Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainai liko du tokie taikiniai Rusijoje: nė vienas iš jų nėra Kremlius
14:17
Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukraina jau sudavė 158 smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Iš didžiausių naftos perdirbimo gamyklų giliausiame užnugaryje liko tik dvi – Omsko ir Angarsko naftos perdirbimo gamyklos Urale, skelbia lenkų naujienų portalas „Vot tak“.
Atliktais skaičiavimais, Ukraina atakavo mažiausiai 24 iš 33 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurių gamybos pajėgumai viršija 1 mln. tonų naftos per metus.
Dažniausiai Ukrainos gynybos pajėgos Syzranės gamyklą Samaros srityje, kuriai smogė 11 kartų, ir Riazanės bei Saratovo naftos perdirbimo gamykloms – po 15 kartų.
Jei pirmaisiais karo metais naftos perdirbimo gamyklos nebuvo puolamos, tai 2023 m. buvo atakuotos 4, 2024 m. – 34, o 2025 m. – jau 88. Per nepilnus penkis 2026 m. mėnesius Ukrainos dronai naftos perdirbimo gamyklas bombardavo 33 kartus – daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Centrinėje Rusijoje, remiantis naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, praktiškai nebeliko didelių naftos perdirbimo gamyklų (kurios per metus perdirba 10 mln. tonų ir daugiau naftos), kurios nebūtų sustabdžiusios veiklos dėl smūgių.
Viena po kitos stabdo veiklą
Penktadienį naujienų agentūra „Reuters“, cituodama šaltinius, paskelbė, kad ketvirtoji pagal dydį Rusijos naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ po gegužės 20 d. Ukrainos bepiločio orlaivio atakos sustabdė savo pagrindinę pirminę naftos perdirbimo gamyklą.
Ši „Lukoil“ gamykla yra antra pagal dydį Rusijos benzino gamintoja, galinti perdirbti 16 mln. kubinių tonų naftos per metus, t.y. apie 320 tūkst. barelių per dieną.
Sustabdžius nukentėjusį įrenginį, smarkiai sumažės naftos perdirbimo gamyba, o tai dar labiau padidins Rusijos energetikos sektoriaus ir degalų tiekimo neapibrėžtumą, rašo „Reuters“.
Kaip pastebi „Reuters“, beveik visos pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos centrinėje Rusijos dalyje buvo priverstos sustabdyti arba sumažinti gamybą po pastarosiomis dienomis įvykdytų Ukrainos dronų atakų.
Naujausias smūgis
Praėjusią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė dronų smūgį prieš Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklą „Slavneft-YANOS“. Ji taip pat priklauso didžiausių Rusijoje gamyklų penketukui.
Apie naujausią smūgį pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos veikė Jaroslavlio NPT kryptimi – maždaug 700 kilometrų nuo mūsų teritorijos. Mes grąžiname karą namo, į Rusiją, ir tai visiškai teisinga“, – pabrėžė Ukrainos vadovas savo „Telegram“ kanale.
Jis pridūrė, kad Kyjivas rengia ir kitas „tolimojo nuotolio sankcijas“ atsakydamas į Rusijos smūgius Ukrainos miestams.
Savo ruožtu Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Evrajevas pranešė apie „bepiločių orlaivių atakos atrėmimą“ regione.
Ataka prieš Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklą yra jau ketvirta šį mėnesį; anksčiau objektui smogta gegužės 8, 13 ir 19 dienomis.
Rubio pripažino: derybos dėl karo Ukrainoje faktiškai sustojo
21:19
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pripažino, kad JAV tarpininkaujamos taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nebuvo „vaisingos“ ir šiuo metu faktiškai yra sustojusios, rašo „The Kyiv Independent“.
„Jei matysime galimybę atnaujinti derybas taip, kad jos būtų produktyvios, o ne priešingai, ir turėtų realią galimybę duoti rezultatų, esame pasirengę atlikti šį vaidmenį“, – po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Helsingborge, Švedijoje, sakė M.Rubio.
„Šiuo metu tokios derybos nevyksta“, – pridūrė jis.
Šie pareiškimai laikomi retu Vašingtono pripažinimu, kad JAV inicijuotos taikos derybos faktiškai įstrigo. Pastaraisiais mėnesiais vyko keli trišaliai ir dvišaliai susitikimai, tačiau proveržio pasiekti nepavyko.
