Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
BBC atskleidė, kaip Kyjivas pakreipė karo Irane eigą savo naudai
18:24
Artimųjų Rytų konflikto pradžioje atrodė, kad tai turės itin neigiamą poveikį Ukrainai, tačiau jai pavyko pakeisti situaciją. Apie tai rašo BBC.
Pažymima, kad iš pradžių baimintasi, jog karas Artimuosiuose Rytuose atitrauks Donaldo Trumpo dėmesį nuo taikos derybų dėl Ukrainos ir gana greitai užpildys Rusijos biudžetą – ypač dėl kylančių naftos kainų bei JAV panaikintų sankcijų.
„Tačiau Kyjivas nuo pat Rusijos invazijos 2022 m. vasarį nuolat viršija tarptautinius lūkesčius. Tai jis padarė ir vėl: sumaniai bandydamas karo su Iranu įtaką pakreipti savo naudai“, – rašo BBC.
Publikacijoje pabrėžiama, kad Ukraina pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Artimųjų Rytų šalimis, siūlydama palyginti pigius būdus kovai su iranietiškais „Shahed“ dronais. Į tai dėmesį atkreipė ir Europa, kuri balandį su Ukraina pasirašė du reikšmingus susitarimus dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Be to, Ukraina sustiprino smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai. Pažymima, kad dėl naftos kainų kilimo ir JAV sankcijų panaikinimo Rusijos pajamos šiame sektoriuje buvo išaugusios 2,3 karto. Tačiau jau ketvirtąją Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių savaitę Rusijos pajamos susitraukė 1 mlrd. dolerių, o tai faktiškai sunaikino apie du trečdalius ankstesnės savaitės pelno.
Taip pat leidinys nurodo, kad karas Artimuosiuose Rytuose padėjo Ukrainai atblokuoti 90 mlrd. eurų ES paskolą. Iki tol šią paskolą blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, artimas D.Trumpo draugas. Balsavimo Vengrijoje metu daugelis rinkėjų buvo pasipiktinę karu Irane ir kylančiomis energijos kainomis, o tai dar labiau paspartino V.Orbano reitingų kritimą.
BBC pažymi, kad šių pergalių fone, taip pat Ukrainai padidinus fronte nukautų rusų skaičių iki 30 tūkstančių per mėnesį, prezidentas Volodymyras Zelenskis nebejaučia spaudimo ir gali atsidurti geresnėje pozicijoje sudarant taikos susitarimą su Rusija.
„Le Monde“: žemas Putino reitingas prieš parlamento rinkimus kelia nerimą Kremliui
17:40
Ruošiantis parlamento rinkimams Rusijoje, Vladimiro Putino populiarumas toliau sminga žemyn. Kaip rašo „Le Monde“, tai kelia rimtą susirūpinimą Kremliui.
Pagrindinėmis V.Putino reitingų kritimo priežastimis autoriai įvardija jau penktus metus trunkantį karą Ukrainoje bei ekonominius sunkumus. Šį nuosmukį dar labiau paspartino interneto blokavimas.
Politologai pastebėjo įdomų dėsningumą: kai V.Putino populiarumas krenta, jis pasirodo siužete, kuriame bučiuoja atsitiktinį vaiką. Būtent tokį vaizdo įrašą Kremliaus polittechnologai išleido balandžio 27 dieną. Jame užfiksuota, kaip V.Putinas lankosi sporto centre, kur susitikimui su juo buvo išrikiuota apie dvidešimt mergaičių juodais gimnastikos kostiumėliais. V.Putinas pabučiavo vienai iš jaunųjų gimnasčių į kaktą.
Leidinys priminė panašų atvejį 2023 m. birželį, po Prigožino maišto. Tuomet, lankydamasis Dagestane, Kremliaus lyderis vietinių gyventojų minioje pabučiavo į kaktą paauglę merginą.
„Incidentas su bučiniu Sankt Peterburge – akivaizdus ženklas, kad V.Putinas yra susirūpinęs dėl savo smunkančio populiarumo“, – ironizuoja Rusijos politologė tremtyje Farida Rustamova. Jos teigimu, socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo paprastų piliečių nufilmuoti vaizdo įrašai, kuriuose kritikuojama vyriausybė.
