- Tuskas apie grėsmę iš Rusijos: artimiausi mėnesiai gali būti kritiniai – ypač Baltijos valstybėms
- „Krymo jungiklis“: Ukrainos dronai per naktį „išjungė“ 10 energetikos objektų
- Putino reitingai smenga žemyn: „Tuščias bakas – blogiau nei tuščias šaldytuvas“
- „The Telegraph“: JAV įspėjo Varšuvą – Rusija rengia išpuolį prieš Lenkiją
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tuskas apie grėsmę iš Rusijos: artimiausi mėnesiai gali būti kritiniai – ypač Baltijos valstybėms
22:21
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad Jungtinės Valstijos Varšuvą įspėjo apie „Rusijos ginkluotos provokacijos“ Lenkijos teritorijoje pavojų, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija „labai intensyviai“ rengiasi įvairiems galimiems saugumo scenarijams, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Lenkijos naujienų portalas „Onet“ pranešė, kad Vašingtonas Lenkijos pareigūnus kelis kartus įspėjo apie galimus Rusijos planus išbandyti NATO ryžtą, įskaitant scenarijus, susijusius su dronų smūgiais Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrai.
„Onet“ pranešė, kad JAV saugumo pareigūnai savo lenkų kolegoms sakė, jog provokacija gali būti pradėta per kelis mėnesius ir taip pat gali apimti nedidelį Rusijos ar Baltarusijos sausumos įsiveržimą per NATO rytinį flangą.
„Nebijokime“
Komentuodamas šiuos pranešimus, D. Tuskas penktadienį pareiškė, kad Varšuva rengiasi keliems galimiems scenarijams, tačiau nenori kelti panikos.
„Lenkija labai intensyviai rengiasi įvairiems scenarijams. Nenoriu nieko gąsdinti, tačiau artimiausi mėnesiai, taip pat dėl kintančio karo Ukrainoje pobūdžio, gali būti tikrai kritiniai – ypač Baltijos valstybėms“, – sakė ministras pirmininkas.
„Šie nuogąstavimai yra realūs. Nebijokime. Rengiamės įvairioms situacijoms, tačiau negalime jų nuvertinti“, – kalbėjo jis.
D. Tuskas pridūrė, kad Lenkijos vertinimas pagrįstas sąjungininkų žvalgybos duomenimis.
„Tokio pobūdžio režimai elgiasi būtent taip“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, komentuodamas šiuos pranešimus, teigė, kad Rusija ir anksčiau yra naudojusi incidentus „po svetima vėliava“, siekdama sukurti pretekstą karui.
„Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Rusija bandė surengti incidentus „po svetima vėliava“, kad sukurtų pretekstą karui. Tokio pobūdžio režimai visada elgiasi būtent taip“, – penktadienį sakė R. Sikorskis.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad Varšuva į šiuos pranešimus žiūri rimtai, ir pridūrė, kad Rusijos provokacijos jau vyksta.
„Šios provokacijos vyksta kasdien“, – sakė jis.
„Visą šią informaciją vertinu labai rimtai. Būtent todėl mūsų vyriausybė priėmė sprendimus dėl didžiausios mūsų istorijoje ginklavimosi programos, kuri turi būti įgyvendinta per kuo trumpesnį laiką“, – pridūrė ministras.
NATO išbandymas
Britų laikraštis „The Telegraph“ pranešė, kad bet kokia provokacija sausumoje galėtų būti surengta iš Kremliui lojalios Baltarusijos arba Rusijos Kaliningrado srities, kurios abi ribojasi su Lenkija.
Pasak leidinio, Maskva tokius metodus gali laikyti vieninteliu realistišku būdu išbandyti NATO, nes Rusijos pajėgos tebėra smarkiai įstrigusios Ukrainoje.
Tokios provokacijos tikslas, pasak „The Telegraph“, būtų daryti spaudimą Vakarų sąjungininkams, siekiant, kad jie sustabdytų karinę pagalbą Ukrainai.
