Karas Ukrainoje. Balansas keičiasi Ukrainos naudai, o Rusijos ekonomika žengia į išsekimo fazę

„Shutterstock“/Rusijos karys

Kremliuje ir toliau teigiama, kad Rusijos armija neva kasdien puola ir juda į priekį visomis kryptimis Ukrainoje. Tačiau iš tikrųjų Rusijos puolimas atsidūrė aklavietėje, teigiama Amerikos Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Pažymima, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerija reguliariai skelbia vaizdo įrašus, kuriuose okupantai neva iškabina vėliavas naujai užgrobtose gyvenvietėse. ISW pabrėžė, kad didžioji dalis šių vaizdo įrašų yra sugeneruoti dirbtinio intelekto.

Analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad birželio 27 d. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, jog okupantai neva užėmė Novoskelevatę Dnipro srityje. Kartu žinyba išplatino vaizdo įrašą, kuriame 36-osios motošaulių brigados kariai gyvenvietėje neva iškėlė Rusijos vėliavą.

ISW pažymėjo, kad Novoskelevatė iš tikrųjų yra maždaug už 15 kilometrų nuo tolimiausio taško, iki kurio buvo pasistūmėjusi Rusijos armija. Taip pat ši gyvenvietė yra už 12 kilometrų nuo pozicijų, kuriose patys rusai skelbė esantys.

Analitikai pridūrė, kad priešas, siekdamas sukurti propagandinius vaizdo įrašus, taip pat siunčia vieną ar kelis okupantus su Rusijos vėliavomis, kad šie, apeidami Ukrainos karius, patektų į neužimtas gyvenvietes. Pavyzdžiui, vienas Rusijos karys su vėliava buvo pastebėtas Huliaipilskėje (Zaporižios sritis), tačiau Ukrainos pajėgos jį likvidavo.

ISW pabrėžė, kad net Pokrovskas iki šiol nėra visiškai perėjęs Rusijos kontrolėn, nors okupantai apie jo užėmimą skelbia jau ilgą laiką. Ukrainos kariai ir toliau lieka šiaurinėje miesto dalyje.

Shutterstock nuotr./Kremlius

Nuo pat Rusijos pilno masto invazijos pradžios Ukraina dažniausiai buvo vertinama kaip šalis, esanti nepalankioje padėtyje. Tačiau šiais metais Ukraina sugebėjo persverti įvykių eigą. Tai lėmė, kad Rusijos gniaužtai silpsta tiek mūšio lauke, tiek ekonomikoje.

Kaip savo skiltyje leidiniui „Financial Times“ rašo ekonomikos apžvalgininkas Martinas Sandbu, Ukraina pasiekė reikšmingą technologinį ir karinį pranašumą, kuris palaipsniųjų keičia karo balansą jos naudai. Tuo pat metu Rusija susiduria su augančiais ekonominiais suvaržymais, o jos galimybės tęsti karą be radikalios ekonomikos mobilizacijos yra ribotos.

M.Sandbu pažymėjo, kad Rusija kas mėnesį praranda nuo 30 000 iki 40 000 karių. Jo teigimu, tam didelę įtaką padarė išskirtinės Ukrainos inovacijos karinių technologijų srityje.

Apžvalgininkas taip pat pridūrė, kad pastaruosius tris mėnesius Rusija praranda teritorijas. Ukrainos gebėjimai suduoti smūgius Rusijos teritorijoje, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, apribojo Rusijos eksporto galimybes, o operacijos prieš okupuotą Krymo „administraciją“ privertė ją paskelbti nepaprastąją padėtį po elektros energijos atjungimų ir degalų stygiaus.

M.Sandbu pabrėžė, kad jau seniai tapo aišku, jog Rusija išsėmė savo ekonominį potencialą. Jis mano, kad infliacija Rusijoje yra dar didesnė, nei rodo oficialūs rodikliai. Pasak jo, tai liudija, kad nepanaudotų išteklių Maskva jau nebeturi.

Apžvalgininkas pažymėjo, kad Rusijos vyriausybė jau viršijo savo numatytą visų metų biudžeto deficito tikslą. Pirmąjį ketvirtį ekonomikos augimą pakeitė nuosmukis, o valstybės išmokos žuvusių ir sužeistų karių šeimoms yra tokios didelės, kad daro reikšmingą įtaką makroekonomikai.