Ekspertė mano, kad vaizdo įrašais, demonstruojančiais V.Putino „artumą“ paprastiems piliečiams, bandoma sušvelninti įspūdį, jog jis atitrūko nuo visuomenės karo Ukrainoje fone. F.Rustamovos teigimu, V.Putinas beveik nustojo keliauti po šalį: sausio–kovo mėnesiais viešų renginių, kuriuose jis dalyvavo, buvo maždaug 25 proc. mažiau nei pirmąjį 2025 m. ketvirtį. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius V.Putinas iš Maskvos buvo išvykęs tik du kartus – dalyvauti renginiuose Sankt Peterburge.
Ar nepasitenkinimas gali būti išnaudotas?
Leidinys cituoja šaltinį iš Maskvos, teigiantį, kad politiniuose sluoksniuose „tvyro neapsakoma įtampa“. Pasak jo, tie, kurie nepraturtėjo iš karo, kenčia nuo interneto atjungimo. „Jie tyčiojasi iš V.Putino, iš šito naujojo Brežnevo, kuris yra tiek atitrūkęs nuo realybės. Tačiau vyrauja baimė. Net tarp elito“, – sakė šaltinis.
Autoriai daro išvadą, kad nors Kremlius kol kas susitvarko su elito abejonėmis, gyventojų nepasitenkinimu ir žemais reitingais, jis gali rengti įtampos eskalavimo strategiją. Sociologės Annos Colin Lebedev nuomone, siekdamas pateisinti interneto blokavimą, Kremlius gali „pakviesti rusus vienytis ir dalyvauti tame, kas bus pristatyta kaip didelis karas“. Jos vertinimu, Kremlius bando sumenkinti karo pasekmes šalyje, tačiau iš tikrųjų „organizuoja tikrą politinę mobilizaciją karui palaikyti“.
Siurrealizmas Ukrainos fronte: rusas ir ukrainietis dvi savaites gyveno viename blindaže
15:59
Ukrainos karys dvi savaites gyveno viename blindaže su rusu po to, kai jo pozicija buvo sunaikinta, o jis pats – sužeistas. Šią istoriją aprašė britų leidinys „The Guardian“, bendravęs su pačiu Ukrainos gynėju.
Kaip pasakojo 34-erių odesietis Vadymas Letunovas, rusai jo slėptuvę apšaudydavo po 6–7 valandas kasdien, naudodami dronus kamikadzes ir minosvaidžius. Galiausiai vasario pabaigoje rusams pavyko sugriauti įtvirtinimą, kuriame buvo Vadymas ir jo porininkas.
Vadymui pavyko išgyventi, tačiau jo draugas žuvo. V.Letunovas nubėgo kitų Ukrainos pozicijų link ir netrukus tarp medžių pastebėjo įtvirtinimą.
„Įėjau į slėptuvę ir pamačiau vaikiną su uniforma, kuris nusitaikė į mane automatu. Pasakiau jam, iš kokios esu brigados ir kad mane subombardavo. Vaikinas ištarė: „Užeikite“. Na, aš ir užėjau. O tada išgirdau jo akcentą. Jis buvo rusas. Pasakiau: „Tu ne mūsiškis, tiesa? Prašau, nenužudyk manęs“, – pasakojo ukrainietis.
Kitas dvi savaites šioje slėptuvėje „The Guardian“ apibūdina kaip „siurrealistinę ir sukrečiančią istoriją“, nes Rusijos ir Ukrainos kariams retai tenka ilgai kalbėtis.
Rusų kareivis vardu Nikita įsakė V.Letunovui nusileisti į mažytę požeminę kamerą ir patikino, kad nešaus, nes šis yra neginkluotas. Tuo pat metu rusas ukrainiečiui parodė savadarbį kryžių iš medinių lentų, ant kurio buvo užrašyta „Gelbėk ir saugok“.
Rusas žadėjo paleisti ukrainietį kitą rytą, tačiau tai neįvyko. Kaip žurnalistams pasakojo 34-erių ukrainietis, jis greitai suprato, kad vienintelis šansas išgyventi – manipuliuoti rusu. Odesietis šiek tiek išmano psichologiją, todėl greitai išsiaiškino, kad Nikita prieš kariuomenę buvo narkomanas ir smulkus nusikaltėlis, išėjęs į frontą tam, kad ištrūktų iš kalėjimo.
Rusas privertė V.Letunovą nusirengti ir apieškojo jo drabužius, tikėdamasis rasti narkotikų, nes šventai tikėjo Rusijos propagandos mitu, kad visi Ukrainos kariai juos vartoja.
