Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina sunaikino Rusijos dronų pilotų mokymo centrą: 65 negyvi
10:35
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad smogė Rusijos dronų operatorių mokymo centrui, esančiam okupuotame Snižnės mieste Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Rusija neteko mažiausiai 65 specialiųjų pajėgų studentų iš 78-ojo specialiųjų pajėgų pulko „Sever-Achmat“, priklausančio Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos centrui. Nurodoma, kad taip pat buvo likviduotas centro vadovas šaukiniu „Buryj“, Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos daktaras.
Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi Magyaras nurodė, kad operacija koordinuota su Ukrainos saugumo tarnyba.
Pranešama, kad šis objektas buvo naudojamas bepiločių orlaivių operatoriams apmokyti ir bepiločių orlaivių komponentams, šaudmenims ir susijusiai įrangai gaminti.
R.Brovdi pavadinta operacija „Achmato sniegas“ buvo surengta gegužės 20 d. naktį. Ukrainos bepiločių sistemų 1-asis operatyvinis centras „Ptachai“ 11 suplanuotų smūgių vidutinio nuotolio priemonėmis su 100 kg sprogstamosiomis galvutėmis sunaikino mokymo ir gamybos kompleksą bei 78-ojo motorizuoto specialiosios paskirties pulko „Sever-Achmat“, pavadinto Achmato Kadyrovo vardu, veikiančio 42-osios divizijos sudėtyje, techninį punktą, platformoje „Telegram“ rašė R.Brovdi.
„Pagrindiniame dviejų aukštų komplekse, kurio plotas 2484 kv.m, buvo laikomi bepiločiai orlaiviai ir kovinės galvutės, o viršuje – operatyvinės pajėgos.
Rūsio patalpose esantis kovinių galvučių atsargų kiekis paliko neišdildomą įspūdį objekte buvusiems „kirminams“, – pažymėjo jis.
Ukrainos kariai patvirtino, kad likvidavo 65 specialiųjų pajėgų studentus, taip pat sunaikino centro vadą. Pasak R.Brovdi, rusai turėjo tris panašias akademijas okupuotame Donecko regione, liko – dvi.
Šis smūgis surengtas Kyjivui plečiant atakas prieš Rusijos karinę infrastruktūrą okupuotoje Ukrainos teritorijoje ir giliai Rusijos teritorijos užnugaryje.
Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus traukia dar beveik 600 Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvių
11:18
Lietuva į Šengeno juoduosius sąrašus traukia dar beveik 600 Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvių.
„Planuojama visus šiuos asmenis operatyviai įtraukti į asmenų, nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje ir į Šengeno informacinę sistemą, su uždraudimu atvykti“, – BNS penktadienį informavo Migracijos departamentas.
Draudimas atvykti į Lietuvą asmenims galios dešimt metų, o į Šengeno erdvę – penkis, tačiau artėjant pabaigai jį galima pratęsti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pasiektas lūžio taškas, kurio baiminosi Rusija? Priežastys, kurios lėmė Ukrainos laimėjimus
10:56
Ukraina toliau sėkmingai ginasi nuo Rusijos agresijos – pastarosios kelios savaitės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms buvo gana sėkmingos, o tai rodo, kad karas galbūt pasiekė lūžio tašką Ukrainos naudai. Yra kelios priežastys, kurios lėmė svarbius pastaruosius Ukrainos laimėjimus.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) išskyrė pagrindinius veiksnius, lėmusius Ukrainos sėkmę kovoje su Rusija:
- sėkmingi kontrpuolimai tam tikruose fronto linijos ruožuose
- faktas, kad Rusijos kariuomenė nebegali neteisėtai naudotis „Starlink“ palydovinio interneto terminalais;
- Rusijos valdžia bando užblokuoti populiarią komunikacijos svetainę „Telegram“ Rusijoje. Šis sprendimas neigiamai veikia Rusijos kariuomenę, nes „Telegram“ aktyviai naudojama tiek karių bendravimui fronto linijoje, tiek visko, kas reikalinga frontui, tiekimui organizuoti.
Britų leidinys „The Guardian“ taip pat išskyrė keletą priežasčių, lėmusių pastaruosius Ukrainos laimėjimus kare su Rusijos agresija.
Silpnėjantis Rusijos puolimas
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV patvirtino „Hawk“ raketų sistemos įrangos pardavimą Ukrainai
10:05
JAV Valstybės departamentas patvirtino galimą 108,1 mln. JAV dolerių (91,8 mln. eurų) vertės „Hawk“ raketų sistemos palaikymo įrangos ir su tuo susijusios įrangos pardavimą Ukrainai.