M.Rubio teigė, kad „pastaruosius kelis mėnesius buvo juntama, jog pažangos beveik nėra“, tačiau pridūrė, kad JAV pasirengusios grįžti prie derybų, jei „pasikeistų aplinkybės“.
Panašiai situaciją vertina ir Kyjivo bei Maskvos pareigūnai – abi pusės išlieka labai nutolusios viena nuo kitos, ypač teritorijų klausimu, pirmiausia dėl Donbaso regiono.
Ukraina smogė taikiniui okupuotame mieste: nusitaikyta į Rusijos karinį štabą
20:20
Maskvai apkaltinus Kyjivą mirtinu smūgiu, per kurį žuvo šeši žmonės, Ukrainos generalinis štabas penktadienį pareiškė, kad smogė vieno Rusijos karinio dalinio štabui Rusijos okupuoto Starobilsko miesto teritorijoje, ir paneigė taikęsis į civilius.
Generalinio štabo pareiškime teigiama, kad Ukrainos pajėgos smogė „vienam iš dalinio „Rubikon“ štabų Starobilsko miesto teritorijoje“.
„Rusijos žiniasklaidoje aktyviai skleidžiama manipuliacinė informacija apie tariamus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius civilinės infrastruktūros objektams“, – priduriama pareiškime.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau penktadienį pareiškė, kad žuvusiųjų per Ukrainos dronų smūgį kolegijos bendrabučiui okupuotoje Rytų Ukrainoje skaičius išaugo iki šešių, o dar 15 žmonių yra dingę.
Jis tai pavadino teroristiniu išpuoliu.
„Šiuo metu žinoma, kad žuvo šeši žmonės, 39 buvo sužeisti, o 15 žmonių yra dingę; paieškos griuvėsiuose vis dar tęsiasi“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose.
Jis taip pat įsakė Rusijos kariuomenei „parengti pasiūlymus“ dėl atsakomųjų veiksmų.
Rusija dar anksčiau skelbė, kad per Ukrainos dronų smūgį studentų bendrabučio pastatui Starobilsko mieste Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje žuvo keturi žmonės, o dar 39 buvo sužeisti. Pareigūnai tuomet teigė, kad po griuvėsiais gali būti palaidota iki 18 žmonių.
Putinas lipdo naują galios įrankį – Rusijoje gimsta verslo gigantas
19:01
Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ Ukrainos karo metu tapo kur kas daugiau nei tik finansine įstaiga. Kremlius jį verčia „Sberbank“ technologijų ir dirbtinio intelekto gigantu, kurį ekspertai vis dažniau laiko galingu Vladimiro Putino ginklu. Leidinys „Postimees“ atskleidžia, kaip Kremlius kuria naują skaitmeninę galią.
Nors Vakarų sankcijos sunaikino didžiąją dalį „Sberbank“ tarptautinės veiklos, valstybinio banko įtaka vidaus rinkoje augo rekordiniu tempu.
Rusijos valstybinis bankas pranešė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 508 mlrd. rublių, arba apie 5,8 mlrd. eurų, grynojo pelno.
Pelningumas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 16,5 proc., o nuosavo kapitalo grąža pasiekė 24,4 proc., pranešė Suomijos leidinys „Kauppalehti“.
Per 2025 m. „Sberbank“ uždirbo beveik 20 mlrd. eurų pelno.
Palyginti su 2021 metais, „Sberbank“ pelnas, skaičiuojant rubliais, padidėjo daugiau nei trečdaliu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Marco Rubio: karas Ukrainoje gali baigtis tik vienu būdu
18:55
Karas Ukrainoje gali baigtis tik derybų keliu, taip sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje.
Pasak jo, trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos dabar „pristabdytos“. Kartu Vašingtonas mano, kad jos gali būti atnaujintos tam tikromis sąlygomis.
M.Rubio pažymėjo, kad JAV prisijungė prie derybų proceso, nes, anot jo, tai vienintelė šalis, su kuria tiek Ukraina, tiek Rusija yra pasirengusios derėtis.
„Netiesa, kad spaudžiame ukrainiečius“
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas plūstasi dėl smūgio okupuotose teritorijose
18:32
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad žuvusiųjų per Ukrainos dronų smūgį kolegijos bendrabučiui okupuotoje Rytų Ukrainoje skaičius išaugo iki šešių, o dar 15 žmonių yra dingę.
Jis tai pavadino teroristiniu išpuoliu.