Kylio pasaulio ekonomikos instituto ataskaita parodė, kad Rusija beveik išnaudojo savo „gelbėjimosi ratus“, kuriais Maskva galėtų remtis gelbėdama ekonomiką. Naftos ir dujų kainų augimas karo su Iranu metu nepadėjo tiek, kiek tikėtasi, dėl Ukrainos smūgių energetikos objektams.

Be to, Kylio instituto analitikai atkreipė dėmesį į griežtesnį Europos požiūrį į Rusijos „šešėlinį laivyną“ bei prekybos sankcijas, kurios apsunkina eksporto pajamų panaudojimą karinės paskirties prekių importui.

Ukrainos ekonomika

M.Sandbu pažymėjo, kad tuo pat metu Ukraina, nepaisant nuolatinių Rusijos atakų, sugebėjo iš dalies kompensuoti gamybos apimčių nuosmukį, fiksuotą nuo 2022 metų. Tikimasi, kad šiais metais gamybos apimtys ir toliau augs.

Apžvalgininkas pabrėžė, kad Ukraina karinėms išlaidoms padengti vis dar yra visiškai priklausoma nuo sąjungininkų finansinės paramos, tačiau per pastaruosius metus tapo akivaizdu, jog Europa užpildo JAV paliktą spragą.

M.Sandbu priminė, kad anksčiau Europos Sąjunga patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą. Europos lėšos jau plaukia į Ukrainos karinę pramonę.

Apžvalgininko teigimu, pasikeitusi padėtis atitinka realų lūžį mūšio lauke Ukrainos naudai. Jis pabrėžė, kad tai atveria galimybių langą Ukrainos sąjungininkams dar labiau nusverti svarstykles savo naudai ir apriboti Rusijos gebėjimus kariauti.

M.Sandbu mano, kad Ukrainos sąjungininkai galėtų sugriežtinti sankcijas Maskvai ir kovoti su jų apėjimu. Jis pridūrė, kad įšaldyto turto perdavimas Ukrainai, kaip avansas už reparacijas, dar labiau sustiprintų Ukrainos pajėgas.

Valstybės Dūma / Sergei Bulkin / ZUMAPRESS.com

Rusijos Valstybės Dūmos narys šeštadienį apkaltino Suomiją tampant „antrąja Ukraina“ ir įspėjo, kad Maskva turi pakankamai karinės galios sunaikinti pusę šalies.

Apie tai šeštadienį skelbė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Šie grasinimai nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Suomija paskelbė apie planus bendradarbiauti su JAV gynybos bendrove „Lockheed Martin“ ir Tamperės mieste įkurti pirmąjį Europoje reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (MLRS) priežiūros centrą.

Suomijos lyderiai „veda šalį į bedugnę“, prokremliškam Rusijos naujienų portalui „Gazeta.Ru“ pareiškė Aleksejus Žuravliovas, Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas.

„Jie toliau eskaluoja, visais įmanomais būdais bandydami supykdyti Rusiją. Mes, žinoma, nepasiduosime provokacijoms, bet sustiprinsime savo gynybą šiame labai svarbiame pasienio ruože. Net ir dabar, patikinu jus, ten esame sutelkę pakankamai karinės technikos, kad susprogdintume pusę Suomijos“, – teigė jis.

A.Žuravliovas apkaltino Suomiją „palaipsniui tampant antrąja Ukraina“ po jos sprendimo 2023 metais įstoti į NATO.

Ši Šiaurės šalis turi 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija ir nuo karo pradžios sustiprino gynybinius ryšius su Vakarų sąjungininkais.

Penktadienį paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad Rusija, ruošdamasi galimam karui su Aljansu, stipriai didina savo karinį buvimą prie NATO sienos, įskaitant teritorijas netoli Suomijos, Norvegijos ir Baltijos šalių.

Griežta retorika garsėjantis A.Žuravliovas jau anksčiau yra grasinęs Suomijai „sunaikinimu“. Šeštadienį jis tvirtino, kad Suomija dėl santykių su Rusija nutraukimo „nukentėjo labiau nei bet kuri kita Europos valstybė“.

