Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po Zelenskio žodžių – Maskva griebėsi veiksmų: Kremlių apsupo kulkosvaidžiai
16:34
Maskva ypatingai sustiprino saugumo priemones prieš gegužės 9 d. vyksiančias Pergalės dienos iškilmes, nes galimos atakos iš Ukrainos grėsmė tampa vis realesnė.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad virš Rusijos organizuojamo parado gali pasirodyti ukrainietiški dronai. Po šio pareiškimo ir per savaitgalį surengtų atakų prieš Maskvą ir jos apylinkes prie įvažiavimo į sostinę buvo įrengtos kelių užtvaros, o prie Kremliaus atvežti šarvuoti automobiliai ir visureigiai su kulkosvaidžiais, nurodė stebėsenos grupė „VČK-OGPU“.
Teigiama, kad Rusijos saugumo pajėgos taip pat užblokavo įvažiavimą į Raudonąją aikštę, kur ir vyks paradas bei turėtų kalbėti Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. Ant Kremliaus sienų ir pastatų, įskaitant Spasos bokštą, buvo pastatyti kovotojai su kulkosvaidžiais ir snaiperiais.
Gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad pirmą kartą nuo 2007 m. Pergalės paradas Maskvoje vyks be karinės technikos. Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sutrauktą iškilmių formatą paaiškino „operatyvine situacija“ ir tariama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų keliama grėsme.
Rusijos vadovo patarėjas Jurijus Ušakovas anksčiau pareiškė, kad į Maskvą Pergalės dienos proga atvyks „užsienio valstybininkai“. Tačiau tikslus jų sąrašas dar nepaskelbtas.
Kremliaus duomenimis, apie vizitą buvo informuoti Kazachstano prezidentas Kasymas-Jomartas Tokajevas ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris pareiškė, kad nedalyvaus kariniame parade Raudonojoje aikštėje. Tuo pat metu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patvirtino savo dalyvavimą.
Pernai, minint 80-ąsias pergalės metines, parade Maskvoje dalyvavo 27 šalių, tarp jų Kinijos, Serbijos, Venesuelos, Brazilijos, Kubos, Armėnijos, Egipto, Vietnamo ir Etiopijos, vadovai.
Praeitą savaitę V.Putinas paskambino JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir išreiškė pasirengimą gegužės 9 d. paskelbti paliaubas su Ukraina, tačiau šalies prezidentas V.Zelenskis pareiškė norįs ilgalaikių paliaubų, o ne „kelioms valandoms“, kurios reikalingos paradui surengti.
Nuo gegužės 2 iki 4 d. virš sostinės ir Maskvos srities buvo numušta daugiau nei 20 dronų. Černevo kaime dėl nukritusių drono nuolaužų žuvo vyras, dar vienas dronas nukrito ant daugiabučio gyvenamojo namo vakariniame Maskvos rajone, esančiame maždaug už 6 km nuo Kremliaus.
Zelenskis susitiko su Fico: Slovakija žada pagalbą stojant į ES
16:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Jerevane susitiko su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico ir aptarė dvišalį bendradarbiavimą bei būsimus vizitus, pranešė ukrainiečių lyderis.
„Aptarėme bendradarbiavimą įvairiose srityse ir vyriausybės posėdžio surengimą tarpvyriausybinės komisijos formatu artimiausioje ateityje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė V.Zelenskis.
„Taip pat aptarėme Ukrainos narystę ES. Svarbu tai, kad Slovakija palaiko Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą ir yra pasirengusi mums padėti šiame kelyje. Esu už tai dėkingas“, – rašė jis.
Abu lyderiai susitiko Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo Armėnijoje kuluaruose, likus kelioms dienoms iki planuojamo R.Fico vizito į Maskvą, kur gegužės 9 dieną vyks Pergalės dienos iškilmės, skirtos sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti.
R.Fico ir V.Zelenskis aptars „Slovakijos ir Ukrainos vyriausybių bendrų posėdžių tęstinumą, taip pat paramą abiem šalims naudingiems projektams“, anksčiau pranešė Slovakijos vyriausybės kanceliarija.
V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad jiedu „kalbėjosi apie apsikeitimą vizitais į Kyjivą ir Bratislavą bei sutarė, kad mūsų komandos parengs tvarkaraštį“.
ES ir NATO narės Slovakijos bei jos kaimynės Ukrainos santykiai yra įtempti nuo 2023 metų, kai R.Fico pradėjo eiti pareigas.
