Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nori taikos dar šią vasarą: Europa rengia naują smūgį Vladimirui Putinui
11:47
Briuselis rengia naują sankcijų prieš Rusiją etapą, o pagrindiniu taikiniu taps „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai, naudojami nelegaliam Rusijos naftos gabenimui po visą pasaulį.
Kaip leidiniui „Politico“ teigė Europos Sąjungos atstovai, tai padės užkirsti kelią vienam iš svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių ir sustiprins spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, siekiant priversti jį atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų bet kokiame taikos susitarime dėl Ukrainos.
Tikimasi, kad 21-asis sankcijų paketas greičiausiai bus įvestas birželio pabaigoje arba liepos pradžioje ir suduos skausmingą smūgį Rusijos bankams, finansų įstaigoms ir karinės pramonės įmonėms, taip pat bendrovėms, pardavinėjančioms vogtus Ukrainos grūdus.
Valdžios atstovai taip pat mato galimybę pasistūmėti į priekį su sankcijomis, kurias anksčiau blokavo buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Tarp jų – priemonės, nukreiptos prieš aukšto rango Rusijos stačiatikių bažnyčios narius, ypač jos lyderį, patriarchą Kirilą, artimą Putino sąjungininką.
Europos Komisija taip pat gali atgaivinti idėją uždrausti Rusijos laivų jūrinius pervežimus, kurią iki šiol blokavo Malta ir Graikija, nurodė vienas iš diplomatų.
Smogti, kai skauda
Briuselyje vadovaujamasi paprasta logika: Rusijos ekonomika „yra blogiausioje padėtyje nuo karo pradžios“, todėl dabar tikrai atėjo laikas siekti daugiau, atskleidė vienas aukšto rango ES pareigūnas.
Rusija kenčia nuo „statinio infliacinio šoko. Būtent todėl per susitikimus su G-7, dvišalius susitikimus su JAV atstovais pabrėžiame, kad dabar ne laikas silpninti spaudimą Rusijai“, interviu „Politico“ nurodė ES ekonomikos patarėjas Valdis Dombrovskis.
Tuo tarpu Ukraina dabar turi daug daugiau svertų nei prieš metus, sutinka pareigūnai.
90 mlrd. eurų ES paskola, Ukrainos pažanga mūšio lauke, gebėjimas gaminti savo tolimojo nuotolio ginklus ir psichologinis poveikis, kurį sukėlė sužlugdytas Maskvos Pergalės dienos paradas – prisideda prie teigiamos dinamikos.
„90 mlrd. eurų ir sankcijos veikia, jos suteikia impulsą ir stato Ukrainą į daug geresnę padėtį“, – mano vienos iš NATO šalių nacionalinio saugumo tarnybos aukšto rango pareigūnas.
Ar taika bus jau šią vasarą?
Ukrainos sąjungininkai teigia, kad vasaros sankcijų smūgis gali būti naudingas Kyjivui, atsižvelgiant į tai, kad valdžioje yra naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras, galbūt bus pasiektas tvirtas paliaubų susitarimas Irane, o lapkričio mėnesį vyksiantys Kadencijos vidurio rinkimai Jungtinėse Valstijose gali vėl grąžinti amerikiečių dėmesį taikos procesui.
„Iranas, kaip ir anksčiau, pritraukia didelę dalį dėmesio, ne tik todėl, kad šiose derybose dalyvauja tie patys žmonės. Tačiau Ukraina pasiekia sėkmę mūšio lauke, ir atrodo, kad Trumpas tai pastebėjo“, – įvertino aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas, kalbėjęs su „Politico“.
„Dabar turime judėti į priekį“, – pabrėžė Mika Aaltola, Suomijos Europos Parlamento narys, kuris pasveikino „stulbinančius rezultatus“, kurių Ukraina pasiekė mūšio lauke, pagrindinį veiksnį, pakeitusį retoriką dėl Ukrainos derybinės pozicijos.