Apie tai penktadienį skelbia ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
JAV Valstybės departamentas nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į Ukrainos institucijų prašymą.
„Šis siūlomas pardavimas palaikys Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, pagerindamas šalies partnerės, kuri yra politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“, – nurodoma pranešime.
JAV Valstybės departamentas pridūrė, kad pardavimas „pagerins Ukrainos pajėgumus atremti dabartines ir būsimas grėsmes“.
JAV praeitą vasarą paskelbė pritarusios tam, kad Ukrainai būtų parduota ginklų už 322 mln. dolerių (273,9 mln. eurų), įskaitant „Hawk“ įrangą, šios šalies oro gynybos ir šarvuotųjų kovos mašinų pajėgumams pastiprinti.
Oro gynybos įrangos „Hawk“ ir jos išlaikymo priemonės turėjo atsieiti iki 172 mln. dolerių (146 mln. eurų), o pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir jų priežiūros paslaugos – iki 150 mln. dolerių (127,5 mln. eurų), nurodė JAV Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA).
Lenkija stojo ginti Baltijos šalių: „Aišku, kas yra agresorius“
09:55
Lenkija pareiškė neabejotiną paramą savo sąjungininkėms Baltijos šalyse po to, kai Rusija apkaltino juos leidžiant Ukrainai naudoti jų teritoriją dronų smūgiams ir pagrasino atsakomosiomis priemonėmis, skelbia lenkų naujienų portalas „TVP World“.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išreiškė „solidarumą ir vienareikšmę paramą“ Latvijai ir kitoms Baltijos NATO sąjungininkėms, pasmerkdama tai, ką ji pavadino Rusijos „klaidingais naratyvais ir nepagrįstais teiginiais“, kad Ukrainos dronai tariamai naudoja sąjungininkų teritoriją ar oro erdvę smūgiams prieš Rusijos taikinius.
Ministerija paragino Maskvą nutraukti „melų skleidimą ir eskalacinius pareiškimus“ ir pareiškė, kad ji prieštarauja bet kokiai grėsmei NATO narėms.
„Aišku, kas yra agresorius“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos grasinimai NATO sąjungininkams yra „nepriimtini“, pridurdamas, kad Maskva „neturi teisės melagingai kaltinti Baltijos valstybių“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“. Putinas nori užbaigti karą iki metų pabaigos: turi dvi sąlygas
09:16
Daugelis Rusijos elito atstovų yra susirūpinę, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasi šaltiniais. Agentūros pašnekovų teigimu, dalis aukšto rango Kremliaus pareigūnų mano, kad karas Ukrainoje yra patekęs į aklavietę ir nėra aiškaus kelio jam užbaigti.
Pats Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas norėtų užbaigti karą iki šių metų pabaigos, atskleidė vienas agentūros šaltinis.
Jo teigimu, V.Putinas nori baigti karą iki 2026 m. pabaigos, bet tik tokiomis sąlygomis, kurias jis laiko pergale.
A️not pašnekovų, Rusijos vadovas turi ambiciją perimti viso Donbaso kontrolę ir pasiekti plataus masto susitarimą su Europa dėl saugumo, kuris iš esmės pripažintų Rusijos teritorinius laimėjimus.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas agentūrai teigė, kad V.Putinas jokio galutinio termino nenustatė.
Pastebima, kad „Bloomberg“ šaltinio žodžiai atitinka ankstesnius Kremliaus pareiškimus. Gegužės 9 d. spaudos konferencijoje V.Putinas pareiškė, kad „reikalas artėja prie pabaigos“. Kitą dieną Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas nurodė, kad Kyjivas turi išvesti kariuomenę iš Donbaso.
Ketvirtadienį Ukraina paskelbė apie didelio masto saugumo pajėgų stiprinimą šalies šiaurėje po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie galimą naują Rusijos puolimą iš Briansko srities ir Baltarusijos, pakartojantį nesėkmingą bandymą užimti Kyjivą pirmosiomis plataus masto invazijos savaitėmis.
Nors Ukraina ruošiasi papildomam Rusijos puolimui šią vasarą, įspėdama, kad Kremlius gali griebtis dar vienos nepopuliarios šaukimo kampanijos puolimui sustiprinti, jos pajėgos dažniausiai laikosi tvirtai, nes kovos po žiemos sąstingio suaktyvėjo.
️Gegužės viduryje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko stabilizuoti didžiąją dalį fronto, praktiškai visiškai sustabdant Rusijos pažangą, rodo Ukrainos stebėsenos projekto „DeepState“ duomenys.
