Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis patvirtino smūgį chemijos gamyklai Rusijoje, esančiai už 1700 kilometrų nuo sienos
13:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Facebook“ paskyroje išreiškė padėką Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) už sėkmingą smūgį vienai iš svarbiausių Rusijos karinės pramonės įmonių Permės krašte. Šalies vadovas pabrėžė, kad taikinys buvo pasiektas už 1700 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Prezidento teigimu, atakuota gamykla „Metafrax Chemicals“ yra itin svarbi Rusijos chemijos pramonės dalis. Jos gaminama produkcija aprūpina dešimtis kitų Rusijos karinių gamyklų, gaminančių aviacijos techniką, dronus, raketų variklius bei sprogstamąsias medžiagas. V.Zelenskis patvirtino, kad po šios atakos gamybos procesas įmonėje buvo sustabdytas, ir pavadino tai „svarbia tolimojo nuotolio sankcija“.
Rusų statytiniai: Ukrainos smūgio okupuotame mieste aukų skaičius išaugo iki 10
12:25
Žuvusiųjų skaičius po Ukrainos smūgio koledžui Rusijos okupuotame mieste Rytų Ukrainoje išaugo iki 10, o dar 38 žmonės buvo sužeisti. 11 studentų vis dar laikomi dingusiais, šeštadienį pranešė vietos Maskvos statytiniai pareigūnai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė dronų ataką, kuri naktį iš ketvirtadienio į penktadienį smogė koledžo bendrabučiui Starobilske, ir nurodė kariuomenei parengti atsaką.
„Gelbėtojai visą naktį valė griuvėsius Starobilske. Deja, viltys nepasiteisino – žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10. Iš viso nukentėjo 48 žmonės. 11 studentų buvimo vieta vis dar nežinoma“, – po penktadienio smūgio sakė okupuoto Luhansko regiono gubernatorius Leonidas Pasečnikas.
Jis teigė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiamos.
Ukraina neigė taikiusis į civilius ir pareiškė, kad smogė Rusijos dronų daliniui, dislokuotam Starobilsko rajone.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad atsakingų asmenų laukia „neišvengiama ir griežta bausmė“.
Ukraina reguliariai atakuoja Rusijos kontroliuojamas šalies teritorijas dronais, teigdama, kad šie smūgiai yra atsakas į Rusijos atakas.
Starobilskas yra maždaug už 65 kilometrų nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Rusijos pajėgos užėmė miestą 2022 metais, netrukus po to, kai pradėjo plataus masto puolimą.
Luhansko sritį beveik visiškai okupavusi Rusija, kuri savinasi šią teritoriją.
Rusijos smūgiai Chersono ir Charkivo sritims nusinešė keturias gyvybes, 25 žmonės sužeisti
10:29
Remiantis Chersono ir Charkivo sričių karinių administracijų pateiktais duomenimis, per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo keturi žmonės, dar 25 patyrė sužalojimus, penktadienį pranešė Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“.
Chersono srities karinė administracija pranešė, kad per Rusijos pajėgų atakas regione žuvo vienas asmuo, o 20 buvo sužeisti. Rusijos kariuomenė taikėsi į socialinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus įvairiose srities gyvenvietėse. Atakų metu apgadinti aštuoni namai, bažnyčia bei keletas automobilių.
Tuo metu Charkivo srityje, vietos karinės administracijos duomenimis, žuvo trys žmonės, penki buvo sužeisti.
Rusija šią ataką surengė praėjus vos kelioms valandoms po didelio masto oro smūgio visai Ukrainai. Naktį iš gegužės 22-osios į 23-iąją agresorė į Ukrainą paleido 124 dronus. Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino arba numušė 102 nepilotuojamus orlaivius.
Estijos žvalgybos vadovo teigimu, Putinas derybose su Ukraina praranda jėgos poziciją
10:04
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau artimiausiais mėnesiais gali prarasti galimybę vesti derybas „iš jėgos pozicijos“ dėl problemų fronte, ekonominio spaudimo ir vidinio nestabilumo. Tai interviu CNN pareiškė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas.
Jo teigimu, Kremlius vis labiau įsisąmonina situacijos sudėtingumą kare prieš Ukrainą.
„Laikas teka ne Rusijos naudai“, – sakė K.Rosinas.
Estijos žvalgybos vadovas pažymėjo, kad Maskvoje jau beveik nebekalbama apie visišką pergalę kare.
„Aš nebegirdžiu kalbų apie visišką pergalę. Žmonės Kremliuje pripažįsta, kad situacija Ukrainos mūšio lauke klostosi ne itin gerai“, – pareiškė jis.
K.Rosino teigimu, Rusijos armija ir toliau patiria didelių nuostolių bei praranda daugiau karių, nei sugeba užverbuoti.
Jis taip pat pabrėžė, kad dabartinis karas vis labiau priklauso nuo bepiločių orlaivių, todėl masiniai proveržiai fronte tapo praktiškai neįmanomi: „Šiuo metu nei viena, nei kita pusė nepajėgi įvykdyti masinio mechanizuoto proveržio giliai į priešo užnugarį“.