Remiantis pranešimu, bet kokį įsibrovimą į Lenkijos teritoriją Rusija galėtų bandyti pavaizduoti kaip atsitiktinį, pavyzdžiui, dėl GPS sutrikimo arba dėl gelbėjimo operacijos, susijusios su gedimą patyrusiu orlaiviu.
Pernai per Rusijos masinę ataką prieš Vakarų Ukrainą į Lenkijos oro erdvę įskrido daugiau nei 20 Rusijos dronų, o tai sukėlė susirūpinimą, kad Maskvos karas gali išplisti į NATO teritoriją.
Rusai KAB bombomis smogė Sumų centrui – žuvo trys žmonės
23:20
Per Rusijos smūgį KAB bomba vienoje iš centrinių Sumų gatvių žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė Sumų srities karinė administracija.
„Šiuo metu žinoma apie mažiausiai tris žuvusiuosius po Rusijos aviacijos smūgio vienoje iš centrinių Sumų gatvių. Smūgio epicentre atsidūrė daugiabutis gyvenamasis namas, parduotuvė ir kelio atkarpa. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, tarp jų ir vaikų. Sužeistieji vežami į ligonines. Trylikametis vaikas yra sunkios būklės“, – pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Rusija surengė masinį oro smūgį Sumams, panaudodama šešias valdomąsias aviacines bombas (KAB). Viena jų pataikė į gyvenamąjį rajoną Zarėčnės rajone. Buvo apgadinti gyvenamieji namai ir parduotuvės, kuriose tuo metu buvo žmonių, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Kryvošenka.
Tą patį vakarą Rusijos pajėgos smogė ūkiui Bereznehuvatės bendruomenėje Mykolajivo srityje. Kaip pranešė srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, per ataką žuvo 70 metų moteris. Pirminiais duomenimis, smūgis buvo suduotas balistine raketa „Iskander-M“.
10 tūkst. eurų ir nauji pažadai kariams: svarbios reformos Ukrainoje užkulisiai
23:07
Dideli atlyginimai, terminuotos sutartys ir plačiai vykdomas užsieniečių verbavimas – šiais būdais Ukraina siekia sustiprinti savo ginkluotąsias pajėgas kare su Rusija. Tačiau tai nepatinka nei tiems, kurie jau kovoja fronte, nei tiems, kurie stengiasi išsaugoti savo kailį. Leidinys „Postimees“ išsamiai ir detaliai pasakoja, kokią reformą ginkluotosiose pajėgose rengia Ukraina ir kokie iššūkiai kyla.
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas nori įgyvendinti plataus masto reformą, vykstant išsekimo karui su Rusija.
Pagrindinis tikslas, kad vietoje mobilizuotų karių į kariuomenę ateitų daugiau finansiškai motyvuotų savanorių.
Kitas noras – kiek įmanoma labiau padidinti naujų karių skaičių kariuomenės gretose.
„The Telegraph“: Putinas gali ryžtis itin rizikingam žingsniui prieš NATO
21:45
Vladimiras Putinas, atsidūręs aklavietėje Ukrainoje, gali svarstyti galimybę smogti vienai iš NATO „nedraugiškų“ valstybių, visų pirma Lenkijai, rašo „The Telegraph“.
Leidinio teigimu, Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui artimi šaltiniai portalui „Onet“ sakė, kad Rusija galėtų atakuoti svarbią Lenkijos infrastruktūrą arba net surengti riboto masto sausumos įsiveržimą. Tokie perspėjimai esą grindžiami JAV pareigūnų vertinimais.
Pasak „The Telegraph“, tokio žingsnio tikslas būtų pasėti nesutarimus NATO viduje dėl atsako priemonių ir taip suskaldyti Jungtines Valstijas bei Europą. Ekspertai tokį veiksmų modelį vadina „horizontaliąja eskalacija“ – sąmoningu agresoriaus sprendimu į ilgalaikį konfliktą įtraukti dar vieną valstybę.
