Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Dovana“ Rusijai: „Politico“ paaiškino, kodėl JAV nusprendė mažinti pajėgas Vokietijoje
10:23
JAV Gynybos departamentas oficialiai paskelbė sprendimą 5 000 karių sumažinti Amerikos karinį kontingentą Vokietijoje. Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho įsakymas pasirašytas peržiūrėjus pajėgų dislokavimą Europoje, praneša leidinys „Politico“.
Šis žingsnis žengtas tvyrant įtampai tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Europos sąjungininkų dėl karo su Iranu.
Net ir įgyvendinus šį sprendimą, Vokietijoje liks apie 33 000 amerikiečių karių. Šiuo metu ten dislokuota maždaug 38 000 karių – tai didžiausias JAV kontingentas Europoje. Planuojama, kad pajėgų išvedimas bus užbaigtas per 6–12 mėnesių.
Sprendimo priežastys: nuo operacinių poreikių iki politinių ambicijų
Pentagonas teigia, kad kariai išvedami dėl pasikeitusių karinių prioritetų Europoje ir atsižvelgiant į tai, kokia situacija ten yra dabar. Visgi D.Trumpas ne kartą griežtai kritikavo NATO sąjungininkus dėl nepakankamos paramos Jungtinėms Valstijoms, ypač vykdant operacijas prieš Iraną.
Karių mažinimas taip pat laikomas Vašingtono vykdomos globalios karinio buvimo peržiūros tęsiniu. Nors po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Joe Bideno administracija pajėgas Europoje didino, naujoji Pentagono strategija fokusuojasi į kitus regionus – ypač Ramiojo vandenyno.
Sąjungininkų nerimą jau anksčiau pakurstė JAV atsisakymas pakeisti iš Rumunijos išvykusią brigadą, o dabartinis sprendimas tik dar labiau gilina neužtikrintumą.
Sprendimas sulaukė aštrios kritikos: tai naudinga Kremliui
Sprendimas trauktis iš Vokietijos nebuvo vieningai palaikytas net JAV viduje. Ekspertai įspėja, kad tai gali susilpninti Rusijos atgrasymą ir apriboti JAV galimybes operatyviai reaguoti Europoje bei Viduržemio jūros regione.
Pentagono įsakymui nepritaria ir dalis respublikonų. Bradas Bowmanas, buvęs respublikonų senatorių patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, rėžė tiesiai – pajėgų mažinimas pirmiausia pakenks pačioms JAV ir pasitarnaus priešininkams, tokiems kaip Rusija.
„JAV karinis buvimas Europoje, o ypač Vokietijoje, ne tik stiprina atgrasymą nuo tolesnės Kremliaus agresijos, bet ir palengvina Amerikos karinės galios projektavimą Viduržemio jūros regione“, – teigė B.Bowmanas.
Europa iš stalčiaus traukia užsistovėjusį planą, kaip apeiti Trumpo nenuspėjamumą
23:10
Donaldas Trumpas kalba apie „blogus“ ir „gerus“ sąjungininkus, o nutekėjusiuose Pentagono laiškuose aptariama, kaip pašalinti Irano karo kritikus iš NATO – tai tik keletas naujausių žinių iš įvykių grandinės, verčiančios Europos šalis persvarstyti savo priklausomybę nuo JAV gynybos.
Būtent todėl vėl į dėmesio centrą pateko palyginti mažai žinomas straipsnis, paslėptas giliai Europos Sąjungos sutartyse – savitarpio gynybos sąlyga. Kaip šią teisinę formuluotę galima paversti realiomis garantijomis ir ar ji iš viso reikalinga?
Praėjusį ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai susitiko viršūnių susitikime Kipre, ir tarp daugelio kitų neatidėliotinų klausimų buvo priminta Europos Sąjungos sutarties, arba Lisabonos sutarties, 42 straipsnio 7 dalis.
Formaliai ši nuostata numato, kad kiekviena ES valstybė narė yra įpareigota suteikti visą įmanomą ir būtiną karinę, humanitarinę bei finansinę pagalbą kitai valstybei narei, jei ji tampa ginkluoto užpuolimo objektu.