K.Rosinas mano, kad didelio masto puolimui ir bandymui užimti visą Donbasą Rusijai tektų skelbti naują mobilizaciją. Jo nuomone, jei rusai sugebėtų mobilizuoti dar kelis šimtus tūkstančių žmonių į mūšio lauką, „tai būtų problema Ukrainai“.
Visgi, jo teigimu, Kremlius bijo tokio scenarijaus dėl vidinės destabilizacijos rizikos: „Jie labai susirūpinę dėl vidinio stabilumo... Tai nėra sprendimas, kurį jie priimtų lengva ranka“.
Estijos žvalgybos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos ekonominius sunkumus. Jis pareiškė, kad sankcijos, didžiulės karinės išlaidos ir Ukrainos smūgiai naftos infrastruktūrai jau pastebimai kerta per Rusijos ekonomiką. Pareigūnas pabrėžė, kad Ukraina energetikos sektoriui padarė milijardinių nuostolių.
Pasak K.Rosino, net dronų smūgiai Maskvai keičia karo suvokimą pačioje Rusijoje: „Rusijos žmonėms ateina karas, karas ateina į namus“.
Nepaisant augančių problemų, K.Rosinas dėl griežtos jėgos struktūrų kontrolės neprognozuoja greito vidinio sprogimo Rusijoje. Kartu jis pažymėjo, kad autoritarinės sistemos gali žlugti visiškai netikėtai.
„Šiuo metu tikrai nematau gatvės revoliucijos, tačiau kartais tokios sistemos iš vidaus būna visiškai tuščios, ir jei kažkas nutiks, tai įvyks labai greitai, o mes visi būsime nustebinti“, – rezumavo jis.
Po Ukrainos dronų smūgio Rusijos naftos bazėje kilo gaisras
09:24
Pietiniame Rusijos Novorosijsko uoste po Ukrainos dronų atakos naftos bazėje kilo gaisras, šeštadienį pranešė miesto meras.
„Dėl nukritusių dronų nuolaužų naftos bazėje kilo gaisras. Užsidegė keli techniniai ir administraciniai pastatai. Dronų fragmentai taip pat nukrito į kuro terminalo teritoriją“, – „Telegram“ rašė meras Andrejus Kravčenka ir pridūrė, kad buvo sužeisti du žmonės.
Per Novorosijską perkraunama apie penktadalis Rusijos žalios naftos siuntų, tai yra didžiausias šalies eksporto centras prie Juodosios jūros.
„The New York Times“: ES bando apsispręsti, ko tiksliai reikalauti iš Putino
09:22
Europos lyderiams pradedant svarstyti derybų su Kremliaus valdovo Vladimiro Putino vyriausybe galimybę siekiant užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, imta diskutuoti dėl svarbaus klausimo: ar reikėtų paskirti specialųjį pasiuntinį deryboms?
Visgi prieš tai jie bando išspręsti dar pamatiniame lygmenyje kylantį klausimą – kaip tiksliai bus vedamos derybos? Tikimasi, kad 27 Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministerijų pareigūnai diskusijų su Rusija galimybę įvertins ateinančią savaitę vyksiančiame susitikime Kipre. Čia bus aptariama, į ką galėtų susitelkti derybos ir kokių „raudonųjų linijų“ Europa neperžengs, rašo „The New York Times“.
Trijų diplomatų ir dviejų anonimiškumo pageidavusių pareigūnų teigimu, šiame susitikime galutinio sprendimo dėl oficialaus pasiuntinio paskyrimo nesitikima. Nepaisant to, idėja išsirinkti vieną asmenį ar nedidelę grupę ryšiams su Kremliumi palaikyti gali būti iškelta.
Esminis situacijos lūžis
Svarbu pastebėti – ir tai yra pastarųjų savaičių esminis lūžis – kad derybų su Rusija galimybė apskritai buvo įtraukta į darbotvarkę. Po 2022 metų Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos šalys įšaldė didžiąją dalį politinių kontaktų su Maskva ir ilgą laiką tvirtino, kad metas pokalbiams su V.Putinu dar neatėjo, nes jis nebuvo rimtai nusiteikęs nutraukti karą.
Laikytis šios politikos darosi vis sunkiau, rašo leidinys. JAV derybininkai ištisus mėnesius dirbo prie tam tikro taikos plano, tačiau pažanga įstrigo, nes dėmesys buvo nuolat nukreipiamas kitur – pastaruoju metu į bendrą Izraelio ir JAV ataką prieš Iraną.
Maža to, europiečiams nebuvo palikta vietos prie stalo svarbiausių diskusijų metu, todėl jie neturėjo garantijų, kad kolegos iš JAV derybose atsižvelgia į jų interesus. Dėl to Europos lyderiai ieško būdų užmegzti dialogą su Maskva, kad užtikrintų, jog bet koks taikos susitarimas dėl karo Ukrainoje pabaigos būtų priimtinas tiek Kyjivui, tiek visam kontinentui.