Tuo pat metu pažymima, kad Rusijos padėtis maždaug 1 300 kilometrų ilgio fronto linijoje Ukrainoje sparčiai blogėja. Kremlius kasdien netenka apie tūkstančio žuvusių ir sužeistų karių, o šie nuostoliai jau viršija naujai verbuojamų karių skaičių.
Kariuomenės pajėgumai priklauso nuo vadinamojo užnugario – teritorijos, kurioje gaminama ir tiekiama ginkluotė. Rusijos užnugaris yra pačios Rusijos teritorija, todėl Ukrainos dronai ir raketos kasdien smogia gamykloms bei naftos perdirbimo įmonėms. Tuo tarpu, kaip pažymima straipsnyje, Ukrainos užnugaris iš esmės apima visą Europą, kuri tiekia pinigus ir ginklus, tačiau yra nepasiekiama Rusijos raketoms ir dronams.
Preliminariais duomenimis, Rusija jau vykdo vadinamąją hibridinę puolimo kampaniją Europoje, apimančią padegimus ir diversijas – nuo sandėlio Londone iki geležinkelio infrastruktūros Lenkijoje bei sprogstamųjų siuntų, siunčiamų tarptautinėmis kurjerių tarnybomis. Tačiau, kaip pažymi leidinys, tokia taktika neprivertė Europos valstybių atsisakyti paramos Ukrainai. Priešingai – per pastaruosius metus Europa kompensavo sumažėjusią JAV paramą, kurią sumažino prezidentas Donaldas Trumpas.
Straipsnyje teigiama, kad Putiną nuolat vilioja galimybė surengti tiesioginius karinius smūgius Europoje, taip pastatant NATO prieš dilemą: atsakyti karine jėga ir rizikuoti tolesne eskalacija arba nereaguoti ir parodyti, kad Aljansas yra „popierinis tigras“.
Leidinio vertinimu, mažiausiai pavojingas scenarijus būtų riboto masto sausumos reidas iš Baltarusijos arba Kaliningrado srities. Tikėtina, kad Lenkija tokias pajėgas greitai sunaikintų, net ir oficialiai nesikreipdama dėl NATO 5-ojo straipsnio taikymo.
Kur kas sudėtingesnė situacija susidarytų, jei, pavyzdžiui, dronais būtų atakuota Lenkijos elektrinė ar naftos perdirbimo gamykla. Tokiu atveju iškiltų klausimas dėl proporcingo atsako ir 5-ojo NATO sutarties straipsnio taikymo.
Straipsnio autorius mano, kad net ir tokiu atveju Lenkija neatsisakytų paramos Ukrainai, nes būtent per jos teritoriją eina pagrindinis ginklų tiekimo maršrutas iš likusios Europos. Be to, tokia provokacija galėtų paskatinti Europą imtis dar griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, sulaikyti Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, kaip praėjusį mėnesį jau darė Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Nyderlandai.
Straipsnio pabaigoje daroma išvada, kad labiau tikėtina, jog Putinas ir toliau daugiausia dėmesio skirs bandymams pasiekti pergalę Ukrainoje nauju puolimu, o ne rizikingai eskalacijai prieš NATO. Būtent šios, autoriaus žodžiais, „giliai įsišaknijusios iliuzijos“ apie savo galimybes gali sulaikyti jį nuo tokio žingsnio.
