Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Perėmė slaptą Rusijos taikinių sąrašą: Zelenskis atskleidė, ką rezga Maskva
16:57
Ukrainos karinė žvalgyba perėmė slaptus dokumentus su naujų taikinių sąrašais. Paaiškėjo, kad Rusija rengiasi smogti šalies miestams ir konkretiems adresams, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip teigiama pranešime, Ukrainos žvalgybos specialistai gavo dokumentus, patvirtinančius, kad Rusija turi tolesnį planą. Nurodoma, kad Maskva planuoja atakuoti sprendimų priėmimo centrus: kelias dešimtis politinių centrų šalyje ir karinėms vadavietėms.
Nuotraukoje, kuria pasidalijo V.Zelenskis tarp politinių centrų minima Ukrainos prezidento rezidencija ir Ukrainos prezidentūra.
„Tačiau verta specialiai Rusijos vadovybei pažymėti, kad Ukraina vis dar nėra Rusija, ir, skirtingai nei šalis agresorė, turinti aiškų šio karo autorių ir jo ilgametę aplinką, užtikrinančią atitrūkimą nuo tikrovės, Ukrainos gynybos šaltinis yra Ukrainos žmonių noras kovoti už savo nepriklausomybę ir savo nepriklausomą valstybę“, – dėstė prezidentas.
V.Zelenskis ir pridūrė, jog Kyjivas savo ruožtu rengia Rusijai atsaką.
„Pirmiausia apibrėžiame tolesnių „tolimojo nuotolio" sankcijų Rusijai dėl šio karo ir išpuolių prieš mūsų miestus ir kaimus tikslus. Ukraina nepaliks be pasekmių nė vieno iš agresorės smūgių, nusinešusių mūsų žmonių gyvybes“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ketvirtadienį po masinio Rusijos pajėgų puolimo prieš Kyjivą, per kurį žuvo 24 žmonės, Ukrainos lyderis nurodė gynybos pajėgoms ir specialiosioms tarnyboms parengti atsako į Rusijos puolimą scenarijus.
Atakos iš Baltarusijos
Savo pranešime prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukraina fiksuoja tolesnius Rusijos bandymus labiau įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą.
„Žinome, kad tarp rusų ir Aliaksandro Lukašenkos buvo papildomų kontaktų, kuriais siekta įtikinti jį prisijungti prie naujų Rusijos agresyvių operacijų.
Visų pirma Rusija svarsto planus vykdyti operacijas į pietus ir šiaurę nuo Baltarusijos – arba prieš Černihivo ir Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš NATO šalį – iš Baltarusijos teritorijos“, – rašė šalies vadovas.
Jo teigimu, Ukraina turi išsamią informaciją apie Rusijos ir Baltarusijos pokalbį.
Analitikai įvardijo „bazinį“ karo Ukrainoje pabaigos scenarijų
23:00
Karas Ukrainoje greičiausiai baigsis pagal scenarijų, panašų į SSRS ir Suomijos taikos sąlygas po Antrojo pasaulinio karo. Tokią prognozę pateikė didžiausio JAV banko „JPMorgan Chase“ analitikai, rašo „The Moscow Times“.
Amerikiečiai prognozuoja, kad karo baigtis bus nulemta prie derybų stalo, kadangi situacija fronte vis labiau primena aklavietę be strategiškai reikšmingų proveržių. „JPMorgan“ tikisi tam tikro kompromiso, pagal kurį Ukraina sutiks su kariniu neutralumu ir savo karinio potencialo ribojimu. Kremlius tai pateiks kaip savo pergalę, nors visiškos Ukrainos kapituliacijos, kurios Maskva tikėjosi iš pat pradžių, nebus.
Šį scenarijų JAV analitikai tiesiogiai lygina su istorine Suomijos patirtimi, kuri po karo su SSRS prarado 10 proc. teritorijos ir galimybę stoti į karinius aljansus, tačiau išsaugojo demokratinę sistemą, rinkos ekonomiką ir prekybinius santykius su Vakarais. Ukrainos atveju tai reikštų laipsnišką integraciją į Europos Sąjungą, tačiau kelias į NATO, net jei ir bus atviras, tai tik labai tolimoje perspektyvoje.
