- Tuskas apie grėsmę iš Rusijos: artimiausi mėnesiai gali būti kritiniai – ypač Baltijos valstybėms
- „Krymo jungiklis“: Ukrainos dronai per naktį „išjungė“ 10 energetikos objektų
- Putino reitingai smenga žemyn: „Tuščias bakas – blogiau nei tuščias šaldytuvas“
- „The Telegraph“: JAV įspėjo Varšuvą – Rusija rengia išpuolį prieš Lenkiją
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas: Rusijos masinės atakos prieš Ukrainą turi tęstis
09:05
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva „privalo tęsti“ didelio masto raketų ir dronų smūgių kampaniją prieš Ukrainos miestus, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
V.Putino komentarai pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Rusija surengė didžiausią ataką prieš Kyjivą karo metu, kurio metu žuvo beveik 30 žmonių, o daugiau nei 90 buvo sužeista.
Apsilankęs Rusijos Jungtinės pajėgų grupės pagalbiniame štabe, V.Putinas susitiko su keliais aukščiausiais kariniais vadais ir Generalinio štabo nariais. Jis paragino tęsti masinius smūgius Ukrainai, pateikdamas juos kaip atakas prieš karinius taikinius.
„Šiuo atžvilgiu noriu pažymėti, kad turi būti tęsiami masiniai, koordinuoti smūgiai prieš Ukrainos karinio-pramoninio komplekso infrastruktūrą ir jo veiklą palaikančius objektus“, – sakė V.Putinas.
Ketvirtadienio naktį Rusija paleido 74 raketas ir 496 dronus, kurių dauguma buvo nukreipti į Kyjivą. Oro atakos metu buvo paleistos 28 balistinės raketos – tai rekordinis skaičius per vieną ataką prieš sostinę.
Per smūgį žuvo arba buvo sužeisti dešimtys civilių, įskaitant gelbėjimo tarnybų darbuotojus.
Dėl atakos sugriuvo gyvenamieji namai, užsidegė istorinis viešbutis, o Ukrainos leidyklos „BookChef“ centriniame sandėlyje buvo sunaikinta 800 tūkst. knygų. Visame mieste buvo pranešta apie didelius civilinės infrastruktūros nuostolius.
Penktadienį informuodamas V.Putiną apie karo padėtį, Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas apie tai neužsiminė. Pasak V.Gerasimovo, Rusija „surengė dar vieną masinį smūgį, panaudodama tolimųjų nuotolių tiksliai nukreiptus ginklus ir puolamuosius nepilotuojamus orlaivius prieš karinio-pramoninio komplekso objektus Kyjive“.
V.Putinas, kuris į susitikimą atvyko vilkėdamas karinę uniformą, paragino tęsti atakas.
Rusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad, reaguojant į Ukrainos atakas prieš Rusiją, būtina išplėsti „saugumo zoną“ palei sieną.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją, kad ji, reaguodama į nesėkmes mūšio lauke ir vidaus neramumus, imasi oro teroro kampanijos.
„Putinas pralaimi šį karą. Būtent tai ir vyksta. Jis supranta, kad vienintelis dalykas, kurį gali daryti, – tai gąsdinti žmones ir tiesiog žudyti civilius raketų smūgiais“, – sakė V.Zelenskis kitą dieną po atakos.
Ukraina sureagavo į Rusijos pareiškimus apie Kostiantynivkos užėmimą
10:56
Rusijos prezidento Vladimiro Putino informacija apie tariamą Kostiantynivkos miesto užėmimą, kurią būtų įvykdžiusios Rusijos pajėgos, neatitinka tikrovės, patvirtino Ukrainos pajėgų atstovas.
Situaciją ukrainiečių leidiniui „Ukrainska Pravda“ pakomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Andrijus Kovaliovas.
A.Kovaliovas pabrėžė, kad remiantis Ukrainos pajėgų automatizuota sistema „Dzvin“ ir sistema DELTA, Kostiantynivkos gyvenvietė yra Ukrainos pajėgų kontrolėje.