J. Bidenas / / AP

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Merilande vykusioje Demokratų partijos lėšų rinkimo šventėje sukritikavo savo įpėdinį Donaldą Trumpą dėl jo požiūrio į NATO ir Rusiją.

J.Bideną sekmadienį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Kalbėdamas prieš 2026 metų JAV vidurio kadencijos rinkimus, J.Bidenas apkaltino D. Trumpą „NATO griovimu“ ir Rusijos prezidento Vladimiro „Putino pasirinkimu vietoje JAV sąjungininkų“. Tai buvo viena iš retų jo viešų kalbų nuo kadencijos pabaigos 2025 metais.

„Tai ne tik jo tyčinis NATO iškreipimas bei griovimas ir Putino pasirinkimas vietoje JAV sąjungininkų, arba tai, kad jis labiau nei bet kuris kitas prezidentas istorijoje sumenkino mūsų autoritetą pasaulio akyse“, – sakė J.Bidenas.

JAV įsitraukimui į karo Ukrainoje reikalus ir finansinei paramai Kyjivui gerokai sumažėjus, Europos sąjungininkai vis dažniau imasi lyderystės diskusijose dėl saugumo garantijų ir pastangų užbaigti karą.

Europai taip pat buvo palikta finansinė našta padėti Kyjivui priešintis Rusijos agresijai.

D.Trumpo valdymo laikotarpiu NATO viduje taip pat kilo precedento neturinčių nesutarimų, JAV prezidentui grasinant pasitraukti iš Aljanso dėl to, kad sąjungininkai neprisijungė prie jo karo su Iranu.

J.Bidenas taip pat D.Trumpą kaltino narciziškumu, nekompetencija ir beprecedente korupcija siekiant asmeninės naudos.

Dmitry Potashkin / Alamy

Rusija gali surengti provokaciją Baltijos šalyse arba Lenkijoje, kuri nesibaigtų visapusišku užpuolimu, laikraščiui „The Guardian“ šią savaitę teigė du šaltiniai.

Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą. Šie įspėjimai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali nusitaikyti į Estiją, Latviją ar Lietuvą, kad įvertintų, ar JAV ir jų sąjungininkės aktyviai įsikištų jas ginti, rašo laikraštis.

„Matome ženklų, kad Rusija rengia karines provokacijas prieš Baltijos šalis arba Lenkiją, tačiau tai būtų toli gražu ne visapusiškas užpuolimas“, – „The Guardian“ cituoja Latvijos žvalgybos tarnybą.

Latvijos žvalgyba vertina, kad Rusija šiuo metu negali atidaryti antrojo fronto, tačiau gali imtis hibridinių veiksmų, įskaitant raketų ir dronų atakas. Laikraščio teigimu, šiomis provokacijomis siekiama sumažinti Europos paramą Ukrainai.

„The Guardian“ cituojamas aukšto rango Vakarų karinis šaltinis pritarė šiems būgštavimams, dabartinį geopolitinį klimatą apibūdindamas kaip itin nepastovų.

„Negaliu meluoti, tai pavojaus laikotarpis“, – sakė šaltinis ir pridūrė, kad Rusijos smūgio rizika išauga kaskart, kai V.Putinas pasijunta įvarytas į kampą dėl Ukrainos karinių laimėjimų.

Šis įspėjimas sutampa su pastaraisiais regiono lyderių, sparčiai keičiančių savo saugumo poziciją, pareiškimais. Gdanske vykusios konferencijos, skirtos Ukrainos atstatymui, kuluaruose Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad grėsmių aplinka sparčiai keičiasi.

„Mes taip pat be išimties pritariame nuomonei, kad situacija yra labai nestabili ir ateinančiomis savaitėmis bei mėnesiais galima tikėtis įvairaus pobūdžio eskalacijos, – sakė D. Tuskas. – Norėsime pasirengti kaip šalių grupė, tiesiogiai susidurianti su šia rizika.“

Saugumo ekspertai teigia, kad Maskvos strategija remiasi konflikto teatro perkėlimu, kai Ukrainos mūšio lauke susiduriama su stagnacija. Analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ekspertas Keiras Gilesas įspėjo nesitikėti, kad Rusija ramiai susitaikys su nesėkmėmis.