Balandį Europos Sąjunga patvirtino 20-ąjį sankcijų paketą prieš Rusiją ir apribojimai pradėti taikyti septynioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: Tuapsėje, Komsomolske, Angarske, Ačinske, Riazanėje, Afipske ir „Lukoil“ įmonei Usinske. Į sąrašą taip pat įtraukti du Rusijos naftos gamintojai – „Bašneft“ ir „Slavneft“, taip pat įmonės Jungtiniuose Emyratuose, susijusios su „šešėline laivyba“ ir „Rosneft“ bei „Gazprom“ dukterinėmis struktūromis.
Vokietija prakalbo atvirai: Kremlius griebėsi naujos žmogžudysčių taktikos
13:40
Kremlius kontroliuoja Rusijos organizuotą nusikalstamumą ir vis dažniau naudojasi jo paslaugomis sabotažui ir žmogžudystėms vykdyti, pareiškė Vokietijos federalinė vidaus reikalų ministerija. Toks vertinimas pateiktas ministerijos atsakyme į Vokietijos žaliųjų partijos parlamentinį paklausimą, kurio kopiją gavo leidinys „Spiegel“.
Grupuotės priverstos palaikyti santykius su Kremliumi
Vokietijos ministerijos teigimu, kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių grupuotės, kurias Vokietija vadina Rusijos ir Eurazijos organizuotu nusikalstamumu, neišvengia Kremliaus įtakos. Tokios nusikalstamos struktūros, pasak Vokietijos, yra priverstos bendradarbiauti su Rusijos valdžios institucijomis mainais į Rusijos valstybės institucijų toleranciją jų veiklai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina užfiksavo dešimtis hantaviruso atvejų
12:47
Ukrainoje kasmet užregistruojama dešimtys užsikrėtimo hantavirusu atvejų, teigė aukštas visuomenės sveikatos pareigūnas.
Ukrainoje vykstantis karas padidino riziką šalyje, susijusią su blogėjančiomis sanitarinėmis sąlygomis ir ilgalaikiu buvimu lauko aplinkoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs FBK direktorius metė kaltinimus Volkovui: sako, kad Lietuvos padalinys neskaidriai panaudojo lėšas
12:27
Daug metų vienu svarbiausių Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) veidų buvęs Ivanas Ždanovas viešai metė rimtus kaltinimus savo buvusiai organizacijai. Daugiau nei dešimtmetį fondo direktoriumi dirbęs, o 2025-ųjų rudenį iš jo atleistas opozicionierius pareiškė, kad FBK vadovybė esą nutolo nuo pačios organizacijos deklaruotų principų – „nemeluoti ir nevogti“.
Tarp skambiausių jo pareiškimų – kaltinimai Lietuvoje veikusiam FBK padaliniui dėl galimai neskaidrios buhalterinės apskaitos: anot I.Ždanovo, fiktyviai įdarbintų žmonių atlyginimai galėjo atsidurti vieno artimiausių Navalno bendražygių Leonido Volkovo kišenėje. L.Vokovas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius. Putinui visiškas marazmas
11:40
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, dabartinis šalies ambasadorius Švedijoje sekmadienį publikuotame įraše socialiniame tinkle „Facebook“ nepagailėjo kritikos Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui ir įspėjo apie jo veiksmų pasekmes.
Pasak jo, kuo ilgiau V.Putino aplinka tai toleruos, tuo skausmingesnės pasekmės bus ne tik Rusijos žmonėms, į kuriuos jam nusispjauti ar vadinamus rusakalbius, į kuriuos jam triskart nusispjauti, kuo buvo galima dar kartą įsitikinti, kai buvo neseniai dronais atakuoti netgi gelbėtojų automobiliai Kharkive, Poltavoje, Dnipropetrovsko srityje.
„Aplinka pagaliau turėtų suvokti, kad jiems patiems visa tai skaudžiai atsirūgs“, – pabrėžė ambasadorius.