Sekančiomis dienomis rusas – buvęs kalinys ir narkomanas – sėdėdamas šaltoje slėptuvėje beveik be maisto, ukrainiečiui belaisviui pasakojo apie Rusijos armijos „didybę“. Tuo pat metu, anot Vadymo, Nikitą kamavo staigios nuotaikų kaitos.
„Jis virsdavo maniaku, pridėdavo pistoletą man prie kaktos ir sakydavo: „Dabar tave nužudysiu“. Pradėdavau melstis [...], o tada stodavo tyla. Girdėdavau, kaip jis padeda pistoletą į šalį. Jis tiesiog akimirksniu apsigalvodavo. Kaip tai paaiškinti?“ – prisimena ukrainietis.
Tuo metu 118-osios brigados, kurioje tarnavo V.Letunovas, vadovybė laikė jį žuvusiu. Jo motinai ir žmonai netgi buvo pranešta, kad jis, greičiausiai, niekada nebegrįš namo.
Kaip rašo „The Guardian“, kartą per dieną dronas į blindažą pristatydavo 250 gramų davinį: dažniausiai tai būdavo košės pakelis, uogienė ir nedidelis buteliukas vandens. Nikita savo belaisviui duodavo po vieną šokolado gabalėlį per dieną ir šiek tiek vandens – buteliuko kamštelyje.
Galiausiai rusas pradėjo skųstis apgailėtinomis sąlygomis: maisto trūkumu bei būtinybe rinkti lietaus vandenį ir „gerti savo šlapimą“.
„Vieną rytą jis man pasakė: „Gal man pasiduoti tau?“. Atsakiau: „Nereikia“. Tačiau pasakiau jam, kad sąlygos [ukrainiečių nelaisvėje] geros: maitinimas tris kartus per dieną, cigaretės, Ženevos konvencija“, – pasakoja ukrainietis.
Šis pokalbis pasikartojo penkis kartus. Kai vieną dieną slėptuvėje galutinai baigėsi vanduo ir Nikita nebeišvėrė troškulio, jie išsiruošė jo ieškoti.
„Išėjome į rūką ir išgirdome virš mūsų dūzgiantį droną. Tai buvo ukrainiečių orlaivis. Prie medžio pakabinome lentelę. Ant jos buvo mano šaukinys – Kartmanas – ir brigados numeris. Atsiklaupiau, parodžiau į lentelę ir sušukau, kad esu ukrainietis“, – pasakoja Vadymas.
Tačiau dronų operatoriai nusprendė, kad abu vyrai yra rusai, ir bandė juos atakuoti kitu – kamikadze dronu. Laimei, šis sudužo. Antrąjį bandymą pulti spėta atšaukti, kai V.Letunovo vadas atpažino savo pavaldinį.
Ukrainiečių dronas šiai neįprastai karių porai pristatė šiek tiek maisto, tačiau tuo ukrainiečio nelaisvė nesibaigė. Jie dar kurį laiką gyveno slėptuvėje, kol vieną dieną prie šios pozicijos staiga pasirodė ukrainiečių šarvuotis.
„Iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad man pavyks iš ten ištrūkti“, – prisimena ukrainietis.
Taip Vadymas ir Nikita apsikeitė vaidmenimis – jau rusas atsidūrė ukrainiečių nelaisvėje. Tiesa, Rusijos belaisvio buvimo sąlygos pasirodė esančios kur kas geresnės nei tos, kuriose dvi savaites teko praleisti ukrainiečiui.
Per laiką slėptuvėje V.Letunovas dėl gangrenos prarado kojos pirštą ir dabar juda su ramentais. Šiuo metu jis gydosi reabilitacijos centre Odesoje. O rusas, akivaizdu, bus iškeistas į kurį nors ukrainiečių belaisvį, po ko jis, tikėtina, vėl greitai atsidurs fronte.
Zelenskis: Rusija neteko dar vieno laivo, raketų „Kalibr“ nešėjo
15:13
Ukrainos gynybos pajėgos Primorsko uoste sunaikino dar vieną Rusijos raketinį laivą „Karakurt“ – raketų „Kalibr“ nešėją. Apie tai savo „Telegram“ kanale informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Generolas majoras Jevhenas Chmara (laikinai einantis SBU vadovo pareigas) pranešė apie sėkmingą smūgį objektams Primorsko uoste. Tai bendra mūsų Ukrainos saugumo tarnybos, Bepiločių sistemų pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) ir pasieniečių operacija. Ačiū jums visiems, kariai, už suderintą darbą!“ – pažymėjo šalies vadovas.
