Karas Ukrainoje. FT: Putino karo mašina stringa – Ukraina atėmė iš Rusijos svarbiausią pranašumą kare

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Virš Maskvos pakilę dūmų stulpai po Ukrainos dronų smūgio didžiausiai Rusijos sostinės naftos perdirbimo gamyklai rodo, kad Kyjivo technologinė pažanga privertė Vladimiro Putino pajėgas atsidurti besivejančiųjų vaidmenyje.

Nuo 2022 m. Maskva rėmėsi kiekybine ir ugnies galia, tuo pačiu vykdydama aviacinius smūgius Ukrainos miestams ir energetikos infrastruktūrai. Tačiau Ukrainos vidutinio ir tolimojo nuotolio bepiločių sistemų plėtra leido smogti Rusijos aerodromams, karinėms kolonoms ir naftos perdirbimo gamykloms šimtus kilometrų nuo fronto linijos, rašo „Financial Times“.

Tuo pat metu Rusijos puolimas fronte pastebimai sulėtėjo. Nuo vasario iki gegužės okupantai užėmė tik 164 kvadratinius kilometrus teritorijos, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jų laimėjimai siekė 1 151 kvadratinį kilometrą. Suomijos karo stebėsenos organizacijos „Black Bird“ vienas iš įkūrėjų Emilis Kastehelmis pažymėjo, kad dabartinė Rusijos taktika nebesuteikia priemonių dideliems proveržiams, o naujų sprendimų rasti nepavyksta.

Kodėl Rusijos puolimas sustojo

Leidinys pažymi, kad Rusijos puolimo tempas įprastai sulėtėja žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, tačiau gegužę vėl sustiprėja. Vis dėlto birželį ženklų, kad puolimas būtų atnaujintas visoje fronto linijoje, kol kas nematyti.

Rusijos vadai ir toliau siunčia nedideles karių grupes į dronais prisotintą mūšio lauką, ieškodami silpnų vietų Ukrainos gynyboje. Tačiau Ukrainos pasiekimai bepiločių sistemų srityje pakeitė situaciją.

Vienas su Ukrainos karinėmis pastangomis susijęs asmuo teigė, kad robotizacija sumažino karių skaičiaus svarbą. Pasak jo, vietoj šimtų tūkstančių karių apkasuose dabar svarbesni 10–20 tūkst. dronų operatorių.

Dronų karas taip pat sumažino Rusijos pranašumą gyvosios jėgos srityje. Ukrainos pareigūnų duomenimis, jau beveik pusmetį Rusijos nuostoliai fronte viršija naujų karių verbavimo tempus.

Rusijos biudžeto duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį buvo užverbuota 71 216 žmonių, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai – 89 601.

Ukrainos smūgiai trikdo Rusijos logistiką

Ukraina išplėtė dronų ir raketų smūgius, siekdama izoliuoti Rusijos pajėgas ir nutraukti tiekimo grandines. Tuo metu elitiniam Rusijos dronų daliniui „Rubikon“ nepavyko pasiekti analogiškų galimybių.

Nuo gegužės šimtai įvairių tipų Ukrainos dronų reguliariai atakuoja sausumos koridorių į Krymą – pagrindinį maršrutą, kuriuo aprūpinamas dar 2014 m. aneksuotas pusiasalis ir pietiniame fronte dislokuotos Rusijos pajėgos.

412-osios Ukrainos dronų brigados „Nemesis“ štabo viršininkas Artemas Belenkovas teigė, kad sunkvežimiai dabar puolami kasdien. Dėl to rusų daliniai ilgiau laukia degalų ir amunicijos, o logistika vis dažniau perkeliama į mažesnes transporto priemones ir šalutinius kelius.

Rusijos gynybos pramonė pasiekė ribas

Reaguodama į naujus iššūkius, Maskva pradėjo plataus masto verbavimo kampaniją į dronų dalinius, įskaitant „Rubikon“. Tačiau Rusijos gynybos sektorius jau dirba beveik maksimaliu pajėgumu, o rekordiškai mažas nedarbas apsunkina kvalifikuotų specialistų pritraukimą.