Diplomatas atkreipė dėmesį, kad turi egzistuoti visiškai padrikas mąstymas, „jei kam nors vis dar nesimato, kad situacija klostosi ne tik „ne pagal planą“, bet kad ji apskritai nekontroliuojama“.
„Iš to absurdo spektaklio, vadinamo Pergalės paradu, jau lyg galima buvo susiprasti, kad kažkas čia ne taip. „Neegzistuojanti" valstybė, kurią buvo grasinta paimti per tris dienas, penktus metus niekuo nenusileidžia ir dar sugeba tiek įbauginti, kad sugadintų mylimiausią Putino šventę“, – dėstė L.Linkevičius.
Reikia visai susipykti su tikrove, vis dar reikalaujant iš Ukrainos paimti Luhansko ir Donecko sritis, nors karo lauke jokių perspektyvų tai padaryti nesimato, rašė jis.
„Argumentas „geležinis“. Tiesiog, Rusija taip nusprendė ir kažkokiu mistiniu būdu susirašė tas Ukrainos sritis į savo konstituciją. O liūdniausia (žinoma, Rusijai), kad tokių ketinimų užtarėjų ir pritarėjų kaip ir nebeliko – net tarp artimiausių sąjungininkų.
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos vadovai vis prisiversdavo ar būdavo priversti vykti į Maskvą gegužės 9 dieną. Nors jau pernai buvo šaipomasi, kad Putinui reikėjo „gyvojo skydo“.
Šiemet dar sudėtingiau. Tik kai Zelenskis savo dekretu „leido" surengti Pergalės paradą, įsakė neapšaudyti Raudonosios Aikštės, šalia ištikimojo sąjungininko Lukašenkos paskutiniu monentu dar apsisprendė atvykti Kazachstano ir Uzbekistano vadovai“, – teigė ambasadorius.
Tačiau, pasak jo, tokia paguoda menka.
Kazachstano prezidentas Kassym-Jomart Tokajevas ir Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirzijojevas, nors ir atvyko į paradą, bet jų pozicija dabartinio Rusijos karo atžvilgiu visiems žinoma.
„Jie tvirtai palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir dėl tos priežasties neketina pripažinti vadinamųjų Luhansko liaudies respublikos (LNR) ir Donecko liaudies respublikos (DNR)“, – rašė L.Linkevičius.
Azerbaidžanas atvirai ir intensyviai bendradarbiauja su Ukraina, taip pat ir gynybiniais klausimais. Ten netgi dirba Ukrainos kariniai specialistai, ką neseniai patvirtino Volodymyras Zelenskis.
„Apie Moldovą net neverta turėti iliuzijų. Ji tik formaliai priklauso NVS ir iš ten jau traukiasi. Moldovos pasirinkimas aiškus ir tvirtas – ji yra kandidatė į ES nares.
Pastaruoju metu Putiną ypač įsiutino Armėnija. Neseniai premjeras Pašinianas viešai „pamokė" Putiną demokratijos. Paaiškino, kad jo šalyje toleruojama kitokia nuomonė, nėra interneto ribojimų, nėra cenzūros. Maža to, neseniai dar pareiškė, kad Armėnija nėra Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą ir apskritai nusprendė integruotis į Europos Sąjungą“, – išskyrė diplomatas.
Jis priminė, kad 2013 metais Armėnija buvo visiškai pasirengus pasirašyti su Europos Sąjunga Asociacijos sutartį. Vis tik po Rusijos spaudimo ir šantažo buvo priversta pakeisti savo kursą 180 laipsnių ir vietoje ES pasirinkti integraciją į Eurazijos Ekonominę Sąjungą.