Pasak jo, be raketinio laivo, taip pat buvo pamuštas sargybinis kateris ir dar vienas šešėlinio naftos laivyno tanklaivis.
„Didelė žala padaryta ir naftos uosto infrastruktūrai. Kiekvienas toks mūsų rezultatas riboja Rusijos karinį potencialą. Patvirtinau Ukrainos saugumo tarnybai papildomus ir visiškai teisingus atsakomuosius veiksmus į Rusijos smūgius mūsų miestams ir kaimams“, – rašoma pranešime.
V.Zelenskis pridūrė, kad Rusija gali užbaigti šį karą bet kurią akimirką, o jo vilkinimas lems tik dar didesnį Ukrainos gynybinių operacijų mastą.
Mūšis dėl Časiv Jaro: „Forbes“ paaiškino, kodėl Rusijai iki šiol nepavyksta užimti miesto
13:33
Nors Rusija kontroliuoja rytinę ir centrinę Časiv Jaro (Donecko sritis) dalis, Ukraina tvirtai laikosi vakariniame miesto pakraštyje. Kaip rašo „Forbes“, masinis dronų naudojimas dar labiau apsunkina ir taip sudėtingą užduotį užimti bei išlaikyti urbanizuotas teritorijas.
Situacija Časiv Jare
Šis miestas turi operatyvinę reikšmę abiem kariaujančioms pusėms. Rusijai miesto užėmimas padėtų pralaužti Ukrainos gynybinę „tvirtovių juostą“ ir atvertų kelius link Kostiantynivkos bei Slovjansko, sudarydamas sąlygas tolimesnėms puolimo operacijoms vakarų kryptimi.
Savo ruožtu Ukrainai Časiv Jaras yra esminė gynybinio tinklo dalis, padedanti blokuoti Rusijos pajėgų veržimąsi tolyn už Bachmuto ribų.
„Aukštas miesto reljefas suteikia jam strateginį pranašumą: kontroliuojančiai pusei tai užtikrina palankias pozicijas artilerijos ir dronų operacijoms, pagerina žvalgybos bei smūgių galimybes“, – pabrėžiama straipsnyje.
Rusijos atakos prieš Časiv Jarą prasidėjo 2024 m. balandį, po Bachmuto kritimo. Pradžioje šiais smūgiais buvo siekiama pralaužti Ukrainos gynybą palei kanalą „Donecas – Donbasas“, tam Rusijos armija sutelkė didžiulius gyvosios jėgos resursus, oro desanto dalinius ir pastiprinimą.
„Šias atakas lydėjo intensyvi artilerijos ugnis, valdomų aviacinių bombų ir bepiločių orlaivių naudojimas. Nepaisant tokios karinės galios koncentracijos, Rusija pasiekė tik lėtą, laipsnišką pažangą prieš atkaklią Ukrainos gynybą ir po dvejų metų įnirtingų kovų vis dar nepajėgė visiškai užimti miesto“, – prideda leidinys.
Iš pradžių rusų okupantai tikėjosi greitai užimti Časiv Jarą, atsižvelgdami į nedidelį jo plotą ir iki karo buvusį gyventojų skaičių (apie 12 tūkst. žmonių). Tačiau kovos vyko dėl kiekvieno kvartalo, Rusijos armijai bandant prasiveržti iš rytinių rajonų per miesto centrą vakarų link.
„Per visus 2024 m. ir 2025 m. pradžią Rusija ne kartą skelbė apie miesto užėmimą, o kelis sykius garsiai deklaravo visišką jo kontrolę. Šiuos pareiškimus nuolat paneigdavo Ukrainos pareigūnai ir nepriklausomi vertinimai, rodantys, kad Ukrainos pajėgos toliau išlaiko vakarinę miesto dalį ir priešinasi Rusijos puolimui“, – pažymi „Forbes“.
Kus slypi Rusijos problema?
Časiv Jare karių susitelkimai, būtini gatvėms išvalyti ir išlaikyti, yra itin pažeidžiami dronų smūgių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 24-oji mechanizuotoji brigada pasinaudojo šiuo pažeidžiamumu, naudodama bepiločius orlaivius Rusijos atakoms sužlugdyti.