Įspėjimai dėl galimos Rusijos atakos
Anksčiau Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius perspėjo, kad Rusija galėtų pulti NATO 2029 metais ar net anksčiau. Pasak jo, ginkluotės kaupimas, kariuomenės didinimas bei ekonominiai ir politiniai procesai leidžia daryti tokią prielaidą. Generolas Carstenas Breueris teigė, kad Vokietija ir Jungtinė Karalystė jau rengiasi galimam tokiam scenarijui.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte anksčiau pareiškė, kad jei būtų užpulta bent viena Aljanso narė, Putinas patirtų pralaimėjimą, o pasekmės Rusijai būtų pražūtingos. Jo teigimu, NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumai yra labai stiprūs, todėl Kremlius neturėtų mėginti jų išbandyti. Kartu jis perspėjo, kad sąjungininkai neturėtų delsti didinti gynybos išlaidų, nes saugumo situacija gali reikšmingai pasikeisti jau per artimiausius ketverius–penkerius metus.
Ukraina siekia sumažinti santykiuose su Lenkija dėl Antrojo pasaulinio karo žudynių kilusią įtampą
21:13
Siekdama sušvelninti diplomatinį ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo laikų žudynių, Ukraina pasiūlė kaimyninei Lenkijai imtis tam tikrų veiksmų, penktadienį Varšuvoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis supykdė Varšuvą, kai vieną karinį dalinį pavadino nacionalistinės Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu – ši organizacija Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo žudynėse prieš lenkus.
Lenkijos nacionalistas prezidentas Karolis Nawrockis atsakė atimdamas iš V. Zelenskio aukščiausią Varšuvos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. Tai paskatino kelis Ukrainos aukšto rango pareigūnus, įskaitant A. Sybihą, grąžinti savo lenkiškus apdovanojimus.
Tęsiasi operacija „Tiltų griūtis“: Ukraina praneša apie naujų taikinių Kryme sunaikinimą
20:58
Naktį į liepos 3-iąją Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė geležinkelio tiltui per Krasnogvardijsko kanalą netoli Krasnogvardijskės okupuotame Kryme. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Priešas šį objektą naudoja karinei logistikai – karių, ginkluotės, šaudmenų ir kitų atsargų transportavimui“, – teigiama pranešime.
Generalinis štabas taip pat pranešė apie smūgius elektroninės kovos stočiai netoli Artemivkos (Kryme) bei okupantų elektroninės žvalgybos padaliniui Sevastopolyje.
Be to, Generalinis štabas patvirtino, kad 2026 m. birželio 29 d. buvo sunaikintos dvi automobilių tilto perdangos prie Azovskojės Zaporižios srityje, o 2026 m. liepos 1 d. – trys automobilių tilto per Kalkos upę perdangos prie Hranitnės Donecko srityje.
Šiuos tiltus okupantai naudoja karinei logistikai, karių perkėlimui bei ginklų ir šaudmenų tiekimui.
Gynybos pajėgos sunaikino tiltą svarbiame Rusijos aprūpinimo maršrute Kryme
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos gynybos pajėgos sistemingai naikina tiltus okupuotose Ukrainos teritorijose, siekdamos sutrikdyti priešo logistiką ir nutraukti degalų bei šaudmenų tiekimą Rusijos kariuomenei.
Neseniai buvo sunaikintas automobilių tiltas prie Rozdolnės kaimo laikinai okupuotame Kryme. Po smūgio viena tilto perdanga įgriuvo ant geležinkelio bėgių.
Pranešama, kad smūgis vadinamajam „kuprotajam“ tiltui buvo suduotas naktį į birželio 18-ąją kartu su ataka prieš netoliese esantį geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą.
Birželio 22 d. Specialiųjų operacijų pajėgų dronai surengė dar kelis smūgius geležinkelio tilto konstrukcijoms, padarydami kritinę žalą ir visiškai sustabdydami traukinių eismą šiame ruože. Vėliau rusai į įvykio vietą pasiuntė specializuotą geležinkelio remonto techniką.
Naktį į birželio 23-iąją dronai dar kartą atakavo geležinkelio infrastruktūrą prie Rozdolnės. Ukrainos bepiločiai smogė tiek okupantų remonto technikai, tiek sunaikinto tilto liekanoms. Taip buvo sužlugdyti Rusijos planai greitai atkurti geležinkelio logistiką.