Panašu, kad jie vis dažniau linksta prie nuomonės, jog siekiant didesnės įtakos būsimose derybose jiems gali tekti stoti vieningu frontu.
„Tai susiję su esminiu pasitikėjimo ir tikrumo trūkumu, kurį Europa jaučia Jungtinių Valstijų atžvilgiu“, – pabrėžė konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ Europos padalinio vykdomasis direktorius Mujtaba Rahmanas.
António Costa, Europos Sąjungos politinio sparno vadovas, gegužės 7 dieną viešai pareiškė, kad „kalbasi su lyderiais, siekdamas rasti geriausią būdą mums organizuotis“, kai ateis „tinkamas momentas“ pokalbiui su Rusija.
A.Costa pabrėžė, kad Europa neturėtų „kištis“ į JAV vadovaujamą taikos procesą, tačiau pažymėjo, kad jis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė Europos dalyvavimą diskusijose su Rusija. Kiek vėliau, gegužės 14 dieną, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu Lietuvos televizijai pareiškė, kad „artėja“ metas tiesioginiam Europos įsitraukimui į derybas, kadangi Rusija susiduria su nesėkmėmis mūšio lauke.
A.Stubbas taip pat akcentavo: „Jei jūsų nėra prie stalo, jus prie to stalo suvalgys. Manau, kad geriau pradėti tam tikrą dialogą“. Po to V.Zelenskis patvirtino, kad jis ir A.Costa kalbėjosi apie konkretaus pasiuntinio būtinybę.
Kremlius Europos atžvilgiu nebėra toks kategoriškas
Kremlius oficialiai deklaravo esąs atviras deryboms dėl konflikto Ukrainoje su bet kuria šalimi. Visgi Maskvoje ilgą laiką vyravo nuomonė, kad bet kokios realios derybos privalo vykti būtent su Vašingtonu.
Pastaruoju metu aplinkybės pasikeitė. JAV vadovaujamų derybų dėl Ukrainos pažanga įstrigo. Vašingtonas labiau susitelkė į Artimuosius Rytus bei kitas problemas. Be to, Europa šiandien yra didžiausia Kyjivo rėmėja – ypač po to, kai Ukrainai skyrė 90 milijardų eurų paskolą, skirtą paremti jos tęsiamas karines pastangas.
Maskva užsiminė esanti atvira deryboms su Europos atstovu. „Tegul europiečiai išsirenka lyderį, kuriuo pasitiki ir kuris mūsų adresu nėra išsakęs jokių nemalonių pastabų“, – gegužės pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė V.Putinas.
Dabar Europa turi daugiau įtakos Ukrainai nei Vašingtonas, pažymėjo Konstantinas Remčiukovas, Maskvos laikraščio vyriausiasis redaktorius, turintis ryšių Kremliuje. Interviu metu jis pabrėžė, kad būtent tai paaiškina Rusijos pasirengimą derėtis su Europa.
„Yra įtakingų žmonių, manančių, kad konfliktas turi būti užbaigtas iki metų pabaigos, – teigė K.Remčiukovas. – Tačiau negalima tiesiog imti ir nutraukti konflikto, nes Ukraina dabar – kaip niekad anksčiau – yra Vakarų Europos, konkrečiai Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, globoje“. Kartu Rusijoje iš dalies ir toliau pasisakoma prieš derybas su Europa.
Kas svarstomas kaip Europos atstovas
Toli gražu ne visi Europos lyderiai yra įsitikinę, kad pradėti derybas su Rusija bus paprasta. „Rusijos požiūris toks: tai, ko nepasieksime kariniame lauke, ateisime ir pareikalausime prie stalo“, – pareiškė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Nepaisant to, kad išlieka didelis neapibrėžtumas, ar Europa išvis pasirinks pašnekovą ir kaip Rusija su juo bendradarbiaus, jau dabar aktyviai spėliojama, kas galėtų būti šis asmuo.
A.Costa, kuris jau užima pagrindinį politinį vadovaujamą vaidmenį Europos lygmeniu, yra vienas iš variantų, pastarosiomis savaitėmis pasirodžiusių žiniasklaidos pranešimuose. Taip pat dažnai minimi Mario Draghi, buvęs Italijos ministras pirmininkas ir Europos Centrinio Banko vadovas, Angela Merkel, buvusi Vokietijos kanclerė, ir A.Stubbas.
Europos diplomatai ir pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, pažymėjo, kad bet kokios diskusijos šiuo klausimu yra tik pradinėje stadijoje, o visos viešumoje sklandančios pavardės – grynai hipotetinės.
Savo ruožetu V.Putinas pareiškė, kad Gerhardas Schröderis, buvęs Vokietijos kancleris, galėtų atstovauti Europos požiūriui. Europos lyderiai kategoriškai atmetė šią idėją dėl G.Schröderio artumo Kremliui. Tikriausiai neatsitiktinai V.Putinas, kuris kalba vokiškai ir dirbdamas KGB tarnavo Rytų Vokietijoje, pasiūlė būtent asmenį iš Vokietijos.