Atstovas pažymėjo, kad kariuomenės daliniai ir „Rytų“ grupės pajėgų junginiai tęsia gynybos operaciją miesto ribose bei prieigose.
Tačiau A.Kovaliovas pridūrė, kad pasitaiko nedidelių rusų pėstininkų grupių įsiskverbimo atvejų, mieste tęsiami kovos su diversijomis veiksmai.
„Liepos 3 d. šia kryptimi priešas atliko 11 šturmo veiksmų, tačiau sėkmės nepasiekė. Tuo tarpu priešas jau ne pirmą kartą griebiasi aukščiausių pareigūnų skleidžiamos atvirosios dezinformacijos ir melagienų“, – pareiškė kariuomenės atstovas.
„Ukrainos gynėjai ir toliau laiko pozicijas nustatytose linijose. Padėtis išlieka sudėtinga, tačiau yra Ukrainos gynybos pajėgų kontrolėje“, – teigė jis.
Po pranešimų apie Kinijoje rengiamus Rusijos karius – Berlyno žingsnis
10:25
Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad dėl žiniasklaidos pranešimų apie Kinijoje rengiamus Rusijos karius į skubias derybas buvo iškviestas Kinijos ambasadorius Berlyne.
Šie „labai nerimą keliantys“ pranešimai rodo, kad Rusiją remia Kinijos valstybiniai veikėjai, ypač Kinijos liaudies išvadavimo armija, nurodė ministerija.
Ambasadorius buvo iškviestas ketvirtadienį, pridūrė institucija.
„Viskas, kas leidžia Rusijai tęsti agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat kelia grėsmę mūsų saugumui“, – teigė ministerija.
Vokietijos vyriausybė nuolat pabrėžia savo susirūpinimą dėl Kinijos paramos Rusijai.
Tai ypač ryškiai pasireiškė kanclerio Friedricho Merzo vizito Kinijoje vasario mėnesį metu, nurodė ministerija, pridurdama, kad šis klausimas „nuodugniai aptariamas su Europos partneriais“.
Gegužės 20 dieną Vokietijos dienraštis „Die Welt“ pranešė, kad Kinijos kariuomenė savo teritorijoje slapta apmokė kelis šimtus Rusijos karių, iš kurių dalis vėliau buvo dislokuoti Ukrainoje; leidinys rėmėsi įslaptintais Europos žvalgybos tarnybų dokumentais.
Šios naujienos, kurių naujienų agentūra AFP nepriklausomai patikrinti negalėjo, pasirodė Pekine vykstant dviejų sąjungininkų – Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo – susitikimui.
Rusija skelbia užėmusi svarbų Ukrainos Kostjantynivkos miestą, Ukraina kol kas nekomentuoja
08:47
Rusijos pajėgos užėmė rytų Ukrainos Kostjantynivkos miestą, penktadienį pranešė Maskva. Ukrina kol kas šių pareiškimų nekomentavo.
Ši gyvenvietė yra svarbus strateginis taškas kelyje į paskutinius didžiuosius Donbaso regiono miestus, tebekontroliuojamus Kyjivo.
Kova dėl šio miesto, kuriame iki karo gyveno apie 78 tūkst. žmonių, vyko nuo 2025-ųjų pabaigos. Šiuo metu tai yra pagrindinė Rusijos pastanga daugiau nei 1 tūkst. kilometrų ilgio fronte.
„Kostjantynivka visiškai užimta. Miestas dabar yra visiškai mūsų kontrolėje“, – žurnalistams, įskaitant AFP atstovus, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pranešė, kad apie tai prezidentas Vladimiras Putinas kalbėjosi su kariuomenės vadovybe.