„Šiuo metu žinoma, kad žuvo šeši žmonės, 39 buvo sužeisti, o 15 žmonių yra dingę; paieškos griuvėsiuose vis dar tęsiasi“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose.
Jis taip pat įsakė Rusijos kariuomenei „parengti pasiūlymus“ dėl atsakomųjų veiksmų.
Rusija kiek anksčiau skelbė, kad per Ukrainos dronų smūgį studentų bendrabučio pastatui Starobilsko mieste Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje žuvo keturi žmonės, o dar 39 buvo sužeisti. Pareigūnai tuomet teigė, kad po griuvėsiais gali būti palaidota iki 18 žmonių.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį smūgį pavadino siaubingu nusikaltimu. Ukrainos pareigūnai šio įvykio kol kas nekomentavo.
Rubio pasisakė apie Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis
17:57
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad Rusijos kampanija prieš Baltijos šalis kelia „susirūpinimą“ ir „nerimą dėl eskalacijos“. Taip jis pasisakė Švedijoje vykstančiame NATO šalių susitikime.
M.Rubio buvo klausiama apie nuolatinius Rusijos kaltinimus Baltijos šalims – Maskva, nepaisant daugkartinių griežtų paneigimų, melagingai aiškina, neva jos ruošiasi bendradarbiauti su Ukraina ir rengti dronų atakas prieš Rusiją.
JAV valstybės sekretorius sakė, kad tokie Rusijos žodžiai „kelia nerimą“, nes „visada nerimaujama dėl eskalacijos“, skelbia „The Guardian“.
JAV atidžiai stebi situaciją dėl Baltijos šalių
„Suprantame, kad šios šalys dėl akivaizdžių priežasčių jaučia grėsmę. Taigi, tai kelia nerimą, nes visada nerimaujama, kad kažkas panašaus gali peraugti į kažką didesnio, o tokia galimybė visada egzistuoja“, – kalbėjo M.Rubio.
Jis sakė, kad JAV „atidžiai stebi“ ir „bendradarbiauja“ su NATO šiuo klausimu.
„Mums tai kelia nerimą, nes nenorime, kad tai sukeltų kokį nors platesnį konfliktą, kuris iš tikrųjų gali sukelti ką nors daug blogesnio“, – kalbėjo M.Rubio.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estija, Lenkija ir Rumunija atsakė į Rusijos provokacijas: Maskva gali ruoštis kažkam beprotiško
17:29
Po to, kai šią savaitę Baltijos šalių oro erdvėje buvo užfiksuoti dronai, o vienas iš jų buvo numuštas Estijoje, šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna be užuolankų apkaltino Rusiją, kad tai ji nukreipia nuo kurso nuklydusius Ukrainos karinius bepiločius orlaivius į NATO šalis, rašo „Bloomberg“.
„Rusija nukreipia šiuos dronus į NATO teritoriją“, – pareiškė M.Tsahkna prieš penktadienį Helsingborge, Švedijoje, vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Panašų vertinimą anksčiau šią savaitę išsakė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tyrimai įrodė, kad tai buvo Rusijos elektroninio karo veiksmų rezultatas, sąmoningai nukreipiant Ukrainos dronus nuo jų taikinių Rusijoje“, – pranešė jis.
Trys Baltijos šalys ir Suomija – visos NATO ir Europos Sąjungos rytinio flango priešakinės narės – užfiksavo, kad gerokai padaugėjo jų oro erdvę pažeidžiančių nuklydusių Ukrainos dronų. Šalių valdžios institucijos teigė, kad dronai buvo nukreipti į Rusiją, tačiau nukrypo nuo kurso dėl Kremliaus elektroninės kovos priemonių.
Aukščiausio rango NATO diplomatų susitikime keli užsienio reikalų ministrai atmetė pakartotinius Maskvos teiginius, kad Baltijos šalys atvėrė savo erdvę, kad palengvintų Ukrainos atakas prieš Rusiją, kaip melagingas naujienas.
Pasirengimas kažkam beprotiškam?
„Šis teiginys yra absurdiškas“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ir pridūrė, kad „grėsmė vienai narei yra grėsmė visoms“.
Rusijos užsienio žvalgybos agentūra šią savaitę pareiškė, kad Kyjivas planuoja rengti atakas prieš Rusiją iš Latvijos, o tai, jų teigimu, reiškia, kad Maskva neva pagrįstai duos atsakomuosius veiksmus.