Slovakijos lyderis ne kartą kritikavo karinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai, o kartais atkartodavo Kremliaus naratyvus apie karą. Nepaisant kitų Europos pareigūnų kritikos, jis buvo vienintelis ES lyderis, 2025 metais dalyvavęs Pergalės dienos minėjime Maskvoje.
R.Fico ir jo sąjungininkas, kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, taip pat susikirto su Ukraina dėl naftos tranzito naftotiekiu „Družba“, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Vengriją ir Slovakiją, sustabdymo.
Pastarosiomis savaitėmis atsirado Ukrainos ir Slovakijos santykių gerėjimo ženklų. Atnaujinus naftos tranzitą „Družba“, Bratislava atšaukė savo veto 20-ajam sankcijų Rusijai paketui.
Savaitgalį V.Zelenskis ir R.Fico taip pat kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas pakvietė atvykti į Kyjivą, o Slovakijos ministras pirmininkas patvirtino remiantis Ukrainos įstojimą į ES.
Rusija įsiuto ant Zelenskio: žada „keršto smūgius“
16:18
Rusijos kariai surengs „keršto smūgius“ Ukrainai, jei Kyjivas nuspręs dronais užpulti Pergalės dienos paradą Maskvoje, gegužės 9 d., pareiškė Valstybės Dūmų gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas.
„Atsakas bus neišvengiamas. Jis bus labai rimtas ir daugkartinis“, – pabrėžė deputatas.
Jo teigimu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „suįžūlėjo, tapo nepagarbus ir jau valdo Europos Sąjungą“, todėl Rusijos valdžios institucijoms „reikia rimtai pagalvoti, ką toliau daryti su šiuo gąsdintoju“.
„Manau, kad šį kartą nepakenktų ir prevencinis smūgis į vietas, iš kurių gali atskristi dronai“, – pridūrė A.Kolesnikas.
Anksčiau pirmadienį V.Zelenskis užsiminė, kad, nors Rusija nusprendė Pergalės dieną švęsti be karinės technikos parado, virš Raudonosios aikštės gali pasirodyti ukrainiečių dronai.
NATO pradėjo karines pratybas palei visą Rusijos sieną: sutelkė per 20 tūkst. karių
16:11
Pirmadienį Estijoje prasidėjo karinės pratybos „Pavasario audra 2026“, kurios organizuojamos palei sieną su Rusija.
Pasak estų nacionalinio transliuotojo ERR, jos truks beveik mėnesį ir jų intensyviausioje fazėje dalyvaus daugiau nei 12 tūkst. karių iš Estijos ir sąjungininkų šalių.
Pratybų tikslas – išbandyti gynybinių operacijų planavimą ir vykdymą kartu su Estijos divizija ir sąjungininkais konvencinio karo sąlygomis.
Pratybose dalyvauja sąjungininkai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, JAV, Ukrainos, Suomijos, Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos.
Šalys mokysis, kaip greitai dislokuoti, priimti naujus junginius ir juos integruoti į Estijos divizijos operacijas. Nurodoma, kad į programą įtrauktos Rusijos karo su Ukraina pamokos, taip pat gynybiniai veiksmai naudojant bepilotes sistemas.
Tuo pačiu metu pratybos vyksta ir Lietuvoje. Gegužės 3–5 d. Panevėžyje ir jo apylinkėse prasidėjo taktinės pratybos „Karaliaus smūgis“, kuriose dalyvaus „Geležinio vilko“ pėstininkų brigados Karaliaus Mindaugo husarų batalionas. Jose dalyvaus apie 1000 karių ir daugiau nei 300 valstybės institucijų atstovų.
Nurodoma, kad karinės pratybos prasidėjo ir Lenkijoje bei Suomijoje. Gegužės 2 d. Ožisės poligone prasidėjo NATO pratybos, kuriose dalyvauja daugiau nei 3500 karių (įskaitant JAV) ir šimtai technikos vienetų.
Pratybos „Northern Strike 26“ taip pat prasidėjo prie sienos su Rusija, pranešė Suomijos sausumos pajėgų spaudos tarnyba. Manevrai vyksta Suomijos Vuosangos poligone, į kurį atvyko daugiau nei 600 žmonių iš Kainuu artilerijos pulko.
Be sausumos pajėgų, pratybose dalyvauja ir aviacija. Vuosanga poligonas yra maždaug 50–70 km nuo Rusijos sienos. Mėnesio viduryje Suomijoje prasidės dar du dideli pratybų etapai – „Metso 126“ ir „Saber Strike 26“. Svarbiausia Suomijos pratybų dalis prasidės gegužės 11 d. Vuosangoje.