„Pirmosios rusų atakos rėmėsi karine technika, kurią dronų ir artilerijos derinys greitai sunaikino. Vėliau Rusija perėjo prie nedidelių komercinių transporto priemonių, tačiau ir šios buvo sunaikintos. Abiem atvejais ribotas kelių tinklas palengvino judėjimo sekimą, o prastas manevringumas mažino jų galimybes išvengti dronų smūgių“, – aiškinama publikacijoje.
Vėliau Rusijos okupantai priešakinėms pozicijoms užimti pradėjo naudoti mažas grupes, susidedančias maždaug iš trijų karių. Nors šie pėstininkų daliniai bando pasislėpti apgriautuose pastatuose, dronai gali juos susekti viduje ir neutralizuoti.
Be to, bepiločių orlaivių operatoriai gali dirbti iš įvairių paslėptų pozicijų pačiame Časiv Jare ir aplink jį. Nors jie lieka pakankamai arti, kad išlaikytų dronų kontrolę, jiems nereikia išeiti į atvirą vietovę, todėl juos sunku aptikti ir atakuoti.
„Mažos komandos gali veikti iš pastatų, maskuotei naudodamos viršutinius aukštus arba rūsius. Nors dalis operatorių tikriausiai yra pačiame Časiv Jare, kiti, panašu, veikia iš kaimyninių miestų, esančių pasiekiamu spinduliu. Dronai paprastai neskraido nuspėjamomis trajektorijomis, o tai dar labiau apsunkina bandymus atsekti jų pakilimo vietas“, – pažymima publikacijoje.
Rusijos perspektyvos dėl Časiv Jaro
Rusijos tolimesnės perspektyvos mieste tampa vis labiau miglotos. Nors miesto užėmimas užtikrintų taktinę ir simbolinę pergalę, jo operatyvinė vertė gali būti menkesnė už nuostolius, reikalingus jam užimti.
„Rusijos pajėgos retkarčiais nukreipdavo dėmesį į kitas Ukrainos gynybinio ruožo vietas, o tai rodo, kad Časiv Jaras galbūt nebėra pagrindinė puolimo kryptis. Kita vertus, miestas vis dar atveria potencialius kelius būsimoms operacijoms gilyn į Ukrainos gynybą“, – teigia „Forbes“.
Leidinio ekspertų vertinimu, norėdama užimti Časiv Jarą, Rusija privalės derinti gyvąją jėgą, technologijas ir taktinį prisitaikymą, o ne pasikliauti vienu metodu. Jų teigimu, karių skaičiaus didinimas gali sukurti lokalią persvarą ir palaikyti spaudimą Ukrainos gynybinėms pozicijoms, tačiau tai gali lemti dar didesnius nuostolius.
„Mūšis dėl Časiv Jaro iliustruoja platesnius pokyčius kariaujant miesto sąlygomis. Nors būtinybė užimti ir išlaikyti teritoriją išlieka ta pati, metodai šiam tikslui pasiekti keičiasi dėl dronų įtakos. Tradiciniai požiūriai, pagrįsti masiniu pėstininkų naudojimu ir metodiniu teritorijos valymu, dabar susiduria su nuolatine tikslių smūgių grėsme. Todėl net ir nedidelis, smarkiai apgriautas miestas gali ilgą laiką atlaikyti nuolatines atakas. Časiv Jaras – tai ne šiaip taktinė kova dėl teritorijos, o pavyzdys to, kaip technologijos iš naujo apibrėžia puolimo ir gynybos pusiausvyrą šiuolaikiniuose mūšiuose mieste“, – reziumuoja „Forbes“.
Per Rusijos dronų smūgius žuvo trys žmonės
12:09
Kariaujančių šalių sekmadienį paskelbtais duomenimis, per Rusijos dronų smūgius Ukrainoje žuvo trys žmonės, o per Ukrainos atakas netoli Maskvos žuvo vienas žmogus ir buvo nusitaikyta į pelningus Rusijos naftos objektus.
Dvi kaimynės kasdien viena į kitą paleidžia šimtus sprogmenų prikrautų dronų per visą ketverius metus trunkantį karą. Derybos dėl konflikto užbaigimo nedavė jokių rezultatų.
