- Putinui liko tik vienas būdas laimėti karą: analitikė įvardijo grėsmę Europai
- Žurnalistė atskleidė, kas kalbama Vašingtono koridoriuose: Putinas tai aiškiai pasakė Trumpui
- Rusijai – nesėkmė po nesėkmės: Maskva pralošė geopolitinį žaidimą prieš JAV ar vis tik jį laimi?
- Analitikas atskleidė galimus Rusijos ir Kinijos planus: „Labai įdomus scenarijus“
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Atakos Maskvos srityje ir Kryme: Ukraina atskleidė smūgių detales
15:30
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) kartu su Ukrainos gynybos pajėgomis smogė Rusijos karinio-pramoninio komplekso įmonei ir keliems naftos objektams Maskvos srityje, taip pat kariniam Belbeko aerodromui Kryme.
Kaip SBU pranešė savo „Telegram“ kanale, Maskvos srityje buvo smogta gamyklai „Angstrem“, kuri tiekia puslaidininkius Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui ir kuriai taikomos JAV sankcijos.
Be to, buvo atakuota Maskvos naftos perdirbimo gamykla, Solnečnogorsko naftos perpumpavimo stotis ir Volodarskojės naftos perpumpavimo stotis.
Kas buvo apgadinta Kryme?
Rusijos laikinai okupuotame Kryme buvo pažeista Belbeko oro bazės infrastruktūra ir oro gynybos sistemos.
Buvo apgadinta zenitinė sistema „Pantsir-S2“, angaras su S-400 sistemos radiolokacine įranga, „Orion“ dronų valdymo sistema ir „Forpost“ bepiločių orlaivių antžeminė valdymo stotis.
Taip pat apgadintas žemė–oras duomenų perdavimo punktas, valdymo bokštas ir angaras Belbeko aerodrome.
Kritiškai svarbi operacija
SBU vadovas pabrėžė, kad tokios tarnybos specialiosios operacijos yra itin svarbios silpninant Rusijos karinį potencialą.
Jis pažymėjo, kad karinio-pramoninio komplekso įmonių, karinės infrastruktūros ir naftos logistikos naikinimas mažina priešo galimybes tęsti karą prieš Ukrainą.
„Šie smūgiai rodo, kad net labiausiai apsaugota Maskvos sritis nėra saugi. SBU ir Ukrainos gynybos pajėgos tęs aukšto tikslumo specialiąsias operacijas, skirtas naikinti priešo karinius objektus“, – pabrėžė vadovas.
Zelenskis apie ataką Maskvos srityje
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos „tolimojo nuotolio sankcijos“ pasiekė Maskvos sritį ir pasiuntė aiškią žinią rusams, jog jų šalis turi nutraukti karą.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad tai yra „visiškai teisingi mūsų atsakai į Rusijos karo vilkinimą ir atakas prieš mūsų miestus bei bendruomenes“.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad atstumas nuo Ukrainos valstybės sienos siekia daugiau nei 500 kilometrų, o Rusijos oro gynybos koncentracija Maskvos srityje yra didžiausia, tačiau „mes ją įveikiame“.
Zelenskis dėkoja Ukrainos saugumo tarnybai ir kariuomenei už smūgius Maskvos regionui
13:41
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį socialiniuose tinkluose padėkojo Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) ir gynybos pajėgoms už tikslius smūgius Maskvos regionui.
„Mūsų atsakas į Rusijos karo tęsimą ir jos atakas prieš mūsų miestus bei bendruomenes yra visiškai pateisinamas. Šį kartą Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijos pasiekė Maskvos regioną, ir mes aiškiai sakome rusams: jų valstybė privalo baigti savo karą“, – rašė jis.
„Esu dėkingas Ukrainos saugumo tarnybai ir visoms Ukrainos gynybos pajėgoms už jų tikslumą. Atstumas nuo Ukrainos valstybės sienos yra daugiau nei 500 kilometrų. Rusijos oro gynybos koncentracija Maskvos regione yra didžiausia. Tačiau mes ją įveikiame. Šlovė Ukrainai!“ – pridūrė V. Zelenskis.
Davė atkirtį Rusijai: Ukrainos ataka prieš Maskvą – didžiausia per daugiau nei metus
12:19
Mažiausiai trys žmonės žuvo netoli Maskvos po to, kai Ukraina naktį surengė ataką prieš Rusiją, panaudodama daugiau nei 500 dronų, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos ir kariniais pareigūnais.