Kyjivas taip pat gerokai pagerino aukų santykį – maždaug vienas ukrainiečių karys tenka penkiems rusų kariams, praėjusį mėnesį sakė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo šį vertinimą gegužės 13 d. interviu „Fox News“, sakydamas, kad Ukraina dabar turi „galingiausias ginkluotąsias pajėgas Europoje“.
Vis gausiau Ukrainos dislokuojami dronai tapo lemiamu veiksniu kare, padedančiu kompensuoti gyvosios jėgos trūkumą, kuris Kyjivą kamuoja nuo pat pirmųjų invazijos dienų.
„Rusija susiduria su nesėkmėmis mūšio lauke“, – įvertino Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis Rusijos ir Eurazijos klausimais Nigelas Gouldas-Daviesas. Pasak jo, „siekdamas išlaikyti savo karines pastangas Ukrainoje, Kremlius beveik neabejotinai turės įvesti antrąją dalinę mobilizaciją“ per ateinančius 12 mėnesių.
️Tačiau Kyjivui, kaip ir Maskvai, taip pat nepavyko pasiekti savo strateginių tikslų: jis nesugebėjo susigrąžinti didžiosios dalies okupuotos teritorijos ir nepriartėjo prie priimtino taikos susitarimo derybų metu, išskyrė „Bloomberg“.
Nemalonus Trumpo ėjimas: siunčia JAV atstovą į Putino metų renginį
09:02
Jungtinių Valstijų prezidento administracijos oficialus atstovas pirmą kartą per kelerius metus apsilankys Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuris yra vienas iš Kremliaus šeimininkui svarbiausių metų renginių.
Nurodoma, kad į Rusiją atvyks JAV federalinės dailės komisijos vadovas Rodney Mimsas Cookas.
„Forumo organizacinis komitetas ir JAV valstybės departamentas patvirtino, kad esu pakviestas į plenarinį posėdį ir prezidento Putino kalbą. Ir aš jame dalyvausiu“, – sakė amerikiečių atstovas propagandinei Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
R.M.Cookas vadovauja dailiųjų menų komisijai nuo 2026 m. sausio mėn. Jis yra JAV Nacionalinio paminklų fondo įkūrėjas ir prezidentas bei Pasaulinio paminklų fondo Rusijos ekspertas.
Anksčiau R.M.Cookas, kaip nepriklausomas ekspertas, dalyvavo Naujojo Jeruzalės vienuolyno Prisikėlimo katedros restauracijoje, pasisakė Rusijos ambasadoje Vašingtone, taip pat skaitė paskaitas apie architektūrą Kremliaus Ginklų rūmuose ir Arkhangelsko dvaruose.
Anksčiau Amerikos prekybos rūmų Rusijoje prezidentas Robertas Eiji pareiškė, kad šiais metais Sankt Peterburgo ekonominiame forume ketina dalyvauti daugiau JAV įmonių nei prieš trejus metus, tačiau kol kas jų vis dar mažiau nei iki karo Ukrainoje pradžios.
„Turėsime komercinį dialogą tarp Rusijos ir Amerikos. <…> Mes skatiname diskusijas tarp amerikiečių ir rusų apie tai, kaip atkurti mūsų kultūrinius ryšius“, – pažymėjo jis.
Tuo pačiu jis pridūrė, kad amerikiečių verslas kol kas atsargiai žiūri į Rusiją.
Praėjusiais metais, kai Donaldas Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, Vašingtonas atsisakė siųsti oficialų atstovą į Sankt Peterburgo ekonomikos formumą dėl agresyvaus Rusijos požiūrio į karą Ukrainoje. Tuomet JAV prezidento administracijoje buvo teigiama, kad „grįžimas prie įprastų santykių“ su Rusija kelia „akivaizdžią ekonominę ir reputacijos riziką“.
Šis Ekonomikos forumas kasmet rengiamas Sankt Peterburge nuo 1997 m. Šis renginys yra viena iš pagrindinių platformų, skirtų svarbiausiems ekonominiams klausimams aptarti, investicijoms pritraukti ir tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti. Šiais metais forumas vyks birželio 3–6 d.
Rusijos propaganda nesnaudžia: išgalvojo Olenos Zelenskos nusikaltimus, o detalių – 0
08:53
Prokremliška Rusijos žiniasklaida praėjusią savaitę sugalvojo naują melagieną. Šįkart jos taikinyje – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona Olena. Propagandiniuose pranešimuose pasakota, esą Ukrainos antikorupcinės institucijos turi preteksto ją sulaikyti. Tarnybos, kurių vardu pasinaudota, greitai paneigė teiginius.
