Karas Ukrainoje. Rusija po 29 metų pertraukos grąžino į rikiuotę didžiausią pasaulyje karo laivą

Wikipedia.org nuotr./„Admiral Nachimov“ prieš modernizaciją 1991 m.

Penktadienį buvo patvirtintas Rusijos karinio jūrų laivyno „Kirov“ klasės atominio raketinio kreiserio „Admiral Nachimov“ grįžimas į savo gimtąjį Severomorsko uostą – pirmą kartą po 29 metų, praleistų ne rikiuotėje dėl modernizacijos.

Turimais duomenimis, laivas artėja prie jūrinių bandymų pabaigos. „Admiral Nachimov“ pakartotinai į vandenį buvo nuleistas 2025 m. liepos 25 d., pirmą kartą per 28 metus savo eiga į jūrą išplaukė 2025 m. rugpjūtį, o birželio 1 d. perėjo prie baigiamojo jūrinių bandymų etapo. Kreiserio grįžimas į Severomorską yra vienas reikšmingiausių etapų modernizuojant Rusijos laivyną per pastaruosius dešimtmečius ir rezultatas to, kas visur laikoma sudėtingiausiu karo laivo remontu šalies istorijoje, rašo „Military Watch Magazine“.

Išskirtinai plataus masto „Admiral Nachimov“ modernizacija paskatino daugelį analitikų vertinti jį iš esmės kaip visiškai naują karo laivą – jo raketinė ginkluotė buvo visiškai pakeista ir dabar ją sudaro didžiausias pasaulyje tolimojo nuotolio priešlėktuvinių bei sparnuotųjų raketų arsenalas, patalpintas 176 vertikalaus paleidimo šachtose.

Palyginimui: stipriausiai ginkluoti šiuolaikiniai Vakarų antvandeniniai laivai – JAV karinio jūrų laivyno „Arleigh Burke Flight III“ klasės eskadriniai minininkai – turi 96 šachtas, o labiausiai ginkluotas Kinijos minininkas („Type 055“ klasės) – 112 šachtų.

Taip pat iš esmės išplėsti „Admiral Nachimov“ priešpovandeniniai pajėgumai: į ginkluotės sudėtį įtraukti nauji prieštorpediniai bei priešpovandeniniai kompleksai „Paket-NK“ ir priešpovandeninių raketų kompleksas „Otvet“.

Kartu su galimybe priimti iki trijų priešpovandeninių sraigtasparnių „Ka-27“, laivas geba aptikti, sekti ir naikinti povandeninius laivus dideliais atstumais. Tai ypač vertinga Šiaurės laivyno atsakomybės zonoje, kur tikimasi didelės NATO povandeninių operacijų koncentracijos.

„Admiral Nachimov“ laikomas vieninteliu Rusijos karo laivu, galinčiu veikti lygiu, artimu pirmaujantiems JAV ir Šiaurės Rytų Azijos antvandeniniams laivams – tokiems kaip „Type 055“ arba Pietų Korėjos „Sejong the Great“ klasės laivams.

Dar sovietmečiu suprojektuoti šios klasės laivai iš pradžių buvo statomi su dideliu modernizavimo potencialu, o tai leidžia jiems išlikti itin konkurencingiems po tinkamo remonto.

Rusijos sparnuotųjų raketų technologijos laikomos pirmaujančiomis pasaulyje, tačiau kyla klausimų dėl laive sumontuotų radiolokacinių stočių bei duomenų perdavimo sistemų lygio – tikėtina, kad jos nusileidžia toms, kurios įrengtos šiuolaikiniuose Kinijos ir JAV laivuose.

Be to, laive nėra pritaikyta radiolokacinio matomumo mažinimo priemonių, kurios įdiegtos šiuolaikiniuose Kinijos „Type 055“ klasės laivuose arba Amerikos „Zumwalt“, todėl jį gana lengva aptikti ir sekti per atstumą. Ši problema taip pat būdinga „Arleigh Burke“ klasės laivams bei visiems kitiems Rusijos eskadriniams minininkams ir kreiseriams.

Baigiamuoju „Admiral Nachimov“ jūrinių bandymų etapu siekiama patikrinti visus iš esmės modernizuoto laivo aspektus prieš oficialiai priimant jį į Rusijos karinio jūrų laivyno sudėtį. Bandymai apima jėgainės, navigacijos, kovinių sistemų integracijos, radarų veikimo, ryšių priemonių, ginkluotės sąsajų patikrą bei ištvermės bandymus Baltojoje ir Barenco jūrose.

Kreiserio grįžimas į Severomorską rodo, kad po sėkmingų pirminių bandymų jis artėja prie integracijos į veikiantį laivyną.

Severomorskas yra Šiaurės laivyno antvandeninių pajėgų štabas ir pagrindinė bazė, įsikūrusi rytiniame Kolos įlankos krante ir vertinama dėl ištisus metus neužšąlančio išėjimo į jūrą.