„Maskva ieškos būdų, kaip suardyti dabartinę tendenciją per horizontalią eskalaciją (konflikto išplėtimą į kitas šalis) arba darydama ką nors kitur, – sakė K.Gilesas. – Neturėtume tikėtis, kad Rusija pasyviai pralaimės.“

Dabartiniai įspėjimai pasirodė po virtinės provokacijų, kurios priskiriamos Rusijos agentams visoje Europoje nuo 2022 metų visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.

2024 metų vasarą Europos žvalgybos tarnybos susekė sudėtingą diversijos planą, susijusį su padegamaisiais užtaisais, paslėptais DHL siuntose, kurie sukėlė gaisrus logistikos centruose Jungtinėje Karalystėje (JK), Lenkijoje ir Vokietijoje. Aviacijos sekimo ir regioninės gynybos pajėgos taip pat užfiksavo reikšmingų oro erdvės pažeidimų; 2024 metų rugsėjį 19 Rusijos dronų-masalų banga pažeidė Lenkijos oro erdvę, priversdama NATO pakelti naikintuvus.

Ukrainai suintensyvinus atsakomuosius smūgius prieš taikinius Rusijoje, prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pažadėjo užtikrinti savo šalies saugumą ir įveikti „iššūkius“.

„Taip, mes matome problemas, jas žinome ir į jas reaguojame, tačiau tikrai užtikrinsime tiek šalies, tiek mūsų piliečių saugumą, taip pat Rusijos sienų neliečiamumą“, – partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime kalbėjo V.Putinas.

„Be jokios abejonės, įveiksime visus šiandien kylančius iššūkius, įskaitant teroristinius išpuolius mūsų teritorijoje ir infrastruktūros objektuose“, – pridūrė jis.

„Shutterstock“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos režimas, nepaisant pastarojo meto ekonominių sunkumų, kol kas atrodo stabilus. Vis dėlto būtent karo finansavimo būdas gali tapti priežastimi, žlugdysiančia sistemą, kurią Vladimiras Putinas sukūrė Rusijoje. Apie tai rašo „Fortune“, remdamasis neseniai publikuota buvusios Rusijos centrinio banko patarėjos Aleksandros Prokopenko skiltimi leidinyje „Financial Times“.

Ekspertė pažymėjo, kad jau penktus metus besitęsiantis karas privertė Kremlių faktiškai atsisakyti biudžetinės drausmės, kurią Rusijos valdžia ilgus metus pristatydavo kaip vieną pagrindinių savo privalumų. Tiksliau, Rusijos Federacijos parlamentas leido Finansų ministerijai didinti išlaidas ir auginti valstybės skolą virš nustatytos ribos, nepriimant pilnaverčio biudžeto ar negaunant atskiro deputatų pritarimo.

Dėl šios priežasties Rusijos biudžeto deficitas per pirmuosius penkis metų mėnesius jau dvigubai viršijo visų 2025 metų rodiklį ir pasiekė apie 83 mlrd. dolerių, arba 2,6 proc. BVP. Tuo pat metu sparčiai senka Nacionalinės gerovės fondo rezervai, kuriuos Kremlius naudoja biudžeto išlaidoms dengti.

A.Prokopenko nuomone, tokia politika rodo sistemines Rusijos valdžios problemas.

„Į kampą įvaryta autokratija eigoje perrašinėja biudžeto taisykles, pašalina parlamentą iš šio proceso ir nepripažįsta pavojų, kurių negali kontroliuoti“, – situaciją apibūdina ekspertė.

„Fortune“ primena, kad šie Rusijos finansiniai sunkumai sutapo su Ukrainos sėkme mūšio lauke. Šiuolaikinių bepiločių orlaivių ir naujos taktikos dėka Ukrainos pajėgos ne tik sulaiko Rusijos atakas, bet ir atkovoja teritorijas. Be to, tolimojo nuotolio dronai vis dažniau smogia karinei bei naftos perdirbimo infrastruktūrai giliai Rusijoje, įskaitant Maskvos ir Sankt Peterburgo regionus.