Praktikoje šis mechanizmas buvo aktyvuotas tik vieną kartą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Kas ten jų nemaitina?“: kanibalizmo atvejų Rusijos kariuomenėje detalės šiurpina
21:04
Keletas Rusijos karių Ukrainoje ėmėsi kanibalizmo – Rusijos karinės pajėgos fronte nuolat susiduria su maisto produktų trūkumu.
Iki šiol žinoma apie mažiausiai penkis tokius atvejus, kai Rusijos „specialiosios karinės operacijos herojai“ valgė savo tarnybos draugus arba žuvusius Ukrainos karius.
Leidinys TVNET apžvelgė, kas žinoma apie Rusijos kanibalizmo kariuomenėje atvejus ir atskleidė tokių atvejų žinomas detales.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Masiniai trikdžiai Maskvoje: vartotojai skundžiasi dingusiu internetu
20:52
Maskvoje bei Maskvos srityje užfiksuoti masiniai interneto ryšio sutrikimai, praneša žiniasklaidos priemonės.
Remiantis pirminiais duomenimis, vartotojai skundžiasi negalintys prisijungti prie tinklo arba susiduriantys su itin lėtu ryšio greičiu.
Kol kas oficialios priežastys nėra įvardijamos, tačiau pranešimai apie trikdžius pasipylė iš įvairių Rusijos sostinės rajonų bei aplinkinių gyvenviečių.
Lietuva steigs sveikatos apsaugos atašė pareigybes Ukrainos ir Izraelio ambasadose
20:04
Vyriausybė šią savaitę pritarė siūlymui Ukrainos ir Izraelio ambasadose steigti sveikatos apsaugos atašė pareigybes.
Numatyta, kad jos bus įkurtos nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
„Šios pareigybės steigiamos įgyvendinant bendradarbiavimo susitarimus ir siekiant perimti unikalią šių šalių patirtį valdant krizes, stiprinant sveikatos sistemos atsparumą ir medicinos personalo parengtį mobilizacijai“, – BNS anksčiau sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Ramunė Vaičiulytė.
Jos teigimu, minėtos šalys pasirinktos dėl jų specifinės patirties, tai kritiškai svarbu geopolitiniame kontekste.
Atašė Ukrainoje rūpinsis Lietuvos pagalba šaliai sveikatos apsaugos srityje, inicijuos ir prižiūrės bendrus projektus, rinks ir teiks informaciją apie Ukrainos sveikatos sektoriaus poreikius, reformas bei galimybes bendradarbiauti.
Lietuvoje gydomi nuo karo nukentėję Ukrainos kariai, vaikai, taip pat Lietuvos medikai vyksta į misijas Ukrainoje.
Pareigūnas Izraelyje koordinuos dvišalį bendradarbiavimą, ypač šalių parengties ekstremaliosioms situacijoms, personalizuotos medicinos, skaitmeninės sveikatos ir strateginio visuomenės sveikatos planavimo srityse.
„Tikimasi, kad atašė taip pat koordinuos Lietuvos medikų stažuočių organizavimą, skatins ryšius tarp sveikatos priežiūros, mokymo įstaigų ir ekspertų, atstovaus Lietuvai sprendžiant būtent mūsų valstybei aktualius klausimus sveikatos apsaugos srityje ir atliks kitas svarbias užduotis“, – nurodė R.Vaičiulytė.
Vieno atašė pareigybės išlaikymas kainuos apie 100 tūkst. eurų per metus.
Šiuo metu Lietuva turi tris sveikatos apsaugos atašė Briuselyje. Dvi iš šių pareigybių įsteigtos neseniai, rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
Podoliakas: rusų pasitikėjimas Putinu braška – propagandos apie „ramybę“ nebeužtenka
18:18
Rusijos gyventojai vis labiau abejos prezidento Vladimiro Putino tikinimais, kad jiems „nieko baisaus nevyksta“.
Taip Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas teigė kanalui „Novyny.LIVE“, atsakydamas į klausimą apie Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, konkrečiai – Tuapsėje.
„Tegu jis ir toliau pasakoja, kad niekur nieko baisaus nevyksta. Nieko nevyksta. Jokio karo nėra. Internetas nedraudžiamas – ne, tai įstatymų leidėjai jį draudžia. „Aš čia niekuo dėtas, nors autoritarinėje šalyje esu vienintelis sprendimų priėmėjas“, – ironizavo patarėjas.