Kaip pažymi „The Moscow Times“, dar prieš metus „JPMorgan“ analitikai Ukrainai prognozavo „Sakartvelo scenarijų“ – t. y. laipsnišką šalies grįžimą į Kremliaus orbitą po karo pabaigos. Dabar bankas mano, kad būtent „Suomijos scenarijus“ yra bazinis (50 proc. tikimybė), tuo metu „Sakartvelo“ variantas pasitraukė į antrąjį planą (30 proc. tikimybė).
Be to, „JPMorgan“ analitikai piešia „Izraelio scenarijų“ – begalinę priešpriešą su periodinėmis eskalacijomis (10 proc. tikimybė), taip pat „Pietų Korėjos“ modelį (amžinos „paliaubos“ nuolat laukiant kovos veiksmų atsinaujinimo – 5 proc. tikimybė) bei „Baltarusijos“ variantą (tapimas Rusijos satelite – 5 proc. tikimybė).
Rusijos ekonomika patyrė pirmąjį per trejus metus metinį nuosmukį
20:40
Didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje ir sankcijų, Rusijos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,2 proc. ir tai buvo pirmasis per trejus metus metinis nuosmukis, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, praėjusių metų pirmąjį ketvirtį bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis prieaugis siekė 1,4 procento.
Kremlius skiria ypač daug lėšų savo puolimui Ukrainoje ir šios išlaidos iš pradžių skatino ekonomikos augimą, tačiau taip pat padidino infliaciją ir sukėlė darbo jėgos trūkumą su kariuomene nesusijusiuose ekonomikos sektoriuose.
Anksčiau šią savaitę Rusija ekonomikos augimo 2026 metais prognozę sumažino nuo 1,3 iki vos 0,4 procento.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau penktadienį pareiškė, kad po dviejų mėnesių smukimo ekonomika kovo mėnesį vėl pradėjo augti.
„Labai svarbu, kad atsirandanti teigiama tendencija būtų įtvirtinta ir išplėsta į vis daugiau pramonės šakų ir sektorių“, – pabrėžė jis už ekonomiką atsakingiems pareigūnams.
Rusijos centrinis bankas ketvirtadienį pareiškė, kad ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį gali būti vienkartinis reiškinys, nes gausus snygis sausio ir vasario mėnesiais sutrikdė statybų darbus bei prislopino vartotojų aktyvumą.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilusios naftos kainos Rusijos ekonomikai suteikė šiokį tokį trumpalaikį atokvėpį, tačiau struktūrinės problemos, tokios kaip nuolatinė infliacija, darbo jėgos trūkumas ir išpūstos karinės išlaidos, lieka neišspręstos.
Ukrainos atakos prieš naftos infrastruktūrą pastaraisiais mėnesiais taip pat neigiamai paveikė Rusijos naftos eksportą.
Centrinis bankas toliau taiko dideles skolinimosi kainas, siekdamas pažaboti infliaciją.
Tačiau tai smogia verslui visose srityse: didelės korporacijos atleidžia darbuotojus ir prašo valstybės pagalbos, o mažesnės įmonės yra priverstos nutraukti veiklą.
Karas taip pat gerokai patuštino Rusijos valstybės iždą.
Maskva kasmet fiksuoja biudžeto deficitą nuo tada, kai 2022 metais įsakė įvesti karines pajėgas į Ukrainą.
Rusijos biudžeto deficitas per pirmus tris 2026 metų mėnesius jau viršijo visų metų prognozę ir išaugo iki 60 mlrd. JAV dolerių (51,6 mlrd. eurų) lygios sumos, arba 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto.
FT apie smūgį Kyjivui: „Raketoje buvo daugiau nei 100 Vakarų gamybos komponentų“
20:11
Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, Rusijos sparnuotosios raketos, panaudotos per ketvirtadienį įvykdytą mirtiną smūgį Ukrainai, buvo pagamintos šiais metais naudojant vakarietiškus komponentus. Tai pabrėžia Maskvos gebėjimą apeiti sankcijas, praneša „Financial Times“ (FT).
Leidinio teigimu, raketų, nukritusių ant gyvenamojo namo Kyjive ir nusinešusių mažiausiai 24 žmonių gyvybes, nuolaužų nuotraukose matomos raketos „Ch-101“ dalys.