Leidinys „Militarnyj“ pabrėžė, kad dėl šių smūgių buvo sustabdytas vienintelės geležinkelio linijos, jungiančios Rusijos Krasnodaro kraštą su centrine ir vakarine Krymo dalimis, darbas. Šis geležinkelio ruožas buvo itin svarbus užtikrinant vidaus logistiką ir visos Rusijos karinės infrastruktūros funkcionavimą pusiasalyje.
Be to, nutrūko susisiekimas su Krasnodaro kraštu bei okupuotomis Chersono ir Zaporižios sričių dalimis. Leidinys pridūrė, kad dabar krovinius geležinkeliu galima gabenti tik iš Rostovo srities per Volnovachą.
Analitikas pastebi signalus: „Lukašenka ruošiasi gyvenimui po Putino“
18:52
Situacija Baltarusijoje ir režimo priimami sprendimai rodo įdomius pokyčius, komentare leidiniui „Postimees“ rašo Estijos nacionalinės saugumo akademijos analitikas Erkkis Koortas. Pasak jo, autoritarinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka balansuoja ties pavojinga riba ir ruošiasi tam, kas bus pasibaigus Vladimiro Putino erai.
Komentare „Postimees“ analitikas išdėstė, kokie signalai išduoda, kad Baltarusija atsargiai žvelgia į Kremlių ir Rusijos valdžios keliamus tikslus.
*****
Kai 2022 m. vasario 24 d. Maskva pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Baltarusijos režimas stojo į Rusijos pusę.
Kita vertus, autoritariniam šalies vadovui A.Lukašenkai kito pasirinkimo ir nebuvo. Šalį buvo užplūdusi Rusijos kariuomenė, kuri po karinių pratybų ten pasiliko ir „laukė tinkamo momento“.
A.Lukašenka pamatė galimybę padėti V.Putinui, siekdamas užtikrinti, kad jo paties valdžia išliktų.
„Axios“: Ukraina įrodė, kad gali smogti praktiškai bet kurioje Rusijos vietoje
17:56
Ukrainos kariuomenė įrodė galinti smogti praktiškai bet kurioje Rusijos teritorijos vietoje. Dėl to saugių vietų Rusijoje lieka vis mažiau, rašo „Axios“.
Leidinys pažymi, kad Ukraina vykdo efektyvių smūgių kampaniją prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus – naftos perdirbimo gamyklas, ginklų gamyklas, karines kolonas ir strateginę aviaciją. Dėl šių atakų Rusija jau susiduria su įvairių išteklių trūkumu.
Straipsnyje pabrėžiama, kad per visus plataus masto karo metus Ukrainos naudojamos priemonės ir taktika tapo gerokai pažangesnės. Pavyzdžiui, raketos „Flamingo“ neseniai sėkmingai smogė keliems taikiniams, tarp jų ir gamyklai „Titan-Barrikady“, kuri gamina Rusijos artilerijos sistemas.
Praėjusiais metais Ukraina taip pat surengė drąsią operaciją „Voratinklis“ („Spiderweb“), kurios metu dronai, slapta įvežti į Rusiją sunkvežimiais, smogė Rusijos kariniams orlaiviams.
„Axios“ pažymi, kad šiuo metu Ukraina daugiausia remiasi savo šalyje pagamintais dronais ir modernizuotomis raketomis, leidžiančiomis smogti tokiems nuo sienos nutolusiems miestams kaip Maskva ir Sankt Peterburgas.
Remiantis Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaita, 2026 m. Ukraina iš esmės perkėlė karo veiksmus į Rusijos teritoriją, pradėjusi trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio smūgių kampaniją, kurios tikslas – trikdyti ir naikinti Rusijos logistiką bei aprūpinimo grandines.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai iš esmės yra klasikinė oro smūgių kampanija, tik vietoje lėktuvų naudojami dronai ir raketos. Toje pačioje ataskaitoje taip pat vertinama, kad nuo 2022 m. invazijos pradžios Rusija mūšio lauke patyrė apie 1,4 mln. bendrų nuostolių.
