atidėliojamas. Taip yra todėl, kad Vašingtone netikima taikos derybų pažangos galimybe, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Leidinys pažymi, kad anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai išreiškė nusivylimą tuo, jog D.Trumpo atstovai daug kartų lankėsi Maskvoje, bet nė karto neatvyko į Kyjivą.
Pasak neįvardyto leidinio pašnekovo, vizitas Kyjive turėjo ne tik pademonstruoti gerą valią, bet ir tapti impulsu atnaujinti dialogą dėl taikos, kuris faktiškai atsidūrė aklavietėje dėl karo Irane.
Dviejų šaltinių teigimu, pagal pradinį planą S.Witkoffas ir J.Kushneris turėjo vykti į Kyjivą, susitikti su V.Zelenskiu, o tada keliauti į Maskvą deryboms su V.Putinu. Tačiau dabar abu pasiuntiniai yra tiek įsitraukę į diplomatinį procesą su Iranu, kad karas Ukrainoje tiesiog iškrito iš jų darbotvarkės.
Be to, kaip praneša žurnalistų šaltiniai, S.Witkoffui yra „sunku“ keliauti traukiniu, o galimybės patekti į Kyjivą lėktuvu šiuo metu nėra.
Tačiau visa tai nėra pagrindinės problemos. Svarbiausia vizito atidėjimo priežastis – rizika, kad jis tiesiog ryškiai apnuogins aklavietę, kurioje atsidūrė derybos.
„Rusai tvirtina, kad nori gauti visą Donbasą; mūsų pozicija: rasti orų sprendimą. Todėl kol kas neaišku, kodėl (Trumpo pasiuntiniai) turėtų vykti šitokį kelią, kad vėl išgirstų tą patį“, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas.
Neįvardytas JAV pareigūnas „Kyiv Independent“ teigė, kad vizitas neva vis dar svarstomas, tačiau jis iki šiol yra „nepatvirtintas“.