Pasak A.Prokopenko, Kremlius nebegeba vienu metu finansuoti karo, stabdyti infliacijos ir palaikyti ekonomikos augimo.

„Už karą vis labiau mokama nepastebimai pateikiant sąskaitas gyventojams ir stabdant pačių valstybės taisyklių galiojimą“, – pabrėžė ji.

Dėl to Rusijos gyventojai vis stipriau junta ekonominės krizės padarinius: didelė infliacija, brangios paskolos ir degalų stygius lemia ilgas eiles degalinėse bei sukelia netgi žmonių susirėmimus bandant įsigyti benzino.

Papildomą įtampą kelia dideli Rusijos armijos nuostoliai. Rusijos karo tinklaraštininkų duomenimis, naujokai dažnai žūsta jau per pirmąsias savaites po išsiuntimo į frontą.

Oksfordo universiteto pasaulinės istorijos profesorius Peteris Frankopanas mano, kad revoliucija Rusijoje yra mažai tikėtina, tačiau V.Putino bandymai bet kokia kaina išlaikyti valdžią, augant elito nepasitenkinimui, gali paversti jį dar pavojingesniu.

„Saugokitės skęstančio žmogaus: ateinantys mėnesiai, tikėtina, bus pavojingi tiek už Rusijos ribų, tiek jos viduje, nes Putinas žūtbūtinai stengsis išsilaikyti paviršiuje“, – įsitikinęs analitikas.

Petro Andriuščenka/ „Telegram“/Krymas

Kryme paskelbta nepaprastoji padėtis, intensyvėjant Ukrainos atakoms prieš logistikos ir energetikos objektus. Kyjivas sparčiai didina oro spaudimą pusiasaliui, turinčiam strateginę ir politinę reikšmę Rusijai, rašo „The Times“.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos bepiločiai orlaiviai ir raketos smogia keliams, geležinkeliams ir tiltams, jungiantiems Krymą su žemynine Rusijos dalimi. Taip pat pranešama apie atakas prieš energetikos objektus ir degalų infrastruktūrą.

Apšaudyti keltai, dalis maršrutų buvo užblokuoti, o atskiruose ruožuose užfiksuoti transporto infrastruktūros sugriovimai. Keliuose regionuose fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai, o degalų tiekimas civiliams gyventojams buvo apribotas.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fedorovas anksčiau buvo pareiškęs apie „Krymo izoliavimo pasitelkiant dronus“ strategiją. Jo teigimu, smūgiais siekiama laipsniškai apsunkinti pusiasalio aprūpinimą ir karinės infrastruktūros veikimą.

Atakos prasidėjo nuo Rusijos oro gynybos sistemų, o vėliau Ukraina perėjo prie smūgių tiekimo maršrutams ir energetikos objektams.

Pasekmės civiliams gyventojams

Nepaisant karinio šios kampanijos pobūdžio, vis labiau kenčia civilinė infrastruktūra. Pranešama apie elektros pertrūkius, degalų deficitą ir dalies turistinių rezervacijų atšaukimą.

Taip pat fiksuojamos spūstys prieigose prie Kerčės tilto, kur susidaro transporto priemonų, bandančių palikti pusiasalį, eilės.

Krymas turi ypatingą reikšmę Vladimirui Putinui – tiek kaip strateginė Juodosios jūros laivyno bazė, tiek kaip simbolinis jo politinio palikimo elementas. Po pusiasalio aneksijos Rusijoje buvo stebimas masinis visuomenės entuziazmas, o tai pabrėžia Krymo svarbą Rusijos vadovybei.

Ukrainos strategija: spaudimas siekiant derybų

Kyjivas, kaip pažymi leidinys, atakoms prieš Rusijos bazes ir tiekimo linijas naudoja vis efektyvesnes vidutinio nuotolio naikinimo priemones.

Autoriaus vertinimu, šios kampanijos tikslas – priversti Kremlių sutikti su derybomis, iškilus grėsmei Rusijos vykdomai Krymo kontrolei.

