Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lenkijos prezidentas atėmė iš Zelenskio Baltojo erelio ordiną: sureagavo ir Ukraina
22:16
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė, kad atima iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aukščiausią Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. Apie tai jis pranešė vaizdo kreipimesi socialiniame tinkle „X“.
Pasak K.Nawrockio, Lenkijos ir Ukrainos santykiuose yra ribos, kurių negalima peržengti, todėl jis nusprendė atšaukti anksčiau suteiktą apdovanojimą.
„Didžiajai daugumai Lenkijos visuomenės Ukrainos sukilėlių armija (UPA) pirmiausia siejama su žiauriais nusikaltimais, įvykdytais prieš Lenkijos piliečius Antrojo pasaulinio karo metu. Mažiausiai 100 tūkst. lenkų buvo nužudyti UPA. Todėl vienam iš Ukrainos karinių dalinių suteiktas pavadinimas, susijęs su UPA veikėjais, turi reikšmę, kuri peržengia Ukrainos vidaus reikalų ribas“, – sakė K.Navrockis.
Jis pabrėžė, kad sprendimas nėra nukreiptas prieš Ukrainos tautą ir nekeičia Lenkijos politikos sprendimo remti Ukrainą kare su Rusija.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha griežtai sureagavo į šį sprendimą.
„Sprendimas atimti iš Ukrainos prezidento Baltojo erelio ordiną yra strateginė Lenkijos prezidento klaida, iš kurios laimės tik Maskva. Apgailestaujame, kad emocijos Varšuvoje paėmė viršų ir privertė Lenkijos politikus žengti nepateisinamus, impulsyvius ir nepagarbius žingsnius ne tik prezidento Zelenskio, bet ir visos Ukrainos valstybės atžvilgiu“, – pareiškė A.Sybiha.
Ministras taip pat paskelbė atsisakantis jam 2022 m. spalį suteikto Komandoro kryžiaus su žvaigžde ordino „Už nuopelnus Lenkijai“.
„Tokių neapgalvotų veiksmų fone nematau galimybės išsaugoti man suteikto aukšto Lenkijos Respublikos valstybinio apdovanojimo. Artimiausiu metu jį grąžinsiu Lenkijai“, – teigė diplomatas.
Skandalas
Volodymyras Zelenskis Baltojo erelio ordiną gavo 2023 m. balandį iš tuometinio Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos rankų už indėlį plėtojant Lenkijos ir Ukrainos santykius bei bendradarbiavimą saugumo srityje.
Įtampa kilo po to, kai vienam iš Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų dalinių buvo suteiktas pavadinimas „UPA didvyrių“. Lenkijoje tai sukėlė pasipiktinimą dėl Voluinės žudynių atminimo.
Birželio 8 d. Baltojo erelio ordino kapitula svarstė siūlymą atimti apdovanojimą iš V.Zelenskio. Tuomet prezidento Tarptautinės politikos biuro vadovas Marcinas Pšidačas teigė, kad Ukraina dar gali atšaukti sprendimą dėl dalinio pavadinimo, priešingu atveju „bus priimti tolesni sprendimai“.
Zelenskis prabilo apie naują derybų etapą
21:11
Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį išreiškė viltį, kad derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo procesas, kuris prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose sustojo, galiausiai bus atnaujintas.
Jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Hondūro prezidentu Nasry Asfura, kuris atvyko vizito į Kyjivą, rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos prezidentas spėjo, kad, jei derybos bus atnaujintos, prie jų galėtų prisijungti europiečiai.
„Manau, derybų raundai bus atnaujinti. Tačiau kyla klausimas, kokiu formatu. Europiečiai mato savo kelią. Europiečiai pasisako už tai, kad tai būtų bendras kelias – amerikiečių ir europiečių. Ir visi taip pat remia tą kelią, kurį mes pasiūlėme paskutiniai. Tikiu dvišalėmis derybomis, bet su sąlyga, kad partneriai būtinai jose dalyvaus“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas paaiškino, kad Europos atstovų dalyvavimas derybose yra svarbus Ukrainai, nes ji tikisi gauti saugumo garantijas pasibaigus karui ir tapti Europos Sąjungos nare.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Rusijai suteikiama galimybė pasirinkti derybų formatą.