„Lietuva tuomet pirmininkavo ES, todėl kolega Armėnijos užsienio reikalų ministras atvyko į Vilnių informuoti apie šį geopolitinį posūkį. Pokalbio pradžioje apskritai kurį laiką tylėjo ir vėliau paklausė: „Ar galima nors ką nors išsaugoti iš to, ką Armėnija derybose su ES buvo pasiekus?“. Nesunku buvo suprasti, kad pozicijos „pokyčiai" įvyko nelaisva valia“, – dalijosi L.Linkevičius.
Praėjo 13 metų ir Armėnija nusprendė grįžti į Europos kelią.
„Tik ar dabar kas nors išsigąs Rusijos grasinimų? Ar turi Rusija „kortų" ir politinės drąsos surengti Armėnijoje ką nors panašaus į tą „jovalą“, kurį surengė Ukrainoje?
Grįžkime trumpam į tą nelaimingą paradą. Teko socialiniuose tinkluose matyti vieną reportažą, iliustruojantį visą tą marazmą, prie kurio Putinas privedė Rusiją. Viename iš interviu, kuris jau ko gero pašalintas, žurnalistė pakiliu tonu paklausė jaunos moters, kieno dvi nuotraukas ji laiko rankose. Pasirodo, ten jos senelis, kariavęs ir žuvęs Didžiajame Tėvynės kare ir jos vyras, žuvęs vadinamoje „specialioje operacijoje“. „Tai jums šiandien dviguba šventė?“ – paklausė žurnalistė“, – ironiškai įrašą baigė ambasadorius.
Donaldas Trumpas dėkoja Lukašenkai: „Taip miela!“
11:07
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį socialiniuose tinkluose pranešė, kad iš Baltarusijos ir Rusijos kalėjimų buvo paleisti trys kaliniai iš Lenkijos ir du kaliniai iš Moldovos. Ir už tai jis dėkingas autoritariniam Baltarusijos vadovui: „Dėkoju prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai už bendradarbiavimą ir draugystę. Taip miela!“
„Ką tik užtikrinome trijų Lenkijos ir dviejų Moldovos kalinių paleidimą iš Baltarusijos ir Rusijos kalėjimų“, – teigė jis tinkle „Truth Social“.
Įraše D. Trumpas už išlaisvinimą dėkojo specialiajam pasiuntiniui J. Coale'ui, taip pat Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai už jo „bendradarbiavimą ir draugystę“.
D. Trumpas taip pat užsiminė apie žinomo lenkų ir baltarusių žurnalisto bei aktyvisto Andrzejaus Poczobuto paleidimą iš Baltarusijos kalėjimo, apie kurio išlaisvinimą pareigūnai skelbė dar balandžio pabaigoje.
„Mano draugas, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, praėjusį rugsėjį susitiko su manimi ir paprašė padėti išlaisvinti Andrzejų Poczobutą iš Baltarusijos kalėjimo. Šiandien Poczobutas yra laisvas dėl mūsų pastangų. Jungtinės Valstijos tesi pažadus savo sąjungininkams ir draugams“, – teigė jis.
Budrys: Kremlius tyčiojasi iš paliaubų ir bandymų siekti taikos Ukrainoje
10:57
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Kremlius tyčiojasi iš JAV lyderio Donaldo Trumpo paskelbtų trijų dienų paliaubų ir bandymų siekti taikos.
„Rusija tyčiojasi iš bet kokių pasiūlymų pasiekti paliaubas ir taiką. Karo spektaklis Raudonojoje aikštėje buvo vienintelis prezidento Putino interesas, susijęs su paliaubomis. Tai yra apgaulė“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybą kalbėjo ministras.
Pasak jo, privalu toliau išlaikyti politinį spaudimą Rusijai, o tam pasitarnautų stiprus 21-asis Bendrijos sankcijų paketas Maskvai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą paliaubų pažeidimais
10:51
Ukrainos kariuomenė toliau puola Rusiją, pažeisdama JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą paliaubų laikotarpį nuo gegužės 9 iki 11 d., sekmadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija.