Pasak TASS, remiantis Maskvos mero paskelbta informacija, tai buvo „didžiausia ataka prieš Maskvą per daugiau nei metus“. Ji įvyko netrukus po masinių Rusijos smūgių anksčiau šią savaitę prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Ukrainos valdžios duomenimis, per tas atakas žuvo mažiausiai 25 žmonės, o dešimtys buvo sužeisti.
Naktį į sekmadienį moteris žuvo po to, kai dronas pataikė į privatų namą Chimkų mieste, esančiame į šiaurės vakarus nuo Rusijos sostinės, pranešė Maskvos meras Sergejus Sobjaninas. Jis taip pat pridūrė, kad po griuvėsiais liko įstrigęs dar vienas žmogus.
Dar du vyrai žuvo Mytiščiuose, į šiaurės rytus nuo Maskvos, kai drono nuolaužos nukrito ant statomo namo, sakė Sobjaninas. Pasak jo, Maskvoje iš viso buvo sužeista 12 žmonių, tarp jų – naftos perdirbimo gamyklos statybininkai.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad per naktį perėmė 556 Ukrainos dronus, o Sobjaninas teigė, jog oro gynyba numušė daugiau nei 120 dronų, skridusių Maskvos ir jos apylinkių link.
Nukritusios nuolaužos taip pat sukėlė gaisrą name Subbotino kaime, o keturi žmonės buvo sužeisti, kai dronai apgadino kelis gyvenamuosius daugiabučius vakariniame Istros mieste, pranešė TASS.
Kai kurios dronų nuolaužos nukrito ir Šermetejevo oro uosto teritorijoje – tai judriausias Rusijos oro uostas. Tačiau, pasak oro uosto administracijos, nei žmonės, nei infrastruktūra nenukentėjo.
Valstybinė naujienų agentūra „Telegram“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti liepsnojantis namas ir keli apgadinti daugiabučiai, tačiau jų vietos nebuvo nurodytos.
Tuo metu Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį paleido 287 dronus. Mažiausiai devyni žmonės buvo sužeisti Dnipropetrovsko srityje ir Zaporižios rajone. Ukrainos oro pajėgos teigė numušusios visus dronus, išskyrus aštuonis, septyniose vietovėse.
Vos prieš kiek daugiau nei savaitę Rusija surengė sumažintą tradiciškai pompastiško Pergalės dienos parado versiją, po to kai Ukraina sustiprino smūgius giliai Rusijos teritorijoje, ypač prieš naftos perdirbimo gamyklas.
Sekmadienio rytą, atakai tęsiantis, Ukrainos Nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas savo oficialioje „Telegram“ paskyroje paskelbė žinutę, skirtą Patriarchų rajono – vieno elitinių Maskvos gyvenamųjų kvartalų – gyventojams.
„Vienkartinis bilietas į taikų gyvenimą Patriarchų rajone ir aplinkinėse teritorijose buvo atšauktas“, – rašoma pranešime.
Rumunijos pareigūnai netoli sienos su Ukraina rado nesprogusį sviedinį
12:08
Rumunijos gynybos ministerija šeštadienį informavo, kad netoli šalies sienos su Ukraina esančioje valdoje buvo aptiktas nesprogęs sviedinys.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Sviedinys rastas negyvenamo namo kieme Pardinos kaime, Rumunijos Tulčos apskrityje, nurodė rumunų Gynybos ministerijos pranešime.
Jame objektas vadinamas „nevaldomu reaktyviniu sviediniu“, sakoma, kad jame yra 2 kg sprogmenų, tačiau jo numanoma kilmė nenurodoma.
Ministerija vėliau patvirtino, kad „sviedinys buvo detonuotas kontroliuojamu būdu“.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, NATO narės Rumunijos oro erdvė buvo ne kartą pažeista, o jos teritorijoje krito dronų nuolaužos.
Garsus Rusijos opozicionierius Vilniuje: Vladimiro Putino režimo laikas artėja prie pabaigos
10:30
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas atrodo kaip „silpnas, paranojiškas senis“, o jo valdymas artėja prie pabaigos, interviu BNS sako žinomas Rusijos opozicionierius Vladimiras Kara-Murza.
„Putinas mėgsta kurti stipruolio įvaizdį, bet jis atrodo kaip silpnas, nesaugus, paranojiškas senis, kuris nuolat sėdi savo bunkeryje“, – kalbėjo Vilniuje viešėjęs Kremliaus kritikas.
„Kiekviena diktatūra turi galiojimo laiką, ir labai panašu, kad Putino diktatūros galiojimo laikas artėja prie pabaigos“, – pabrėžė jis.