Pažymima, kad tai viena moderniausių Rusijos sparnuotųjų raketų, naudojamų oro smūgiams prieš Ukrainą. Nuotraukas išanalizavo Ukrainos pareigūnai, nepriklausomas ekspertas ir FT redakcija.
Vyriausiasis Ukrainos sankcijų politikos pareigūnas Vladyslavas Vlasiukas leidiniui patvirtino, kad visos Kyjivui smogusios ir Ukrainos ekspertų ištirtos sparnuotosios raketos „Ch-101“ – įskaitant ir tą, kuri pataikė į gyvenamąjį namą sostinėje – buvo pagamintos antrajame 2026 metų ketvirtyje.
„Kiekvienoje raketoje buvo daugiau nei 100 Vakarų šalių gamybos komponentų“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ rašė V.Vlasiukas.
Remiantis dokumentu, kurį laikraščiui pateikė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras, raketa, identiška gyvenamajam namui smogusiai raketai „Ch-101“, buvo ištirta po sausio 20 dienos atakos. Joje rasta JAV gamintojų, tokių kaip „Texas Instruments“, „AMD“ ir „Kyocera AVX“, taip pat Vokietijos kompanijos „Harting Technology Group“, Nyderlandų „Nexperia“ ir kitų įmonių mikroschemų.
Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios detalės turėjo serijinius numerius, rodančius, jog jos buvo pagamintos 2024 ir 2025 metais – praėjus nemažai laiko po sankcijų įvedimo.
„Sausio mėnesį rastose nuolaužose taip pat buvo aptikta keletas Kinijos ir Taivano gamybos komponentų“, – rašoma straipsnyje.
Leidinys pažymėjo, kad nors Rusija žymiai išplėtė savo raketų gamybos pajėgumus, šalis kai kuriuose pagrindiniuose sektoriuose, ypač mikroelektronikos, vis dar tebėra priklausoma nuo Vakarų gamybos komponentų.
Kadangi daugeliui šių komponentų taikomos JAV eksporto kontrolės priemonės, didelė jų dalis dabar yra pagaminama Kinijoje.
Leidinys konstatuoja, kad eksporto taisyklių sunku laikytis: Vakarų įmonėms pardavus prekes, trečiosios šalys jas gali perparduoti pirkėjams iš Rusijos.
„Kai kurie Rusijos raketose rasti komponentai taip pat pasirodė esą klastotės – atvejai, kai Kinijos gamyklos pagamino Vakarų gaminių kopijas“, – rašoma publikacijoje.
Oslo universiteto raketų technologijų ekspertas Fabianas Hoffmannas, išanalizavęs nuotraukas, pažymėjo, kad nuolaužos panašios į raketos „Ch-101“ likučius: „Sprendžiant iš to, kas, mano nuomone, yra turboreaktyvinio variklio ir korpuso nuolaužos.“
„Atsižvelgiant į sugriovimų pobūdį, tai buvo arba balistinė, arba sparnuotoji raketa. Nėra jokių galimybių, kad tai buvo dronas“, – pridūrė jis.
Šią savaitę Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė apie 88 proc. „Ch-101“, „Ch-55“ ir „Ch-555“ sparnuotųjų raketų, kurias Rusija paleido nuo 2026 metų pradžios.
Visgi, ministerijos atstovų teigimu, jas numušti pasidarė sunkiau dėl technologinių modifikacijų, kurias rusai įdiegė siekdami padidinti raketų nepastebimumą ir griaunamąją galią.
Ministerija pranešė, kad Rusija raketose „Ch-101“ pradėjo „integruoti antrąją kovinę galvutę, sumažindama degalų bako tūrį“, aprūpinti jas „kasetiniais šaudmenimis su cirkonio elementais“, kad padarytų kuo didesnę žalą taikiniams, modernizuoti jų navigacijos sistemą, taip pat komplektuoti jas su naujais elementais, skirtais apsaugai nuo radioelektroninio slopinimo.
Zelenskis žada atsaką – smūgius Rusijos energetikos ir gynybos sektoriams
18:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina turi teisę suduoti atsakomuosius smūgius Rusijos naftos pramonei ir gynybos sektoriui po šią savaitę įvykdytos masinės Rusijos atakos prieš Kyjivą.
„Mūsų atsakas prieš Rusijos naftos pramonę, karinę gamybą ir tuos, kurie tiesiogiai atsakingi už karo nusikaltimus prieš Ukrainą ir ukrainiečius, yra visiškai pagrįstas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.