Nors bepiločių sistemų ir tolimojo nuotolio ginklų gamyba auga, visa karinė pramonė, pasak leidinio, pasiekė savotišką „plato“ – visi pajėgumai išnaudoti, o jų plėtra reikalautų didelių investicijų ir metų darbo.

Putinas ieško atsakymų

Pasak „Financial Times“, Vladimiras Putinas daug laiko skiria karo veiksmų mikrovaldymui ir reguliariai gauna ataskaitas iš Generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo.

Neseniai susitikęs su kariškiais Kremliuje, Putinas sulaukė klausimų, kada Rusija sukurs alternatyvą Elono Musko „Starlink“ sistemai, kurią Ukraina naudoja dronams valdyti. Gynybos ministras Andrejus Belousovas pripažino, kad kol kas įdiegta tik 16 tokių sistemų, o Putinas tai pavadino „visiškai nepakankamu“ skaičiumi.

Trečią kartą paklaustas apie technologinį atsilikimą, Rusijos prezidentas atsakė ilga kalba apie NATO galią ir istorines paraleles su Napoleonu bei Hitleriu, pabrėždamas, kad Rusija esą turi ir ateityje turės daugiau bei geresnių priemonių nei priešininkas.

AFP/ „Scanpix“/Ukraina atakavo Maskvą

Sistemingi Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai okupantų transporto ir geležinkelių infrastruktūrai jau pastebimai apsunkino Rusijos logistiką kairiajame Chersono srities krante ir laikinai okupuotame Kryme. Dėl dronų atakų grėsmės rusai yra priversti stiprinti tiekimo maršrutų apsaugą, tam skirdami papildomas pajėgas, teigiama naujausioje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Vieno Ukrainos artilerijos dalinio vadas pranešė, kad Rusijos kariuomenė vis dažniau susiduria su sunkumais aprūpindama savo dalinius okupuotoje Chersono srities dalyje.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos sistemingai smogia priešo sausumos ryšių ir tiekimo linijoms, taip trukdydamos okupantams kaupti personalą, šaudmenis ir kitus išteklius netoli fronto linijos.

ISW pažymi, kad tokie smūgiai jau trikdo Rusijos logistinius maršrutus ir gali paveikti Maskvos galimybes rengti naujas puolamąsias operacijas.

Papildomu logistikos problemų ženklu tapo Rusijos geležinkelių operatorės „Grand Service Express“ sprendimas. Birželio 19 dieną bendrovė paskelbė, kad visi keleiviniai traukiniai į okupuotą Krymą ir iš jo laikinai sutrumpins maršrutus ir baigs reisus Kerčėje dėl uždaryto, tačiau neįvardyto geležinkelio ruožo.

Oficialios tokio sprendimo priežastys nebuvo paaiškintos. Vis dėlto ISW analitikai mano, kad tai gali būti susiję su Ukrainos smūgiais geležinkelių infrastruktūrai ir traukiniams okupuotame pusiasalyje.

Anot analitikų, Rusijos kariuomenė vis dažniau priversta skirti papildomus resursus logistinių maršrutų apsaugai nuo Ukrainos bepiločių orlaivių.

Vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas birželio 20 dieną paskelbė nuotraukas, kuriose matyti mobilios ugnies grupės, lydinčios degalų sunkvežimius kelyje į okupuotą Krymą.

ISW vertinimu, papildomų pajėgų pasitelkimas kolonų apsaugai rodo augančią grėsmę Rusijos tiekimo maršrutams.

„Shutterstock“ nuotr./Karas Ukrainoje

Rytų Ukrainoje esančiuose Dnipropetrovsko ir Poltavos regionuose per Rusijos atakas žuvo trys žmonės, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija ir Ukraina suintensyvino atakas viena prieš kitą, o JAV vadovaujamos derybos dėl 2022 metais Maskvos pradėto konflikto užbaigimo lieka faktiškai įšaldytos.