Kartu išlieka rizika, kad tokia strategija gali išprovokuoti Maskvos eskalaciją. Leidinys aprašo du Rusijos elito požiūrius į karo ateitį: pragmatiškąjį, numatantį konflikto įšaldymą, ir radikalųjį, raginantį toliau eskaluoti situaciją bei vykdyti mobilizaciją.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali pasirinkti atsargesnį požiūrį, tačiau spaudimo sąlygomis yra linkęs priimti nenuspėjamus sprendimus.

Leidinys reziumuoja: „Jei jis baiminasi, kad Krymo praradimas… lemtingai pakenks jo režimui, jis gali nuspręsti derėtis, tačiau lygiai taip pat lengvai gali pasiduoti pagundai pakelti statymus.“

Volodymyras Zelenskis / Isabel Infantes

Kyjivui tęsiant kampaniją prieš Maskvos naftos infrastruktūrą, Ukraina naktį į sekmadienį smogė naftos perdirbimo gamykloms Rusijos Krasnodaro krašte ir Jaroslavlio srityje, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „The Kyiv Independent“.

„Mes tęsime operacijas, kurios silpnina Rusijos gebėjimą vesti šį karą. Kiekviena tolimojo nuotolio sankcija mažina Rusijos karo mašiną palaikančius išteklius ir priartina mus vienu žingsniu arčiau taikos“, – sakė V.Zelenskis.

Pasak prezidento, Ukrainos pajėgos smogė Slaviansko naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Krasnodaro krašte, esančiai už maždaug 300 kilometrų nuo fronto linijos, taip pat naftos perdirbimo gamyklai Jaroslavlio srityje, esančiai už maždaug 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos.

Rusijos valdžia anksčiau skelbė, kad per Ukrainos smūgį Krasnodaro krašte žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas.

Socialiniuose tinkluose pasklidusiose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti didelės liepsnos ir dūmų stulpai, kylantys iš, regis, Slaviansko naftos perdirbimo gamyklos talpyklų.

Ši gamykla laikoma vienu pagrindinių degalų tiekėjų Rusijos okupuotam Krymui, kurio degalų atsargų papildymas pastarosiomis savaitėmis buvo praktiškai paralyžiuotas, Ukrainai bandant izoliuoti pusiasalį.

Krasnodaro krašto regioninis operatyvinis štabas vėliau pranešė, kad gaisrą naftos perdirbimo gamykloje sukėlė nukritusios nuolaužos.

Taip pat buvo pastebėti kylantys dūmai Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, esančioje už maždaug 250 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos.

Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas platformoje „Telegram“ buvo pranešęs, kad sritį atakuoja Ukrainos dronai.

Rusijos gynybos ministerija vėliau pareiškė, kad jos oro gynybos pajėgos trylikoje sričių, aneksuotame Kryme ir virš Azovo bei Juodosios jūrų numušė 213 dronų.

Ukrainai tęsiant savo smūgius, Rusija susiduria su vis didėjančiu degalų trūkumu, kurį dar labiau paaštrina Ukrainos dronų atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas. Daugiau nei 20 Rusijos regionų įvedė degalų pardavimo apribojimus. Daugelis rusų socialiniuose tinkluose praneša, kad eilėse turi laukti valandų valandas, kol jiems pavyksta degalinėse įsipilti degalų.

Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją, ypač taikydamasi į energetikos infrastruktūrą, siekdama atimti iš Kremliaus gyvybiškai svarbų pajamų šaltinį karo veiksmams finansuoti.

Wikipedia.org nuotr./„Admiral Nachimov“ prieš modernizaciją 1991 m.

Penktadienį buvo patvirtintas Rusijos karinio jūrų laivyno „Kirov“ klasės atominio raketinio kreiserio „Admiral Nachimov“ grįžimas į savo gimtąjį Severomorsko uostą – pirmą kartą po 29 metų, praleistų ne rikiuotėje dėl modernizacijos.

Turimais duomenimis, laivas artėja prie jūrinių bandymų pabaigos. „Admiral Nachimov“ pakartotinai į vandenį buvo nuleistas 2025 m. liepos 25 d., pirmą kartą per 28 metus savo eiga į jūrą išplaukė 2025 m. rugpjūtį, o birželio 1 d. perėjo prie baigiamojo jūrinių bandymų etapo. Kreiserio grįžimas į Severomorską yra vienas reikšmingiausių etapų modernizuojant Rusijos laivyną per pastaruosius dešimtmečius ir rezultatas to, kas visur laikoma sudėtingiausiu karo laivo remontu šalies istorijoje, rašo „Military Watch Magazine“.