Derybų dėl karo užbaigimo procesas, kuris vyko tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, faktiškai sustojo po to, kai vasario mėnesį prasidėjo JAV ir Izraelio operacija prieš Iraną.
Ukrainos prezidentas papasakojo, kad siūlė susitikti su Vladimiru Putinu derybų dėl karo nutraukimo šią savaitę Prancūzijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau Rusija „nebuvo pasirengusi deryboms“.
Zelenskis pateikė ultimatumą Lukašenkai: davė savaitę
21:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė suteikiantis Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai savaitę laiko pašalinti Rusijos karinę įrangą iš teritorijų prie Ukrainos sienos. Priešingu atveju, pasak jo, Ukraina imsis veiksmų.
Per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Hondūro prezidentu Nasry Asfura V.Zelenskis teigė, kad A.Lukašenkos pareiškimai apie nenorą įtraukti Baltarusijos į karą prieštarauja Minsko teikiamai paramai Rusijos karinei kampanijai.
„Kai ponas Lukašenka sako, kad nenori būti įtrauktas į karą, jis bent jau savo žmonėms turėtų būti sąžiningas. Ne jis asmeniškai gali būti įtrauktas į karą – visa šalis gali būti įtraukta Rusijos“, – cituoja V.Zelenskį „Interfax-Ukraine“.
Ukrainos prezidentas priminė, kad pirmosiomis plataus masto invazijos dienomis iš Baltarusijos teritorijos buvo leidžiamos Rusijos raketos, o šiuo metu pasienio regionuose esanti įranga ir retransliavimo sistemos, anot jo, padeda koreguoti smūgius prieš Ukrainos civilius gyventojus.
„Jei jis nenori būti šiame kare, tegul pašalina šią įrangą“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak jo, savaitės tam pakanka.
„Kiekvieną dieną dėl to žūsta mūsų civiliai, sužeidžiami vaikai. Jei jis to nepadarys, tai padarysime mes“, – pareiškė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis taip pat apkaltino Baltarusiją tiekiant degalus Rusijos kariuomenei ir teigė, kad Lukašenka turi galimybę sustabdyti šiuos tiekimus.
Tuo metu birželio 15 dieną Aliaksandras Lukašenka atmetė teiginius apie galimą naują Rusijos puolimą iš Baltarusijos teritorijos ir pareiškė, kad Baltarusijos įsitraukimas į karą yra „visiškai nepriimtinas“. Pasak jo, Vladimiras Putinas supranta, kad Baltarusijos dalyvavimas konflikte būtų nepageidaujamas.
„Jei Ukraina pradėtų smogti, Baltarusija būtų kaip ant delno prieš Ukrainos kariuomenę“, – sakė Lukašenka, pabrėždamas, kad siekia išvengti tiesioginio įsitraukimo į karą.
Generolas Hodgesas apie smūgį Maskvai: rado Rusijos silpnąją vietą
20:49
Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad kad Ukraina perėmė iniciatyvą kare prieš Rusija, suradusi ir pasinaudojusi silpnąja Kremliaus vieta – spaudimu jos dujų ir naftos infrastruktūrai.
„TVP World“ laidoje „World News Tonight“ generolas pažymėjo, kad Kyjivo vis plačiau ir efektyviau vykdoma dronų kampanija prieš Rusijos energetikos ir logistikos objektus pradeda keisti konflikto pobūdį.
Ketvirtadienį Ukraina surengė vieną iš didžiausių nuo invazijos pradžios dronų atakų prieš Rusijos sostinę, smūgiuodama į prie Maskvos esančią kapotnios naftos perdirbimo gamyklą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad „Maskva vėl degs“, jei atakos prieš Ukrainos civilinius taikinius tęsis.