Pasiekė ir lietuvius
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ sekmadienį paskelbė, esą Ukrainos specialioji antikorupcinė prokuratūra (SAPO) ir šalies nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) baigia tyrimą dėl O.Zelenskos. Tai esą agentūrai nurodė Rusijos saugumo tarnybos.
Vienas šaltinis tariamai pranešė, jog kovos su korupcija tarnybos esą turi pakankamai pagrindo sulaikyti Ukrainos pirmąją ponią ir šiuo metu sprendžia, nuo kurios bylos pradėti.
Šiuo pranešimu socialiniuose tinkluose dalijosi ir baltarusių žiniasklaida.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas: kare artėja lūžio taškas
07:44
Rusijos karas prieš Ukrainą artėja prie „lūžio taško“. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha neoficialiame Ukrainos ir NATO tarybos susitikime.
Jis pabrėžė, kad Ukraina ne tik prašo pagalbos, bet ir yra NATO šalių partnerė.
„Ukraina nebesikreipia tik dėl pagalbos; mes esame saugumo dalyvė, pagalbos teikėja ir partnerė, pasirengusi dalytis savo patirtimi su sąjungininkais. Gynybos išlaidų didinimas yra taikos garantija“, – sakė Ukrainos ministras.
Jis paragino kiekvieną NATO narę prisidėti prie Ukrainos gynybos.
A.Sybiha taip pat pabrėžė, kad „spaudimas Maskvai didėja“ ir kad kare artėja „lūžio taškas“.
„Ukraina laikosi savo pozicijų, o Rusijos žmogiškieji ištekliai nebėra lemiamas pranašumas. Norėdami pasiekti taiką, turime sutelkti dėmesį į tris pagrindinius elementus: diplomatiją, spaudimą ir jėgą“, – sakė ministras ir pridūrė, kad taikos pastangoms reikalingas naujas impulsas.
Pentagonas: Rusijos pajėgoms netekus „Starlink“, Ukraina atkovojo didelius teritorijos plotus
07:01
Ukrainos puolimas prieš Rusiją anksčiau šiais metais leido susigrąžinti apie 400 kvadratinių kilometrų teritorijos po to, kai buvo išjungti tūkstančiai nešiojamų „Starlink“ interneto terminalų, kuriais naudojosi Rusijos pajėgos. Apie tai praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV Gynybos žvalgybos agentūros informacija.
Anot agentūros ataskaitos, šis puolimas pažymėjo pirmuosius Kyjivo teritorinius laimėjimus nuo 2023 metų ir pasinaudojo tuo, kad Rusijos kariniai pajėgumai buvo „laikinai, tačiau reikšmingai susilpninti“, kai terminalai buvo atjungti nuo tinklo.
Rusijos pajėgos naudojo „Starlink“ terminalus koordinuojant judėjimą ir dronų smūgiams, nurodė agentūra ataskaitoje, kurią parengė Pentagono generalinis inspektorius.
Pasak agentūros ir JAV Europos vadavietės, „Rusijos kariniai pajėgumai Ukrainoje buvo laikinai, tačiau reikšmingai susilpninti po to, kai Ukrainos pareigūnai vasarį ėmėsi veiksmų išjungti tūkstančius „Starlink“ terminalų, kuriuos Rusijos pajėgos neteisėtai naudojo judėjimo koordinavimui ir bepiločių orlaivių smūgiams teritorijose, kur ryšys buvo nepatikimas arba lengvai trikdomas“.
Rusijos kariuomenės ryšio sistemos Ukrainoje patyrė dvigubą smūgį po to, kai Kremlius sugriežtino ribojimus susirašinėjimo programėlei „Telegram“. Toks sprendimas papiktino Rusijos karius, kurie šią programėlę naudojo ryšiui mūšio lauke palaikyti.
Vis dėlto agentūra pažymėjo, kad kovo mėnesį Rusijos kariuomenė išlaikė bendrą pranašumą prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas „daugumoje karo veiksmų sričių“.
Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas vasarį teigė, kad „Starlink“ praradimas yra „ne problema, su kuria susiduria priešas, o katastrofa — kariuomenės valdymas žlugo, o puolamosios operacijos daugelyje vietovių sustojo“.
Nors „Starlink“ oficialiai nebuvo prieinamas Rusijos kariuomenės naudojimui, 2024 m. pasirodė pranešimai, kad kariai įsigijo šiuos įrenginius ir naudojo juos interneto prieigai.
Elono Musko „SpaceX“ glaudžiai bendradarbiavo su JAV kariuomene, siekdama sustabdyti neteisėtą Rusijos naudojimąsi terminalais Ukrainoje.