Rusija pritrūko dirbančiųjų – pagalbą siūlo viena šalis
18:30
Afganistano valdžios institucijos svarsto galimybę siųsti darbo migrantus į Rusiją. Kaip 17-ojo tarptautinio ekonomikos forumo „Rusija – islamo pasaulis: Kazanės forumas“ kuluaruose sakė šios šalies prekybos ir pramonės ministras Nooruddinas Azizi, ties šiuo klausimu dirba įvairios tarnybos, o taip pat yra „bendras Rusijos ir Afganistano interesas“. Vienintelė kliūtis, pasak ministro, yra kalbos barjeras, tačiau jungtinė komisija jau dirba, kad jį įveiktų.
Pareiškimas buvo padarytas darbuotojų krizės Rusijoje fone. Anksčiau Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvira Nabiullina pareiškė, kad šalis dar niekada nesusidūrė su tokiu darbuotojų trūkumu.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos duomenimis, vien pramonėje trūksta 2 mln. žmonių. Anksčiau Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos vadovas Antonas Alichanovas buvo pateikęs maždaug tokius pačius pramonės skaičius – 1,9 mln. žmonių. Maskvos meras Sergejus Sobianinas skundėsi, kad vien sostinėje trūksta 400-500 000 darbuotojų.
Rusijos premjeras Michailas Mišustinas įvertino, kad žemės ūkio sektoriuje trūksta daugiau kaip 130 000 žmonių. O darbo ministras Antonas Kotiakovas teigė, kad iki 2032 m. Rusijos ekonomikai reikės įdarbinti 12,2 mln. darbuotojų.
Kodėl trūksta darbuotojų Rusijoje
Šalies darbuotojų rezervas sparčiai tirpsta. Analitinės bendrovės „FinExpertiza“ skaičiavimais (remiantis „Rosstat“ ir „Rostrud“ duomenimis), 2025 m. pabaigoje laisvų darbuotojų skaičius sumažėjo iki 4,4 mln. žmonių, palyginti su 7 mln. 2021 m. prieš karą su Ukrainą. Vien per praėjusius metus rezervas sumažėjo 415 000 (minus 9 proc.).
Ekspertai įvardija kelias personalo krizės priežastis. Pagrindinė „Freedom Finance Global“ analitikė Natalija Milčakova atkreipia dėmesį į demografinę padėtį: kelios 1990-aisiais ir 2000-aisiais gimusios kartos įžengia į aktyvų amžių, o vyresnio amžiaus darbuotojų dalis didėja.
Be to, pirmaisiais karo Ukrainoje metais emigravo šimtai tūkstančių rusų, o dar daugiau nei 1,5 mln. išvyko į frontą – oficialiais duomenimis, 2022 m. rudenį buvo mobilizuota 300 000, 2023 m. sutartis su Gynybos ministerija pasirašė 500 000, 2024 m. – 450 000, o 2025 m. – 422 700 rusų.
Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) duomenimis, bendri Rusijos nuostoliai (žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų) pasiekė apie 1,2 mln. žmonių, o tai yra visų pasaulio kariuomenių „rekordas“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, skelbia „The Moscow Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas išspyrė du Rusijos regionų vadus: vieną pakeis karys, vykdęs ukrainiečių egzekucijas
16:19
Du Rusijos pasienio sričių vadovai atsistatydino vienu metu. Belgorodo ir Briansko sričių vadovai Viačeslavas Gladkovas ir Aleksandras Bogomazas gegužės 13 d. atsistatydino „savo noru“, rašo Laisvės radijas.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nedelsdamas priėmė jų atsistatydinimo pareiškimus.
V.Putinas Belgorodo srities laikinuoju vadovu paskyrė Aleksandrą Šuvajevą, karo Ukrainoje veteraną. „Telegram“ kanalo „ČTD“ duomenimis, jo brigados kovotojai kaltinami karo belaisvių egzekucijomis.
A.Šuvajevas taip pat dalyvavo Rusijos ir Sakartvelo kare bei karinėje operacijoje Sirijoje.
Naujienų portalas „Novaja Gazeta Evropa“ nustatė, kad A.Šuvajevo paskyrimas iš pradžių buvo atidėtas, nes, remiantis kai kuriais pranešimais, prieš susitikimą su V.Putinu jis buvo neblaivus.