„Nepaisant paskelbto paliaubų režimo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamosi bepiločiais orlaiviais ir artilerija, smogė mūsų kariuomenės pozicijoms, taip pat civiliniams objektams Kryme, Belgorado, Kursko, Kalugos, Rostovo srityse ir Krasnodaro krašte. Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos atitinkamai reagavo į paliaubų pažeidimus“, – nurodė ministerija.
Jų teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos per parą esą 676 kartus apšaudė Rusijos pozicijas, „sudavė 6331 smūgį“ naudodamos bepiločius orlaivius ir surengė aštuonis šturmus, o bendras paliaubų pažeidimų skaičius „specialiosios operacijos zonoje“ viršijo 16 tūkst.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo ruožtu pareiškė, kad gegužės 10 d. fronte įvyko 144 susirėmimai. Nurodoma, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos panaudojo daugiau nei 5 tūkst. kamikadzių dronų ir daugiau nei 1,5 tūkst. kartų apšaudė gyvenvietes bei Ukrainos kariuomenės pozicijas. Remiantis ataskaita, sekmadienį Rusijos atakos tęsėsi visose pagrindinėse kryptyse (Kupjansko, Konstiantynivkos, Pokrovsko ir kt.).
Kaip sekmadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis, kol kas „nebuvo masinių atakų – raketinių ir aviacinių smūgių“. Tai netaikoma susidūrimo linijai ir priekinėms zonoms, kur per parą buvo daugiau nei 150 šturmų ir tūkstančiai apšaudymų.
„Prie fronto Rusijos armija tylos nesilaiko ir net pernelyg nesistengia. Ukrainos daliniai elgiasi atitinkamai“, – rašė jis.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija tikina, kad Rusijos kariuomenė „atliko atsakomuosius smūgius į [Ukrainos ginkluotųjų pajėgų] raketinių sistemų, artilerijos ir minosvaidžių ugnies pozicijas“, taip pat smogė į valdymo punktus ir dronų paleidimo vietas.
V.Zelenskis taip pat pranešė, kad gegužės 9 ir 10 d. Ukraina „susilaikė nuo tolimojo nuotolio smūgių, nes Rusija nevykdė masinių atakų“. Jo teigimu, jei Maskva po paliaubų pabaigos grįš prie plataus masto karo, atsakas bus „nedelsiamas ir juntamas“, nepriklausomai nuo atstumo iki taikinių.
Armėnija atskirto į Vladimiro Putino grasinimus
10:39
Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas atšovė į Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino grasinimą dėl „skyrybų“ su Rusija, jeigu Jerevanas nuspręs pradėti derybas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos.
Šalies diplomatijos vadovas portalui „News.am“ pareiškė, kad Armėnija yra Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) narė ir sprendimą dėl integracijos į Europą priims tinkamu laiku.
„Mes visada sakėme, kad atėjus laikui, kai suprasime, jog Armėnija turi pasirinkti tarp EES ir ES, tas pasirinkimas bus padarytas. Čia nėra nieko naujo. Šiuo metu esame EES nariai, tęsiame savo veiklą ten, ir nėra paslaptis, kad Armėnijos žmonės turi europietiškų siekių. Kai ateis laikas priimti sprendimus – mes nuspręsime. Šiandien esame EES nariai: niekas nesakė, kad mes išstojame“, – rėžė A.Mirzojanas.
Šeštadienį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pagrasino Armėnijai, kad jos laukia Ukrainos scenarijus, jei ši kuo greičiau neapsibrėš savo pozicijos dėl narystės Europos Sąjungoje, pažymėdamas, kad tai būtų tinkama tiek Armėnijos piliečiams, tiek Rusijai, pagrindinei šalies ekonominei partnerei.
Rusijos lyderis taip pat apibūdino galimą referendumą šiuo klausimu kaip logišką žingsnį, pridurdamas, kad tai leistų, jei prireiktų, „švelniai, protingai ir abipusiai naudingai išsiskirti“.