V. Kara-Murza buvo išlaisvintas 2024 metais per Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais.
Komentuodamas V. Putino pareiškimą, jog karas Ukrainoje rimsta, opozicionierius tikino, kad kol pastarasis bus valdžioje, pabaigos tikėtis nevertėtų.
Jis taip pat pažymėjo, jog tik laiko klausimas, kada Rusijoje įvyks reikšmingi politiniai pokyčiai, todėl labai svarbu pasiruošti šiam momentui.
44 metų Britanijos ir Rusijos pilietybes turintis V. Kara-Murza 2023-aisiais buvo nuteistas kalėti 25 metus pataisos kolonijoje dėl kaltinimų išdavyste. Jis buvo kalinamas Sibire esančiame Omske.
V. Kara-Murza serga nervų liga, kuri išsivystė dėl, jo teigimu, Rusijos federalinės saugumo tarnybos bandymų jį nunuodyti 2015 ir 2017 metais.
Maskva: Ukraina į Rusiją paleido daugiau nei 500 dronų, žuvo 3 žmonės
10:14
Naktį Rusiją atakavo daugiau nei 500 ukrainiečių dronų, Maskvos srityje žuvo trys žmonės, sekmadienį paskelbė pareigūnai.
Oro gynyba numušė 556 dronus keliolikoje regionų, įskaitant Maskvą, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas platformoje „Telegram“ parašė, kad srityje žuvo trys žmonės.
Jis pridūrė, kad dar keturi žmonės buvo sužeisti ir kad buvo taikomasi į infrastruktūros objektus.
Rusijos pajėgos smogė Dniprui, sužeisti trys žmonės
09:09
Rusijos pajėgos sekmadienio naktį dronais atakavo Dnipro miestą, kur kilo gaisrų ir buvo sužeisti trys žmonės, pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Jį cituoja portalas „Ukrainska Pravda“.
Anksčiau O. Hanža pranešė, kad rusai atakuoja Dniprą ir kad kilo keli gaisrai.
Tuo metu Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas pranešė, kad rusų pajėgos smogė degalinei Zaporižios rajone ir kad per šį smūgį buvo sužeista 25 metų moteris.
Ukrainiečių oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 287 dronus ir kad oro gynybos daliniai numušė 279 dronus.
„Rusija ruošiasi eskalacijai“: kaip planuoja pasitelkti Baltarusiją ir Padniestrę, ir kokie gali būti smūgiai Ukrainai
08:58
Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų karys Oleksandras Musijenka interviu „Radio NV“ kalbėjo apie naują Rusijos agresijos eskalacijos etapą, kuriam, jo teigimu, Maskva ruošiasi, bei apie galimą Baltarusijos ir nepripažintos Padniestrės įtraukimą į šiuos planus.
— Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialistai gavo dokumentų, rodančių, kad Rusija rengia naujus raketų ir dronų smūgius Ukrainai. Apie tai kalbėjo ir prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pareiškė, kad tarp Rusijos taikinių yra apie dvi dešimtys politinių centrų, karinių objektų, įskaitant Ukrainos prezidento biurą, Aukščiausiąją Radą ir kitus objektus. Palydovinėse nuotraukose iš tų dokumentų matyti net konkretūs pastatai. Visa tai datuojama šių metų gegužės 6 diena – būtent tomis dienomis, kai Kremlius itin nerimavo dėl galimo Ukrainos dronų pasirodymo virš Raudonosios aikštės Maskvoje ir grasino atsakomaisiais smūgiais. Paaiškinkite, ar tai konkrečių planų dalis, ar tiesiog bandymas užtikrinti, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją jaustųsi saugiau?
— Mūsų šalyje įvyko svarbus įvykis, susijęs su Rusijos karo nusikaltimų fiksavimu. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis pasirašė įsakymą – pirmą kartą pasaulyje iš esmės sukurta Rusijos karo nusikaltimų vaizdo verifikavimo ir patvirtinimo sistema naudojant dronus. Čia didelį indėlį įnešė būtent Nepilotuojamų sistemų pajėgos.
Tai daroma tam, kad praktiškai kiekvienas karo nusikaltimas turėtų aiškų ryšį su metaduomenimis – data, laiku, vieta ir konkrečiais atsakingais asmenimis. Tai įrodymų bazė, kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos renka ir toliau rinks, siekdamos patraukti atitinkamus rusus atsakomybėn ir parodyti tarptautinei bendruomenei, ką daro Putinas.
Kalbant apie jūsų klausimą – ką daro Putinas? Kokie Kremliaus planai? Ką turime suprasti iš to, kad jie ruošia smūgius vadinamiesiems sprendimų priėmimo centrams? Akivaizdu, kad tokie planai neatsiranda per kelias minutes. Tai reiškia dar vieną eskalacijos etapą.