Televizijos eteryje pasirodęs su uniforma prieš savo generalinį štabą, V.Putinas padėkojo Rusijos kariams ir pareiškė, kad Kostjantynivkos užėmimas yra „didelės strateginės svarbos“ įvykis.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos ir toliau tvirtai išlaiko strateginę iniciatyvą“ fronte, pridūrė V.Putinas.
Vienas Rusijos karininkų Antonas Grunisas teigė, kad kariuomenė vykdo „paieškos ir likvidavimo operacijas prieš pavienius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius, kurie bando slėptis pastatuose, rūsiuose ir griuvėsiuose“.
Kostjantynivka yra viena paskutinių Ukrainos tvirtovių kelyje į svarbius Kramatorsko ir Slovjansko miestus, kurių užėmimas yra galutinis Kremliaus tikslas Donbase.
D.Peskovas teigė, kad V.Putinas lankėsi Rusijos kariuomenės vadavietėje, kur išklausė generalinio štabo ataskaitą ir padėkojo Rusijos kariams.
Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja visą Luhansko regioną rytų Ukrainoje – vieną iš dviejų sričių, sudarančių Donbasą, pridūrė D.Peskovas.
Tuo tarpu Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pranešė, kad Rusijos pajėgos dabar yra už devynių kilometrų nuo Zaporižios – didelio miesto pietų Ukrainoje, kuriame iki karo gyveno daugiau nei 700 tūkst. žmonių.
Kitas vadas pranešė, kad jo kariai yra už 10 kilometrų nuo šiaurėje esančios regiono sostinės Sumų, kuriose iki karo gyveno apie 250 tūkst. žmonių.
Rusai KAB bombomis smogė Sumų centrui – žuvo trys žmonės
08:45
Per Rusijos smūgį KAB bomba vienoje iš centrinių Sumų gatvių žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė Sumų srities karinė administracija.
„Šiuo metu žinoma apie mažiausiai tris žuvusiuosius po Rusijos aviacijos smūgio vienoje iš centrinių Sumų gatvių. Smūgio epicentre atsidūrė daugiabutis gyvenamasis namas, parduotuvė ir kelio atkarpa. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, tarp jų ir vaikų. Sužeistieji vežami į ligonines. Trylikametis vaikas yra sunkios būklės“, – pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Rusija surengė masinį oro smūgį Sumams, panaudodama šešias valdomąsias aviacines bombas (KAB). Viena jų pataikė į gyvenamąjį rajoną Zarėčnės rajone. Buvo apgadinti gyvenamieji namai ir parduotuvės, kuriose tuo metu buvo žmonių, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Kryvošenka.
Tą patį vakarą Rusijos pajėgos smogė ūkiui Bereznehuvatės bendruomenėje Mykolajivo srityje. Kaip pranešė srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, per ataką žuvo 70 metų moteris. Pirminiais duomenimis, smūgis buvo suduotas balistine raketa „Iskander-M“.
10 tūkst. eurų ir nauji pažadai kariams: svarbios reformos Ukrainoje užkulisiai
08:42
Dideli atlyginimai, terminuotos sutartys ir plačiai vykdomas užsieniečių verbavimas – šiais būdais Ukraina siekia sustiprinti savo ginkluotąsias pajėgas kare su Rusija. Tačiau tai nepatinka nei tiems, kurie jau kovoja fronte, nei tiems, kurie stengiasi išsaugoti savo kailį. Leidinys „Postimees“ išsamiai ir detaliai pasakoja, kokią reformą ginkluotosiose pajėgose rengia Ukraina ir kokie iššūkiai kyla.
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas nori įgyvendinti plataus masto reformą, vykstant išsekimo karui su Rusija.
Pagrindinis tikslas, kad vietoje mobilizuotų karių į kariuomenę ateitų daugiau finansiškai motyvuotų savanorių.
Kitas noras – kiek įmanoma labiau padidinti naujų karių skaičių kariuomenės gretose.