Naujausia informacija apie smūgius Rusijai
Kaip jau skelbta, liepos 3-iosios ankstyvą rytą Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo sprogimai. Pasak informacinio kanalo Exilenova+, mieste buvo užfiksuoti smūgiai.
Vietos gyventojai skundėsi elektros ir vandens tiekimo sutrikimais. Taip pat pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matomas didelis gaisras.
Be to, naktį į liepos 2-ąją Ukrainos gynybos pajėgos smogė naftos perdirbimo gamyklai „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ Kstovo mieste. Pranešama, kad objektas buvo pataikytas, o gamyklos teritorijoje kilo gaisras.
NATO viršūnių susitikime Ukrainos rėmėjai pažadės didžiulę paramą, sako diplomatai
17:37
NATO narės Europoje ir Kanada kitą savaitę Ankaroje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime įsipareigos šiais ir kitais metais Ukrainai skirti po 70 mlrd. eurų karinės paramos, penktadienį pranešė diplomatai.
Šis pažadas, kuris bus įtrauktas į galutinę susitikimo deklaraciją, apima po 30 mlrd. eurų kasmet iš Europos Sąjungos (ES) paskolos ir lėšų, kurias jau yra įsipareigojusios skirti atskiros šalys, teigė diplomatai.
Šiuo iš esmės simboliniu žingsniu siekiama parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad sąjungininkai visiškai perėmė Ukrainos kovos prieš Rusiją finansavimą, jam sustabdžius Vašingtono paramą.
„Benzino nėra“: Rusijos miestuose degalų liko tik patiems svarbiausiems
16:48
Novorosijsko degalinėse sustabdyta laisva prekyba benzinu. Nurodoma, kad automobilius gali pildyti tik degalais tik tie, kurie turi kuro korteles, skelbia naujienų agentūra RBK.
„Šiuo metu degalinėse benzino nėra. Degalai pilami tik naudojant degalų korteles“, – pranešė miesto savivaldybės valdymo centras.
Degalų korteles išduoda juridiniai asmenys pagal sutartis su degalų tiekėjais. Jos dažniausiai skirtos tarnybiniam transportui. Pažymima, kad aštuoniose miesto degalinėse dar yra ribotas kiekis dyzelino.
Novorosijskas – didžiausias Rusijos naftos uostas Juodosios jūros pakrantėje. Šiame uoste perkraunama nafta ir naftos produktai, taip pat naftos žaliavos eksportas iš Kazachstano.
Skystųjų krovinių, įskaitant naftą ir naftos produktus, per metus perkraunama apie 100 mln. tonų. Mieste taip pat yra didžiausių Rusijos naftos bendrovių naftos bazė ir terminalai, užtikrinantys aprūpinimą šalies pietinė dalyje.
Kaip skelbia vietos žiniasklaidos priemonė 93.ru, remdamasi Novorosijsko gyventoja Natalija, degalų trūkumas jau daro įtaką kasdieniam gyvenimui mieste. Jos teigimu, siekiant taupyti degalus, viešajame transporte buvo išjungtos oro kondicionavimo sistemos, padidėjo taksi tarifai, o miesto gatvėse važinėja pastebimai mažiau transporto priemonių.
Trūkumas jau neapsiriboja vien Novorosijsku. Rusijos regionų, kuriuose valdžia arba degalinių tinklai įvedė degalų pardavimo apribojimus, skaičius priartėjo prie 60.
Pažymima, kad keliuose regionuose degalinės pradėjo teikti pirmenybę degalų įsigijimui vyriausybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams.
Saratove „Rosneft“ degalinė riboja benzino pardavimą, išskyrus skubios pagalbos tarnybas ir vyriausybės transporto priemones, įskaitant tas, kurias eksploatuoja Avarinių situacijų ministerija, greitosios pagalbos tarnybos, policija ir valstybės pareigūnai.