Kremlius paskyrė Jegorą Kovalčiuką, Rusijos prezidento nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos „gubernatorių mokyklos“ absolventą, laikinuoju Briansko srities gubernatoriumi.
2024 m. J.Kovalčiukas tapo vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ vadovu.
Kaip nurodoma, A.Bogomazas buvo išrinktas į Valstybės Dūmą, kur pakeitė atsistatydinusį Tatarstano „Vieningos Rusijos“ atstovą Airatą Farachovą. O V.Gladkovas gali būti paskirtas ambasadoriumi į Abchaziją, taip pat jis yra numatytas kandidatas ekonomikos plėtros viceministro pareigoms užimti. Ši informacija nebuvo oficialiai nepatvirtinta.
Politologas Aleksandras Kynevas įvertino, kad V.Gladkovą, kuris turi visuomenės paramą, galėjo sužlugdyti jo ambicijos. Pasak eksperto, tokia asmenybė pradeda erzinti sistemą, nes vertikalioje valdžios struktūroje gubernatorius yra techninis funkcionierius, o ne nepriklausomas politikas.
„Pagrindinė Viačeslavo Gladkovo problema buvo ta, kad jis pamiršo pagrindinę valdžios formulę: regionai – Maskvai, o ne Maskva – regionams. Jis pamiršo, kad gubernatorius skiriamas ne tam, kad gintų regiono interesus dialoge su federaliniu centru, o tam, kad gintų federalinio centro interesus regione.
Pirmuoju karo etapo metu jis konfliktavo su kariuomene, kai ši turėjo žengti į Ukrainą. Akivaizdu, kad didžiulė armija, žygiuodama per savo pačios teritoriją, klysta. Kažkur tankas nugriovė namą arba sutraiškė automobilį. Kažkur kareiviai ir karininkai prisigėrė, sumušė ką nors ir išprievartavo kitą.
Tada, kai prasidėjo apšaudymas, jis ėmė reikalauti, kad kariuomenė sustiprintų regiono gynybą, sakydamas, kad nepriimtina, jog viskas vyksta taip. Jis reikalavo kažko iš kariuomenės ir skundėsi dėl jų Kremliui. O viskas, kas įvyko po „Telegram“ ir apskritai interneto blokavimo, išsiliejo į viešumą. Jis vėl ėmė ginti gyventojų interesus prieš federalinį centrą. Jis sakė, kad „MAX“ žinučių programa yra šlamštas, kad mums reikia „Telegram“, ir kad be jo žmonės miršta, nes visos perspėjimo apie Ukrainos smūgius sistemos buvo susietos su „Telegram“.
Iš esmės jis apkaltino Kremlių ir tuos, kurie nusprendė užblokuoti šią žinučių programą, dėl mirusių rusų. Valdžia to negalėjo toleruoti“, – komentavo politologas Abbasas Galiamovas.
Politikas Dmitrijus Gudkovas atkreipė dėmesį, kad jį pakeitė labai keistas žmogus, karininkas A.Šuvajevas, neturintis jokios vadovavimo patirties.
„Manau, kad regioną faktiškai valdys kokio nors oligarcho iš Putino artimiausio rato komanda, kaip paprastai būna. Šuvajevas buvo paskirtas kaip savotiškas parodomasis objektas, siekiant parodyti Rusijai, kaip Putinas remia Sovietų karinės apygardos didvyrius.
Karas jam tapo socialiniu kilimu. Tačiau valdžia negali apleisti senojo elito, todėl tyliai skiria savo „specialiosios karinės operacijos" nariams porą vietų Valstybės Dūmoje, vieną gubernatoriaus postą ir visais įmanomais būdais tai reklamuoja, norėdama parodyti, kad viskas, ką jie daro, remia frontą ir karą“, – prabėžė D.Gudkovas.
Pasak naujienų agentūros RBK, partija „Vieninga Rusija“ planuoja į būsimąją Valstybės Dūmą išrinkti daugiau nei 40 „specialiosios karinės operacijos" narių, siekdama į parlamentą atvesti „naujus veidus“.
Budanovas prakalbo apie Kremliaus bandymus jį nužudyti
15:15
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas, duodamas pirmąjį interviu laikraščiui „The Times“ nuo tada, kai perėjo į naujas pareigas, pareiškė, kad Kremlius ir toliau bando jį nužudyti, nors jis ir vadovauja taikos deryboms su Rusija.