„Deja, turime baimintis, kad tai yra propagandinis pasirengimas kažkam beprotiškam“, – Helsingborge žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Rusija visada meluoja, kaip ir prieš puolimą prieš Ukrainą dėl tariamų Ukrainos provokacijų prieš Rusiją“, – priminė diplomatas.
Anksčiau šią savaitę NATO naikintuvai Estijoje numušė droną, o Lietuva ketvirtadienį susidūrė su dar vienu dronų antpuoliu, praėjus dienai po to, kai šalies vadovybė buvo priversta slėptis per aliarmą Vilniuje. Latvija per pastarąsias tris dienas kiekvieną dieną skelbė viešus perspėjimus dėl dronų pavojaus oro erdvėje.
Atakos bus didesnės ir intesyvės
Minėtą droną Estijos oro erdvėje numušė Rumunijos pilotai, šiuo metu pagal rotaciją atliekantys Baltijos šalių oro erdvės apsaugą.
Kalbėdama apie šią savaitę virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos užfiksuotus bepiločius orlaivius, Rumunija įspėjo, kad greičiausiai Rusijos hibridinės atakos prieš NATO bus tik intensyvesnės ir jų bus daugiau, o ypač prieš sąjunginingų oro erdvę.
„Vertiname, kad hibridinių grėsmių, ypač iš Rusijos, skaičius ir intensyvumas sąjungininkų oro erdvėje ateityje didės“, – teigė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu.
Diplomatė informavo, kad Rumunija ir kitos NATO sąjungininkės rengia pasiūlymus, kaip sustiprinti koordinuotą Aljanso atsaką į hibridines grėsmes, rašo naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Visus metus, taip pat ir šiandienos diskusijoje, Rumunija skiria dėmesį tam, kaip mes kartu NATO viduje reaguosime į hibridines grėsmes. Kalbame apie hibridines grėsmes, kurias dažniausiai kelia Rusija sausumoje, jūroje, ore ar kitose, sudėtingesnėse aplinkose“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės, pastarąjį mėnesį Rumunija kartu su daugiau nei 10 NATO sąjungininkių rengė pasiūlymus dėl stipresnio ir labiau koordinuoto atsako į hibridines atakas.
„Spalio mėnesį Bukarešte surengsime simpoziumą, kuriame sąjungininkų šalių ekspertai susirinks sutelkti dėmesį į bendrą atsaką“, – pažymėjo O.Toiu.
Ministrė taip pat palankiai įvertino JAV paramą padedant Rumunijai stiprinti jos gynybos pajėgumus, pažymėdama, kad Rumunija turi ilgiausią sieną su Ukrainoje vykstančiu karu, kuri tęsiasi daugiau kaip 650 kilometrų.
Ji sakė, kad Rumunijos sprendimas leisti Jungtinėms Valstijoms naudotis Rumunijos oro bazėmis gynybos pajėgumams ir logistinei paramai teikti rodo, kad NATO sąjungininkės yra viena kitos saugumo užtikrintojos, o ne vienpusiškai pasikliauja kitomis.
„JAV buvimas Europos teritorijoje yra nuolat reikalingas“, – pabrėžė ji.
Putinui – neramu: beveik 200 dienų nekelia kojos į Rusijos regionus
16:04
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas 196 dienas nesilankė nė viename Rusijos regione – tai ilgiausia per daugelį metų petrauka, susijusi su kelionėmis šalies viduje. Net per COVID pandemiją vizitų skaičius buvo didesnis.
Nuo 2025 m. lapkričio jis viešai pasirodė tik Maskvoje, Maskvos regione ir Sankt Peterburge. Ataskaitoje kelionių įšaldymas siejamas su padidėjusiu susirūpinimu dėl saugumo po įtariamų bandymų smogti Ukrainai ir baimėmis Kremliuje cituojami žvalgybos šaltiniai teigia, kad dabar jo judėjimas yra labai ribojamas ir vis dažniau iš anksto registruojamas.
V.Putinas nuo antradienio, kai grįžo iš Kinijos, nesilankė jokiuose Rusijos regionuose – tai ryškus pokytis po ankstesnių metų, kai tokios kelionės buvo įprastas dalykas.
Ši pertrauka užsitęsė iki 196 dienų – ilgiausiai per pastaruosius metus – didėjant susirūpinimui dėl saugumo po streikų Ukrainoje ir griežtėjant Kremliaus saugumo priemonėms.