„Situacija pasikeitė Ukrainos naudai“, – įvertino B.Hodgesas.
„Ukraina suprato, kad kelias į pergalę yra Rusijos naftos ir dujų infrastruktūros sunaikinimas, kad ji negalėtų toliau eksportuoti energijos į Kiniją, Indiją ir kitiems pirkėjams, – kalbėjo jis. – Be tų pajamų Rusijai bus labai sunku tęsti šį karą.“
Be kita ko, Kyjivas sustiprino smūgius Rusijos logistikos maršrutams ir energetikos objektams, įskaitant infrastruktūrą, susijusią su okupuotu Krymu, kur, kaip pranešama, susidarė didelis degalų trūkumas.
Rusijos kontroliuojamas uostamiestis Sevastopolis neseniai sustabdė degalų paskirstymą, o Krymo okupacinės valdžios institucijos, po išpuolių prieš tiekimo maršrutus į pusiasalį, įvedė degalų talonus.
Ukrainai demonstruojant pranašumą prieš Rusiją, šią savaitę Prancūzijoje susirinkę Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pažadėjo stipresnę paramą Ukrainai, įskaitant oro gynybą, griežtesnį spaudimą Maskvai ir galimus licencijavimo susitarimus, siekiant išplėsti ginklų sistemų gamybą Ukrainoje.
Generolas B.Hodgesas palankiai įvertino pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigiamai sureagavo į Ukrainos prašymą išduoti licenciją gaminti aukščiausios klasės „Patriot“ oro gynybos sistemos raketas-perėmėjas, tačiau įspėjo, kad toks žingsnis yra mažai tikėtinas ir, bet kuriuo atveju, prireiks laiko, kol tai duos rezultatų.
„Pasaulyje nėra nieko geresnio už „Patriot, – pabrėžė jis. – Tikiuosi, kad tai įvyks, tačiau esu skeptiškas, atsižvelgdamas į tai, ką mačiau ir girdėjau iš (Trumpo – red.past.) administracijos per pastaruosius pusantrų metų.“
„Būčiau laimingas, jei paaiškėtų, kad klystu... Bet,, net jei leidimas būtų suteiktas šiandien, praeitų daug laiko, kol nauji „Patriot“ raketų perimėjai pasiektų Ukrainą“, – kalbėjo generolas.
Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas pridūrė, kad Vašingtono pareiškimai dėl karo Ukrainoje tebėra nenuoseklūs, tačiau pabrėžė, kad „Rusija yra priešas“ ir kelia grėsmę „Amerikos interesams, taip pat mūsų sąjungininkų interesams“.
Stiprėja 2 pozicijos: Vašingtono požiūris į karą Ukrainoje pasikeitė
18:50
JAV keičiasi požiūris į karą Ukrainoje. Po birželio 18 d. įvykusių rekordinių Ukrainos pajėgų smūgių Maskvai Vašingtone stiprėja dvi pozicijos, rašoma „The Economist“ straipsnyje.
Pirmoji pozicija yra ta, kad Rusija negalima pasitikėti. Antroji – kad Ukraina yra karo nugalėtoja, o ne pralaimėtoja, sakoma straipsnyje.
Didelio masto Ukrainos dronų smūgis Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, po kurio Rusijos sostinę apgaubė dūmai, neliko nepastebėtas JAV.
Anksčiau kariuomenės sekretorius Danas Driscollas pripažino, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų integracijos lygis mūšio lauke pranoko JAV karių integracijos lygį. Vėliau Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas sakė, kad Amerika „daug ko išmoko“ iš Ukrainos bepiločių orlaivių operacijų.
Baltiesiems rūmams artimi šaltiniai pastebėjo, kad pasikeitė JAV prezidento Donaldo Trampo požiūris į karą – esą konfliktas jam įgavo „žmogiškesnį“ matmenį.