Švedija sulaikė įtariamo Rusijos šešėlinio laivyno laivo kapitoną iš Kinijos
14:47
Švedijos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad buvo sulaikytas laivo, į kurį šį savaitgalį dėl įtarimų priklausant Rusijos šešėliniam laivynui įsilaipino Švedijos pareigūnai, kapitonas iš Kinijos.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba sekmadienį įsilaipino į 182 metrų ilgio laivą „Jin Hui“, kuris įtariamas plaukiojęs su suklastota Sirijos vėliava. Tai buvo naujausias iš kelių šios Skandinavijos šalies atliktų tokio pobūdžio veiksmų.
Maskvos šešėlinį laivyną sudaro laivai, naudojami apeinant Vakarų sankcijas.
Tai dažnai būna pasenę, prastos būklės laivai be tinkamo draudimo ir su neaiškia nuosavybe, o tai kelia susirūpinimą dėl avarijų rizikos.
Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas sekmadienį sakė, kad „Jin Hui“ yra įtrauktas į Europos Sąjungos (ES), Jungtinės Karalystės (JK) ir Ukrainos sankcijų sąrašus.
Kinijos pilietybę turintis kapitonas buvo sulaikytas „įtariant suklastoto dokumento naudojimu“ ir Švedijos jūrų kodekso pažeidimu dėl „netinkamumo plaukioti“, teigiama prokuratūros pranešime.
„(Dar) šią dieną bus vykdoma sulaikytojo apklausa, taip pat užmegztas kontaktas su kitomis institucijomis ir šalimis“, – sakė tyrimui vadovaujantis prokuroras Adrienas Combier-Hoggas.
Kelloggas skėlė antausį rusams dėl „pergalės“: jūs esate ne toje Dniepro pusėje
14:39
Buvęs JAV specialusis įgaliotinis Ukrainai generolas leitenantas Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusijai jau pats laikas eiti prie derybų dėl karo su Ukraina, nes ji akivaizdžiai pralaimi šį karą, tiesioginėje „Fox News“ laidoje paskelbė buvęs D.Trumpo pasiuntinys.
K.Kelloggas pabrėžė, kad Ukrainos pusė nusipelno pripažinimo už savo atkaklumą kare. Nuo 2014 m. Ukraina prarado tik apie 1 proc. savo teritorijos, nurodė jis.
Jo teigimu, Rusija taip pat patiria didelių nuostolių ir susiduria su ekonominiais sunkumais. Jo teigimu, Rusijos pajėgų nuostoliai gali siekti 1,2–1,4 mln. žuvusių ir sužeistų karių.
Diplomatas palygino situaciją su sovietų pasitraukimu iš Afganistano, pažymėdamas, kad tuomet nuostoliai buvo žymiai mažesni, tačiau politinės pasekmės – aiškiai juntamos.
Savo pareiškime K.Kelloggas pabrėžė, kad, jo nuomone, Rusijos pergalė turėtų reikšti kontrolę žymiai didesnėje teritorijoje, ypač prieigą prie Dniepro upės.
„Kai žiūrite į jo (Putino – red.past.) nuostolių lygį, dabar jis turi apie 1,2–1,4 mln. žuvusių ir sužeistų šiame kare. Jie paliko Afganistaną praradę tik 18 tūkst. Taigi jis turi ekonominę problemą.
Jei Rusija iš tikrųjų būti arti pergalės, ji būtų kitoje Dniepro pusėje, Charkive, Kyjive. Taip nėra. Mano žinia Maskvai paprasta: jūs ne laimite, jūs pralaimite“, – rėžė K.Kelloggas.
Anksčiau K.Kelloggas pareiškė, kad norint pasiekti paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos, Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui teks pripažinti, kad jis daugiau negaus jokių teritorijų.
Kelloggas taip pat kalbėjo apie galimas derybas. Jo nuomone, tai visų pirma yra Europos klausimas, ir Europa turėtų jame aktyviai dalyvauti.
Tuo pačiu jis įspėjo, kad, jei Ukraina praras gynybines pozicijas Donbase, tai atvers kelią Maskvos pajėgoms judėti gilyn į šalį, iki pat Kyjivo.
„Rusija turėtų nustoti apsimetinėti, kad gali pasiimti likusią dalį, ir pradėti derėtis dėl to, ką iš tikrųjų gali išlaikyti“, – paaiškino diplomatas.