Nuo to laiko vieši pasirodymai apsiribojo Maskva, Maskvos sritimi ir Sankt Peterburgu.
Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos agentūros „Agentstvo“ duomenimis, ankstesnis rekordas siekė 132 dienas COVID pandemijos metu 2020 m.
Paskutinis jo vienos dienos vizitas į regioną už Maskvos buvo Samaroje. Nuo 2025 m. lapkričio 6 d. visi vieši pasirodymai apsiribojo Maskva, Maskvos sritimi ir Sankt Peterburgu.
Pastarieji pasirodymai buvo griežtai kontroliuojami, įskaitant Kalėdų pamaldas specialiųjų pajėgų objekte, susitikimus su studentais Dolgoprudno mieste Maskvos srityje ir vainikų padėjimo ceremoniją Sankt Peterburge, surengtą be viešos auditorijos.
Teigiama, kad kelionių pertrauka paskelbta po pranešimų apie ukrainiečių mėginimą 2025 m. pabaigoje suduoti smūgį V.Putino rezidencijai Valdajuje – apie incidentą paskelbė Rusijos valdžios institucijos, tačiau tarptautiniu mastu juo abejojama.
Ukrainos pareigūnai plačiai paneigė Rusijos pranešimus, kad kada nors buvo taikytasi į nuošalų ir griežtai saugomą V.Putino kompleksą. Be to, jie apkaltino Kremlių, kad šis išpuolis buvo išgalvotas kaip pretekstas Rusijai atsisakyti dalyvauti vykstančiose taikos diskusijose.
Anksčiau Europos žvalgybos tarnybos, kurias citavo CNN, nurodė, kad V.Putinas dabar veikia neįprastai griežtomis saugumo sąlygomis, baimindamasis ne tik dronų keliamos grėsmės, bet ir galimo vidinio nestabilumo.
Latvijos kariuomenė įvardijo 2 versijas: kas nutiko su dronu iš Baltarusijos
15:45
Į Latgalą iš Baltarusijos ketvirtadienį atskridęs dronas paliko Latvijos oro erdvę arba nukrito nežinomoje vietoje, naujienų agentūrai LETA nurodė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS).
Techninei įrangai nepavyko užfiksuoti nei objekto išskridimo iš Latvijos oro erdvės, nei jo nukritimo ar nusileidimo. Šioje situacijoje galima tik daryti prielaidą, kad įvyko vienas iš šių scenarijų, nurodė NBS.
Šiuo metu NBS nevykdo drono paieškos ant žemės. Tačiau, jei gyventojai rastų kokių nors įtartinų objektų, NBS ragina juos skambinti numeriu 112 ir tų objektų neliesti.
Kaip pranešta, ketvirtadienį dronas vėliausiai techninėmis priemonėmis buvo užfiksuotas Latvijos oro erdvėje Kraslavos savivaldybėje. Jo pėdsakai tame regione dingo. Tą dieną skubiai pakilę NATO naikintuvai negalėjo vizualiai identifikuoti drono.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos centrinis bankas: kainos, atvirai kalbant, šokiruoja
15:28
Po ankstesnių didelių pardavimų laikotarpių ir palankių hipotekos paskolų poveikio būsto kainos Rusijoje patiria „šoką“, sakė Rusijos centrinio banko Bankų reguliavimo ir analizės departamento direktorius Aleksandras Danilovas.
„Man asmeniškai, kas man kelia didžiausią nerimą, jei klausiate taip žmogiškai? Žiūriu į skelbimus, žiūriu į šias kainas (būsto – red.past.) – mane, atvirai kalbant, šokiruoja, paprastai tariant. Nežinau, kiek reikia uždirbti, kad jį nusipirktum. Tokia yra mano nuomonė“, – „Sberbank" konferencijoje sakė A.Danilovas, kurį citavo RBK.
Pasak jo, kainos perkaito esant tokiam būsto pardavimui, kai per mėnesį parduodama 2,5-3,5 mln. kv. m būsto. Šiuo metu jos stabilizavosi ties 1,9 mln. kv. m lygiu, be kita ko, dėl sumažėjusios valstybinių programų dalies ir šeimos hipotekos klausimų.
„Turime rasti naują pusiausvyrą, kuri atsiras dėl visų šių pokyčių. Kas atsitiks su kainomis, yra didelis klausimas“, – užbaigė A.Danilovas.
1 kambario butas – 260 tūkst. eurų
Plačiau skaitykite ČIA.