„D.Trumpas nudegė dėl savo patirties su Iranu ir dabar supranta, kad be spaudimo V.Putinui jis negaus to, ko nori“, – sakė buvęs Ukrainos pareigūnas.
Birželio 18 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad D.Trumpas iš pradžių buvo įsitikinęs Ukrainos pralaimėjimu kare su Rusija, bet vėliau pakeitė nuomonę, pamatęs ukrainiečių atsparumą ir gebėjimą toliau kovoti.
Pats D.Trumpas tvirtino, kad Ukraina „gana gerai laikosi“ kare prieš Rusiją, nepaisant didelės Maskvos karinių išteklių persvaros.
Linas Kojala: Kremlius nekariauja nemokamo karo
18:24
Efektyvūs ukrainiečių smūgiai prieš agresoriaus energetikos ir karinę infrastruktūrą generuoja vis didesnius kaštus. Tai jau matyti ne tik fronte, bet ir Rusijos biudžeto eilutėse, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo komentare.
Janio Kluge vertinimu, Rusijos karinės išlaidos šių metų pirmąjį ketvirtį buvo maždaug trečdaliu didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Beveik kas antras federalinio biudžeto išlaidų rublis buvo nukreiptas karui. Dar svarbiau – karinės išlaidos buvo lygios maždaug 2/3 visų federalinio biudžeto pajamų per pirmąjį 2026 m. ketvirtį.
„Tokios išlaidos nėra tvarios. Bet ar jos gali sustabdyti karo mašiną? Juk autoritarinis režimas gali išteklius kreipti ten, kur jam reikia. Nei visuomenė, nei elitas kontrolės mechanizmų tam neturi.
Visgi net ir V.Putino sistema veikia tam tikrose ribose. Jai reikia ne gražaus BVP rodiklio, o grynųjų pinigų srauto. Jį geriausiai užtikrina žaliavų eksportas. Būtent iš jo apmokamos karo sąskaitos – rekrutų premijos ir algos, kompensacijos žuvusiųjų šeimoms, kariniai užsakymai, pramonės pajėgumų plėtra“, – sako L.Kojala.
Ukraina smogia ten, kur skauda. Nuo metų pradžios ukrainiečių smūgiai naftos infrastruktūrai padvigubėjo. IEA vertinimu, Rusijos naftos gavyba gegužę buvo apie 10 proc. mažesnė, nei planuota. Rusija jau susiduria ir su degalų tiekimo sutrikimais – ir net kalba apie importo poreikį.
Be to, V.Putinas vengia visuotinės mobilizacijos, nes supranta jos politinę kainą. Vietoje to „perka“ rekrutus. J.Kluge, remdamasis Rusijos biudžeto duomenimis, skaičiuoja, kad pirmąjį ketvirtį federalinės išmokos buvo sumokėtos maždaug 71 tūkst. naujų kontraktininkų – mažiausias tokio laikotarpio skaičius per trejus metus. Vėliau srautas, panašu, grįžo prie maždaug 30 tūkst. per mėnesį, bet tam reikia vis didesnių premijų. Tad grįžtame prie pinigų srauto svarbos.
Todėl Kremliui kyla vis sudėtingesni praktiniai klausimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Sergantis žmogus su ginklu“: Lenkija perspėja, kad Putinas gali imtis desperatiškų veiksmų
18:07
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „gali imtis kokių nors desperatiškų veiksmų“, nes jo karas prieš Ukrainą patyrė nesėkmę, todėl Vakarai turi išlikti budrūs.
R.Sikorskis taip pat sakė, kad Kyjivo stojimas į ES turėtų būti paspartintas, nors Ukraina turi atitikti „visus kriterijus“, kad galėtų prisijungti prie bloko.
Kelionės į Londoną metu nufilmuotoje tinklalaidėje R.Sikorskis sakė, kad V.Putino Rusija kelia grėsmę likusiai Europai, tačiau savo pasipriešinimu Maskvos agresijai Ukraina suteikė likusiai žemyno daliai daugiau laiko pasirengti.