Per Rusijos smūgius trijuose Dnipropetrovsko rajonuose vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ rašė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

Pasak O. Hanžos, žuvusioji yra 70 metų moteris; ji žuvo Nikopolio rajone.

Poltavos regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Djakivnyčius teigė, kad šeštadienio vakarą per Rusijos smūgį žuvo du žmonės, o dar 13, įskaitant šešis vaikus, buvo sužeista.

Tuo metu pietrytinės Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas, kurį cituoja portalas „Ukrainska Pravda“, pranešė, kad per rusų šeštadienio vakaro ataką čia žuvo penki ir buvo sužeista dar 11 žmonių.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pranešė, kad per naktį numušė 239 ukrainiečių dronus.

Ukrainos kariuomenė praėjusią naktį smogė degalų tranzito terminalams ir uostų infrastruktūrai abiejose Kerčės sąsiaurio pusėse, skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis „Telegram“ kanalais.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose, regis, matyti gaisras naftos terminale Kerčės mieste Rusijos okupuotame Kryme.

„Exilenova_plus“ / „Telegram“/Birželio 21-osios naktį Kerčės mieste, Rusijos okupuotame Kryme, kilęs gaisras naftos terminale

Ukrainos kariuomenė, kaip praneša „Kyiv Independent“, birželio 21-osios naktį smogė kuro tranzito terminalams ir uostų infrastruktūrai abiejose Kerčės sąsiaurio pusėse. Apie tai, remdamiesi vietos gyventojų pranešimais, informavo „Telegram“ kanalai.

35 kilometrų ilgio Kerčės sąsiauris jungia Juodąją ir Azovo jūras, skiria Rusijos okupuotame Kryme esančią Kerčės pusiasalio dalį nuo Rusijos Tamano pusiasalio ir yra svarbus Maskvos logistikos koridorius.

Kyjivas reguliariai taikosi į Rusijos karinę infrastruktūrą okupuotose teritorijose, taip pat į naftos ir pramonės objektus.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose  matomas gaisras naftos terminale Kerčės mieste okupuotame Kryme. Iš uosto teritorijos kilo tiršti dūmai.

Stebėsenos grupės pranešė, kad degė Krymo kuro bendrovei TES priklausantis terminalas, kuris daugiausia naudojamas naftos produktų ir suskystintų dujų sandėliavimui.

Kitoje Kerčės sąsiaurio pusėje, Rusijos Krasnodaro krašte esančiame Kaukazo uoste Čuškos nerijoje, taip pat buvo pranešta apie didelį gaisrą, skelbė „Telegram“ kanalas „Crimean Wind“.

Kol kas nėra aišku, kur tiksliai buvo pataikyta, tačiau ši vieta yra svarbus Rusijos logistikos centras, kuriame yra kuro terminalas ir naftos saugykla.

Be smūgių infrastruktūrai, pranešama, kad netoli ATAN degalinės Sovietskio gyvenvietėje užsidegė ir kuro cisterna.

Tikslus padarytos žalos mastas kol kas nėra žinomas. Nors panaudoti ginklai nebuvo įvardyti, Ukrainos pajėgos pusiasalį dažnai atakuoja bepiločiais orlaiviais.

Smūgiai buvo platesnės Ukrainos atakos prieš Krymą dalis – apie sprogimus pranešta Simferopolyje, Jevpatorijoje ir Sevastopolyje.

Pastaraisiais mėnesiais Krymas tapo pagrindiniu Ukrainos vadinamosios vidutinio nuotolio smūgių kampanijos taikiniu. Naudodama vidutinio nuotolio dronus, Ukraina smogia Rusijos objektams operaciniame gylyje – maždaug 25–200 kilometrų atstumu nuo fronto linijos.