Išskirtinai plataus masto „Admiral Nachimov“ modernizacija paskatino daugelį analitikų vertinti jį iš esmės kaip visiškai naują karo laivą – jo raketinė ginkluotė buvo visiškai pakeista ir dabar ją sudaro didžiausias pasaulyje tolimojo nuotolio priešlėktuvinių bei sparnuotųjų raketų arsenalas, patalpintas 176 vertikalaus paleidimo šachtose.

Palyginimui: stipriausiai ginkluoti šiuolaikiniai Vakarų antvandeniniai laivai – JAV karinio jūrų laivyno „Arleigh Burke Flight III“ klasės eskadriniai minininkai – turi 96 šachtas, o labiausiai ginkluotas Kinijos minininkas („Type 055“ klasės) – 112 šachtų.

Taip pat iš esmės išplėsti „Admiral Nachimov“ priešpovandeniniai pajėgumai: į ginkluotės sudėtį įtraukti nauji prieštorpediniai bei priešpovandeniniai kompleksai „Paket-NK“ ir priešpovandeninių raketų kompleksas „Otvet“.

Kartu su galimybe priimti iki trijų priešpovandeninių sraigtasparnių „Ka-27“, laivas geba aptikti, sekti ir naikinti povandeninius laivus dideliais atstumais. Tai ypač vertinga Šiaurės laivyno atsakomybės zonoje, kur tikimasi didelės NATO povandeninių operacijų koncentracijos.

„Admiral Nachimov“ laikomas vieninteliu Rusijos karo laivu, galinčiu veikti lygiu, artimu pirmaujantiems JAV ir Šiaurės Rytų Azijos antvandeniniams laivams – tokiems kaip „Type 055“ arba Pietų Korėjos „Sejong the Great“ klasės laivams.

Dar sovietmečiu suprojektuoti šios klasės laivai iš pradžių buvo statomi su dideliu modernizavimo potencialu, o tai leidžia jiems išlikti itin konkurencingiems po tinkamo remonto.

Rusijos sparnuotųjų raketų technologijos laikomos pirmaujančiomis pasaulyje, tačiau kyla klausimų dėl laive sumontuotų radiolokacinių stočių bei duomenų perdavimo sistemų lygio – tikėtina, kad jos nusileidžia toms, kurios įrengtos šiuolaikiniuose Kinijos ir JAV laivuose.

Be to, laive nėra pritaikyta radiolokacinio matomumo mažinimo priemonių, kurios įdiegtos šiuolaikiniuose Kinijos „Type 055“ klasės laivuose arba Amerikos „Zumwalt“, todėl jį gana lengva aptikti ir sekti per atstumą. Ši problema taip pat būdinga „Arleigh Burke“ klasės laivams bei visiems kitiems Rusijos eskadriniams minininkams ir kreiseriams.

Baigiamuoju „Admiral Nachimov“ jūrinių bandymų etapu siekiama patikrinti visus iš esmės modernizuoto laivo aspektus prieš oficialiai priimant jį į Rusijos karinio jūrų laivyno sudėtį. Bandymai apima jėgainės, navigacijos, kovinių sistemų integracijos, radarų veikimo, ryšių priemonių, ginkluotės sąsajų patikrą bei ištvermės bandymus Baltojoje ir Barenco jūrose.

Kreiserio grįžimas į Severomorską rodo, kad po sėkmingų pirminių bandymų jis artėja prie integracijos į veikiantį laivyną.

Severomorskas yra Šiaurės laivyno antvandeninių pajėgų štabas ir pagrindinė bazė, įsikūrusi rytiniame Kolos įlankos krante ir vertinama dėl ištisus metus neužšąlančio išėjimo į jūrą.

Be „Admiral Nachimov“, čia bazuojasi didžioji dalis šalies atominio povandeninio laivyno – tiek daugiafunkciai, tiek raketiniai povandeniniai laivai su balistinėmis raketomis. Planuojama, kad atnaujintas kreiseris bus naudojamas pastarojo tipo povandeninių laivų apsaugai.