„Putinas gali mūsų nelaukti su laiko planu, – R.Sikorskis sakė aktualijų tinklalaidei „The News Agents“. – Reikia laiko naujiems pajėgumams sukurti, įrangai ir amunicijai pagaminti...“
„Mes jaučiame, kad reikia skubėti, – sakė jis. – Ukraina davė mums laiko iki dešimtmečio pabaigos persiginkluoti. Kol V.Putinas yra įstrigęs Donbase (jis ten kariauja jau 13 metų), jis negali pradėti kito karo.“
Tačiau, perspėjo R. Sikorskis, Rusijos lyderis „gali padaryti kažką neapgalvoto“, skelbia „TVP World“.
„Sergantis žmogus su ginklu vis tiek yra žmogus su ginklu, – sakė jis. – Kadangi atrodo, kad jis galbūt net praranda Ukrainą, jis gali padaryti ką nors beviltiško, todėl turime išlikti budrūs.“
„Putiną privertė viską įvertinti iš naujo“
Plačiau skaitykite ČIA.
Tokios bėdos Maskvoje dar nebuvo: prie degalinių – eilės, kai kurios jau uždarytos
17:09
Kelių Maskvos srities rajonų gyventojai pranešė apie benzino trūkumą, eiles degalinėse ir degalų apribojimus po dronų atakų serijos prieš Kapotnios naftos perdirbimo gamyklą, rašo žurnalistas Aleksandras Pliuščevas savo „Telegram“ kanale.
Serpuchovo gyventojas žurnalistui pasakojo, kad ketvirtadienio vakarą miesto „Teboil“ degalinėse buvo galima įsigyti tik dyzelino, o „Gazpromnefti“ degalinėse liko tik AI-100 benzinas ir dyzelinas.
Jo teigimu, mažose nepriklausomose degalinėse benzino buvo, tačiau kainavo maždaug ketvirtadaliu brangiau nei įprastai. Tuo tarpu bendrovės „Rosneft“ degalinėse kuras buvo parduodamas įprastomis kainomis, todėl ten susidarė eilės.
Dar vienas Maskvos srities gyventojas, anot žurnalisto, kalbėjo apie tai, kad kai kuriose srities degalinėse benzino iš viso nebuvo arba kainos staigiai šoktelėjo.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jau pirmosiomis valandomis po pranešimų apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų ataką prieš Kapotnios naftos perdirbimo gamyklą prie degalinių susidarė eilės.
Višniakovo gyventojas teigė, kad ketvirtadienį vakare artimiausios degalinės buvo likusios be benzino arba iš viso buvo uždarytos, nepaisant to, kad turėtų dirbti visą parą.
Tikėtina, kad antrą kartą per savaitę suduotas sėkmingas ukrainiečių smūgis prie Maskvos esančiai Kapotnios naftos perdirbimo gamyklai, nuo kurios priklauso maždaug 40 proc. degalų tiekimas Rusijos sostinei ir jos sričiai gali būti viena iš deficito priežasčių.
Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo metų pradžiaus ne mažiau kaip 40 kartų atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamykloms įvairiuose šalies regionuose. Pasak „The Moscow Times“, visi šie žingsniai bendrai sukėlė anksčiau neįsivaizduojamą grėsmę – benzino trūkumą Maskvoje.
„Priartėjo prie ribos“
Pasak „Carnegie“ analitinio centro tarptautinei taikai vyresniojo mokslinio bendradarbio, buvusio „Gazprom Neft“ padalinio vadovo Sergejaus Vakulenkos, naftos perdirbimo pajėgumų sumažėjimas šiuo metu yra sutelktas aplink sostinę.
Jo teigimu, buvo užpultos visos Maskvai kurą tiekiančios naftos perdirbimo gamyklos – Jaroslavlio, Riazanės ir Kstovo.