Pasak jo, rusai pasižymi „specifiniu mąstymu; jie mąsto ne taip, kaip mes“.
„Todėl labai gerai, kai jis visa tai šneka. Net ir tie, kurie nesugeba aiškiai mąstyti, vis tiek savęs paklaus: „Ar tikrai Tuapsėje nieko nevyksta?“, – pažymėjo M.Podoliakas.
Volodymyras Zelenskis pakvietė Robertą Fico apsilankyti Kyjive
17:36
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico šeštadienį pakvietė į Kyjivą.
Jųdviejų pokalbis įvyko likus savaitei iki planuojamos R.Fico kelionės į Maskvą.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Šių metų pradžioje Kyjivo ir Bratislavos santykiai smarkiai pablogėjo kilus ginčui dėl „Družba“ naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tiekiama Slovakijai ir Vengrijai.
R.Fico taip pat tapo pirmuoju Europos Sąjungos (ES) lyderiu, per plataus masto karą praėjusiais metais apsilankiusiu Maskvoje vykusiose Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienos iškilmėse. Nepaisant kitų Europos lyderių kritikos, R.Fico planuoja ten vėl apsilankyti kitą savaitę.
Tačiau V.Zelenskis pareiškė, kad abi šalys turi palaikyti „stiprius santykius“ ir kad abu lyderiai turėtų greitai susitikti asmeniškai. V.Zelenskis atsakė į R.Fico kvietimą atvykti į Bratislavą ir padėkojo jam už paramą Ukrainos siekiui įstoti į ES.
„Buvo svarbu išgirsti, kad Slovakija palaiko Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir yra pasirengusi pasidalinti savo prisijungimo prie ES patirtimi“, – socialiniuose tinkluose rašė V.Zelenskis.
V.Zelenskis jau anksčiau, praėjusių metų pradžioje, kvietė R.Fico į Kyjivą, tačiau Slovakijos lyderis kvietimo atsisakė. Jis nesilankė Kyjive nuo pat atėjimo į valdžią 2023 metais, nors 2025 metų rugsėjį susitiko su V.Zelenskiu Užhorode, Užkarpatės srityje.
Zelenskis perspėja dėl neįprasto sujudimo prie sienos su Baltarusija: „Esame pasiruošę reaguoti“
16:11
Ukrainos pasienyje su Baltarusija užfiksuotas „specifinis“ judėjimas, tačiau padėtis yra kontroliuojama, o Ukraina pasirengusi bet kokiems scenarijams. Tai savo vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vakar Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje, iš Baltarusijos pusės, pastebėjome gana specifinį sujudimą. Mes viską atidžiai stebime, kontroliuojame situaciją ir, jei prireiks, reaguosime“, – pabrėžė valstybės vadovas.
V.Zelenskis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi ginti savo žmones ir suverenitetą. Pasak jo, tai turėtų suprasti „kiekvienas, kuris yra įtraukiamas į bet kokius agresyvius veiksmus prieš Ukrainą“.
Egzaminas, po kurio viskas gali pasikeisti: analitikas pateikė prognozę, ko tikėtis iš JAV
15:06
2024 m. Donaldas Trumpas po triuškinančios pergalės rinkimuose sugrįžo į Baltuosius rūmus, o respublikonai perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Praėjus pusantrų metų, politinė padėtis JAV pasikeitė.
Europai taip pat kilo daugiau klausimų, nei gauta atsakymų: didelis spaudimas didinti gynybos išlaidas, plataus masto prekybos muitai, skubėjimas užbaigti karą Ukrainoje ir ginčai dėl NATO ateities.
Karininkas ir apžvalgininkas Juri Toomepuu leidinio „Postimees“ komentare pasidalijo įžvalgomis, kaip esamą situaciją galėtų pakeisti D.Trumpo partijos pralaimėjimas artėjančiuose rinkimuose.
Visų šių sprendimų tvarumas bus patikrintas šių metų lapkričio 3 d., kai vyks JAV vidurio kadencijos rinkimai.