Kaip sakė K.Budanovas, nepaisant sustiprintų saugumo priemonių prezidento kanceliarijoje, grėsmė jo gyvybei neišnyko. Generolo teigimu, buvo mažiausiai dešimt pasikėsinimų į jo gyvybę.
„Aš neturiu niekuo pasitikėti, turiu siekti rezultatų“, – pabrėžė jis.
Tai, kad Kremlius toliau persekioja K.Budanovą, net jam esant pagrindiniam derybininkui, aukšto rango pareigūnas pavadino „visiškai normaliu dalyku“.
Dauguma bandymų jį nužudyti nebuvo atskleisti. Tačiau kai kurie tapo žinomi.
2019 m. Po K.Budanovo automobiliu padėta bomba sprogo per anksti ir nutraukė ją padėjusio agento ranką. Žiniasklaidos duomenimis, K.Budanovas bandė persekioti antrąjį užpuoliką su ginklu, bet šiam pavyko pabėgti.
2023 m. Sunkiaisiais metalais apsinuodijo generolo žmona Mariana Budanova ir keli žvalgybos pareigūnai. Kyjivas įsitikinęs, kad tai buvo Rusijos operacija prieš K.Budanovo artimiausią aplinką.
2024 m. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atskleidė planą, pagal kurį buvo numatyta balistinėmis raketomis atakuoti generolo konvojų. Sąmoksle dalyvavo du Valstybės apsaugos tarnybos pulkininkai, slapta dirbę Maskvai. Trečiasis dalyvis turėjo nužudyti išgyvenusiuosius naudodamasis bepiločiu orlaiviu. Visi trys buvo sulaikyti.
Kas gali užbaigti karą
Tame pačiame interviu Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pabrėžė esąs įsitikinęs, kad būtent taikos procesas tarp Ukrainos ir Rusijos galiausiai padės užbaigti karą.
„Bet kokie darbo būdai, formos ir metodai yra geri, jei jie duoda rezultatą. Nedarau nieko, kuo netikiu. Tikiu derybų procesu, jo užbaigimu ir rezultatu“, – aiškino K.Budanovas.
Jis pažymėjo, kad derybose dėl taikos susitarimo jam padeda jo, kaip karinės žvalgybos vadovo, patirtis, nes jis vis dar turi prieigą prie informatorių ir įtakingų žmonių Rusijoje.
Tai suteikia jam pirminės informacijos apie stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat apie „raudonąsias linijas“ tų, kurie sėdi kitoje derybų stalo pusėje.
„Mes daug metų su jais dirbame, todėl patikėkite manimi, aš žinau, kaip su jais kalbėtis“, – pridūrė jis.
Be kita ko, būtent K.Budanovas sukūrė derybų dėl belaisvių paleidimo sistemą, dažnai pasikliaudamas netiesioginiais kanalais Rusijoje, kad sugrąžintų ukrainiečius namo. Kaip teigiama, šie kanalai dabar pasirodė esantys naudingi ir taikos deryboms.
Rusija: per Ukrainos smūgius netoli Maskvos žuvo keturi žmonės
14:51
Penktadienį per Ukrainos dronų smūgius Riazanės mieste, esančiame į pietvakarius nuo Maskvos, žuvo keturi žmonės, įskaitant vaiką, teigia Rusijos pareigūnai.
Pasak jų, pataikyta į daugiabutį ir pramonės objektus.
Išpuoliai prieš miestą, esantį maždaug už 200 km nuo Maskvos, įvyko naktį po to, kai per plataus masto Rusijos smūgius Ukrainoje Kyjive žuvo 24 žmonės.
„Šiandien naktį Riazanės srities teritoriją atakavo 99 priešo dronai“, – sakė Riazanės gubernatorius Pavelas Malkovas.
„Žuvusiųjų skaičius, deja, išaugo iki keturių žmonių, įskaitant vaiką“, – teigė jis.
Pasak jo, septyni žmonės buvo hospitalizuoti.
P.Malkovas teigė, kad pareigūnai vertina žalos mastą.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad po smūgių pradėjo tyrimą dėl terorizmo, teigdamas, kad jie buvo nukreipti į „gyvenamąją ir civilinę infrastruktūrą“.