Tuskas apie grėsmę iš Rusijos: artimiausi mėnesiai gali būti kritiniai – ypač Baltijos valstybėms
08:41
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad Jungtinės Valstijos Varšuvą įspėjo apie „Rusijos ginkluotos provokacijos“ Lenkijos teritorijoje pavojų, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija „labai intensyviai“ rengiasi įvairiems galimiems saugumo scenarijams, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Lenkijos naujienų portalas „Onet“ pranešė, kad Vašingtonas Lenkijos pareigūnus kelis kartus įspėjo apie galimus Rusijos planus išbandyti NATO ryžtą, įskaitant scenarijus, susijusius su dronų smūgiais Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrai.
„Onet“ pranešė, kad JAV saugumo pareigūnai savo lenkų kolegoms sakė, jog provokacija gali būti pradėta per kelis mėnesius ir taip pat gali apimti nedidelį Rusijos ar Baltarusijos sausumos įsiveržimą per NATO rytinį flangą.
„Nebijokime“
Komentuodamas šiuos pranešimus, D. Tuskas penktadienį pareiškė, kad Varšuva rengiasi keliems galimiems scenarijams, tačiau nenori kelti panikos.
„Lenkija labai intensyviai rengiasi įvairiems scenarijams. Nenoriu nieko gąsdinti, tačiau artimiausi mėnesiai, taip pat dėl kintančio karo Ukrainoje pobūdžio, gali būti tikrai kritiniai – ypač Baltijos valstybėms“, – sakė ministras pirmininkas.
„Šie nuogąstavimai yra realūs. Nebijokime. Rengiamės įvairioms situacijoms, tačiau negalime jų nuvertinti“, – kalbėjo jis.
D. Tuskas pridūrė, kad Lenkijos vertinimas pagrįstas sąjungininkų žvalgybos duomenimis.
„Tokio pobūdžio režimai elgiasi būtent taip“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, komentuodamas šiuos pranešimus, teigė, kad Rusija ir anksčiau yra naudojusi incidentus „po svetima vėliava“, siekdama sukurti pretekstą karui.
„Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Rusija bandė surengti incidentus „po svetima vėliava“, kad sukurtų pretekstą karui. Tokio pobūdžio režimai visada elgiasi būtent taip“, – penktadienį sakė R. Sikorskis.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad Varšuva į šiuos pranešimus žiūri rimtai, ir pridūrė, kad Rusijos provokacijos jau vyksta.
„Šios provokacijos vyksta kasdien“, – sakė jis.
„Visą šią informaciją vertinu labai rimtai. Būtent todėl mūsų vyriausybė priėmė sprendimus dėl didžiausios mūsų istorijoje ginklavimosi programos, kuri turi būti įgyvendinta per kuo trumpesnį laiką“, – pridūrė ministras.
NATO išbandymas
Britų laikraštis „The Telegraph“ pranešė, kad bet kokia provokacija sausumoje galėtų būti surengta iš Kremliui lojalios Baltarusijos arba Rusijos Kaliningrado srities, kurios abi ribojasi su Lenkija.
Pasak leidinio, Maskva tokius metodus gali laikyti vieninteliu realistišku būdu išbandyti NATO, nes Rusijos pajėgos tebėra smarkiai įstrigusios Ukrainoje.
Tokios provokacijos tikslas, pasak „The Telegraph“, būtų daryti spaudimą Vakarų sąjungininkams, siekiant, kad jie sustabdytų karinę pagalbą Ukrainai.
Remiantis pranešimu, bet kokį įsibrovimą į Lenkijos teritoriją Rusija galėtų bandyti pavaizduoti kaip atsitiktinį, pavyzdžiui, dėl GPS sutrikimo arba dėl gelbėjimo operacijos, susijusios su gedimą patyrusiu orlaiviu.
Pernai per Rusijos masinę ataką prieš Vakarų Ukrainą į Lenkijos oro erdvę įskrido daugiau nei 20 Rusijos dronų, o tai sukėlė susirūpinimą, kad Maskvos karas gali išplisti į NATO teritoriją.