Dabartinės apklausos rodo, kad respublikonų laukia sunkus laikotarpis – ypač Atstovų rūmuose.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Peru tiria įtarimus dėl prekybos perujiečiais, kurie verčiami kovoti Rusijos pusėje Ukrainoje
13:52
Peru prokurorai pranešė tiriantys įtariamą prekybos žmonėmis tinklą, perujiečiams siūlantį gerai apmokamą, bet iš tiesų fiktyvų darbą Rusijoje, o vėliau priverčiantį juos kovoti Maskvos kare prieš Ukrainą.
Generalinė prokuratūra savo pranešime penktadienį nurodė, kad asmenys, tarp kurių buvo buvusių kariškių ir policijos pareigūnų, buvo esą verbuojami per socialinius tinklus, viliojant juos apgaulingais gerai apmokamo saugumo agento ir kito darbo Rusijoje pasiūlymais.
Remiantis policijai pateikta informacija, „aukos buvo išvežtos į Rusiją ir, atsidūrusios užsienio šalyje, priverstos dalyvauti kovinėse operacijose, susijusiose su Rusijos ir Ukrainos ginkluotu konfliktu“, teigiama pranešime.
Prokuratūra nedelsdama pradėjo tyrimą dėl įtariamų „prekybos žmonėmis“ ir „prekybos žmonėmis sunkinančiomis aplinkybėmis“ nusikaltimų, rašoma pranešime.
Rusijos ir Ukrainos kare žuvo trylika perujiečių, televizijos kanalui „N“ sakė aukų šeimų advokatas Percy Salinas.
Anot jo, žadėtas 2–3 tūkst. JAV dolerių (1,7–2,5 tūkst. eurų) mėnesinis atlyginimas į Rusiją nuo spalio mėnesio atviliojo apie 600 perujiečių.
Peru užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Rusijos ambasados paprašė pateikti informaciją apie perujiečių, kurie „nusprendė tarnauti Rusijos ginkluotosiose pajėgose“, buvimo vietą.
Maskvos ambasada Limoje ketvirtadienį paskelbtame pareiškime pripažino, kad perujiečiai pasirašė sutartis dėl įstojimo į Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Tačiau ambasada teigė, kad atitinkami asmenys tai padarė savanoriškai ir teisėtai.
Čekija leido Slovakijos premjero lėktuvui kirsti jos oro erdvę pakeliui į Maskvą
12:38
Čekija davė leidimą Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico lėktuvui kirsti šalies oro erdvę pakeliui į Rusiją, kur gegužės 9-ąją vyks Pergalės dienos paradas, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerijos atstovas po to, kai kelios Europos šalys blokavo šią kelionę.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Slovakijos pusė pateikė standartinį prašymą dėl leidimo kirsti oro erdvę ir jis buvo nedelsiant išduotas“, – Čekijos žiniasklaidos priemonei „Novinky“ penktadienį pareiškė atstovas spaudai Adamas Corgo.
„Kalbos apie „uždraudimą“ yra melagingos“, – pridūrė jis, paneigdamas Rusijos žiniasklaidos teiginius, kad Čekija atsisakė išduoti leidimą skrydžiui.
Leidimas suteiktas tuo metu, kai daugelis Europos šalių prieš Slovakijos premjero planuojamą vizitą į Maskvą, kur jis ketina vykti minėti Rusijos Pergalės dienos gegužės 9-ąją, atsisakė leisti R.Fico lėktuvui kirsti savo oro erdvę.
Baltijos šalys uždraudė Slovakijos ministro pirmininko skrydį, o Lenkija taip pat atsisakė suteikti leidimą kirsti savo oro erdvę.
Minėdama Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje, Rusija kiekvienais metais gegužės 9 dieną Maskvoje rengia didelio masto karinius paradus. Šventės metu pabrėžiamas Sovietų Sąjungos vaidmuo šioje pergalėje, o Kremlius šį renginį naudoja savo karinei galiai pademonstruoti ir oficialiam naratyvui dėl invazijos į Ukrainą sustiprinti.
Dauguma Europos šalių, įskaitant Ukrainą, karo pabaigą mini gegužės 8-ąją, kuri žinoma kaip Pergalės Europoje diena.
R.Fico, kuris ir pernai dalyvavo Maskvos šventėse nepaisydamas Europos pareigūnų raginimų boikotuoti 2025 metų renginį, plačiai laikomas vienu iš artimiausių Maskvos sąjungininkų Europos Sąjungoje.