Jis pridūrė, kad Rusija esą neprieštarautų jokiam sprendimui, kuris būtų naudingas Armėnijos žmonėms, tačiau pabrėžė, kad vis dar reikia atsižvelgti į keletą veiksnių.
Tuo pačiu Kremliaus vadovas priminė, kas neva įvyko Ukrainoje, kai jos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasipriešino siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos, kas esą sukėlė valsybės perversmą.
„Šiuo metu mes stebime viską, kas vyksta Ukrainoje. O nuo ko viskas prasidėjo? Nuo Ukrainos ar bandymų įstoti į ES“, – pažymėjo V.Putinas ir pabrėžė, kad visa tai vėliau privedė prie „valstybės perversmo, įvykių Kryme, padėties Ukrainos pietryčiuose ir karo veiksmų.“
Putino sprendimas dėl Schroederio supykdė Europą
10:21
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį neigiamai sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymą, kad buvęs Vokietijos lyderis Gerhardas Schroederis galėtų tarpininkauti Europai dėl karo Ukrainoje.
„Gerhardas Schroederis buvo aukšto lygio Rusijos valstybinių įmonių lobistas. Todėl aišku, kodėl Putinas nori, kad jis būtų tas asmuo, jog iš tikrųjų, žinote, jis sėdėtų abiejose stalo pusėse“, – sakė K.Kallas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė ilgametį savo sąjungininką ir draugą, buvusį Vokietijos kanclerį G.Schroederį kaip tarpininką kare Ukrainoje, tačiau ši idėja Berlyne buvo sutikta skeptiškai.
Paklaustas šeštadienį, kas galėtų padėti atnaujinti derybas su Europa, V.Putinas atsakė, kad asmeniškai teiktų pirmenybę G.Schroederiui, kuris Vokietijai vadovavo 1998–2005 metais.
82 metų G.Schroederis išliko artimas Kremliaus lyderiui ilgą laiką po to, kai paliko postą, ir nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, laikėsi atokiau nuo daugumos Vakarų lyderių.
Vokietijos pareigūnai reagavo atsargiai, teigdami, kad „atkreipė dėmesį“ į V.Putino komentarus, tačiau vertina juos kaip dalį „virtinės fiktyvių Rusijos pasiūlymų“, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės šaltiniai.
Dėl savo pozicijos G.Schroederis tapo prieštaringai vertinama figūra tėvynėje. Jis niekada viešai nepasmerkė invazijos į Ukrainą, todėl neteko kelių privilegijų, paprastai suteikiamų buvusiems kancleriams.
Anksčiau jis užėmė svarbias pareigas Rusijos energetikos projektuose, įskaitant darbą prie „Nord Stream“ dujotiekių ir vietą Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdyboje, kurios atsisakė 2022 metais.
09:52 Atnaujinta 11:38
Gegužės 10 d. Ukrainos karo belaisvių elgesio koordinavimo štabas pranešė, kad Ukraina perdavė Rusijai 1000 karo belaisvių sąrašą, rengdamasi planuojamam karo belaisvių apsikeitimui „1000 už 1000“, kuriam tarpininkauja Jungtinės Valstijos.
„Telegram“ paskelbtame pranešime štabas nurodė, kad sąrašas buvo sudarytas remiantis laiku, kurį Ukrainos kariai ir karės praleido Rusijos nelaisvėje nuo tada, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat patvirtino, kad vyksta pasirengimas mainams.
Vakariniame kreipimesi Ukrainos lyderis sakė, kad Ukraina palaiko ryšį su Jungtinėmis Valstijomis dėl garantijų, susijusių su neseniai vykusių derybų metu pasiektų susitarimų įgyvendinimu.
„Belaisvių mainai – tūkstantis už tūkstantį – yra rengiami ir turi įvykti. Amerikiečiai prisiėmė atsakomybę už šias garantijas“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Jis priminė, kad per ankstesnį apsikeitimą belaisviais balandžio 24 d. Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 193 kariuomenės narius.