Nuo birželio 16 d. Maskvos „Gazprom Neft“ naftos perdirbimo gamykla, kuri, įvairiais skaičiavimais, tiekė iki 40 proc. sostinėje sunaudojamų degalų, buvo uždaryta. Per antradienį suduotą Ukrainos smūgį Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje sustojo pirmasis pirminio perdirbimo įrenginys, o ketvirtadienį – antrasis, kuriuo planuota naudotis, kol bus atliekami remonto darbai.
Tuo pat metu Maskvoje ir regione registruojama 14 proc. visų Rusijos lengvųjų automobilių, regionui tenka 19 proc. visų Rusijos krovinių vežimo keliais ir 40 proc. keleivių vežimo oro transportu, nurodė S.Vakulenka.
Jis apskaičiavo, kad dėl smūgių Kapotnios naftos perdirbimo gamyklai, taip pat bendrovės „Tatneft“ gamyklai „Taneko“ Nižnekamske šalies naftos perdirbimo pajėgumai sumažėjo 600 tūkst. barelių per parą.
„Jei ir kitos anksčiau nukentėjusios naftos perdirbimo gamyklos nesugebės greitai atkurti perdirbimo apimčių, pajėgumų sumažėjimas sudarys 28 proc., palyginti su įprastu šiam metų laikui lygiu“, – įvertino analitikas.
„2024 ir 2025 m. Ukrainos atakų žala buvo nemaloni, bet ne kritinė Rusijos naftos perdirbimo pajėgumams. Tačiau jau tada buvo aišku, kad išaugus smūgių skaičiui naftos perdirbimo gamykloms, kils visai kitokio masto bėdų ir nepatogumų. Sprendžiant iš dabartinės dinamikos, padėtis priartėjo prie šios ribos“, – pabrėžė jis.
„Reuters“ žurnalistė tiesiai paklausė, kodėl Nabiullina buvo dingusi iš viešumos
16:43
Per spaudos konferenciją dėl bazinių palūkanų normos Rusijoje „Reuters“ žurnalistė paprašė Centrinio banko vadovės Elviros Nabiullinos pakomentuoti savo ilgalaikį nebuvimą darbe, kuris sukėlė daugybę gandų apie personalo pokyčius ir galimą pasitraukimą. Atsakydama E.Nabiullina pasakė, kad buvo peršalusi, ir padėkojo tiems, kurie rūpinasi jos sveikata.
Ji nekomentavo gandų apie galimą atsistatydinimą, rašo portalas „Agentstvo“.
„Mes labai džiaugiamės matydami, kad esate geros sveikatos. Negaliu nepaklausti, štai jūsų ilgas nebuvimas sukėlė daugybę gandų apie personalo pokyčius, kad norite pasitraukti. Ar galite juos paneigti? Ačiū“, – kalbėjo „Reuters“ žurnalistė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas lyg vandens į burną prisisėmęs: paaiškino, kodėl jis tyli
15:49
Ukrainos smūgį Maskvai pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Valstybės Dūmos deputatai ir trumpai apie tai užsiminė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas. Tačiau pats Rusijos vadovas vis dar tyli.
Nuo ukrainiečių surengto išpuolio, kurio metu virš Maskvos pakibo tirštų juodų dūmų stulpai, o specialiosios tarnybos skubėjo gesinti gaisrų, kilusių dėl Ukrainos smūgių ir Rusijos oro gynybos sistemos darbo, praėjo jau daugiau kaip 24 valandos.
Kaip pastebėjo, naujienų portalas „Agentstvo“, V.Putinas apskritai neužsiminė apie karą Ukrainoje ar drakonišką smūgį Maskvai.
Ketvirtadienį, kai socialiniai tinklai buvo tiesiog užgrūsti vaizdo įrašais iš Rusijos sostinės, o iš dangaus pradėjo kristi kažkas panašaus į „naftos lietų“, V.Putinas leido laiką Kazanėje, kur dalyvavo ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime.