Ką matėme? Matėme, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Putiną nutraukti ugnį. Prezidentas Trumpas išreiškė viltį, kad galbūt šis vadinamasis paliaubų režimas bus pratęstas ir po gegužės 11-osios.
Putinas atsakė masine raketų ir dronų ataka – dar vienu karo nusikaltimu, dar viena ataka prieš gyvenamuosius namus, kur žuvo ir buvo sužeisti civiliai.
Tai reiškia, kad Putinas atsakė eskalacija.
Dabar, remdamiesi Ukrainos karinės žvalgybos perimtais planais, matome, kad Rusija ruošiasi ne kitoms taikos deryboms. Ji ruošiasi smūgiams, ruošiasi šios agresijos eskalacijai. Jie mano, kad dar turi pakankamai jėgų ir galimybių priversti Ukrainą priimti nepopuliarias nuolaidas ir kompromisus.
Jie tiki, kad šiais teroro aktais, intensyvesniais apšaudymais, bandymais sunaikinti Kyjivo centrą, vadinamuosius sprendimų priėmimo centrus ir panašiai gali priversti Ukrainą kapituliuoti.
Tačiau, kaip teisingai pažymėjo prezidentas, esmė ne vien prezidentas – kovoja visa Ukrainos tauta. Galima kiek nori smogti Bankovos gatvei ar kitoms vietoms, tačiau tai nereiškia, kad viskas baigta ir mes sustosime.
Todėl manau, kad šie Kremliaus bandymai eskaluoti situaciją... Jie visiškai neatmetė derybų idėjos, tačiau laikosi etapinio požiūrio. Pastaraisiais metais matome tokį modelį: pirmiausia jie smogia, eskaluoja, o po to tikrina, kiek Ukraina pasirengusi priimti tam tikras sąlygas ar nuolaidas. Jei ne – jie tęsia spaudimą.
Mes savo ruožtu perkelsime karą į Rusijos teritoriją, kad sumažintume priešo karinius pajėgumus ir padidintume jų norą sudaryti kokį nors taikos susitarimą. Tačiau šiuo metu horizonte to nematau.
Artimiausiomis savaitėmis aiškiai matyti, kad situacija juda dar vienos eskalacijos bangos link. Priešas aiškiai deklaravo savo ketinimus, ir mes matome šiuos planus iš žvalgybos informacijos. Mes savo ruožtu ginsimės ir plėsime smūgių geografiją bei mastą Rusijos teritorijoje.
— Zelenskis pareiškė, kad Rusija šiuo metu svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos arba prieš Černihivo–Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba net prieš vieną iš NATO šalių, konkrečiai iš Baltarusijos teritorijos. Jis sakė pavedęs Gynybos pajėgoms sustiprinti atitinkamą kryptį ir pateikti atsako planą, kuris bus svarstomas ir tvirtinamas štabe. Ar tai tik informacinis spaudimas, ar reali grėsmė?
— Kalbant apie Baltarusiją – mes užfiksavome faktų, rodančių tam tikrą aktyvumą jos teritorijoje. Tai prasidėjo ne vakar ir ne prieš savaitę. Visa tai prasidėjo nuo Rusijos plataus masto invazijos, kai Baltarusijos teritorija buvo naudojama agresijai prieš Ukrainą.
Vėliau aktyvumas buvo sumažėjęs, tačiau prasidėjo naujas etapas, kai ten buvo dislokuoti „Iskander“, kai kilo klausimai dėl „Orešnik“ perkėlimo, dėl taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje.
Mes jau patyrėme įvairių grėsmių iš Baltarusijos teritorijos – ir kai ten buvo „Wagner“ grupė. Beje, Ukrainos specialiųjų tarnybų pagalba buvo sužlugdytas scenarijus infiltruoti „Wagner“ kovotojus į Lenkiją prisidengiant nelegaliais migrantais, siekiant vykdyti teroro aktus ir diversijas.
Dabartinis etapas pasižymi tuo, kad Kremlius nori naudoti Baltarusiją dviem tikslais.
Pirmasis – didinti Rusijos dronų atakų efektyvumą. Kalbame apie antenas, retransliatorius, signalų stiprinimą. Jei pažiūrėtume į šios savaitės dronų maršrutus per Polesę, Žytomyrą, Rivnę, Lucką, Voluinę – jie skrido palei sieną ir smogė gyvenamiesiems pastatams.