Po Rusijos pažeminimo – Putinas iš darbo išspyrė Oro ir kosmoso pajėgų vadą
14:08
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pakeitė Rusijos oro ir kosminių pajėgų, į kurias įtrauktos oro ir raketinės gynybos pajėgos, vadą.
Vietoje generolo Viktoro Afzalovo, kuris vadovavo oro ir kosminėms pajėgoms nuo 2023 m., į šias pareigas buvo paskirtas pulkininkas generolas Aleksandras Čaika, pranešė RBC naujienų agentūra, remdamasi su situacija susipažinusiu šaltiniu.
54 metų A.Čaika, Maskvos Suvorovo mokyklos absolventas, 2010-ųjų pabaigoje vadovavo Rusijos pajėgoms Sirijoje, o nuo 2021 m. perėmė vadovavimą Rytų karinei apygardai.
Europos Sąjungos duomenimis, Rusijos didvyrio vardu apdovanotas A.Čaika yra susijęs su įvykiais Bučoje: jis vadovavo grupuotei, kuri kaltinama masinėmis civilių gyventojų žudynėmis netoli Kyjivo.
2026 m. kovo 16 d., minint ketvirtąsias tragedijos metines, Europos Sąjunga įvedė asmenines sankcijas A.Čaikai ir dar 8 Rusijos karininkams.
V.Putinas nusprendė pakeisti oro ir kosmoso – pajėgų, atsakingų, be kita ko, už oro gynybą – vadą po serijos dronų atakų, kurių Rusijos oro gynyba nesugebėjo atremti.
Kovo pabaigoje didžiausi Rusijos naftos uostai Baltijos jūroje buvo atakuoti Ukrainos dronų, dėl smūgių buvo sustabdytas naftos eksportas. Balandį naftos objektai Rusijos teritorijoje buvo užpulti daugiau nei 20 kartų: smūgių sulaukė ne mažiau kaip 9 naftos perdirbimo gamyklos, 5 iš jų sustabdė gamybą, dėl to naftos perdirbimas šalyje sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 2009 metų.
Taip pat 4 kartus buvo smogta uostui ir naftos perdirbimo gamyklai Tuapsėje, kur sudegė dešimtys tūkstančių tonų naftos ir naftos produktų, virš miesto prapliupo „naftos lietūs“, o jūroje užfiksuotas mazuto išsiliejimas.
Balandžio 30 d. situacija pasikartojo Permėje, kur buvo smogta „Trasneft“ rezervuarams ir naftos perdirbimo gamyklai „Permnefteorgsintez“, septintai pagal pajėgumą šalyje.
Rusijoje sulaikytas raketas „Sarmat“ gaminančios bendrovės direktorius
13:40
Rusijos teisėsaugininkai sulaikė Krasnojarsko mašinų gamyklos („Krasmaš“) generalinį direktorių Aleksandrą Gavrilovą. Nuo balandžio pabaigos jis yra Krasnojarsko ikiteisminio sulaikymo centre „dėl turto pasisavinimo“, sakė „RIA Novosti“ šaltinis.
Pasak Krasnojarsko miesto tarybos deputato Ivano Petrovo, A.Gavrilovas kaltinamas paėmęs 3 mln. rublių (34 tūkst. eurų) kyšį. Panašią informaciją cituoja ir portalo „Ngs24“ šaltinis. Įmonės darbuotojai pasakojo I.Petrovui, kad gamykloje jau dvi savaites vyksta tyrimo veiksmai.
Planavo dalyvauti rinkimuose
A.Gavrilovui 55 metai. Bendrovėje „Krasmaš“ jis pradėjo dirbti 2005 m., ėjo įvairias vadovaujančias pareigas, o 2018 m. tapo generaliniu direktoriumi. Šį rudenį A.Gavrilovas planavo dalyvauti vietos asamblėjos rinkimuose ir pateikė paraišką dalyvauti „Vieningosios Rusijos“ pirminiuose rinkimuose.
Gamykla yra „Roskosmos“ partnerė kaip raketų inžinerinės bendrovės „Makejev“ antrinė įmonė ir yra viena didžiausių šalies karinės pramonės įmonių.
Pritaikytos ES sankcijos
Įmonių arbitražo bylų duomenimis, per pastaruosius trejus metus „Krasmaš“ 116 kartų tapo atsakovu dėl maždaug 119 mlrd. rublių (1,35 mlrd. eurų). 2026 m. balandžio mėn. jai buvo pritaikytos ES sankcijos.
Be kita ko, gamykloje gaminamos balistinės raketos povandeniniams laivams „Sineva“, taip pat strateginė raketų sistema su tarpžemynine balistine raketa RS-28 „Sarmat“. Pastarąją Rusija kuria nuo 2013 m.