Savo kalboje jis dėstė apie „daugiapolio pasaulio“ kūrimą ir prekybą nacionalinėmis valiutomis. Kremliaus vadovas, be kita ko, kalbėjo apie tradicinę totorių ir baškirų vasaros šventę Sabantujų, taip pat apie Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimą.
Jis taip pat susitiko su Brunėjaus sultonu, Rytų Timoro, Singapūro, Malaizijos, Tailando, Laoso, Kambodžos premjerais ir Filipinų vadovu.
V.Putinas juos patikino, kad „Rusija ir toliau visapusiškai padės ASEAN valstybėms jų pastangose palaikyti taiką ir stabilumą Pietryčių Azijoje ir, platesne prasme, formuojant patikimą, atvirą ir visapusišką saugumo ir įvairiapusės sąveikos sistemą visame Eurazijos regione“.
Kodėl tyli Putinas?
Politologas Abbasas Galliamovas naujienų portalui „The Moscow Times“ sakė, kad, ignoruodamas vakarykštį išpuolį prieš Maskvą, V.Putinas nori pademonstruoti tariamą ramybę.
Jo teigimu, tokiu būdu Kremliaus šeimininkas bando paveikti visuomenės požiūrį į masinę Ukrainos ataką. Tačiau, kaip pastebi politologas, žmonės Rusijos vadovo tylą suprato „kaip įrodymą, kad jis yra arba neadekvatus, arba abejingas žmonių kančioms“.
„Norint atlikti tokį triuką, reikia labai didelio elementaraus pasitikėjimo. Žmonės turi tikrai tikėti, kad prezidentas viską teisingai supranta ir visada sako tiesą. O po ketverių metų, kai buvo sakoma, kad „viskas vyksta pagal planą“, būtent šio bazinio pasitikėjimo ir trūksta“, – paaiškino A.Galliamovas.
Pažymėtina, kad Rusijos valstybinė televizija, pagrindinis dešimčių milijonų Rusijos pensininkų informacijos šaltinis, taip pat ignoravo bepiločių orlaivių ataką prieš Rusijos sostinę.
Pirmasis televizijos kanalas tam skyrė 20 sekundžių laiko ryto naujienų laidoje, o „Rossija-1“ – 36 sekundes. Ši tema visiškai dingo iš vakarinių žinių laidų, pastebima straipsnyje.
Ukrainos diplomatijos vadovas: Putinas padarė istorinę klaidą
15:17
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga pabrėžė, kad Ukraina vykdo tolimojo nuotolio smūgius Rusijai savo pačios gamintais ginklais, ir dar kartą paragino Kremliaus šeimininką užbaigti karą.
„Putinas ne tik suklydo, kai užpuolė Ukrainą. Jis padarė istorinę klaidą. Su kiekvienu mėnesiu, kai jis atsisako tai pripažinti ir nutraukti šį karą, situacija jam ir jo režimui tik blogės. Bet kuriuo metu Putinas turi išeitį iš šios situacijos. Jam tiesiog reikia įsakyti savo okupacinėms pajėgoms nutraukti ugnį ir užbaigti karą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos diplomatijos vadovas.
A.Sybiha atkreipė dėmesį, kad, nors Ukraina atakuoja su ukrainietiškais ginklais, Vladimiro Putino propaganda vis dar įtikinėja Rusijos žmones, kad jis kariauja prieš visus „kolektyvinius Vakarus“, o ne tik prieš Ukrainą.
„Tai buvo daroma siekiant nuslėpti Putino pažeminimą ir paaiškinti, kodėl šis karas trunka ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas. Karas prieš šalį, kuri, jo žodžiais tariant, neegzistavo ir turėjo žlugti dar prieš daugelį metų. Tačiau dabar ypač akivaizdu, kad visi – 100 proc. – tolimojo nuotolio smūgių į Maskvą ir kitus Rusijos regionus yra suduodami būtent… Ukrainoje pagamintais ginklais“, – aiškino ministras.