Tikėtina, kad iš Baltarusijos teritorijos buvo papildomai stiprinamas signalas, leidęs dronams nuskristi toliau, ypač į vakarų Ukrainą. Tai pirmoji grėsmė.
Antroji – žvalgybos stiprinimas iš Baltarusijos teritorijos: radiotechninė, radioelektroninė žvalgyba ir panašiai. Priešas tai bando daryti, o mes tam priešinamės.
Šiuo metu prie mūsų sienos nėra smogiamųjų grupuočių – nei baltarusių, nei rusų. Yra veiklos, rodančios galimą pasirengimą jų dislokavimui: papildomos karinės stovyklos, transporto maršrutai, gynybiniai įtvirtinimai. Tačiau jie dar nėra užpildyti personalu, UAV operatoriais ar kita technika. Tai reiškia, kad tai kol kas rezervas ateičiai.
Jei toks karių perkėlimas įvyktų, jis neliktų nepastebėtas. Ir tuomet mes turėtume visišką teisę vykdyti prevencinius smūgius prieš ten dislokuotas Rusijos pajėgas.
Kalbant apie NATO – tai taip pat grėsmė. Pažiūrėkite, kas įvyko Latvijos vyriausybėje: gynybos ministras ir premjerė buvo priversti atsistatydinti dėl incidentų su dronais ir neveiksmingos oro gynybos.
Paklauskime savęs: ar tai įkvepia Kremlių? Ar tai įtikina Kremlių, kad neverta rengti provokacijų? Manau, kad kaip tik priešingai.
Galimos hibridinės operacijos – dronų paleidimai iš Baltarusijos teritorijos, sienos pažeidimai, NATO šalių pasienio saugumo tikrinimas, provokacijos.
Jei kalbame apie Baltijos regioną ir Baltijos jūrą – incidentų rizika ten auga, nes Rusija planuoja savo „šešėlinį laivyną“ lydėti karo laivais. Tam jiems taip pat reikia sustiprinti pajėgas Baltarusijoje, kad galėtų kontroliuoti Baltijos erdvę.
Taigi, Kremliaus geopolitiniuose planuose Baltarusija visada buvo vertinama kaip potenciali platforma grėsmėms Šiaurės Europos šalims, pirmiausia Baltijos valstybėms.
Tačiau Ukrainai šiuo metu pagrindinės grėsmės yra oro atakos. Sausumos pajėgų pasienyje nėra, todėl kol kas nėra pagrindo kalbėti apie puolimą prieš Černihivo sritį ar Kyjivą. Jei tokia grėsmė atsiras, tai taps žinoma.
— Putinas supaprastino Rusijos pilietybės suteikimą nepripažintoje Padniestrėje. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo politinis žingsnis, tačiau ar jis gali būti naudingas Putinui kariniu požiūriu? Ar yra reali grėsmė Odesos sričiai ir Moldovai?
— Pirmiausia, pilietybės dalijimas įmanomas. Tačiau klausimas – ką su tuo daryti toliau?
Padniestrės ypatumas tas, kad ji yra atkirsta ir neturi tiesioginės sienos su Rusija. Tai labai apsunkina logistiką ir bet kokios veiklos palaikymą.
Antra, vietos gyventojai neturi didelio noro dalyvauti kariniuose veiksmuose prieš Moldovą ar Ukrainą.
Trečia – kuo kariauti? Norint vykdyti kokius nors veiksmus, reikia išteklių, o juos reikia kažkaip atgabenti. Didelio masto veiksmams būtinas nuolatinis logistinis palaikymas. To nėra.
Kalbant apie galimus teroro aktus ar provokacijas – Ukraina tam pasirengusi ir nuolat stebi situaciją. Tačiau manau, kad šis dekretas labiau psichologinio pobūdžio.
Tai taip pat vienas iš Rusijos eskalacijos pavyzdžių – Putinas tarsi primena, kad idėja nutiesti koridorių į nepripažintą Padniestrę, kurią Rusijos karinė vadovybė išsakė dar 2022 metais, niekur nedingo. Tai reiškia, kad planai tęsti kovas pietų Ukrainoje ir atkirsti Ukrainą nuo Juodosios jūros išlieka.
Tačiau Moldova juda Europos Sąjungos link ir artėja prie Rumunijos. Nemanau, kad Bukareštas ir Kišiniovas į tokius veiksmus žiūrėtų palankiai.
Visa tai labiau primena psichologinį spaudimą ir Kremliaus deklaruojamus ateities ketinimus, kurių jis neatsisakė, nors šiuo metu neturi pakankamai karinių resursų jiems įgyvendinti.