„Apgadinti du gyvenamieji daugiaaukščiai pastatai ir pramonės objektas“, – nurodoma pranešime.
Nepatvirtintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti virš Riazanės – maždaug 500 tūkst. gyventojų turinčio miesto – kylantys dūmų kamuoliai ir daugiaaukštis gyvenamasis namas su keliais pajuodusiais aukštais.
Ukraina šių Rusijos pranešimų nekomentavo.
Interneto atjungimas kirto Rusijai kitu galu – sutriko darbas netikėtoje srityje
14:05
Reguliarūs mobiliojo interneto išjungimai tapo Rusijos gydytojų problema. Daugiau nei pusė (54 proc.) medicinos įstaigų darbuotojų nurodė, kad interneto išjungimas labai apsunkina jų darbą. Tuo pat metu nemažai ligoninių neturi laidinio interneto, todėl darbuotojai yra visiškai „atkirsti“ nuo savo darbo sistemų. Tai parodė programos „Gydytojo vadovas“ apklausa, kurios rezultatus skelbia „Forbes“.
Dažniausiai atsijungimai paveikia prieigą prie profesinės informacijos tiesiogiai registratūroje: 59 proc. gydytojų pažymėjo, kad negali nurodyti vaisto dozės ar gydymo metodo, 56 proc. negali kreiptis į klinikinių sprendimų informacines sistemas, kas trečias – perkelti paciento duomenų į sistemą ar gauti analizių rezultatų. Dar 40 proc. negali susisiekti su kolegomis ar pacientais, skelbia „The Moscow Times“.
Gydytojų darbą paveikė ir „Telegram“ blokavimas. Ši susirašinėjimo programėlė buvo svarbiausia gydytojų profesiniame gyvenime: 75 proc. naudojo ją darbiniams pokalbiams su kolegomis ir administracija, 72 proc. skaitė ir prižiūrėjo profesinius medicinos kanalus, 56 proc. mokomąją medžiagą ir internetinius seminarus, 52 proc. mokslines publikacijas ir klinikines apžvalgas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ianas Brzezinski: toks pasiteisinimas ištraukiamas tam, kad nepadėtų Ukrainai
13:48
Naujausi Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos miestus rodo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nesiruošia taikai, o tiesiog bando priversti Ukrainą pasiduoti, televizijos kanalui „TVP World“ pareiškė buvęs JAV gynybos pareigūnas Ianas Brzezinski.
Kalbėdamas konferencijoje „Impact 2026“ Poznanėje, I.Brzezinski įvertino, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo šią savaitę išsakytas teiginys, jog karas gali artėti prie pabaigos, rodo „šiokį tokį naivumą“ V.Putino atžvilgiu.
„Putinas nenori taikos. Jis nori Ukrainos“, – pabrėžė jis.
„Politinės valios klausimas“
I.Brzezinski, buvęs JAV gynybos ministro pavaduotojo padėjėjas, dabar – žinomas JAV užsienio politikos ir karinių reikalų ekspertas, pažymėjo, kad NATO ir Amerika turi daug didesnę ekonomiką ir gynybos biudžetą nei Rusija, tačiau pridūrė, kad joms, deja, nepavyko šio pranašumo paversti lemiamu palaikymu Kyjivui.
„Tai politinės valios, o ne pajėgumų klausimas“, – nurodė jis.
Ekspertas pastebėjo, kad Ukraina iš tiesų pakeitė Europos požiūrį į gynybą, ypač dronų karo srityje, paskatino imtis naujovių mūšio lauke ir persvarstyti didelio masto karo sugrįžimą.
Paklaustas apie korupcijos tyrimą, susijusį su buvusiu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku, I.Brzezinski sakė, kad ši byla parodė, jog Ukrainos institucijos iš tiesų veikia.
„Mes pernelyg dažnai naudojame korupciją kaip pretekstą nesiimti veiksmų, būtinų padėti Ukrainai laimėti šį karą“, – rėžė buvęs aukšto rango pareigūnas.
Kalbėdamas apie Donaldą Trumpą, I.Brzezinski atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentas yra mažiau įsipareigojęs Europos saugumui nei jo pirmtakai, tačiau pridūrė, kad parama NATO Kongrese ir tarp amerikiečių išlieka stipri.