Per Rusijos atakas pietiniame Ukrainos Odesos regione, kur yra pagrindiniai eksporto terminalai, žuvo du žmonės, įskaitant uosto sunkvežimio vairuotoją, socialiniuose tinkluose pranešė regiono gubernatorius Olehas Kiperis.
„Priešo dronai pataikė į tris gyvenamuosius pastatus, dar du buvo apgadinti (...) Taip pat apgadinti uosto infrastruktūros objektai ir įranga“, – sakė jis.
Pagalbos tarnybos paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip po atakų ugniagesiai kovoja su gaisru.
Per Rusijos smūgius fronto linijoje esančiame Chersono regione, pietų Ukrainoje, taip pat žuvo vienas žmogus, pranešė vietos pareigūnai.
Per naktinę ataką Rusija paleidė 268 dronus ir vieną balistinę raketą, pranešė Kyjivo oro pajėgos.
Tuo metu Ukrainos kariuomenė į Rusiją paleido mažiausiai 334 dronus, pranešė Maskvos gynybos ministerija.
Šiaurės vakarų Leningrado karinė sritis buvo smarkiai atakuojama.
Pasak Kyjivo, pastarosiomis savaitėmis ten esantys naftos eksporto terminalai buvo atakuoti kelis kartus, dėl to prarasta eksporto už milijardus dolerių.
Naftos ir dujų pajamos, kurias padidino karas Artimuosiuose Rytuose, yra labai svarbios Rusijos ekonomikai ir jos kariuomenės finansavimui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad du vadinamieji Rusijos šešėliniai tanklaiviai – senstantys laivai, kuriais po pasaulį gabenama sankcionuota nafta – buvo atakuoti netoli pietinio Juodosios jūros Novorosijsko uosto.
Jis paskelbė nespalvotą naktinio matymo įranga filmuotą vaizdo įrašą, kuriame matyti prie vieno tanklaivio artėjantis jūrinis dronas.
Padaryta žala kol kas neapskaičiuota.
Per Ukrainos drono ataką Maskvos srityje, supančioje Rusijos sostinę, taip pat žuvo 77 metų vyras, pranešė regiono gubernatorius.
Kyjivas savo atakas prieš Rusiją vadina teisingu atsaku į naktinius Rusijos smūgius jo miestams.
Jis teigia, kad taikosi tik į energetikos ir karinius objektus.
Rusija taip pat neigia besitaikanti į civilius.
Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo per ketverius metus trunkantį karą, kurį sukėlė 2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija.
Balandį Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių ilgojo nuotolio atakos dronų – vidutiniškai daugiau nei 200 per dieną, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Kyjivo oro pajėgų duomenų analizė.
Suomijos oro erdvę įtariamas pažeidęs neatpažintas dronas
12:06
Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad sekmadienio rytą neatpažintas dronas įtariamas pažeidęs Suomijos oro erdvę Virolahčio savivaldybėje netoli sienos su Rusija.
Suomijos karinės oro pajėgos droną pastebėjo ankstyvomis valandomis, sakoma ministerijos pranešime.
„Drono modelis ir kilmė nenustatyti“, – nurodoma jame ir pridedama, kad drono Suomijos oro erdvėje nebėra.
Incidentą tiria Suomijos sienos apsaugos tarnyba, nurodė ministerija, nepateikdama jokios kitos informacijos.
Suomija turi apie 1,3 tūkst. kilometrų ilgio sieną su Rusija.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad karinės oro erdvės gynybos daliniai naktį perėmė 334 ukrainiečių dronus maždaug 15-oje regionų, kai kurie iš jų buvo netoli Sankt Peterburgo, esančio maždaug už 150 km nuo Virolahčio.
Kovą Ukraina atsiprašė Helsinkio po to, kai Pietų Suomijoje nukrito du ukrainiečių dronai, greičiausiai nukrypti nuo kurso priversti dėl Rusijos trukdžių.
Ukrainos pajėgos Novorosijske atakavo du Rusijos tanklaivius
10:38
Ukrainos gynybos pajėgos atakavo du Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat paviešino operacijos kadrus.
„Mūsų kariai toliau taiko sankcijas Rusijos šešėliniam naftos laivynui – akvatorijoje prie įėjimo į Novorosijsko uostą buvo smogta dviem tokiems laivams. Šie tanklaiviai buvo aktyviai naudojami naftai gabenti. Daugiau nebebus“, – informavo prezidentas.