Nesėkmingi „Sarmat“ bandymai
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas žadėjo, kad „Sarmat“ kariuomenę pasieks jau 2020 m., tačiau raketa taip ir nepakilo. Paskutinis jos bandymas 2025 m. lapkritį baigėsi nesėkmingai: raketa sprogo ore ir subyrėjo, palikdama po savęs milžinišką oranžinės ir violetinės spalvos grybo debesį, skelbia „The Moscow Times“.
Panašus bandymas anksčiau taip pat nepavyko. Raketa sprogo Plesecko bandymų poligone esančiame bunkeryje, po savęs palikdama milžinišką kraterį. Žiniasklaidos duomenimis, iš viso buvo penki nesėkmingi „Sarmat“ paleidimai. Vienintelis sėkmingas vyko 2022 m. balandžio 20 d.
Austrija išsiuntė 3 Rusijos ambasados darbuotojus
13:08 Atnaujinta 13:29
Austrija pirmadienį pranešė išsiuntusi tris Rusijos ambasados darbuotojus, kurie įtariami šnipinėjimu, o užsienio reikalų ministras taip pat pažadėjo „kurso pasikeitimą“ ir griežtas priemones prieš šnipinėjimą.
Naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime Užsienio reikalų ministerija patvirtino visuomeninio transliuotojo ORF pranešimą, kad buvo išsiųsti trys Rusijos ambasados darbuotojai.
URM balandį buvo iškvietusi Rusijos ambasadorių dėl šio reikalo.
Transliuotojas nurodė, kad ant Rusijos ambasados stogo esanti įranga galėjo būti naudojama Vienoje įsikūrusioms tarptautinėms organizacijoms šnipinėti.
„Šnipinėjimas yra saugumo problema Austrijai. Šioje vyriausybėje inicijavome kurso pasikeitimą ir imamės nuoseklių veiksmų prieš tai“, – pranešime teigė užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger.
„Apie tai aiškiai pranešėme Rusijos pusei, taip pat ir dėl antenų miško Rusijos atstovybėje. Aišku viena: nepriimtina, kad diplomatinis imunitetas būtų naudojamas šnipinėjimui vykdyti“, – sakė ji.
Pastaraisiais metais Austriją ne kartą sukrėtė Rusijos šnipų skandalai, aptemdę šios Europos Sąjungos (ES) narės reputaciją.
Konservatorių vadovaujama koalicinė vyriausybė, kurią sudaro socialdemokratai ir B. Meinl-Reisinger liberalai, pažadėjo plačiau apibrėžti šnipinėjimo nusikaltimų apimtį.
Austrijoje, kurioje įsikūrusios tokios daugiašalės organizacijos kaip Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), yra akredituota apie 220 Rusijos ambasados darbuotojų.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Austrija išsiuntė keliolika Rusijos ambasados darbuotojų.
Zacharova pasipiktino JAV veiksmais: „Užteks! Sustokite!“
13:06
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija priverstinai suteikia JAV pilietybę Rusijos diplomatų vaikams, kurie nesikreipė dėl paso.
„Valstybės departamentas arba tie, kurie stovi už JAV diplomatinės uždangos, pradėjo tiesiog prievarta suteikti JAV pilietybę JAV jurisdikcijoje gimusiems Rusijos konsulatų darbuotojų vaikams iki jų pilnametystės, prisidengdami JAV Konstitucijoje įtvirtinta „gimimo vietos teise“, – rašė M.Zacharova straipsnyje „Ačiū, nereikia. Užteks. Sustokite!“, paskelbtame dienraštyje „Vedomosti“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija paleido „Iskander“ raketą į Charkivo sritį: 4 negyvi, 16 sužeisti
12:39
Per Rusijos raketų ataką Rytų Ukrainos Merefos mieste žuvo keturi žmonės, o dar 16 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Ukrainos Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas sakė, kad taikytasi į Merefą ir kad „aukos yra 50 ir 63 metų vyrai bei 41 ir 52 metų moterys“.
„Pirmieji pranešimai rodo, kad priešas įvykdė raketinį smūgį Merefai. Buvo apgadinta autoserviso teritorija“, – nurodė jis.
„Gaisras jau užgesintas. Užfiksuojame žalą namams ir daugiabučiams, keturioms parduotuvėms ir autoservisui. Smūgio vietoje toliau dirba gelbėjimo tarnybos ir visos susijusios tarnybos“, – pridūrė jis.