Be „Admiral Nachimov“, čia bazuojasi didžioji dalis šalies atominio povandeninio laivyno – tiek daugiafunkciai, tiek raketiniai povandeniniai laivai su balistinėmis raketomis. Planuojama, kad atnaujintas kreiseris bus naudojamas pastarojo tipo povandeninių laivų apsaugai.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukraina atakavo Maskvą, 2026 m. birželio 18 d.

Ukraina smarkiai suintensyvino smūgius giliai Rusijos teritorijoje. Degalų krizės ir akcijų rinkos žlugimo fone Rusijos elite auga panika – apie tai, remdamasis su anonimiškumo sąlyga kalbėjusiais Rusijos pareigūnais ir analitikais, rašo „The Washington Post“.

Pranešama, kad vos per vieną savaitę Ukrainos dronai atakavo naftos objektus visoje Rusijoje, mikroelektronikos gamyklą „VZPP-S“ Voroneže (kuri gamina komponentus balistinėms raketoms) bei chemijos pramonės įmonę Tuloje, atliekančią pagrindinį vaidmenį šaudmenų gamyboje. Kryme po smūgių visame pusiasalyje buvo atjungta elektra, sustabdytas degalų pardavimas ir paskelbta nepaprastoji padėtis.

Žinoma, kad benzino gamyba Rusijoje per savaitę nuo birželio 15 iki 21 dienos smuko 25 proc., o dešimtys regionų įvedė talonus. Vladimiras Putinas dėl degalų krizės sušaukė skubų posėdį. Pagrindinis Maskvos naftos perdirbimo aktyvas – naftos perdirbimo gamykla sostinėje – po praėjusios savaitės smūgio gali neveikti iki kitų metų.

„Visiškos nežinomybės būsena, – leidinys cituoja buvusį Rusijos finansų pareigūną. – Jausmas, kad išeities nėra.“

Rusijos akcijų rinka nuo birželio pradžios smuko daugiau nei 13 proc. – pažymima, kad tai didžiausias kritimas nuo 2022 m. rugsėjo, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo didelę dalį Charkivo srities.

Preliminariais duomenimis, rusiškos naftos kaina nukrito iki tokio lygio, kokio nebuvo prieš JAV ir Izraelio smūgį Iranui, – iki maždaug 50 dolerių už barelį. Federalinio biudžeto deficitas gegužės pabaigoje pasiekė 6 trilijonus rublių – tai dvigubai daugiau nei prieš metus, ir jau viršijo visiems 2026 metams numatytą ribą.

„Biudžetas plyšta per siūles. Deficitas milžiniškas, o Nacionalinės gerovės fondas beveik išsemtas“, – leidiniui sakė vienas iš Rusijos pareigūnų.

Šiame fone Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas viešai paragino „mobilizuoti“ 130 trilijonų rublių iš piliečių bei verslo banko sąskaitų.

„Ši problema išsprendžiama greitai. Jei būčiau prezidentas – išspręsčiau vienu dekretu“, – pareiškė jis parlamente.

Taip pat paaiškėjo, kad Finansų ministerija rengia įstatymo projektą dėl galimos prieigos prie 40 milijardų dolerių vertės pensijų santaupų, esančių privačiuose fonduose.

„Vyriausybė gali bandyti paimti pinigus bet kokiu būdu. Visi galvoja, kaip išsigryninti lėšas ir išvažiuoti“, – pasakojo Maskvos verslininkas.

Analitikų nuomone, nepaisant viso spaudimo, V.Putinas vargu ar eis į nuolaidas – vietoj to, kaip teigiama medžiagoje, jis, greičiausiai, atsakys nauja eskalacijos banga.

„Atrodo, mūsų laukia naujas eskalacijos ciklas“, – reziumuoja Rusijos akademikas, artimas diplomatiniams sluoksniams.

IMAGO/Boris Morozov / IMAGO/SNA

Pietų Rusijoje per „masinį“ Ukrainos dronų smūgį žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, taip pat kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, sekmadienį pranešė srities gubernatorius.

Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas teigė, kad dėl krentančių nuolaužų taip pat buvo apgadinti keli namai.

„Krasnodaro sritis patyrė masinį priešo dronų smūgį (...) Deja, žuvo vienas žmogus“, – parašė V.Kondratjevas platformoje „Telegram“ ir pridūrė, kad „vienas žmogus buvo sužeistas ir jam vietoje buvo suteikta reikalinga pagalba“.

Jis teigė, kad „taip pat kilo gaisras mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje, apgadinta elektros linija bei dujotiekis“.

Slaviansko prie Kubano naftos perdirbimo gamykla – viena didžiausių Pietų Rusijoje ir priklausanti grupei „Slaviansk EKO“ – yra įsikūrusi netoli Krymo pusiasalio, kurį yra okupavusi Rusija. Ukraina jau kelis kartus yra atakavusi šią gamyklą.

Gynybos ministerija pranešė, kad daugiau nei dešimtyje Rusijos sričių, įskaitant Maskvą, buvo perimta iš viso 213 Ukrainos dronų.

Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją, ypač nusitaikydama į energetikos infrastruktūrą, siekdama atimti iš Kremliaus gyvybiškai svarbų pajamų šaltinį karo veiksmams finansuoti.

STATE EMERGENCY SERVICE OF UKRAI / via REUTERS

Per Rusijos smūgį Kyjive sekmadienį buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, pranešė miesto karinė administracija netrukus po to, kai įspėjo, kad sostinė tapo balistinių raketų taikiniu.

Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo savo invaziją, virtusią kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Rusija kone kasdien smogia Ukrainai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai mieste girdėjo sprogimus ir matė blyksnius danguje.

„Šiuo metu turimais duomenimis, sužeistųjų per naktį įvykusį smūgį skaičius išaugo iki dviejų“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

T.Tkačenka anksčiau teigė, kad dėl šio išpuolio Darnyckio rajone kilo keli gaisrai.

„Kilo gaisras šalia gyvenamojo namo, kitu adresu dega automobilių servisas. Taip pat dega negyvenamasis pastatas“, – sakė jis. Neaišku, ar gaisrai jau užgesinti.

Ukraina pastaraisiais mėnesiais taip pat suintensyvino savo smūgius Rusijai ir Maskvos okupuotoms teritorijoms, kuriuos ji vadina atsakomaisiais.

„Shutterstock“ nuotr./„Shahed“ drono nuolaužos Ukrainoje

Ukrainoje pradėjo veikti unikali platforma „TrophyLab“, kuri atveria prieigą prie duomenų apie perimtą Rusijos karinę techniką. Naujuoju resursu jau susidomėjo Ukrainos kariai, ginklų gamintojai, tyrimų centrai ir užsienio valstybių vyriausybės, rašo „Business Insider“.

Ukrainos gynybos ministerijos generalinio inspektoriaus Jurijaus Myronenkos teigimu, tik per pirmąją savaitę nuo platformos veiklos pradžios joje užsiregistravo 150 vartotojų, be to, apie 30 proc. paraiškų gauta iš kitų šalių.

„TrophyLab“ sukaupta techninė informacija apie Rusijos raketas, bepiločius orlaivius (dronus), priešlėktuvinės gynybos sistemas, šarvuotąją techniką, artileriją, šaulių ginklus ir elektroninę įrangą, kurią užgrobė Ukrainos kariai.

Be rusiškų pavyzdžių, platformoje taip pat yra informacijos apie Šiaurės Korėjos balistinę raketą KN-23, kurią Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.

Pasak J.Myronenkos, projekto tikslas – padėti Ukrainai ir jos sąjungininkams geriau suprasti priešininko technologijas ir greičiau sukurti efektyvias atsako priemones.

„Kuo geriau suprantame priešininko techniką ir ginklus, tuo greičiau galime sukurti veiksmingas kontrpriemones“, – pažymėjo jis.

Duomenys prieinami ne tik Ukrainos kariškiams

Ukraina sukūrė šią platformą kaip vieningą duomenų bazę kariniams daliniams, gynybos pramonės įmonėms, mokslo įstaigoms ir valstybės institucijoms. Kartu, atlikus patikrą, prieigą gali gauti ir valstybių partnerių vyriausybės, užsienio ginklų gamintojai bei specializuotos laboratorijos, įskaitant NATO šalis.

J.Myronenkos teigimu, tai naudinga visoms pusėms. Ukraina gauna aukštųjų technologijų užsienio laboratorijose atliktų tyrimų rezultatus, o partneriai – prieigą prie šiuolaikinių Rusijos ginklų pavyzdžių, paimtų tiesiai iš mūšio lauko.

Platformoje – jau daugiau nei 150 technikos pavyzdžių

Šiuo metu „TrophyLab“ kataloge yra daugiau nei 150 perimtų ginklų vienetų iš beveik 80 kategorijų, taip pat daugiau nei 225 atlikti tyrimai. Tikimasi, kad duomenų bazė bus nuolat pildoma naujais pavyzdžiais.

Patvirtinus registraciją, vartotojai gauna visą parą veikiančią prieigą prie medžiagos. Be to, jie gali teikti užklausas gauti fizinius užgrobtos technikos pavyzdžius, kad galėtų atlikti papildomus tyrimus, įskaitant dalinį ar visišką jos išardymą.

Oficialiai „TrophyLab“ pradėjo veikti birželio 19 d. Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė, kad platforma skirta perimtas Rusijos raketas, bepiločius orlaivius ir kitą techniką paversti žinių šaltiniu Ukrainos sąjungininkams.

„Mes atveriame prieigą prie užgrobtų Rusijos ginklų technologijų savo pasauliniams partneriams. Kiekviena raketa, bepilotis orlaivis ir transporto priemonė, perimta mūšio lauke, dabar yra žinių šaltinis laisvajam pasauliui“, – pabrėžė jis.

Pasak J.Myronenkos, „TrophyLab“ taps dar viena priemone keistis kovine patirtimi tarp Ukrainos ir jos partnerių, o tai padės greičiau rasti būdų, kaip pasipriešinti šiuolaikinei Rusijos ginkluotei.