Jis padėkojo Generalinio štabo viršininkui Andrijui Hnatovui už vadovavimą operacijai, taip pat Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kontržvalgybininkams bei Karinėms jūrų pajėgoms už sėkmingus rezultatus.
V.Zelenskis taip pat anonsavo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumai bus vystomi ir toliau – tiek jūroje, tiek danguje, tiek sausumoje.
Ukrainoje nuo Rusijos smūgio mirė žmogus
10:24
Per Rusijos smūgius pietų Ukrainoje žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, sekmadienį pranešė kariuomenės pareigūnai.
Tuo metu Rusija pranešė numušusi daugiau nei 300 ukrainiečių dronų.
Nuo 2022 metų invazijos pradžios Maskva beveik kiekvieną naktį į kaimyninę šalį paleidžia šimtus dronų, o Ukraina vykdo reguliarias atsakomąsias atakas.
Kariuomenės pareigūnai fronto linijoje esančiame Ukrainos Chersono mieste pranešė, kad Rusijos dronas pražudė vieną žmogų ir sužeidė dar keturis.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad oro gynybos daliniai per naktį perėmė ir sunaikino 334 ukrainiečių dronus daugiau nei dešimtyje regionų netoli vakarinės sienos.
Ji nenurodė, ar per atakas kas nors buvo sužeistas.
Abi šalys pastaraisiais mėnesiais suintensyvino dronų naudojimą.
Balandį Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių ilgojo nuotolio atakos dronų, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Kyjivo oro pajėgų paskelbtų duomenų analizė.
Per mėnesį Rusija paleido 6583 ilgojo nuotolio dronus – dviem procentais daugiau nei kovą, kai šis skaičius taip pat buvo rekordinis.
Analitikai: balandį rusai prarado daugiau teritorijų nei užėmė
10:02
Balandžio mėnesį Rusijos puolimas išsikvėpė, o šalies agresorės pajėgos prarado 116 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę. Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, tai pirmas kartas nuo 2024 m. rugpjūčio, kai Ukraina įsiveržė į Kursko sritį, kai Rusijos kariuomenė užfiksavo grynąjį kontroliuojamų teritorijų praradimą.
„Rusijos žengimo į priekį tempas mūšio lauke nenumaldomai lėtėja nuo 2025 m. lapkričio. Tebesitęsiančios Ukrainos sausumos kontratakos, vidutinio nuotolio smūgiai, blokuojama prieiga prie „Starlink“ terminalų bei Kremliaus ribojimai naudotis „Telegram“ programėle dar labiau paaštrino įsisenėjusias Rusijos kariuomenės problemas“, – pažymima apžvalgoje.
Oro sąlygų faktorius
Analitikai nurodo, kad sulėtėjęs puolimo tempas gali būti iš dalies susijęs su sezonine orų kaita.
2025–2026 m. žiema buvo šaltesnė ir gerokai drėgnesnė nei ankstesnė. Dėl pavasario polaidžio kovo ir balandžio mėnesiais Rusijos kariuomenė buvo priversta lėtinti apsukas. Įšalusios žemės atitirpimas ir pavasario liūtys sudarė itin nepalankias sąlygas mechanizuotų dalinių judėjimui – technika tiesiog klimpsta bekelėje.
Visgi ekspertai įspėja, kad gegužę ir birželį, nusistovėjus karštiems orams, Rusijos pajėgos gali vėl bandyti didinti puolimo spartą.
Rusai meluoja apie sėkmę
ISW taip pat atkreipia dėmesį, kad Kremlius naudoja infiltracijos taktiką, siekdamas dirbtinai išpūsti kontroliuojamų teritorijų mastą.
„ISW duomenimis, 2026 m. balandį Rusijos pajėgos užėmė arba infiltravosi į 28,28 kv. km plotą, o iš viso nuo 2025 m. lapkričio iki 2026 m. balandžio – į 1716,42 kv. km plotą. Tačiau per tą patį laikotarpį realiai Rusijos kariuomenė užėmė tik 1443,35 kv. km“, – nurodo analitikai.
Pabrėžiama, kad Rusijos pajėgos nekontroliuoja tų infiltracijos zonų, kurios dažnai yra šalia Ukrainos pozicijų esančiose ginčytinose „pilkosiose zonose“.