Apie panašius apribojimus pranešama ir kitur. Volgograde „Gazprom“ valdomoje degalinėje degalai parduodami tik specialių degalų kortelių turėtojams. Vienas darbuotojasportalui „7×7“ paaiškino, kad kortelės išduodamos regioninių valdžios institucijų finansuojamoms organizacijoms, įskaitant vyriausybines agentūras, ligonines ir teisėsaugos institucijas.
Didėjantis degalų trūkumas sutampa su platesne Ukrainos kampanija, kuria siekiama pakenkti Rusijos karinei logistikai, taikant smūgius tiekimo tinklams, vadovavimo ir kontrolės infrastruktūrai, dronų koordinavimo objektams bei pagrindiniams transporto maršrutams tiek okupuotose Ukrainos teritorijose, tiek pačioje Rusijoje.
Remiantis oficialiais pareiškimais, prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino 40 dienų trukmės strateginę įtakos operaciją, kuriai vadovauja Ukrainos saugumo tarnyba ir kurios tikslas – padidinti spaudimą Maskvai bei priversti ją užbaigti karą.
Šių smūgių pasekmės vis labiau tampa akivaizdžios Rusijos naftos perdirbimo sektoriuje. Remiantis „The Moscow Times“, birželio mėnesį žalios naftos perdirbimas sumažėjo 25 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir siekė 3,91 mln. barelių per dieną – tai žemiausias lygis per daugiau nei du dešimtmečius. Benzino gamyba taip pat sumažėjo 17 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Krymo jungiklis“: Ukrainos dronai per naktį „išjungė“ 10 energetikos objektų
16:24
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos smogė 48 taikiniams rusų kariuomenės užnugaryje, tarp jų – 10 energetikos objektų okupuotame Kryme ir priešlėktuviniam raketų kompleksui, penktadienį pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų (SBS) vadas Robertas Brovdi.
„SBS „paukščiai“ okupantams sukelia įtampą. Krymo jungiklis: per naktį išjungta +10. Priešo operatyvinėje gilumoje SBS „Prymary“ per liepos 3-iosios naktį sėkmingai sunaikino 48 taikinius“, – rašė jis.
Pasak R.Brovdi, tarp sunaikintų taikinių – priešlėktuvinis raketų kompleksas „Tor-M2“ Zaporižios srityje, taip pat keletas elektros pastočių ir dujų kompresorinė stotis okupuotame Krymo pusiasalyje.
Įraše platformoje „Telegram" bepiločių sistemų pajėgų vadas pažymėjo, kad nuo metų pradžios jo pajėgos padidino smūgių skaičių Rusijos operatyvinėje ir strateginėje gilumoje 1150 proc.
„Neabejotinas faktas: „paukščiai“ 2026 m. perkelia skaudžius karo padarinius į okupanto teritoriją – visoje europinėje Moskovijos dalyje, „ramiame užnugarioje“ nebėra ramybės. Kol kas tai Europos dalis, bet kas bus toliau – pažiūrėsime“, – rašė jis.
R.Brovdi teigimu, nuo šių metų pradžios Ukrainos pajėgos surengė 2359 giluminius smūgius (500–2000 km), sunaikinti 172 rusų karinės pramonės ir energetikos objektai.
Tuo tarpu vidutinio nuotolio smūgių (150–300 km) suduota 3406, sunaikinti 1682 taikiniai.
Artimojo nuotolio smūgių (25–150 km) suduota 2747, 1265 taikiniai sunaikinti.
R.Brovdi pabrėžė, kad Ukrainos prioritetas tebėra tų sektorių objektai, iš kurių pajamų Rusija finansuoja karą: ginklų ir jų komponentų gamybos įmonės, logistika, degalų pramonė, strateginė ir taktinė infrastruktūra, karinė technika ir, svarbiausia, priešo gyvosios jėgos pajėgos.
